Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-01-27 · Administracinė byla Nr. P-261-5-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Iv-4117-208/2010Nutartis · 2011-04-01Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2011-04-01Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. P-261-5-12Nutartis · 2012-01-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-27
Bylos Nr.
P-261-5-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03251-2010-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Veslava Ruskan
Pareiškėjas
G. P.
Atsakovas
Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybai
Kategorijos
  • 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P261-5/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03251-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 80.13 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. sausio 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. P. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS143-101/2011 pagal pareiškėjo G. P. skundą atsakovui Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Lietuvos kariuomenei, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas G. P. 2010 m. lapkričio 19 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kariuomenės dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karo medicinos ekspertizės komisijos ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 1193/2010; 2) pripažinti jį netinkamu krašto apsaugos sistemos tarnybai dėl jo darbingumo lygio sumažėjimo dėl sveikatos problemų. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas nurodė, kad 2010 m. birželio 4 d. gavęs Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir KMEK) ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 1193/2010 ir su ja nesutikdamas 2010 m. birželio 14 d. pateikė skundą KMEK pirmininkui, prašydamas skirti pakartotinę karo medicinos ekspertizę. Negavęs atsakymo per nustatytą terminą, 2010 m. liepos 9 d. raštu KMEK pateikė pakartotinę užklausą. 2010 m. liepos 24 d. gavo raštą su 2010 m. birželio 23 d. raštu Nr. MS-816(1.12.), kuriame atsisakyta atlikti pakartotinę ekspertizę ir pripažinti jį netinkamu karo tarnybai. 2010 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą dėl pažymos. Patikslintu skundu prašymą panaikinti pažymą pakeitė į prašymą panaikinti Lietuvos kariuomenės dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos sprendimą, įformintą 2010 m. birželio 23 d. raštu Nr. MS-816(1.12.). Po administracinės bylos Nr. I-3167-121/2010 nagrinėjimo sužinojo, kad praleido pažymos apskundimo terminą. 2010 m. birželio 4 d. gautoje KMEK ekspertinio nutarimo pažymoje Nr. 1193/2010 nėra nurodyta apskundimo tvarka ir terminai, todėl, nebūdamas teisininkas, nežinojo, kad sprendimą turėjo skųsti teismui per 10 dienų nuo pažymos gavimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 25 d. nutartimi nepatenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą bei, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais ir 2010 m. lapkričio 19 d. sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį grąžino pareiškėjui (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d.1, 8 p.).

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtintų Karinės medicinos ekspertizės nuostatų 17 punktas numato, jog KMEK ekspertiniai nutarimai skundžiami teismui ABTĮ nustatyta tvarka per 10 dienų nuo ekspertinio nutarimo kopijos įteikimo asmeniui pasirašytinai dienos (o jeigu kopija neįteikta – per 30 dienų nuo pranešimo apie ekspertizės rezultatus gavimo dienos). Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 34 str. 1 d.). Teismas, remdamasis Lietuvos kariuomenės dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos 2010 m. birželio 23 d. raštu Nr. MS-816(1.12.), nustatė, jog pareiškėjas su KMEK ekspertiniu nutarimu Nr. 1193/2010 ir jo apskundimo tvarka buvo pasirašytinai supažindintas 2010 m. birželio 4 d. ir tą pačią dieną jam buvo įteikta šio ekspertinio nutarimo kopija. Į teismą dėl ekspertinio nutarimo ir jo pagrindu priimtos pažymos jis galėjo kreiptis iki 2010 m. birželio 14 d. Remdamasis pareiškėjo pateikta medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti KMEK 2010 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 1193/2010. Dėl šios nutarties dalies pareiškėjas nepateikė atskirojo skundo, teikdamas patikslintą skundą, prašymo atnaujinti terminą dėl KMEK ekspertinio nutarimo Nr. 1193/2010 ir jo pagrindu priimtos pažymos panaikinimo taip pat neprašė. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai ilgai delsė ir į teismą su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą kreipėsi tik 2010 m. lapkričio 19 d. Jo nurodytos aplinkybės nesudaro rimto pagrindo atnaujinti terminą. Tai, kad skundžiamoje pažymoje nebuvo nurodyta jos apskundimo tvarka, nelaikytina objektyvia priežastimi, dėl kurios praleistas terminas galėtų būti atnaujintas. Teisinių žinių neturėjimas yra subjektyvaus pobūdžio aplinkybė ir negali būti laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi. Nesugebėdamas tinkamai ginti savo galimai pažeistų teisių, pareiškėjas galėjo pasikonsultuoti su teisines paslaugas teikiančiu asmeniu.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra subjektyvios, teismo nuomone, pagrindo patenkinti prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą nėra. Atmetus prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, pareiškėjo skundą dėl reikalavimo panaikinti KMEK ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 1193/2010 atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Teismas taip pat nurodė, kad pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų. Antruoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašo pripažinti tam tikrus faktus. Prašymas pripažinti tam tikrus faktus negali būti skundo reikalavimu, kadangi pripažinimas tam tikrų faktų gali būti tik motyvas teismui priimant sprendimą. Atsižvelgiant į tai, skundo dalį dėl reikalavimo pripažinti pareiškėją netinkamu krašto apsaugos sistemos tarnybai dėl jo darbingumo lygio sumažėjimo dėl sveikatos problemų atsisakytina priimti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. balandžio 1 d. nutartimi pareiškėjo G. P. atskirąjį skundą atmetė kaip nepagrįstą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teismas nustatė, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 4 d. nutarties dalimi (administracinė byla Nr. I-3167-121/2010) konstatuota, kad pareiškėjas praleido aptariamo KMEK ekspertinio nutarimo apskundimo terminą, jam neprašant atnaujinti terminą skundui paduoti, skundą dėl šio nutarimo atsisakyta priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Pareiškėjui dar kartą paduodant skundą dėl KMEK ekspertinio nutarimo, atsižvelgtina į paminėtoje teismo nutartyje padarytą išvadą dėl termino praleidimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nenurodė svarbių kreipimosi į teismą termino praleidimo priežasčių. Ekspertinio nutarimo apskundimo tvarkos neišaiškinimas šiuo atveju negali būti pagrindas atnaujinti praleistą terminą. Nurodytoje pirmosios instancijos teismo nutartyje konstatavus, jog skundo padavimo terminas yra praleistas, o pareiškėjas neprašė atnaujinti termino, jis tik 2010 m. lapkričio 19 d. (po trijų mėnesių) pateikė naują skundą, prašydamas atnaujinti terminą. Pareiškėjas nepagrįstai ilgai delsė kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Ši teisė turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos.

Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pareiškėjas terminą skundui dėl KMEK ekspertinio nutarimo paduoti praleido dėl nesvarbios priežasties, todėl prašymas atnaujinti terminą nepatenkintas pagrįstai (ABTĮ 34 str. 1 d.), o šią skundo dalį atsisakyta priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Pareiškėjo skundo reikalavimas dėl pripažinimo netinkamu krašto apsaugos sistemos tarnybai iš esmės yra susijęs su skundo reikalavimu dėl KMEK ekspertinio nutarimo panaikinimo (išvestinis reikalavimas). Todėl atsisakius priimti skundo dalį dėl šio sprendimo pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą, tuo pačiu pagrindu atsisakytina priimti ir kitą skundo dalį. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti šią pareiškėjo skundo dalį pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pritaikė netinkamą procesinės teisės normą, tačiau tai nėra pagrindas panaikinti iš esmės teisingą nutartį (ABTĮ 142 str. 1 d., 148 str.).

III.

Pareiškėjas G. P. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.

Prašyme nurodė, kad nagrinėjamu atveju teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kad vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 punkto antra dalimi individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Viešojo administravimo subjektas individualiame administraciniame akte neišaiškindamas apskundimo tvarkos ir terminų atlieka savo funkciją, kuri nesiderinta su geru viešuoju administravimu bei Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į teismą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-625/2010).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tokią proceso atnaujinimo instituto paskirtį, ABTĮ gana detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo procedūrą, kuri vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos.

Taigi ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.

Iš pareiškėjo prašymo turinio matyti, kad jis siekia atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu. Šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme. Atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu galima tik tada, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas, priimti skirtingi procesiniai sprendimai.

Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS556-625/2010, kurioje teismas atnaujino pareiškėjui terminą skundui paduoti. Minėtoje nutartyje teisėjų kolegija nurodė, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, nustatančio individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, 2 dalyje nurodyta, jog individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka. Administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į teismą. Taip pat sprendžiant klausimą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo aplinkybė, kad viešojo administravimo subjektas individualiame administraciniame akte neišaiškino tinkamai jo apskundimo tvarkos, turi būti vertinama atsižvelgiant į byloje reikšmingų aplinkybių visumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-423/2008). Minėtoje byloje, teisėjų kolegija, nustačiusi, kad pareiškėjas skundą dėl LR krašto apsaugos ministro 2010 m. birželio 30 d. įsakymo panaikinimo teismui padavė praleidęs terminą tik viena diena, pripažino, jog šiuo konkrečiu atveju aplinkybė, kad LR krašto apsaugos ministras skundžiamame 2010 m. birželio 30 d. įsakyme Nr. P-859 neišaiškino šio įsakymo apskundimo tvarkos, galėjo suklaidinti pareiškėją dėl skundo teismui padavimo tvarkos ir termino.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galimai skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes, priešingu atveju, nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P662-54/2010). Šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą, nes byloje, kurios procesą siekiama atnaujinti, teismas įvertino aplinkybių, kurios turėjo įtakos termino skundui paduoti praleidimui, visumą.

Remiantis tuo darytina išvada, kad byloje buvo konstatuota, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti, todėl negalima daryti išvados, jog dėl galimai skirtingo teisės normų aiškinimo (t. y. kad teismas neįvertino aplinkybės, jog individualiame administraciniame akte neišaiškindamas apskundimo tvarka ir terminai) galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

G. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS143-101/2011 pagal pareiškėjo G. P. skundą atsakovui Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Lietuvos kariuomenei, dėl sprendimo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysRomanas KlišauskasVeslava Ruskan