Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-02-14 · Administracinė byla Nr. I-437-279/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-14
Bylos Nr.
I-437-279/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01953-2018-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas
A. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 20.5.1Kiti su civiline atsakomybe susiję klausimai
Administracinė byla Nr. I-437-279/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01953-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; 37.6; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 14 d.Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Nijolė Čekanauskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2-13) ir skundo papildyme (b. l. 23) nurodė, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos buvo konvojuotas į kitas laisvės atėmimo įstaigas bei į bendrosios kompetencijos teismus automobiliais, neatitinkančiais teisės aktų reikalavimų: nebuvo jokios ventiliacijos, gryno oro ir dienos šviesos, saugos diržų, buvo drėgna, reikėjo sėdėti ant kieto pagrindo, automobiliai buvo ankšti, žiemą būdavo nežmoniškai šalta, o vasara karšta, automobilių stiklai nešvarūs, nučiupinėti, automobilių salone daug žemių bei įvairių šiukšlių. Nurodė, jog konvojavimo metu kelyje jam tekdavo nekartą šlapintis į plastikinius butelius, matant kitiems konvojuojamiesiems, nes kelionės metu nesuteikdavo galimybės pasinaudoti tualetu. Konvojaus pareigūnai visiškai nereagavo į jo nusiskundimus, konvojavimo metu viešai demonstravo šaunamuosius ginklus. Konvojuojant į bendrosios kompetencijos teismus Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, be pagrindo naudojo specialiąsias priemones - antrankius. Konvojuojamas tokiomis sąlygomis jis patyrė pažeminimą, bejėgiškumą, baimę, kančias, nepilnavertiškumą, paaštrėjo nugaros skausmai, dėl to jam padaryta 10 000 Eur neturtinė žala ir prašo ją priteisti.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 34-38) nurodė, kad ginčo laikotarpiu Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai konvojavo pareiškėją 30 kartų planinių konvojų maršrutais. Planinių konvojų metu naudoti specialieji automobiliai atitiko teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo konvojavimo metu naudotos transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui vykdyti, įrengtos tinkamos ventiliacijos sistemos, konvojuojamiesiems įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošu (kėdės). Prieš pradedant konvojavimą, konvojus patikrindavo specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti, pareiškėjas pastabų neturėjo. Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos konvojuoja konvojuojamuosius transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Asmenų konvojavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 "Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo". Kitų teisės aktų reglamentuojančių konvojavimo eigą nėra. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims. Pareiškėjas buvo konvojuotas specialiomis transporto priemonėmis, kuriose saugos diržai yra įrengti. Tarnybinėje dokumentacijoje užfiksuota, kad konvojuojamieji buvo vedami į tualetą pasikeitimo punktuose. Viešojo saugumo tarnyba neturi duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, prieš pareiškėją būtų panaudotos specialiosios priemonės. Pažymėtina, kad sėdimos vietos bei kameros specialiuosiuose automobiliuose techniškai įrengtos pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus, Viešojo saugumo tarnyba konvojavo pareiškėją tik specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošu (kėdės). Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo teisę teikti skundus apie konvojavimo metu, jo nuomone, pažeistas Konvojavimo taisykles, tačiau jokių nusiskundimų iš pareiškėjo nebuvo gauta. Pareiškėjas skunde pateikė abstrakčius teiginius dėl konvojavimo įvykių bei konvojavimo sąlygų, pagrįsdamas juos nuomonėmis ir emocijomis, įvardindamas tai kaip faktinę ir teisinę visumą. Pareiškėjas skunde neindividualizavo skundžiamų konvojavimo aplinkybių, savo teiginiams pagrįsti nepateikė duomenų. Pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių jam sukeltus sveikatos sutrikimus bei priežastinį ryšį tarp jų ir konvojavimo sąlygų. Mano, kad pareiškėjo pretenzijos atsakovui yra nepagrįstos ir teisinio pagrindo civilinei atsakomybei atsirasti, nėra.

Skundas netenkinamas.

Nagrinėjamuoju atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš netinkamų konvojavimo sąlygų, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba) pareigūnams jį konvojuojant laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. (b. l. 4) atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Pagal Konvojavimo taisykles, konvojavimas gali būti vykdomas specialiuoju ar kitokiu transportu. Šiuo atveju, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo konvojavimas vyko automobiliais: „MERCEDES BENZ“ (V/Nr.: HOL 629; DOK 714; JPM 059; JPM 482); Iveco (V/Nr. GND 472; JHO 601, KDC 149); Volkswagen (V/Nr. EDL 149; EDL 150; EDL 153; FUV 254; EFS 561) (b. l. 35).

Transporto priemonėms, kuriomis atliekamas konvojavimas, yra taikomi Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimai, patvirtinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479, Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai, patvirtinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290, Konvojavimo taisyklių ir kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai.

Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros. Konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą.

Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybe, kad konvojaus automobiliuose nebuvo saugos diržų ar rankenų, ventiliacijos, apšvietimo, tinkamo šildymo, žiemos metu automobilyje buvo šalta, vasaros metu – karšta, automobiliuose buvo nešvaru.

Pagrindiniai techniniai reikalavimai būtini specialiajam transportui nurodyti Konvojavimo taisyklių 146 punkte. Konvojavimo taisyklių 146.4. punkte nustatyta, kad privalo būti veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai). Šių taisyklių 147 punkte nustatyta, jog draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų.

Konvojavimo taisyklių 146 punkte 4 dalyje nėra nustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pažymėtina, kad pagal Saugos eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių 196 punkto reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas, Viešojo saugumo tarnybos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, neįrengus ginčo automobiliuose saugos diržų konvojuojamiems asmenims, nenustatyta.

Dėl pareiškėjo teiginių, jog konvojavimo automobiliuose nebuvo ventiliacijos, žiemą buvo šalta, vasarą – karšta, buvo netinkamas apšvietimas, pažymėtina, kad Viešojo saugumo tarnyba tikrina konvojavimo sąlygų kokybę, nuolat užsako transporto priemonių tyrimus, kuriuos atlieka Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyrius. Iš į bylą pateiktų matavimo protokolų (b. l. 132-136, 139-141, 144-146, 149-150, 153-156, 159-162, 177-178) matyti, kad konvojavimo automobilių, naudotų pareiškėjo pervežimui, ventiliacija iš esmės atitiko Konvojavimo taisyklių 146.4 punkte nustatytus reikalavimus, jokių esminių nukrypimų, dėl kurių pareiškėjas būtų galėjęs patirti neturtinę žalą, teismas nenustatė. UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ išduotos konvojavimo automobilių Techninės apžiūros rezultatų kortelės (b. l. 131, 138, 143, 148, 152, 159, 164, 166, 168, 170, 172, 174, 176), bei VĮ Regitra transporto priemonėms išduoti registracijos liudijimai (b. l. 130, 137, 142, 147, 151, 157, 163, 165, 167, 169, 171, 173, 175) patvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo etapuojamas pareiškėjas, atitinka techninius reikalavimus.

Taisyklių 126.4 punkte nurodyta, kad konvojuojamieji privalo konvojavimo metu palaikyti švarą kamerose (specialiajame transporte, laikino sulaikymo kamerose). Taigi, pareiga palaikyti švarą konvojavimo metu nustatyta patiems konvojuojamiesiems.

Apibendrinant aukščiau išdėstytą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nenurodė, kada konkrečiai ir kokiuose automobiliuose, jo nuomone, ventiliacijos ir šildymo sistemos neatitiko reikalavimų, nebuvo užtikrinta švara bei kokie įrodymai tai galėtų patvirtinti. Kaip jau buvo nurodyta, pareiškėjas neįrodė, kad kreipėsi į konvojaus pareigūnus dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, o šie į jo prašymus nereagavo. Taigi, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teiginiai dėl šių aplinkybių yra abstraktaus pobūdžio, tuo tarpu Viešojo saugumo tarnybos pateikti duomenys patvirtina konvojavimo vykdymą techniškai tvarkingomis ir higienos normų reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai atmestini.

Pareiškėjas nurodo, kad automobiliuose, kuriais jis buvo konvojuojamas, buvo mažai vietos.

Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – Konvojavimo taisyklės), 109 punktu, specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Konvojavimo taisyklėse nėra nustatyta, koks automobilio plotas turi tekti vienam konvojuojamam asmeniui. Atsakovės atstovė Viešojo saugumo tarnyba atsiliepime į skundą nurodė, kad transporto priemonėse konvojuojamiesiems yra įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošu, pervežamų konvojuojamųjų asmenų skaičius neviršija transporto priemonių registracijos liudijimuose nurodytų sėdimų vietų skaičiaus, o tais atvejais, kai bendras asmenų, kurie turi būti konvojuojami, skaičius yra artimas maksimaliam galimam konvojuojamųjų asmenų skaičiui, yra skiriamos papildomos transporto priemonės arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius, padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje. Vadovaujantis kelionių žiniaraščiuose esančiais įrašais (b. l. 40-129) nustatyta, kad konvojuojami asmenys nėra pateikę skundų konvojaus viršininkui ar pareigūnams, tikrinusiems konvojų, dėl vietos stokos konvojavimo metu. Taigi, kiekvienam konvojuojamajam, be kita ko ir pareiškėjui, konvojavimo metu buvo skirta individuali sėdimoji vieta, specialiosios paskirties transporto priemonėse nebuvo pervežama daugiau asmenų, negu yra sėdimųjų vietų, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad konvojuojamiesiems asmenims skirtos sėdimosios vietos yra nestandartinės, netinkamos suaugusiųjų asmenų pervežimui, todėl pareiškėjo argumentas, kad konvojavimo metu jam nepakako vietos, atmestinas.

Pareiškėjo argumentai dėl nepatogių sėdimųjų vietų laikytini subjektyvaus pobūdžio teiginiais ir nevertintini kaip pakankami atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų konstatavimui.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad dėl netinkamų konvojavimo sąlygų ne kartą reiškė pretenzijas konvojaus pareigūnams, prašė užfiksuoti tai konvojavimo dokumentuose, tačiau jie į pareiškėjo pretenzijas nereagavo, jų nefiksuodavo.

Teismas akcentuoja, kad Konvojavimo taisyklių 106 ir 107 punktuose nustatyta, jog konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Jei konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų administracijai, konvojuojamojo priėmimas tęsiamas po to, kai atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą.

Konvojavimo taisyklių 137 punkte nustatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Taigi, minėta nuostata suteikia teisę konvojuojamajam turint pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų, su skundu ar prašymu kreiptis į konvojų. Tuo tarpu konvojus apie gautą skundą (prašymą) turi įrašyti žiniaraštyje ir pagal galimybes išspręsti.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl pretenzijų konvojavimą vykdantiems pareigūnams dėl netinkamų konvojavimo sąlygų reiškimo bei pareigūnų elgesio, nefiksuojant bei nereaguojant į pareiškėjo skundus yra hipotetinio pobūdžio, nes jis nenurodė konkrečių jo teisių pažeidimų atvejų, t. y. kada, kokio konvojavimo metu, kokiam pareigūnui ir dėl ko reiškė pretenzijas, pareiškėjas nepateikė teismui jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nenurodė, kokie įrodymai, kuriuos galimai galėtų išreikalauti teismas, galėtų patvirtinti šias aplinkybes, pareiškėjas po konvojavimo nesikreipė į Viešojo saugumo tarnybos vadovą ar kitas institucijas dėl netinkamų konvojavimo sąlygų bei pareigūnų elgesio, todėl, teismo nuomone, pareiškėjas neįrodė, kad dėl galimai netinkamų konvojavimo sąlygų jis kreipėsi į pareigūnus, o šie į jo pretenzijas nereagavo.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, kad pareigūnai kelionės metu neišleisdavo jo į tualetą, todėl kelionės metu tekdavo šlapintis į plastikinius butelius.

Konvojavimo taisyklių 134 punkte nustatyta, kad konvojuojamieji į tualetą vedami tiktai pačių prašymu ir tiktai po vieną. Į bylą nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas kreipėsi į konvojaus pareigūnus dėl išvedimo į tualetą ir, kad jam nebuvo leista pasinaudoti tualetu. Šių aplinkybių nedetalizavo pareiškėjas, konkrečiai nurodydamas jo konvojavimo atvejus, kuomet jam nebuvo suteikta teisė pasinaudoti tualetu. Pareiškėjas turėjo teisę teikti skundus konvojaus viršininkui ar pareigūnui dėl jo netenkinančių konvojavimo sąlygų, tačiau, bylos duomenimis, skundų nebuvo pateikta. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo argumentai dėl jo teisės ribojimo pasinaudoti tualetu vertintini kaip deklaratyvūs, todėl atmestini.

Pareiškėjas skunde teigė, kad jo teisės buvo pažeistos, nes pareigūnai demonstravo viešai šaunamuosius ginklus.

Teismas pažymi, kad pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą, konvojavimas yra ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Remiantis šia nuostata, pareigūnai turėjo teisę nešiotis ginklus, kad galėtų užtikrinti saugų asmenų pristatymą į paskirties punktus, todėl skundo teiginys, kad pareigūnai demonstravo kovinius ginklus ir dėl to pareiškėjui galėjo kilti neturtinė žala, nėra pagrįstas. Pareiškėjas konkrečių aplinkybių dėl grasinimo ginklu, pareigūnų tyčinių veiksmų skunde neišdėstė.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teiginiai dėl pareigūnų tyčiojimosi, žeminimo yra abstraktaus pobūdžio, nenurodant konkrečių aplinkybių, pagal kurias teismas galėtų nustatyti pareiškėjo nurodytus veiksmus atlikusius konkrečius pareigūnus, nepateikti kitas aplinkybes konkretizuojantys ir patvirtinantys įrodymai, todėl teismas negali vertinti, jog buvo pažeidžiamos pareiškėjo teisės jo nurodytais būdais.

Pareiškėjas taip pat skundžiasi, kad konvojavimo metu (automobiliuose bei bendrosios kompetencijos teismuose posėdžių metu) jis buvo laikomas su antrankiais. Skunde pareiškėjas šių savo teiginių nepagrindė įrodymais, taip pat nenurodė, kurių konkrečiai konvojavimų metu jis buvo laikomas su antrankiais. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad dėl netinkamų konvojavimo sąlygų (įskaitant specialių priemonių – antrankių – panaudojimą) pareiškėjas būtų skundęsis Konvojavimo taisyklėse nustatyta tvarka. Nusiskundimų dėl konvojavimo sąlygų pareiškėjas Viešojo saugumo tarnybai ar kitoms institucijoms nėra išreiškęs ir vėliau. Atsakovės atstovė neigė aplinkybę, kad pareiškėjui buvo taikomos specialiosios priemonės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl specialių priemonių (antrankių) naudojimo jo atžvilgiu atmestini kaip nepagrįsti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Tačiau šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Viešojo saugumo tarnybos) ar jos pareigūnų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo A. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Nijolė Čekanauskienė