Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Redos Berčiūnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. G. 2017 m. spalio 6 d. apie 17 val. adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio žodinio konflikto, peraugusio į muštynes, metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną I. G., kuriai jis sudavė du kartus kumščiu į veidą ir tuo nukentėjusiajai I. G. sukėlė fizinį skausmą.

Be to, kaltinamasis A. G. 2018 m. gegužės 8 d. apie 12 val. adresu (duomenys neskelbtini) kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio žodinio konflikto, peraugusio į muštynes, metu tyčia smurtavo prieš kaimyną S. B., kuriam sugriebė už marškinių ties krūtine, ištempė iš kambario pro langą į kiemą, pargriovė ant žemės ir sudavė vieną kartą kumščiu į galvą bei spyrė vieną kartą jam į galvą ir dėl kairės akiduobės apatinės sienelės lūžimo, kraujosruvos odoje ir poodyje dešiniame petyje, krūtinės viršutinėje dalyje ir kairės blauzdos užpakalinio paviršiaus-pakinklio srityje padarė nukentėjusiajam S. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi dėl kairės akiduobės apatinės sienelės lūžimo S. B. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Apklaustas įtariamuoju, A. G. kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, kad 2017 metų spalio mėnesio pradžioje jis dirbo ūkio darbus pas kaimyną G. S. ir kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare grįžo į namus ir, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, priekaištavo savo motinai dėl maisto ir supykęs sudavė ranka jai du smūgius į veidą, sužalojo kairę akį. Dėl tokio savo elgesio jis labai gėdijasi ir gailisi. 2018 m. gegužės 8 d. įvyko konfliktas tarp jo ir kaimyno S. B.. Konfliktas įvyko dėl jų asmeninių nesutarimų. Konflikto metu, kai kaimynas S. B. stovėjo kambaryje prie atidaryto lango, o jis stovėjo kieme, prie lango, sugriebė S. B. už marškinių ties krūtine ir ištraukė šį iš kambario pro langą į kiemą priekiu, pargriovė ant žemės. S. B. krito ant dešinio šono. Tada S. B., gulinčiam ant žemės, jis sudavė vieną kartą kumščiu bei vieną kartą spyrė į galvą. Po suduotų smūgių jis nuėjo į namus, o S. B. paliko gulėti ant žemės. S. B. jis nesudavė smūgių nei į krūtinę, nei į petį, nei į koją. Sužalojimas ant S. B. krūtinės galėjo atsirasti, kai jį tempė priekiu iš kambario į kiemą ir šis galėjo susimušti krūtinę atsitrenkdamas į lango rėmą, dešinį petį S. B. galėjo susižaloti, kai ištempęs pro langą iš kambario į kiemą, šį pargriovė ant žemės dešiniu šonu, o sužalojimas ant kairės kojos blauzdos užpakalinės dalies S. B. galėjo atsirasti, kai jis šį griovė ant žemės ir šis kairės kojos užpakaline dalimi atsimušė į šalia namo išlietą pamatą. Dėl abiejų įvykių jis savo kaltę pripažįsta, labai gailisi (bylos lapai (toliau – b. l.) 116, 119, 128 – 129, 135 – 136, 139 – 140).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo A. G. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusioji I. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. spalio 6 d. apie 17 val. namuose, kambaryje tarp jos ir sūnaus A. G. kilo konfliktas. Sūnus A. G. jai priekaištavo, kad ši nepagamino maisto. Ji pasakė A. G., kad yra nupirkta visokio maisto. Tada A. G. kirto kumščiu jai du kartus į veidą. Dėl to ji patyrė fizinį skausmą. A. G. jau buvo prieš ją ir anksčiau smurtavęs, tačiau ji niekada nesikreipė pagalbos, nes bijojo, bet daugiau kentėti jau negali. A. G. gyvena kartu su ja. Papildomos apklausos metu nurodė, kad A. G. dėl padaryto sužalojimo jos atsiprašė ir ji šiam atleido (b. l. 49 – 51, 53).

Liudytojas G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jo kaimynystėje gyvena A. G., kuris kartais padeda jam dirbti ūkio darbus. 2017 metų spalio mėnesio pradžioje A. G. padėjo jam dirbti ūkio darbus, po to vakare jie kartu išgėrė alkoholinių gėrimų ir A. G. išėjo į namus. Kitą dieną jis sužinojo, kad A. G. sumušė savo motiną I. G., todėl A. G. išvežė policijos pareigūnai. Kiek jis žino, A. G. anksčiau taip pat buvo smurtavęs prieš savo motiną, tačiau ši nekviesdavo policijos pareigūnų. Įprastai A. G. yra ramaus būdo, tačiau galbūt dėl alkoholio jis tampa agresyviu (b. l. 66).

2017 m. spalio 6 d. protokole-pareiškime I. G. pareiškė, kad 2017 m. spalio 6 d. apie 17 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje ją sumušė jos sūnus A. G., dėl to ji patyrė fizinį skausmą (b. l. 1 – 3).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniojo specialisto L. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2017 m. spalio 6 d. apie 18 val. 40 min. buvo gautas greitosios medicinos pagalbos medikės Ž. telefoninis pranešimas, kad namuose adresu (duomenys neskelbtini) sūnus sumušė savo motiną I. G., jai nustatytas akies voko ir pereokulinės srities sumušimas (b. l. 16).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 1023/2017 (06) nurodyta, jog I. G. kliniškai nustatyta kairės akies vokų ir poakio srities sumušimas, tačiau pateiktuose medicinos dokumentuose objektyvios trauminių poveikių žymės neaprašytos. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių aprašymo, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 61).

Nukentėjusysis S. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gegužės 8 d. apie 12 val. pas jį atėjo jo kaimynas A. G., kuris gyvena tame pačiame kaime, kaiminystėje esančioje sodyboje adresu (duomenys neskelbtini). Tarp jo ir A. G. įvyko žodinis konfliktas dėl asmeninių priežasčių. Iš pradžių jis su A. G. konfliktavo pro atvirą langą, tai yra, jis pats buvo kambaryje, stovėjo prie atidaryto lango, o A. G. stovėjo kieme prie namo. Jis su A. G. jau maždaug pora metų pykstasi dėl žemių, nes A. G. važinėja per jo žemę, o šis nenori leisti jam tai daryti. Minėto įvykio dieną jie taip pat susipyko dėl žemių. Ką tiksliai vienas kitam sakė konflikto metu, jis pasakyti negali, nes neprisimena. Jis prisimena tik tiek, kad tarp jo ir A. G. kilusio žodinio konflikto metu A. G. priėjo prie atidaryto namo lango, sugriebė jam už marškinių ties krūtine ir ištraukė jį pro langą į kiemą. Tuomet jis griuvo ant žemės ir, kiek pamena, A. G. sudavė ranka jam vieną kartą į galvą, po to pradėjo spardyti jam į galvą. Jis prarado sąmonę ir negali tiksliai pasakyti, kas vyko toliau. Jis negali pasakyti ir to, kiek tiksliai smūgių jam buvo suduota. Kai jis atsigavo, A. G. jo kieme jau nebuvo. Atsigavęs jis pajautė stiprų galvos skausmą, taip pat jautė skausmą krūtinės srityje, jam skaudėjo dešinį petį ir kairės kojos blauzdą. Telefonu jis paskambino savo dukrai S. B., jai pasakė, kad jį sumušė kaimynas A. G.. Netrukus atvažiavo jo dukra, ji iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai, iškvietė medikus, kurie jį pristatė į Alytaus apskrities ligoninės priėmimo skyrių. Minėtą dieną jis buvo neblaivus, nes iš vakaro buvo išgėręs brendžio. Jam pasirodė, kad konflikto metu A. G. taip pat buvo neblaivus. Jis pabrėžė, jog šis jo konfliktas su A. G. įvyko dėl asmeninių nesutarimų. Minėto konflikto niekas daugiau nematė, nes jis gyvena vienas, jo žmona šiuo metu gyvena ir dirba Airijoje, vaikai taip pat gyvena atskirai. Civilinio ieškinio jis nereikš. Nori, kad A. G. būtų nubaustas įstatymų nustatyta tvarka ir daugiau prie jo nesiartintų (b. l. 74 – 76, 77, 78 – 79, 80 – 81).

Liudytoja S. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gegužės 8 d. po 12 val. jai į mobilųjį telefoną paskambino jos tėvas S. B. ir pasakė, kad pas jį buvo atvažiavęs jo kaimynas A. G., su kuriuo įvyko konfliktas ir konflikto metu A. G. jį sugriebė už marškinių, ištraukė pro langą į kiemą ir sumušė. Ji gyvena gretimame kaime, todėl greitai susiruošė ir nuvažiavo pas savo tėvą į namus pažiūrėti, kaip jaučiasi jos tėvas. Prieš važiuodama pas tėvą, ji savo mobiliuoju telefonu paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė, kad neblaivus kaimynas A. G. sumušė jos tėvą S. B.. Kai ji nuvažiavo pas tėvą į namus, jos tėvas jau buvo kambaryje. Ji pamatė, kad kieme, prie namo, yra kraujo dėmių, kraujo buvo prilašėję ir kambaryje. Ji pamatė, kad jos tėvui iš nosies smarkiai bėga kraujas, taip pat matė ant jo kaktos dešinėje pusėje esantį nubrozdinimą, kraujosruvą po kairia akimi bei paraudimą ant krūtinės. Daugiau sužalojimų ant tėvo kūno ji nepastebėjo. Netrukus pas jos tėvą į namus atvyko policijos pareigūnai, jie priėmė tėvo pareiškimą ir įformino visus būtinus dokumentus. Medikus jos tėvui iškvietė policijos pareigūnai, nes ji, kai skambino bendruoju pagalbos numeriu, sakė, kad dar neaišku, ar reikės tėvui medikų, kadangi tuo metu ji dar nebuvo nuvykusi pas tėvą ir nežinojo tikrosios situacijos. Pridūrė, kad žodiniai konfliktai tarp jos tėvo S. B. ir kaimyno A. G. kyla dažnai, jie pykstasi dėl žemių, todėl ir 2018 m. gegužės 8 d. konfliktas tarp jų įvyko dėl asmeninių nesutarimų (b. l. 109 – 110).

Iš akistatos protokolo matyti, jog akistatos metu nukentėjusysis S. B. paaiškino, kad 2018 m. gegužės 8 d. kilusio konflikto metu tarp jo ir A. G. šis sugriebė jam už marškinių ir ištraukė jį pro langą į kiemą. Jis nugriuvo ant žemės, tada A. G. sudavė jam vieną kartą kumščiu į galvą, spyrė jam į galvą vieną kartą, nuo šio smūgio jis prarado sąmonę, todėl negali pasakyti, kiek tiksliai smūgių jam sudavė A. G.. Įtariamasis A. G. paaiškino, kad jis sutinka S. B. parodymais. Žodinio konflikto metu jis sugriebė S. B. už marškinių ir ištempė šį pro langą į kiemą. S. B. nugriuvo ant žemės, tada jis vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė S. B. į galvą, po to, įspyrė šiam vieną kartą į galvą. Jis nesudavė smūgių S. B. nei į krūtinę, nei į petį, nei į koją, sužalojimai S. B. ant krūtinės, peties ir kojos galėjo atsirasti nuo to, kai jis tempė S. B. pro langą bei nuo to, kai šis krito ant žemės. Nukentėjusysis S. B. paaiškino, jog sutinka, kad A. G. kumščiu sudavė jam vieną kartą į galvą bei galėjo spirti jam į galvą tik vieną kartą ir būtent dėl to spyrio lūžo jo kairės akiduobės apatinė sienelė. Sutinka, kad kraujosruvos jo dešiniajame petyje, krūtinės srityje ir kairės blauzdos srityje galėjo atsirasti ne nuo A. G. suduotų smūgių, o dėl jo kritimo ant žemės ir dėl to, kai A. G. jį traukė pro langą į kiemą (b. l. 131 – 132).

2018 m. gegužės 8 d. protokole-pareiškime S. B. pareiškė, jog 2018 m. gegužės 8 d. apie 12 val. kieme adresu (duomenys neskelbtini) jį sumušė jo kaimynas A. G., dėl to jis patyrė fizinį skausmą (b. l. 17 – 19).

Iš apžiūros protokolo matyti, jog 2018 m. gegužės 8 d. nuo 13 val. 45 min. iki 14 val. 25 min. buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) esantis gyvenamasis namas bei sodybos kiemas. Apžiūros metu užfiksuotos ant lango rėmo matomos raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmės. Apžiūros metu buvo padarytos fotonuotraukos (b. l. 28 – 35).

Iš policijoje gautų pranešimų registro išrašo matyti, jog 2018 m. gegužės 8 d. 12 val. 26 min. buvo gautas ir užregistruotas pranešėjos S. B. pranešimas apie tai, kad maždaug prieš valandą neblaivus kaimynas A. G. įsibrovė į namus ir sumušė pranešėjos tėvą S. B.. A. G. pasišalino iš įvykio vietos. Pranešėja važiuoja į įvykio vietą, ji nežino, ar reikalinga greitoji medicinos pagalba. Nustatyta, jog pranešimas pasitvirtino (b. l. 36 – 39).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus specialisto Ž. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2018 gegužės 8 d. 18 val. 15 min. buvo gautas medicinos darbuotojos K. telefoninis pranešimas apie tai, kad S. B. diagnozuota kairės akiduobės apatinės sienelės lūžis, dešinės pusės šonkaulių seni lūžiai bei nustatytas 1,82 promilės neblaivumas (b. l. 40).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 451/2018 (06) nurodyta, jog S. B. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje kairės akies vokų – nosies kairės pusės – kairio skruosto srityje, dešiniame petyje, krūtinės viršutinėje dalyje ir kairės blauzdos užpakalinio paviršiaus – pakinklio srityje, kairės akiduobės apatinės sienelės lūžimas. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimų padarymo galimybė, griūnant ir atsitrenkiant į kietą žalojantį paviršių, mažai tikėtina. Sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais. Sužalojimų visuma kvalifikuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės akiduobės apatinės sienelės lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Kraujosruvos odoje ir poodyje dešiniame petyje, krūtinės viršutinėje dalyje ir kairės blauzdos užpakalinio paviršiaus – pakinklio srityje tiek visumoje, tiek kiekviena atskirai kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 88 – 89).

Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu įrodyta, jog kaltinamasis A. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas I. G.) bei BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus S. B. sveikatos sutrikdymas).

Prokurorė teismui pateikė pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Pranešime, kurį pasirašė kaltinamasis A. G., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė baudžiamąjį procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis A. G. sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi, jos dydžiu bei baudžiamojo poveikio priemone (b. l. 157 – 159).

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis A. G. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurias baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimus kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). A. G. neteistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų ir nesumokėtų baudų (b. l. 145 – 146, 147 – 149). A. G. neįrašytas psichiatrinio ir priklausomybės ligų kabineto įskaitose (b. l. 152). Kaltinamasis nevedęs, dirbantis (b. l. 144, 153). Nagrinėjamu atveju A. G. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs abi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; b. l. 116, 119, 128 – 129, 135 – 136, 139 – 140). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad abi nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinęs visas nustatytas bylos aplinkybes bei kaltinamojo A. G. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis bus įgyvendinta jam paskyrus prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi ši bausmės rūšis šiuo atveju pilnai atitiks bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Kadangi kaltinamasis A. G. padarė dvi nusikalstamas veikas, jam paskirtos bausmės subendrinamos pagal BK 63 straipsnio nuostatas.

Kadangi kaltinamojo A. G. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis A. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. spalio 6 d. 19 val. 40 min. iki 2017 m. spalio 8 d. 12 val. (b. l. 111, 112). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitomas į A. G. paskirtą bausmę.

Prokurorė siūlo paskirti kaltinamajam A. G. baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis). Teismas pažymi, jog prokurorės siūloma baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą A. G. negali būti skiriama, kadangi baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės paskirti šią baudžiamojo poveikio priemonę kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinama A. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 120 – 121, 141 – 142).

Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė – Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš kalto asmens Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 141,36 Eur turtinę žalą, patirtą dėl nukentėjusiojo S. B. gydymo (b. l. 92 – 95). Teismas sprendžia, jog byloje surinkti duomenys pilnai patvirtina pareikšto civilinio ieškinio pagrindą bei jo dydį, o dėl civilinės ieškovės patirtos turtinės žalos atsiradimo kaltas būtent A. G., todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai (BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės vykdymo laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei dirbti arba registruotis darbo biržoje.

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės vykdymo laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, A. G. paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti jam galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės vykdymo laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam sumažintą galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti A. G. į bausmės laiką laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2017 m. spalio 6 d. 19 val. 40 min. iki 2017 m. spalio 8 d. 12 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti A. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Civilinės ieškovės – Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. G. 141,36 Eur (vieno šimto keturiasdešimt vieno euro 36 ct) turtinės žalos atlyginimą Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Išaiškinti nuteistajam A. G., jog jis per 14 (keturiolika) dienų nuo patvirtinto teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, turi teisę paduoti teismui, priėmusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu per 14 (keturiolika) dienų toks nuteistojo prašymas nebus pateiktas, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam A. G.