- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-26
- Bylos Nr.
- 2S-908-460/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Alvydas Žerlauskas, Eugenija Morkūnienė
- Atsakovas
- I. Ž.
- Ieškovas
- R. Ž.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas, AB DnB Nord bankas
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Alvydo Žerlausko ir Eugenijos Morkūnienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. N2-91-730/2010 pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovei I. Ž. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, institucija, teikianti išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys AB SEB bankas ir AB DnB Nord bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovei I. Ž. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame pateikė prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dėl blogos turtinės padėties. Atsakovė nurodė, kad 2008-11-11 nutartimi atsakovė nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista, likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-12-23 nutartimi konstatavo, kad 2010-09-14 nutartimi atsakovės priešieškinis buvo paliktas nenagrinėtas, todėl patikslinto priešieškinio priėmimo klausimas yra sprendžiamas iš naujo, dėl to iš naujo reikalinga spręsti atsakovės prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovė už priešieškinį turi sumokėti 20 188,39 Lt, tačiau atsižvelgęs į sunkią atsakovės turtinę padėtį, atidėjo 20 188,39 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą.
Atsiliepimas
Atsakovė I. Ž. nesutinka su nustatytu pirmosios instancijos teismo mokėtinu žyminiu mokesčiu ir nurodo, bendra dalytino nekilnojamojo turto vertė yra 800 000 Lt, tačiau šis turtas įsigytas gavus banko paskolą, todėl atėmus skolinius įsipareigojimus dalytino turto vertė yra minusinė, atsižvelgiant į tai ši žyminio mokesčio dalis neturėtų būti skaičiuojama, todėl įvertinus kitus atsakovės reiškiamus reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis už priešieškinį sudaro 10 526,09 Lt. Taip pat atsakovė nurodo, kad ieškovas už ieškinį turėjo sumokėti 6 235 Lt, todėl jos priešieškinis negali būti apmokestintas didesniu žyminiu mokesčiu nei buvo apmokėtas ieškovo ieškinys. Priešingu atveju būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Taip pat ieškovė prašo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio kaip ir ieškovą, o kitos dalies sumokėjimą atidėti, kadangi ji ilgą laiko buvo bedarbė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Kaip matyti iš atsakovės atskirojo skundo, ji nesutinka su apskaičiuotu jai mokėtinu žyminiu mokesčiu, kuris yra didesnis nei sumokėtas ieškovo už ieškinį. Atsakovės nuomone, tokia situacija suponuoja šalių lygybės įstatymui pažeidimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė neteisingai interpretuoja CPK 6 str. ir 17 str. įtvirtintą lygiateisiškumo principą. Šalių lygybės įstatymui ir šalių procesinių teisių lygiateisiškumo pažeidimas konstatuojamas tais atvejais, kai iš esmės vienodos teisinės situacijos vertinamos skirtingai, o skirtingos vertintinos vienodai. Šiuo nagrinėjamu atveju šalių lygiateisiškumo principas būtų pažeistas tada, kai tiek ieškovo, tiek atsakovės pareikšti turtiniai reikalavimai būtų identiški ir pagal įstatymą turėtų būti apmokestinti tokio pat dydžio žyminiu mokesčiu, tačiau teismas įpareigotų vieną iš šalių sumokėti daugiau. Nagrinėjamu atveju šalių pareikšti turtiniai reikalavimai skiriasi. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo mokėtino žyminio mokesčio dydį, tačiau teisingai nustatė, jog atsakovės pareikštų turtinių reikalavimų suma yra 1 578 939 Lt, taip pat atsakovė reiškė du atskirus neturtinius reikalavimus, kurie apmokestinami 266 Lt žyminiu mokesčiu. Iš viso atsakovės mokėtinas žyminis mokestis už priešieškinį šioje byloje yra 23 055 Lt ((1 578 939 Lt * 1 proc.) + 7 000 Lt +266 Lt). Atsižvelgdama į šį skaičiavimą teisėjų kolegija konstatuoja, kad žyminis mokestis, mokėtinas šioje byloje, yra didesnis, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas negali pabloginti apeliantės padėties, paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo nustatytas mokėtinas žyminis mokestis. Be to, atsakovė vienu iš apeliacinio skundo argumentų nurodo, jog bendra dalytino nekilnojamojo turto vertė yra 800 000 Lt, tačiau šis turtas įsigytas gavus banko paskolą, todėl atėmus skolinius įsipareigojimus dalytino turto vertė yra minusinė, atsižvelgiant į tai ši žyminio mokesčio dalis neturėtų būti skaičiuojama. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo sutikti su šiuo atskirojo skundo argumentu, kadangi pagal CPK 80 str. žyminis mokestis mokamas nuo turto vertės, neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu turtas įgytas – ar gavus banko paskolą, ar už skolintas lėšas iš privačių subjektų.
Taip pat ieškovė atskirajame skunde prašo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio kaip ir ieškovą, o kitos dalies sumokėjimą atidėti. Apeliantė nurodo, kad jos turtinė padėtis sunki, o tai patvirtinantys dokumentai yra byloje. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė 2008-11-11 nutartimi buvo atleista nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jos priešieškinis 2010-09-14 nutartimi buvo paliktas nenagrinėtas, todėl patikslinto 2010-12-06 priešieškinio priėmimo klausimą sprendė iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė jau buvo atleista nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo dėl sunkios materialinės padėties, o sprendžiant patikslinto priešieškinio priėmimo klausimą byloje nėra duomenų, kad atsakovės turtinė padėtis būtų pagerėjusi, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neatleisdamas atsakovės nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo už 210-12-16 pateiktą priešieškinį, nepagrįstai netaikė CPK 83 str. 3 d. Dėl to teisėjų kolegija nutaria ją atleisti nuo pusės mokėtino žyminio mokesčio, t. y. 10 094,19 Lt, o kitos – 10 094,20 Lt dalies sumokėjimą nutaria atidėti iki teismo sprendimo priėmimo.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo 2010-12-23 nutartį pakeisti (CPK 337 str. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti iš dalies. Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarties dalį dėl mokėtino žyminio mokesčio ir ją išdėstyti taip:
Atleisti atsakovę I. Ž. nuo 10 094,19 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo, o kitos 10 094,20 Lt dalies sumokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo.