Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) V. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. K., R. K., institucijoms, teikiančioms byloje išvadą, (rajono) socialinių paslaugų skyriui, VšĮ Šiaulių centro poliklinikai, dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

5. Pareiškėjas susisiekęs su (pavadinimas neskelbtinas) pateikė teismui duomenis apie ekspertų sutikimą dėl ekspertizės atlikimo, nurodė, kad už teismo psichiatrinių ekspertizių atlikimą civilinėse bylose dėl veiksnumo apribojimo jų įstaigai apmoka Nacionalinė teismų administracija (ekspertizės kaina - 237 Eur), taip pat nurodė, kad apmokėjimo tvarka tokia pati kaip ir (pavadinimas neskelbtinas)). Tuo atveju, jei ekspertui reikia vykti atlikti ekspertizę pas tiriamąjį į namus, globos ar sveikatos priežiūros įstaigą, pareiškėjas turi apmokėti jų įstaigai už eksperto kelionės išlaidas ir darbo laiko sąnaudas (už atvykimą į (miestą) 90 Eur). 2021-12-01 pareiškėjas pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė pakeisti 2021-11-19 teismo nutartį ir paskirti teismo psichiatrinę ekspertizę atlikti (pavadinimas neskelbtinas).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

8. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, jog vadovaujantis bylai aktualiu reglamentavimu pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi apylinkės teismas byloje paskyrė ekspertizę, bei nusprendė dėl ekspertinės įstaigos parinkimo savo nuožiūra, o pareiškėjui dar kartą paprašius spręsti klausimą dėl jo nurodomos ekspertinės įstaigos, teismas nutarė įpareigoti pareiškėją įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą nurodytą sumą ekspertizės atlikimui, o klausimą dėl ekspertinės įstaigos parinkimo, nusprendė spręsti vėliau.

9. Ekspertų išvada yra vienas iš įrodymų byloje, todėl įstatymų leidėjas nesuteikė procesinės teisės šalims atskiruoju skundu apskųsti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria yra paskirta ekspertizė, kadangi tokio pobūdžio nutartis yra susijusi su įrodymų rinkimu, o tai yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, tačiau apeliantas skundžia ne teismo procesinį veiksmą paskirti ekspertizę, o ekspertinės įstaigos parinkimą ir įpareigojimą įnešti į teismo specialiąją sąskaitą užstatą už ekspertizės atlikimą.

10. Kita vertus, dalyvaujančio byloje asmens, šiuo atveju itin jautriu klausimu – dėl pažeidžiamo asmens teisių gynimo ir interesų užtikrinimo, teisė kreiptis į teismą pateikiant pareiškimą, tam, kad savimi negalintis pasirūpinti garbaus amžiaus – 95 metų asmuo būtų pripažintas neveiksniu ir jam nustatyta globa, išlaikant tokio pobūdžio byloms keliamus reikalavimus ir procedūras, yra viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo dalių. Kasacinis teismas, nuosekliai formuodamas vienodą praktiką, yra pažymėjęs, kad, nors teisė į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės ribojimai, bet kokie teisinio ar faktinio pobūdžio ribojimai gali būti pripažįstami nesuderinamais su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jei jie nepagrįstai pasunkina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą efektyvumą, konkrečiai – teisės į teismą ribojimas turi turėti teisėtą tikslą ir pagrįstą proporcingumo ryšį tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2010; 2010 m. birželio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2010; kt.).

11. Šios bylos dalykas – asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje ir globos jam nustatymas yra susijęs su viešuoju interesu ir itin pažeidžiamu asmeniu. Pažeidžiamų asmenų teisių apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, šis principas įtvirtintas tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu, jis ypač aktualus procese dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikrose srityse. Minėtų asmenų maksimalus teisių užtikrinimas yra teismų pareiga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-684/2020)

12. Taigi, atsižvelgiant į patį bylos pobūdį – joje keliamas reikalavimas, susijęs su senyvo amžiaus asmens, priklausančio itin pažeidžiamų asmenų grupei, teisių ir interesų užtikrinimu, į minėtą kasacinio teismo praktika, sprendžiant klausimą dėl neskundžiamos nutarties, kuria ginčijamas ekspertinės įstaigos teismo iniciatyva paskyrimas bei įpareigojimas įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą piniginę sumą už ekspertizės atlikimą, kuri iš esmės apmokama valstybės lėšomis, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgia į proporcingumo kriterijų tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo bei į pasekmes, kurias turės apeliacinės instancijos teismo atsisakymas nagrinėti skundžiamą klausimą, nutraukiant apeliacinį procesą, byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2004, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-559/2013).

13. Įvertinus pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui kylančias pasekmes, į proporcingumo ryšį, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), į tai, kad pirmosios instancijos teismo 2021-12-03 nutartimi nustatytas įpareigojimas – įmokėti piniginę sumą - užstatą į specialiąją teismo sąskaitą už ekspertizės atlikimą (kuri yra apmokama valstybės lėšomis), yra nesuderinamas su įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose nustatyta psichiatrijos ekspertizių civilinėse bylose apmokėjimo tvarka, su proceso ekonomiškumo, koncentruotumo principais, pažeidžia tiek pareiškėjo, tiek suinteresuoto asmens interesus, sukelia teisinį neapibrėžtumą, o pareiškėjui neįnešus teismo reikalaujamos sumos į teismo specialiąją sąskaitą dar ir užkerta kelią tolimesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju prioritetas teiktinas teisminės gynybos aspektui, todėl nagrinėja pareiškėjo atskirąjį skundą ir pasisako dėl jo iš esmės.

14. Pagal CPK 466 straipsnio 1 dalį, jeigu yra duomenų apie fizinio asmens psichikos sutrikimą, teisėjas, kuriam paskirta parengti bylą nagrinėti, asmens psichinei būklei nustatyti nutartimi paskiria teismo psichiatrijos ekspertizę, jeigu tokia ekspertizė nebuvo atlikta anksčiau, ir išreikalauja būtinus ekspertizei atlikti asmens medicininius dokumentus. Šia ekspertize siekiama nustatyti, ar yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar jo veiksnumą tam tikroje srityje apriboti.

15. Teisėjas gali skirti teismo psichiatrinę ekspertizę tada, kai yra duomenų apie fizinio asmens psichikos sutrikimą. Taigi, pagal įstatymą net teismo teisė skirti teismo psichiatrinę ekspertizę yra saistoma atitinkamų reikalavimų, nustatytų CPK 465 straipsnyje. Svarbu tai, kad sprendžiant žmogaus veiksnumo apribojimo klausimą, kyla pavojus pažeisti fundamentalias asmens teises, todėl tokio proceso inicijavimui turi egzistuoti svarūs argumentai, o jo metu turi būti kreipiamas ypatingas dėmesys tinkamai asmens, tariamai stokojančio veiksnumo, teisių apsaugai, privalo būti užtikrinamas teisingas bylos nagrinėjimas pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnį.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas, formuodamas teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, ne kartą yra nurodęs, jog tam, kad teismas išsiaiškintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis). Tačiau skiriant ekspertizę, turi būti atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kiti straipsniai). Taigi, tais atvejais, kai byloje keliamas ekspertizės skyrimo klausimas, teismas jį sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-29-2014).

17. Pagal CPK 212 straipsnio 2 dalį, ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, nurodyti Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatyme. Kai nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų arba jie negali būti skiriami teismo ekspertais konkrečioje byloje (dėl suinteresuotumo bylos baigtimi, užimtumo ar kitų aplinkybių), ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti.

18. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 10 straipsnyje yra nustatyta, jog teismo ekspertų sąrašas sudaromas ir tvarkomas teisingumo ministro nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atlikdama šiame straipsnyje, šio įstatymo 11 ir 12 straipsniuose nustatytas teismo ekspertų sąrašo sudarymo ir tvarkymo, įrašymo į teismo ekspertų sąrašą ir išbraukimo iš jo funkcijas, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų, fizinių ar juridinių asmenų šioms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją ir duomenis (įskaitant fizinio asmens ir teismo eksperto asmens duomenis, taip pat duomenis apie šių asmenų teistumą) (1 dalis). Asmuo gali dirbti teismo eksperto darbą teismo ekspertizės įstaigoje tik būdamas įrašytas į teismo ekspertų sąrašą.

19. Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašas (2021-12-17) patvirtina, jog pareiškėjo prašoma paskirti ekspertinė įstaiga (pavadinimas neskelbtinas) (duomenys neskelbtini) yra į jį įtraukta (https://tm.lrv.lt/uploads/tm/documents/files/dokumentai/Teismo%20ekspertai/TES_2021_12_17.pdf). Byloje 2021-12-01 taip pat pateiktas ekspertinės įstaigos sutikimas atlikti psichiatrijos ekspertizę, nurodyta 4 savaičių trukmė ekspertizės atlikimui ir apmokėjimo už atliekamą ekspertizę tvarka - už teismo psichiatrinių ekspertizių atlikimą civilinėse bylose dėl veiksnumo apribojimo jų įstaigai apmoka Nacionalinė teismų administracija (ekspertizės kaina - 237 Eur), taip pat nurodė, kad apmokėjimo tvarka tokia pati kaip ir (pavadinimas neskelbtinas)). Tuo atveju, jei ekspertui reikia vykti atlikti ekspertizę pas tiriamąjį į namus, globos ar sveikatos priežiūros įstaigą, pareiškėjas turi apmokėti jų įstaigai už eksperto kelionės išlaidas ir darbo laiko sąnaudas (už atvykimą į (miestą) 90 Eur).

20. Minėta, kad skiriant ekspertizę, o tuo pačiu ir ekspertinę įstaigą, turi būti atsižvelgiama į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kiti straipsniai). Pirmosios instancijos teismas paskirdamas savo iniciatyva ekspertinę įstaigą rėmėsi teritorinio priklausomumo (nors toks principas nėra įtvirtintas jokiu teisės aktu) ir ekonomiškumo (nors neįvertino patogumo, kad pareiškėjo prašomos paskirti viešosios ekspertinės įstaigos ekspertai patys atvyksta į vietą ekspertizės atlikimui, už ką įsipareigojo apmokėti pats pareiškėjas, tai patvirtindamas 2021-12-01 prašyme, kurį pateikė teismui). Tačiau, tokio pobūdžio bylose, paprastai yra skiriamos ekspertizės ne pagal teritorinio priklausomumo principą, o pagal ekspertizės atlikimo operatyvumo kriterijų, ko ir prašė pareiškėjas, nurodydamas trumpą ekspertizės atlikimo trukmę ir kas yra itin svarbu nagrinėjamoje byloje siekiant kuo greičiau užtikrinti suinteresuoto asmens interesus. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, savo iniciatyva parinkdamas ekspertinę įstaigą, nepaneigė, jog pareiškėjo prašomoje paskirti ekspertinėje įstaigoje ekspertizės atlikimo trukmė – 4 savaitės, yra ilgesnis už teismo iniciatyva paskirtos ekspertinės įstaigos ekspertizės atlikimo trukmę, ir nepatvirtino bei nepagrindė, jog teismo iniciatyva paskirtos ekspertinės įstaigos ekspertizės atlikimo trukmė yra trumpesnė už pareiškėjo prašomos paskirti ekspertinės įstaigos ekspertizės atlikimo trukmę, t. y. nepagrįstai neįvertino ekspertizės atlikimo trukmės ir tokiu būdu neatsižvelgė nei į aukščiau minimus principus, nei į itin pažeidžiamo asmens interesų apsaugą.

21. Sprendžiant klausimą dėl teismo įpareigojimo įmokėti užstatą už ekspertizės atlikimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal galiojančio CPK 89 straipsnio 1 dalies, 91 straipsnio 2 ir 3 dalies ekspertams už atliekamas ekspertizes civilinėse bylose apmoka teismas. Pagal CPK 468 straipsnio 3 dalies, 473 straipsnio 3 dalies bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu bylinėjimosi išlaidos padengiamos iš valstybės lėšų, o nuo 2011-10-01 ši norma papildyta nuostata, kad už teismo paskirtas ekspertizes apmokama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

22. Civilinio proceso kodekso, Teismo ekspertizės įstatymo, poįstatyminių teisės aktų – Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-12-06 įsakymu Nr. 344 patvirtintos „Išlaidų, susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu, dydžių ir jų išmokėjimo tvarkos (suvestinė redakcija nuo 2015-01-01), Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių darymo Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-08-18 įsakymu Nr.V-499 (suvestinė redakcija nuo 2016-02-20), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-04-25 nutarimu Nr. 524 (suvestinė redakcija nuo 2018-04-12) patvirtintos Liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokėtinų sumų dydžio nustatymo ir apmokėjimo baudžiamajame procese ir administracinių teisės pažeidimų teisenoje tvarkos nuostatų sisteminė analizė taip pat leidžia teigti, jog teismo skiriamų teismo psichiatrijos ekspertizių atlikimo išlaidos yra apmokamos būtent iš teismo biudžeto. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-01-30 įsakymo pagrindu sudaryta darbo grupė, susidėjusi iš Sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionalinės teismų administracijos, Teisingumo ministerijos, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos atstovų, taipogi konstatavo, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą teismai privalo apmokėti paskirtas teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizes civilinėse bylose pagal jiems pateikiamas sąskaitas.

23. Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netenkindamas pareiškėjo prašymo dėl jo nurodomos viešosios ekspertinės įstaigos, kuri įrašyta į teismo ekspertų sąrašą, paskyrimo ir įpareigodamas pareiškėją įmokėti užstatą į teismo specialiąją sąskaitą už psichiatrinės ekspertizės atlikimą senyvo amžiaus asmens pripažinimo neveiksniu byloje, nesilaikė proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų, sudarė pareiškėjui, ginančiam itin pažeidžiamo suinteresuoto asmens interesus formalias kliūtis, ir taip veikdamas prieš greitą bylos išnagrinėjimą, priėmė teisiškai nepagrįstą nutartį. Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, jog klausimas dėl ekspertinės įstaigos pakeitimo pagal 2021-12-01 pareiškėjo prašymą, 2021-12-03 nutartyje taip ir liko neišspręstas. Dėl nurodyto, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ne tik procesines teisės normas, bet pažeidžiamų asmenų teisių apsaugos principus, įtvirtintus tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu, todėl pirmosios instancijos teismo 2021-12-03 nutartis dalyje dėl įpareigojimo įmokėti užstatą į specialiąją teismo sąskaitą naikintina, ir klausimas dėl ekspertinės įstaigos parinkimo ekspertizės atlikimui perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsniu 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apelianto V. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-12-03 nutarties dalį dėl įpareigojimo įmokėti į Šiaulių apylinkės teismo specialiąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 327,00 Eur užstatą (gavėjo pavadinimas: Šiaulių apylinkės teismas, mokėjimo paskirtis: už teismo psichiatrinę ekspertizę, skiriant atlikti privačiai ekspertinei įstaigai byloje Nr. e2YT-10649-650/2021) panaikinti ir klausimą dėl ekspertinės įstaigos pakeitimo ekspertizės atlikimui perduoti spręsti iš naujo.