Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi VšĮ Europos žmogaus teisių fondo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria atmestas VšĮ Europos žmogaus teisių fondo atstovo skundas dėl Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorės Irenos Pavliukevič 2015 m. liepos 8 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas VšĮ Europos žmogaus teisių fondas 2015 m. rugpjūčio 10 d. kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 170 str. 2 d. Pareiškime nurodoma, kad 2015 m. birželio 7 d. asmuo, prisijungęs per IP adresą (duomenys neskelbtini), interneto svetainėje www.lrytas.lt straipsnio „Rusų šventėje vingio parke – balti balandžiai ir vienybė“ komentarų skiltyje patalpino komentarą „pyzdinkit padugnes ir siuksles i rusija Lietuvos!!! Nereikia net taikos nei nieko mes nebijom tos rusijos, jei ir rusija pultu Lietuva, bet kokiu atveju pizdy nuo NATO bus ruskiam ;DDD“. Mano, kad tokiu komentaru viešai tyčiojamasi, niekinama ir skatinama neapykanta bei kurstoma diskriminuoti rusų tautybės asmenis dėl jų tautybės.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 PK KPS tyrėjo T. G. 2015 m. liepos 8 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutarime konstatuota BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas, kadangi, analizuojant minimo komentaro turinį, negalima jo vertinti kaip tautinės nesantaikos ir neapykantos kurstymo ar skatinimo; komentaru nėra siūloma ar kviečiama imtis kokių nors neteisėtų veiksmų prieš rusų tautybės asmenis.

Pareiškėjas, nesutikdamas su tyrėjo nutarimu, jį apskundė prokurorui, skunde nurodydamas, kad, priimant procesinį sprendimą, buvo padaryti esminiai baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso normų pažeidimai, tyrėjas išvadas darė, neatlikęs būtinų informacijos patikrinimo veiksmų, nenustatęs galimai nusikaltusio asmens, todėl priėmė nepagrįstą nutarimą.

Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorės I.Pavliukevič 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu pareiškėjo skundas buvo atmestas, kadangi pareiškėjo aprašyta veika nesudaro BK 170 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties, ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakyta pagrįstai. Prokurorė nutarime nurodė, kad nurodytas komentaras savo pavojingumu neatitinka nusikalstamos veikos požymių ir labiau liudija nebrandų jo autoriaus požiūrį, netinkamai įgyvendinamą nuomonės sklaidos laisvę, bet ne siekį pažeisti BK 170 str. 2 d. dispozicija ginamą teisinį gėrį. Komentare nėra pasisakymų, kurie galėtų būti vertinami kaip tiesioginis kreipimasis, kvietimas, skatinimas diskriminuoti rusų tautybės asmenis, tiesiogiai kurstoma neapykanta jiems. Bendro pobūdžio menami pareiškimai, kuriais išreiškiami visuotinai priimtinų elgesio taisyklių neatitinkantys vertinimai ir pažiūros nelaikytini tautinės neapykantos kurstymu. Tai pat pažymėjo, kad baudžiamoji teisė yra kraštutinė priemonė valstybės saugomų teisinių gėrių apsaugai, o minėto komentaro autoriaus veiksmų kriminalizavimas neatitiktų šio principo.

Pareiškėjui nesutikus su tyrėjo ir prokurorės nutarimais, jis juos apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą, nutartį motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo minimas komentaras, nors ir yra negatyvus rusų tautinės mažumos atžvilgiu, pagal savo turinį ir tekstinę išraišką vertintinas kaip komentarą parašiusio asmens nuomonė, bet ne kreipimasis į kitus asmenis imtis neteisėtų veiksmų. Vien tai, kad asmuo, naudodamasis elektroninės erdvės suteikiama galimybe savo nuomonę reikšti anonimiškai, tą daro vulgaria ir visuotinai priimtų elgesio taisyklių neatitinkančia kalba bei tokiu būdu galimai įžeidžia tam tikros grupės atstovus, nereiškia, kad į tokius jo veiksmus privalo būti reaguojama baudžiamosiomis teisinėmis priemonėmis. Nutartyje pažymėta, kad komentare nėra jokių aiškią agresiją, smurtą propaguojančių teiginių, necenzūrinių ar įžeidžiančių epitetų rusų tautinės mažumos atžvilgiu. Komentaro autorius aiškiai išreiškia nepagarbą ir savo neigiamą požiūrį į rusų tautybės asmenis, tačiau komentare nėra kvietimo ir kitiems asmenims nekęsti šios tautinės grupės, ją diskriminuoti ar prieš jai priklausančius asmenis smurtauti. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad tyrėjas ir prokurorė tinkamai įvertino pareiškėjo pateiktą informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką asmens lygiateisiškumui ir teisingai konstatavo, kad yra aiški BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatyta aplinkybė, daranti baudžiamąjį procesą negalimą, savo išvadas pagrindė aiškiais ir suprantamais teisiniais argumentais.

Pareiškėjas VšĮ Europos žmogaus teisių fondas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apskrities VPK 3 PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo T. G. 2015 m. liepos 8 d. nutarimą, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo nusikalstamų veikų skyriaus prokurorės Irenos Pavliukevič 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos Reginos Gudienės 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį atmesti atskirąjį skundą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą.

Pareiškėjo skunde nurodoma, kad tyrėjo ir prokurorės nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-31 nutartis atmesti atskirąjį skundą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą yra neteisėti, nepagrįsti ir turi būti panaikinti, kadangi buvo padaryti esminiai materialinių ir procesinių teisės normų aiškinimo bei taikymo pažeidimai.

Pareiškėjo nuomone, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prieš priimdamas nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nesiėmė visų įmanomų priemonių, kurių pagalba būtų atskleista nusikalstama veika bei išaiškintos jos padarymo aplinkybės. Pareiškėjas nurodė, kad viena iš ikiteisminio tyrimo prielaidų yra tikėtina informacija apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Ji nebūtinai gali būti gaunama, esant nukentėjusiojo skundui. Veika, numatyta BK 170 str., nepriklauso privataus kaltinimo bylų kategorijai, todėl šiuo atveju už duomenų apie padarytą nusikalstamą veiką rinkimą yra atsakingas prokuroras arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Ikiteisminio tyrimo prielaidos (veiksmai, lemiantys jo pradėjimą) kaip tik gali būti nurodomos pareiškėjo pareiškime. Deja, 2015-06-10 VšĮ Europos žmogaus teisių fondo pareiškime pateikta informacija apskritai net nebuvo tikrinama. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl to nebuvo atlikti jokie būtini procesiniai veiksmai ir nebuvo imtasi visų būtinų baudžiamojo proceso įstatymo numatytų priemonių tam, kad, bendradarbiaujant teisėsaugos institucijoms, būtų atskleista galima nusikalstama veika.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad, atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, nebuvo išaiškintas, ieškomas ir apklausinėjamas komentarą patalpinęs asmuo; nebuvo pavesta atlikti ekspertizę, siekiant ištirti, ar pateiktu komentaru nėra viešai tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl tautybės (rusų). Pareiškėjo nuomone, prieš prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui priimant sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, pirmiau turi būti atlikti visi ikiteisminio tyrimo veiksmai ir turi būti imamasi visų būtinų baudžiamojo proceso įstatymo numatytų priemonių, neatsižvelgiant į tai, buvo padaryta nusikalstama veika ar ne, ar tam tikri veiksmai sudaro atitinkamo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pareiškėjo teigimu, tik po to, kai buvo atlikti visi ikiteisminio tyrimo veiksmai ir kai buvo imtasi visų būtinų baudžiamojo proceso įstatymų numatytų priemonių ir nustatyta, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika ir arba tam tikri veiksmai nesudaro atitinkamo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties, ikiteisminis tyrimas turi būti nutrauktas. Pareiškėjo nuomone, tokiu neveikimu buvo pažeista EŽTK 6 str. 1 d. ir BPK 7 str. 2 d., pareiškėjo teisė į sąžiningą procesą ir EŽTK 13 str. įtvirtinta teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę.

Pareiškėjas nesutinka su ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokurorės ir teismo išvadomis, kad komentare nėra kvietimo ir kitiems asmenims nekęsti šios tautinės grupės (rusų), ją diskriminuoti ar prieš ją priklausančius asmenis smurtauti, kadangi objektyvių duomenų apie subjektyviąją nusikaltimo, numatyto BK 170 str. 2 d., pusę nebuvo galima gauti dėl prieš tai BPK XII (Kitos procesinės prievartos priemonės) ir XIV (Ikiteisminio tyrimo veiksmai) skyriuose įtvirtintų visų būtinų procesinių veiksmų bei visų būtinų baudžiamojo proceso įstatyme numatytų priemonių neišnaudojimo, kadangi nei įtariamieji, nei liudytojai nebuvo išaiškinti, ieškomi ir apklausinėjami. Pareiškėjo nuomone, pastarųjų asmenų apklausa neišvengiamai padėtų išspręsti klausimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 170 str. 2 d., subjektyviosios pusės.

Pareiškėjo nuomone, komentaras akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Tokiu komentaru rusų tautybės žmonių atžvilgiu yra kurstoma diskriminacija, t.y. netiesiogiai kviečiama ir skatinama riboti jų teises ir laisves palyginti su kitais žmonėmis ar jų grupėmis. Jame yra pateiktos šališkos, neobjektyviai parinktos ir išdėstytos žinios, nuomonės ir vertinimai, išreiškiančios kraštutinai neigiamą, niekinantį žeminantį veikiančio asmens nusistatymą prieš tam tikras įstatyme apibrėžtas žmonių grupes ar jai priklausančius asmenis (rusus). Tokie veiksmai viešoje elektroninėje erdvėje būtent ir sudaro BK 170 str. 2 d. numatytos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius. Atkreipia dėmesį į tai, kad „Lietuvos Rytas“ yra viena populiariausių lietuviškų interneto svetainių ir joje yra pakankamai gausus skaitytojų lankomumas, todėl tai nepaneigia fakto, jog nemažas skaitytojų ratas jau yra su juo susipažinę, galbūt net tokiam pareiškimui yra pripratę. Tokio pareiškimo adresatas – neapibrėžtas žmonių ratas yra atitinkamai nuteikiamas ir skatinamas perimti tokį neigiamą nusistatymą.

Atsiliepimų į skundą negauta.

Pareiškėjo VšĮ Europos žmogaus teisių fondo skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. nustatyta, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės bei valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Ši konstitucinė nuostata yra perkelta į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 164 str. 1 d.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad BPK 168 str. 1 d. nustatyta, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės.

BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, jog baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Baudžiamasis procesas yra tikslingas tik tuomet, kai jį pradėjus bei tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta padaryta nusikalstama veika ir baudžiamojon atsakomybėn patrauktas ją padaręs asmuo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prieš priimant nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nesiėmė visų įmanomų priemonių, kurių pagalba būtų atskleista nusikalstama veika bei išaiškintos jos padarymo aplinkybės.

Pažymėtina, kad BPK 168 str. neįpareigoja prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus tuo atveju, jei nusprendžiama atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Šioje normoje įtvirtinta prokuroro ar pareigūno teisė nuspręsti, ar reikalinga konkrečiu atveju atlikti tam tikrus procesinius veiksmus tikslu patikslinti duomenis.

Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas, remiantis ne subjektyviu situacijos įvertinimu, o tik esant objektyvioms aplinkybėms, rodančioms, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika (BPK 166 str. 1 d.). Sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, preliminarus duomenų atitikimas BK išdėstytų nusikalstamų veikų dispozicijoms yra būtinas. Akcentuotina ir tai, kad baudžiamasis procesas yra ultima ratio (išimtinio pobūdžio) priemonė, todėl turi būti pradedamas, tik esant rimtam pagrindui bei nusikalstamos veikos sudėčiai.

Susipažinus su teismui pateikta medžiaga, konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, tinkamai išanalizavo visus pareiškime nurodytus duomenis ir įvertino ikiteisminio tyrimo tikslingumą, prokurorė nutarimu pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimo panaikinimo, o Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė motyvuotą išvadą, kad tyrėjas ir prokurorė tinkamai įvertino pareiškėjo pateiktą informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką asmens lygiateisiškumui ir teisingai konstatavo, kad yra aiški BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatyta aplinkybė, daranti baudžiamąjį procesą negalimą,

Tiek ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokurorės nutarimuose, tiek skundžiamoje nutartyje išdėstyti motyvai, dėl ko buvo priimtas atitinkamas sprendimas ir jų argumentacija, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, yra pakankama, nėra pagrindo netikėti tokių procesinių sprendimų pagrįstumu ir teisėtumu. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su priimtais sprendimais, nereiškia, kad jie yra neteisėti ir nepagrįsti.

Kaip matyti iš pareiškimo, pareiškėjas Europos žmogaus teisių fondas siekia asmenį, parašiusį neigiamą komentarą „Lietuvos ryto“ interneto svetainėje adresu: www.lrytas.lt, patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl BK 170 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo.

BK 170 str. 2 d. numatyta, kad tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Šio nusikaltimo objektas – žmonių grupių, susidariusių lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų bendrumo pagrindu, taip pat tokioms grupėms priklausančių individų teisės ir laisvės, jų saugumas, lygiateisiškumas su kitais žmonėmis. Nusikaltimo objektyviąją pusę sudaro aktyvūs veiksmai – tam tikro turinio vieši pareiškimai neapibrėžtam asmenų ratui.

Taigi, vertinant, ar padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 170 str. 2 d., pirmiausia nustatytina, ar internetiniu komentaru „pyzdinkit padugnes ir siuksles i rusija Lietuvos!!! Nereikia net taikos nei nieko mes nebijom tos rusijos, jei ir rusija pultu Lietuva, bet kokiu atveju pizdy nuo NATO bus ruskiam ;DDD“ yra tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti rusų tautybės asmenų grupę.

Kaip teisingai pažymima skundžiamoje nutartyje, komentaras, nors ir yra negatyvus rusų tautinės mažumos atžvilgiu, tačiau pagal savo turinį ir tekstinę išraišką jis vertintinas kaip komentarą parašiusio asmens nuomonė, bet ne kreipimasi į kitus asmenis. Teismas teisingai konstatavo, kad nėra jokių aiškią agresiją, smurtą propaguojančių teiginių, necenzūrinių ar įžeidžiančių epitetų rusų tautinės mažumos atžvilgiu. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, komentaras „pyzdinkit padugnes ir siuksles i rusija Lietuvos!!! Nereikia net taikos nei nieko mes nebijom tos rusijos, jei ir rusija pultu Lietuva, bet kokiu atveju pizdy nuo NATO bus ruskiam ;DDD“ vertintinas kaip amoralus, neetiškas ir piktybinis, tačiau nėra pagrindo teigti, kad šiuo vienkartiniu išsireiškimu yra viešai tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminacija. Tam, kad asmens veika būtų pripažįstama nusikalstama, nepakanka vien to, kad ji formaliai atitiktų LR BK specialiosios dalies straipsnyje (ar jo dalyje) įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Veika turi būti ne tik priešinga teisei, tačiau ir pavojinga.

Sutiktina su žemesnės instancijos teismo išvada, kad komentaro autorius aiškiai išreiškia nepagarbą ir savo neigiamą požiūrį į rusų tautybės asmenis, tačiau komentare nėra kvietimo ir kitiems asmenims nekęsti šios tautinės grupės, ją diskriminuoti ar prieš jai priklausančius asmenis smurtauti. Taip pat visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ikiteisminio tyrimo subjektai komentaro autoriaus išdėstytas mintis teisingai įvertino kaip nebrandžios asmenybės pasisakymą ir pagrįstai nepripažino tokiame komentare esant baudžiamąją atsakomybę galinčio užtraukti tautinės nesantaikos kurstymo požymių.

Pažymėtina, kad baudžiamoji teisė yra laikytina paskutine teisine priemone, atsakomybės forma ir taikoma tik išimtiniais atvejais – ultima ratio. Tai reiškia, kad, esant galimybei, kilusį ginčą, atsakomybės klausimą išspręsti kitomis teisinėmis priemonėmis (civilinės, administracinės teisės, drausminės atsakomybės ir kt.), baudžiamosios atsakomybės klausimas yra nesvarstomas. Tokios pat pozicijos yra laikomasi ir Konstitucinio teismo jurisprudencijoje, kurioje nurodoma, kad kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu priemonėmis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2005-11-10 nutarimas).

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, vienkartinis internetinis komentaras yra laikytinas neetišku, amoraliu, nekorektišku, prasilenkiančiu su etišku informacijos nuomonės sklaidos laisvės įgyvendinimu, dėl to turinčiu neigiamą ir niekinamą pobūdį, tačiau jis savo pavojingumo laipsniu neatitinka BK 170 str. 2 d. įtvirtintų nusikalstamų veikų požymių.

Pareiškėjo teiginys, kad objektyvūs duomenys apie subjektyviąją nusikaltimo, numatyto BK 170 str. 2 d., pusę nebuvo gauti, nes nebuvo atlikti visų būtini procesiniai veiksmai bei nebuvo išnaudotos visos būtinos baudžiamojo proceso įstatyme numatytos priemonės, kuo buvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymai, nepagrįstas. Pažymėtina, jog situacija, kai nebuvo nustatyti BK 170 str. 2 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai, paneigia reikalingumą nustatyti įtariamuosius ar liudytojus. Nustačius, kad nepadaryta nusikalstama veika, t.y. nesant nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, kitų nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymas nėra reikšmingas, nes, norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, yra būtina nusikalstamos veikos sudėties objekto, objektyviosios pusės, subjekto ir subjektyviosios pusių požymių visuma.

Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad tiek ikiteisminio tyrimo pareigūno, tiek prokurorės nutarimuose, tiek teismo nutartyje padarytos teisėtos ir pagrįstos išvados, konstatuojant, jog pareiškėjo nurodytu internetiniu komentaru „Lietuvos ryto“ internetinėje svetainėje, nėra padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 170 str. 2 d. Todėl naikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį, pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti VšĮ Europos žmogaus teisių fondo skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.