- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-03-10
- Bylos Nr.
- A2.6.-110-761/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00061-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Osvaldas Briedis
- Pažeidėjas
- J. S.
Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Osvaldas Briedis, teismo posėdyje išnagrinėjęs J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, dirbančiosUAB „Grimeda“ apskaitininke, neteistos, gyv. (duomenys neskelbtini),profesinio išsilavinimo, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
J. S. 2016 m. sausio 24 d., 14 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbula neįsitikino, kad tai daryti saugu ir kliudė tują priklausančią J. S., dėl to buvo nulaužta tuja, automobilis neapgadintas, žmonės nenukentėjo.Tokiais veiksmais J. S. KET 4 p., 5 p., 9 p. reikalavimus.
J. S. pažeidimo numatyto ATPK 127 str. 2 d. kalta prisipažino, dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2016-01-24 apie 14 val. automobiliu AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko pas kaimyną J. S., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Kieme pakalbėjo su J. S. bei jo sūnumi dėl jos suvažinėto šuniuko, nes manė, kad jos šunį suvažinėjo Skarulskio sūnus. Pakalbėjusi susinervinusi sėdo į savo automobilį ir atbuline eiga išvažiavo iš kiemo. Važiuojant atbuline eiga nieko nematė už automobilio galo. Aplink buvo daug sniego, langai aplediję, todėl nesustojusi atbula iš kiemo išvažiavo į gatvę ir nuvažiavo. Grįžusi namo, apie 1 val. atliko namų ruošos darbus ir po to nuvažiavo iki miške dirbančio vyro. Jai nuvažiavus paskambino sūnus ir pasakė, jog buvo atvykęs kaimynas J. S. ir pasakė, kad iškvietė policiją, nes J. S. jo tują. Grįžusi apie 16 val. namo, iškart nuėjo pas kaimyną J. S.. Ten jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Jai parodė suvažinėtą tują, ji pripažįsta, kad pervažiavo tują, bet tikrai nejuto, kad būtų užvažiavusi ant jos. Tą dieną buvo blogos oro sąlygos lijo, šalo, šoniniai langai ir vaizdo veidrodžiai buvo aplediję, pati tuja buvo tik apie 50 cm. aukščio ir per galinį veidrodėlį net negalėjo matytis. Ji jokio tikslo pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo, nes buvo blaivi, žala padaryta minimali. Ji su nukentėjusiuoju kaimynu susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo, tai yra, kad ji pavasarį į vietą pasodins naują tują.
Motyvuojamoji dalis
J. S. kaltė dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. be jos prisipažinimo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu ir byloje surinkta rašytine medžiaga: vyriausiųjų A. K., V. P. tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, vaizdo lentelėmis, nukentėjusiojo J. S. rašytiniupaaiškinimu, transporto priemonės techninės apžiūros aktu.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 11 p. nurodyta, kad „ Eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.“
Iš aptartų įrodymų nustatyta, kad J. S. 2016 m. sausio 24 d., 14 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbula neįsitikino, kad tai daryti saugu ir kliudė tują priklausančią J. S., padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą ir todėl autoįvykio metu apgadino svetimą turtą. Todėl eismo įvykis buvo, nes buvo apgadinta J. S. priklausanti tuja, t. y. svetimas turtas, todėl dėl šio autoįvykio J. S. pagrįstai traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. Atsirasti atsakomybei pagal šį straipsnį subjektyvinės pusės - tyčios nereikia, atsakomybė kyla ir dėl neatsargumo. KET 9 p., reikalavimai įpareigoja vairuotoją prieš pradedant važiuoti laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat vairuotojas siekdamas išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, įsitikinti, kad tai daryti saugu. J. S. šių KET 9 p., reikalavimų neįvykdė, nes važiuodama atbula per sniegą nebuvo pakankamai atidi, neįsitikino, kad nesukels pavojaus kitų asmenų turtui, nes neįvertino atstumo tarp jos automobilio ir jai iš galo esančių tujų, atsirėmė į vieną iš tujų ir ją nulaužė. Turto sugadinimas padarytas švelniausia kaltės forma - nerūpestingumu, nes J. S. važiuodama atbuline eiga per sniegą nenumatė, kad kliudys už galo dešinėje augusią tują ir dėl šio veiksmo atsiras pasekmės bus nulaužta tuja, tačiau laikydamasi, minėto KET 9 p. reikalavimų, galėjo ir turėjo tai numatyti. Todėl tokia J. S. veika dėl tujos nulaužimo teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 2 d.
Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-03-26 išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartyje, formuodamas teismų praktiką išaiškino, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo).
Iš J. S. parodymų teismo posėdžio metu, jos rašytinių paaiškinimų, nukentėjusiojo J. S. parodymų teisme ir rašytinio paaiškinimo nustatyta, kad 2016 m. sausio 24 d., 14 val., Šilalės r. sav., Sauslaukio k., Malūno 10, vairavo automobilį AUDI 100, važiuodama atbula iš J. S. kiemo kliudė tują priklausančią ir išvažiavo. J. S. nuosekliai tvirtino, kad ji nejuto, kad užvažiavo ant tujos. Iš nukentėjusiojo J. S. paaiškinimo matosi, kad išvažiuodama iš kiemo J. S. buvo susinervinusi ir nors jis matė, kad ji užvažiavo ant tujos ji į jo pusę išvažiuodama net nepažiūrėjo, todėl jis net negalėjo jos perspėti, kad sustotų. Liudytojai A. K. ir V. P. parodė, kad J. S. pati atėjo į įvykio vietą jiems atvažiavus, buvo blaivi, aiškino, kad ji nejuto kliudžiusi tują. Iš vaizdo lentelių bei juose užfiksuotų automobilio judėjimo vėžių matosi, kad automobilis pervažiavo per tują ir didžiąją jos dalį nulaužė. Ratų vėžės ištisinės nepertraukiamos. J. S.. Pareigūnai kartu su J. S. apžiūrėjo jos automobilį, ant kurio matėsi šviežūs nubrozdinimai. Iš nubrozdijimų ant automobilio matosi, kad pažeista vieta yra ties dešiniuoju bamperio kampu, tai yra mažiausiai, žiūrint į automobilio galą, per veidrodėlius matoma vieta. Šie duomenys rodo, kad pėdsakų, tai yra purvo, sniego pėdsakų, jų likučių J. S. net nebandė slėpti. J. S. buvo blaivi žala nedidelė (J. S. ją įvertino 10 €). Išvažiuodama iš kiemo J. S. net nežiūrėjo į J. S. pusę, todėl jis net negalėjo atkreipti vairuotojos dėmesį, duoti ženklą sustoti. J. S. blaivi, taigi neturėjo pagrindo nuslėpti kitą teisės pažeidimą. Po eismo įvykio dar būnant pareigūnams J. S. pati atėjo pas nukentėjusiįį, susitarė dėl žalos atlyginimo.Todėl J. S. dėl aptartų aplinkybių bei dėl apsunkinto važiavimo, tai yra dėl važiavimo atbuline eiga per sniegą,esant apsunkintam matomumui, kontakto blogo matymo zonoje galėjo nepajausti kontakto su tuja ir nesuvokti, kad dalyvavo eismo įvykyje ir pasišalina iš jo vietos.Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu indubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Vien faktas, kad J. S. ant tujos ir dalį jos nulaužė, o po to pasišalino iš eismo įvykio vietos, neužpildžiusi deklaracijosnepakanka išvadai, kad suvokė dalyvavusi eismo įvykyje, suvokė pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodama ir iš jos sąmoningai pasišalino. Todėl visos abejonės dėl J. S. (tyčios), padarius pažeidimą numatytą ATPK 130 str. 1 d., aiškintinos traukiamos administracinėn atsakomybėn asmens naudai.Nenustačius J. S. veiksmuose tyčios pasitraukti iš eismo įvykio su kuriuo ji susijusi, ši jos veika neturi pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. požymių, todėl administracinio teisės pažeidimo byla S. dėl šio pažeidimo nutraukiama (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Skiriant J. S. pagal ATPK 127 str. 2 d. atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę. J. S. sukeltu eismo įvykiužala padaryta nukentėjusiajam nedidelėji su nukentėjusiuoju susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad J. S. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą(ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). J. S. padarė švelniausia kaltės forma, t. y. nerūpestingumu. Už pažeidimą numatytą ATPK 127 str. 2d. J. S. sankcijoje numatyta bauda mažesnė už jos vidurkį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 str. 1 d. 1 p., 2 p., teismas
NUTARĖ:
J. S. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. skirti 40 € (keturiasdešimties eurų) baudą.
J. S. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nutraukti.
Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001, paskirtis ROIK: 16054811308, ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, nesumokėjus baudos laiku, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstinai.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.