Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Š. J. atstovės advokatės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo 2024 m. gegužės 22 d. nutarimu Š. J. buvo nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 4 dalį 160 Eur dydžio bauda;

- pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį 450 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, Š. J. paskirta galutinė 450 Eur dydžio bauda.

Š. J. pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį ir 424 straipsnio 4 dalį buvo nubaustas, nes jis 2024 m. balandžio 18 d., 09.48 val., Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, vairavo automobilį „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta, taip pat viršijo didžiausią leistiną 70 km/h greitį ir važiavo 102 km/h greičiu (įvertinus paklaidą), tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 127 punktų nuostatas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Skunde aiškinama, kad Š. J. nėra nurodęs savo elektroninio pašto Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar kituose valstybės informacinėse sistemose ar registruose, Institucija nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti priešingą išvadą. Be to, Š. J. niekaip neišreiškė pageidavimo gauti procesinius dokumentus elektroniniu paštu šioje konkrečioje administracinio nusižengimo byloje. Š. J. apie jam paskirtą baudą sužinojo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pranešimo, kuriame nebuvo nurodyta informacija apie skiriamą administracinio poveikio priemonę.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Š. J. atstovės advokatės apeliacinis skundas netenkintinas.

17. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama tai, kad Š. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje, taip pat nėra ginčijama už šio administracinio nusižengimo padarymą paskirta bauda. Apeliaciniame skunde nesutinkama su Institucijos vyriausiojo tyrėjo 2024 m. gegužės 22 d. nutarimo dalimi, kuria Š. J. buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, t. y. už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, taip pat tvirtinama, jog teisės pažeidėjui, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, neturėjo būti skiriama administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Taigi apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo byloje užfiksuotus duomenis vertins tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to administracinio nusižengimo, kuris yra ginčijamas.

18. Iš Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad Š. J. 2024 m. kovo 20 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuriame buvo nurodyta, kokio dydžio piniginę baudą siūloma sumokėti administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui ir koks yra nustatomas specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas (b. l. 21). Aptariamas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Š. J. buvo išsiųstas elektroniniu paštu (b. l. 61). Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad Š. J. iki 2024 m. balandžio 18 d. nežinojo, jog anksčiau paminėtame administraciniame nurodyme jam buvo siūloma sutikti su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ir sumokėjus baudą ši teisė buvo atimta. Apie tokį faktą jis sužinojo tik iš policijos pareigūnų tuomet, kai buvo sustabdytas už didžiausio leistino greičio viršijimą, ir kai siųstą administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu rado elektroninio pašto aplanke „Šlamštas“/„Brukalas“ („Spam“). Šiuo atveju jis neturėjo tyčios padaryti administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, todėl negalėjo būti traukiamas teisinėn atsakomybėn pagal paminėtą normą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje užfiksuotus duomenis, konstatuoja, kad su tokia pozicija nėra pagrindo sutikti.

19. ANK 573 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami ir elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens pageidavimas gauti šaukimus ir kitus procesinius dokumentus elektroniniu paštu yra būtinas tik tais atvejais, kai asmuo elektroninio pašto nenurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose (ANK 573 straipsnio 1 dalis). Iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad Š. J. elektroninis pašto adresas buvo gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų). Dėl šios priežasties darytina išvada, kad joks papildomas pageidavimas gauti procesinius dokumentus administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu šiuo atveju nebuvo ir nėra būtinas. Apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad Š. J. 2024 m. kovo 20 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su įrašytu administraciniu nurodymu buvo išsiųstas laikantis ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatytos tvarkos, t. y. vienu iš įstatyme numatytų būdų ir egzistuojant įstatyme nurodytoms sąlygoms.

20. Apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių ir dėl fakto, kad Š. J. 2024 m. kovo 20 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su įrašytu administraciniu nurodymu buvo išsiųstas elektroninio pašto, kuriuo teisės pažeidėjas iš tikrųjų naudojasi, adresu. Teiginį, kad Š. J. naudojosi ir naudojasi aptariamu elektroniniu paštu patvirtina šios aplinkybės: 1) elektroninio pašto adresas yra nurodytas teisės pažeidėjo skunde dėl Institucijos vyriausiojo tyrėjo 2024 m. gegužės 22 d. nutarimo (b. l. 4); 2) šiuo elektoriniu paštu buvo susirašinėjama su Institucijos atstovu (b. l. 16-17); 3) šiuo elektroniniu paštu Š. J. buvo sėkmingai informuotas apie skundo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme laiką bei vietą (jis nustatytu laiku atvyko į pirmosios instancijos teismo posėdį) (b. l. 31, 42); 4) pats Š. J. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad elektroninį laišką su administracinio nusižengimo protokolu bei įrašytu administraciniu nurodymu gavo, tačiau jis pakliuvo į elektroninio pašto aplanką „Šlamštas“/„Brukalas“ (b. l. 43, 64). Tuo pačiu konstatuotina, kad paminėti Š. J. paaiškinimai, jog administracinio nusižengimo protokolą su įrašytu administraciniu nurodymu jis rado elektroninio pašto aplanke „Šlamštas“/„Brukalas“, patvirtina, jog jis siųstą procesinį dokumentą iš tikrųjų gavo į vieną iš jo naudojamo elektroninio pašto aplankų. Čia būtina pabrėžti, kad ANK nėra įtvirtinta institucijų bei jų atstovų pareiga tikrinti bei įsitikinti, ar subjektas, kuriam procesinis dokumentas buvo siunčiamas laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų, iš tikrųjų susipažino su tokio dokumento turiniu.

21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Š. J. turėjo galimybę susipažinti su jam 2024 m. kovo 20 d. surašyto administracinio nusižengimo protokolo bei įrašyto administracinio nurodymo turiniu, tačiau dėl savo nerūpestingumo to nepadarė. Kaip jau buvo minėta, pats Š. J. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad po to, kai sužinojo, jog iš jo buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, jis siųstą dokumentą rado naudojamo elektroninio pašto aplanke „Šlamštas“/„Brukalas“, t. y. procesinis dokumentas buvo įteiktas. Teisės pažeidėjas administraciniame nurodyme siūlomą sumokėti baudą sumokėjo 2024 m. balandžio 6 d., o tai rodo, jog jis ne vėliau nei baudos sumokėjimo dieną neabejotinai žinojo, kad padarė teisės pažeidimą ir už jį yra traukiamas teisinėn atsakomybėn. Vis tik Š. J. laisva valia ir sąmoningai nesidomėjo savo teisine padėtimi, kuri pasikeitė dėl padaryto teisės pažeidimo, nors turėjo tokią galimybę, t. y. jis turėjo galimybę sužinoti tiek tai, už ką jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (teisės pažeidimo aplinkybes, nustatytų veiksmų teisinį vertinimą ir kt.) su administraciniu nurodymu, tiek tai, kokias teisines priemones jam yra siūloma taikyti už neteisėtus veiksmus. Tokia galimybe Š. J. galėjo pasinaudoti tinkamai pasitikrinęs elektorinį naudojamą elektroninį paštą (taip pat ir elektroninio pašto aplanką „Šlamštas“/„Brukalas“), pasitikrinęs informaciją apie administracinį nusižengimą, dėl kurio buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, IRD portale, kuriame skelbiama informacija apie administracinius nusižengimus (nuoroda į šį portalą buvo nurodyta ir VMI pranešime apie paskirtą administracinę baudą už administracinį nusižengimą (b. l. 46)) ir (ar) kreipdamasis į administracinį nurodymą surašiusios Institucijos atstovus (duomenys apie instituciją, kurios atstovas surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, šio procesinio dokumento surašymo data, nusižengimo identifikavimo kodas buvo nurodyti pranešime apie paskirtą administracinę baudą už administracinį nusižengimą (b. l. 46)). Šiuo atveju Š. J. sąmoningai nesiėmė jokių veiksmų, nors tokią galimybę turėjo, tam, kad sužinotų apie savo teisių ir pareigų apimties pasikeitimus. Teigtina, kad Š. J. neįsitikinęs tuo, dėl kokio administracinio nusižengimo jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, ir sumokėdamas baudą (sutikdamas su siūloma bauda ir pasiūlytu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu įstatyme nustatytam terminui (ANK 610 straipsnio 1 dalis)), pats prisiėmė riziką ir dėl tokio nerūpestingo elgesio kilsiančių pasekmių, t. y. pareigų, kurias privalo vykdyti, atsiradimo. Iš tikrųjų asmeniui nėra nustatyta pareiga domėtis tuo, ar jam neskirtos kokios nors nuobaudos ar prievartos priemonės, ypač tais atvejais, kai nėra jokių aplinkybių, kurios leistų bent numanyti apie galimus teisių ir pareigų pasikeitimus (tokios aplinkybės šiuo atveju Š. J. buvo žinomos), taip pat asmens niekas negali įpareigoti ir susipažinti su jam siųstų ir įteiktų dokumentų turiniu, vis tik tokiu atveju, jis pats prisiima ir rizikas, kylančias dėl tokio elgesio (neveikimo). Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, teisės pažeidėjo neveikimo nėra pagrindo vertinti kaip aplinkybės, šalinančios jo atsakomybę už neteisėtus veiksmus, padarytus 2024 m. balandžio 18 d.

22. Teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Apeliaciniame skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024, suformuluotais išaiškinimais. Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra tapačios arba labai panašios į tas, kokios buvo nustatytos administracinio nusižengimo byloje, kurioje buvo priimta paminėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis. Administracinio nusižengimo byloje, kurioje suformuluotais išaiškinimais remiamasi apeliaciniame skunde, nebuvo įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš tikrųjų elektroniniu paštu gavo administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, jog asmuo iš tikrųjų naudojosi elektroniniu paštu, kuriuo buvo siųstas procesinis dokumentas, šis elektroninis paštas buvo aktyvus, be to, byloje užfiksuoti prieštaringi duomenys kėlė abejonių ir dėl to, ar tuo atveju procesiniai dokumentai konkrečiam asmeniui apskritai galėjo būti siunčiami elektroniniu paštu. Kaip jau minėta, tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta, priešingai, šiuo atveju yra nustatyta tai, kad: 1) Š. J. elektroninis pašto adresas buvo gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų); 2) Š. J. gavo siųstą procesinį dokumentą į vieną iš elektroninio pašto aplankų; 3) elektroninis paštas, kuriuo buvo išsiųstas ir gautas procesinis dokumentas, buvo ir yra naudojamasi teisės pažeidėjo.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, konstatuoja, kad Institucijos vyriausiojo tyrėjo 2024 m. gegužės 22 d. nutarimu Š. J. buvo pagrįstai nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, todėl nėra pagrindo naikinti ginčijamos šio nutarimo dalies, tuo pačiu nėra pagrindo naikinti ir skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarties.

24. Pažymėtina, kad asmeniui, kuris padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, vadovaujantis ANK 424 straipsnio 7 dalimi, yra privalu skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų. Institucijos vyriausiojo tyrėjo 2024 m. gegužės 22 d. nutarimu už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, padarymą Š. J. teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta minimaliam įstatyme numatytam terminui, t. y. šešiems mėnesiams.

25. ANK 34 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų įstatyme numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų įstatyme numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų įstatyme numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Taigi bendra taisyklė nustatant specialios teisės atėmimo terminą yra tokia, kad šios administracinio poveikio priemonės trukmė yra parenkama pagal įstatyme nustatytas ribas.

26. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Teigtina, kad administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama, t. y. taikomos anksčiau paminėtos ANK 34 straipsnio nuostatos, tik tais atvejais, kai yra nustatoma aplinkybių visuma, kuri leidžia daryti išvadą apie mažesnį teisės pažeidėjo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą, taip pat yra susidariusi kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios nuobaudų skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai administracinio poveikio priemonei paskirti. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo turiniu ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje užfiksuotus duomenis, konstatuoja, kad šiuo atveju taikyti Š. J. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra pagrindo. Šioje byloje nėra nustatyta aplinkybių visuma, kuri leistų teisės pažeidėjui už jo padarytą administracinį nusižengimą skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta ANK 424 straipsnio 7 dalyje, ar tokios priemonės apskritai neskirti.

27. Šiuo atveju nėra nustatyta Š. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, padarymo. Administracinio nusižengimo byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad Š. J. per paskutinius penkerius metus ne kartą buvo baustas administracine tvarka, visais atvejais už administracinius nusižengimus, susijusius su KET reikalavimų pažeidimais (daugiausiai už maksimalaus leistino greičio viršijimą) (b. l. 21-30). Toks faktas rodo, kad Š. J. neatsakingai naudojasi teise vairuoti transporto priemones, savo elgesio nekeičia. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, asmuo gali vairuoti transporto priemonę, kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones tiek aiškiai suvokdamas tokių veiksmų pobūdį, tiek ir nenumatydamas, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėdamas realią galimybę tai numatyti. Šiuo atveju administracinis nusižengimas buvo padarytas veikiant neatsargia kaltės forma, t. y. dėl nerūpestingumo (teisės pažeidėjas nenumatė, jog daro pavojingą veiką, tačiau turėjo ir galėjo tai numatyti). Aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju Š. J. veiksmais nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ar sveikatai, nėra pagrindas lengvinti jo teisinę padėtį. Čia pažymėtina, kad ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. atsakomybė pagal šią normą nėra siejama su neigiamų pasekmių kilimu. Be to, tuo atveju, jeigu dėl Š. J. veiksmų būtų kilę kokie nors padariniai, jam pagal atitinkamas normas kiltų griežtesnė teisinė atsakomybė, t. y. jo teisinė padėtis sunkėtų. Sutiktina su apeliantės teiginiu, kad šiuo atveju nebuvo padaryti keli KET pažeidimai. Tuo pačiu pažymėtina, kad vienu metu buvo padaryti du KET pažeidimai, teisės pažeidėjas policijos pareigūnų buvo sustabdytas dėl greičio viršijimo.

28. Aplinkybės, kad Š. J. dirba, atliekant darbines funkcijas yra būtina naudotis transporto priemone, jo sutuoktinė nevairuoja automobilio, mažamečiai vaikai lanko ugdymo įstaigas, į kurias sudėtinga nuvykti viešuoju transportu, šeima turi finansinių įsipareigojimų, dažnai vyksta į sodybą, kuri yra (duomenys neskelbtini), teisės pažeidėjas rūpinasi tėvu, kuris gyvena kitame Lietuvos mieste, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nei visos kartu, nei kiekviena atskirai nebuvo ir nėra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Šios aplinkybės, vertinant jas su anksčiau aptartomis, tik leidžia daryti išvadą, kad teisės pažeidėjui buvo pagrįstai nustatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytos aplinkybės neleidžia tvirtinti ir to, kad teisės pažeidėjui skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytose ribose būtų neproporcinga bei neteisinga, jog nustatytos teisės pažeidimo faktinės aplinkybės rodo mažesnį nei įprasta nusižengimo ar asmens, padariusio pažeidimą, pavojingumą.

29. Administracinio poveikio priemonė kaip ir administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 ir 27 straipsniai). Taigi administracinio poveikio priemone, kuri yra skirta padėti įgyvendinti nuobaudos tikslus, siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu teisės pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Čia pažymėtina, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas Š. J., nors ir apsunkina galimybes užsiimti darbine veikla, tačiau tokios galimybės neatima, apeliacinės instancijos teismo vertinimu darbinėje veikloje kilsiančios problemos yra organizacinio pobūdžio ir gali būti sprendžiamos tinkamai planuojant savo veiksmus. Tvirtinti, kad vaikų nuvežimas į ugdymo įstaigas, kurios yra Vilniaus mieste viena šalia kitos, naudojantis viešuoju transportu, sukels kokius nors išskirtinius nepatogumus, nėra pagrindo. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neatima galimybės teisės pažeidėjui pagal galimybes pasirūpinti savo tėvu. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad pažeidėjas turi (gali) imtis visų įmanomų teisėtų priemonių, jog paskirta administracinio poveikio priemonė turėtų kuo mažesnę neigiamą įtaką jo paties bei jo artimųjų įprastam gyvenimui.

30. ANK 22 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose yra įtvirtinti tikslai, kurių siekiama administracinėmis nuobaudomis. ANK 27 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinio poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus. Konstatuotina, kad Š. J. paskirta administracinio poveikio priemonė bei nustatytas minimalus šios poveikio priemonės terminas, užtikrina ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų darnų įgyvendinimą, neprieštarauja proporcingumo principo reikalavimams, nes šia priemone yra tinkamai ir efektyviai daromas poveikis teisės pažeidėjui, užtikrinama teisės pažeidimų prevencija, kuri, įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes, Š. J. asmenybę (tiek teigiamai, tiek neigiamai jį apibūdinančius duomenis), švelnesnėmis priemonėmis nebus pasiekta.

31. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Š. J. atstovės advokatės apeliacinis skundas nėra tenkintinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartis yra paliktina nepakeista. Konstatavus, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra paliktina nepakeista, prašymas Š. J. naudai priteisti jo patirtas išlaidas patirtas advokato paslaugoms apmokėti nėra tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Š. J. atstovės advokatės skundo netenkinti.

Netenkinti atsakomybėn patraukto asmens Š. J. atstovės advokatės prašymo atlyginti Š. J. išlaidas patirtas advokato paslaugoms apmokėti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.