Kauno apygardos teismo sprendimas

2016-05-10 · Civilinė byla Nr. 2S-1041-480/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2016-05-10
Bylos Nr.
2S-1041-480/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-23150-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Pareiškėjas
R. Š.
Advokatai
Laura Daumantaitė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1041-480/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23150-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.2.; 3.3.2.4.; 3.4.4.11. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. Š., atstovaujamo advokatės Lauros Daumantaitės, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2189-748/2016 pagal pareiškėjo R. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis R. B., akcinė bendrovė SEB bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas R. Š. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas pripažinti neteisėtais antstolio R. B. veiksmus organizuojant ir skelbiant pirmąsias R. Š. priklausančio turto – 2015/2074 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), varžytynes. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neinformavo pareiškėjo apie vykdymo procesą – neįteikė raginimo įvykdyti sprendimą, neinformavo apie įsiskolinimo dydį, nepranešė apie pirmąsias nekilnojamojo turto varžytynes, nesuteikė galimybės susipažinti su nekilnojamojo turto vertinimo atskaita. Pareiškėjas apie paskelbtas varžytynes sužinojo iš elektroninės varžytynių sistemos www.evarzytynes.lt. Tokiu būdu jis negalėjo pasinaudoti galimybe pasiūlyti savo pirkėją. Nekilnojamojo turto pardavimo pirmose varžytynėse kaina yra 515987 Eur, tačiau tokia turto kaina yra ženkliai mažesnė už vidutinę rinkos vertę, nurodomą Nekilnojamojo turto registre, kur rinkos vertė nurodyta 1 861 402,62 Eur. Nekilnojamojo turto, išskyrus žemės sklypą, vidutinės rinkos vertės nustatymo data – 2006 m., taigi tikėtina, kad vertė galėjo gerokai padidėti. Nekilnojamojo turto vertė Kredito sutarties sudarymo metu buvo 4 700 300 Lt, kas atitinka 1 361 300,90 Eur, taigi pradinė nekilnojamojo turto kaina pirmose varžytynėse yra ženkliai mažesnė nei šio nekilnojamojo turto vertė paskolos sutarties sudarymo metu. Iš pareiškėjo išieškoma suma, t. y. 1 261 973,18 Eur yra ženkliai didesnė nei pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina pirmose varžytynėse.

Antstolis R. B. 2015 m. lapkričio 19 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė Kauno apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 5 d. nutartimi pareiškėjo R. Š. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas, įvertinęs vykdomojoje byloje esančius įrodymus apie procesinių dokumentų įteikimą asmeniškai pareiškėjui R. Š., sprendė, kad pareiškėjas buvo informuotas įstatymų nustatyta tvarka tiek apie vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti, tiek apie išieškotinas sumas, tiek apie patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti, tiek apie ekspertų nustatytą nekilnojamojo turto vertę. Pareiškėjui įteiktuose procesiniuose dokumentuose yra nurodyta galimybė jam pasinaudoti Civilinio proceso kodekso numatyta teise skųsti antstolio veiksmus, taip pat nurodyta, kad skolininkas turi teisę pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl turto vertės ekspertizės išvados. Civilinio proceso kodeksas nenumato prievolės antstoliui siųsti šalims pranešimą apie paskelbtas varžytynes, antstolis tai daro savo iniciatyva. Apie varžytynes yra skelbiama viešame internetiniame tinklalapyje www.evarzytynes.lt., todėl 2015 m. spalio 2 d. antstolio skolininkui išsiųstas pranešimas apie paskelbtas varžytynes yra informacinio pobūdžio ir jo gavimas ar negavimas nesukelia jokių teisinių pasekmių. Antstolis kreipėsi dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo į ekspertizės įstaigą UAB „Jungtinis verslas“, kuri nustatė, kad nekilnojamo turto - buto, 2053/2074 dalių žemės sklypo bei pastatų – įstaigų, (duomenys neskelbtini), bendra vertė yra 644983,78 Eur. Pareiškėjas, nurodydamas aplinkybes, kad nekilnojamojo turto vertė yra žymiai didesnė, nepateikė jas patvirtinančių rašytinių įrodymų - remiasi bendro pobūdžio samprotavimais. Vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, jog pareiškėjui būtų neleista pateikti motyvuotus prieštaravimus, tačiau duomenų, kad pareiškėjas tokius motyvuotus prieštaravimus pateikė, nėra. Teismas konstatavo, kad antstolis, nustatydamas ginčo turto pardavimo iš varžytynių kainą, nepažeidė įstatymo reikalavimų, pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo abejoti antstolio veiksmų teisėtumu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas R. Š. atskirajame skunde (b. l. 54-55) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartį ir skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Apeliantas nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas formaliai vertino pareiškėjo teisę būti tinkamai informuotam apie antstolio vykdomus veiksmus. Nutartyje teigiama, kad Civilinio proceso kodeksas nenumato prievolės antstoliui informuoti šalis apie paskelbtas varžytines, antstolis tai daro savo iniciatyva. Tačiau tinkamas informavimas išplaukia iš vykdymo proceso tikslų ir visų suinteresuotų asmenų tinkamo teisių užtikrinimo.?

2. Antstolis netinkamai įvykdė savo pareigą objektyviai įvertinti turto vertę ir dėl šios priežasties buvo nustatyta neteisinga pradinė turto pardavimo varžytynėse kaina. Pirmųjų varžytynių turto pradinė kaina neatitinka rinkos vertės. Į pastaruosius argumentus priimdamas ginčijamą nutartį teismas neatsižvelgė ir jais nesivadovavo.

3. Teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nes visiškai nenagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kurios daro esminę įtaką turto kainai, t.y. tik lakoniškai nurodė, jog turto savininkas turėjo domėtis savo teisėmis ir pareigomis, kas neatitinka teisės aiškinimo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 58-59) prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas jau yra teikęs analogišką skundą dėl Kauno apylinkės teismo 215 m. gegužės 7 d. nutarties. Kadangi šioje byloje, kaip ir aukščiau nurodytose, pareiškėjas teigia, jog antstolis netinkamai informavo pareiškėją apie vykdomus veiksmus ir nustatė per mažą iš varžytynių parduotino turto kainą, išnagrinėtos bylos turi šioje byloje prejudicinę reikšmę. Pareiškėjas savo skundą grindžia bendro pobūdžio samprotavimais, skundas yra deklaratyvaus pobūdžio, jame nenurodoma, kuo konkrečiai pasireiškia pirmos instancijos teismo priimtos skundžiamos nutarties nepagrįstumas ir neteisėtumas. Pareiškėjas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti vykdymo procesą ir tokiu būdu sudaryti sau sąlygas kuo ilgiau pasinaudoti bankui įkeistu turtu. Antstolis tinkamai atlikdamas savo pareigas, vykdymo procese paskyrė ekspertizę turto vertei nustatyti. Ją atliko kvalifikuotas turto vertintojas, bankas neturi pagrindo abejoti šio turto vertintojo surašytu ekspertizės aktu. Pareiškėjas per įstatymo nustatytus terminus ir tvarka nepareiškė prieštaravimų nei dėl šio vertintojo, nei dėl atlikto vertinimo. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu vertinimu, rėmėsi masinio vertinimo duomenimis, kurie, banko nuomone, yra bendro pobūdžio. Mažai tikėtina, kad pakėlus kainą, pirkėjų atsiras. Kaina priklauso nuo rinkoje esančios pasiūlos ir paklausos santykio.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 str. 1 d.).

Iš civilinės ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad 2014-03-07 antstolio R. B. kontorai pateiktas vykdyti Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro išduotas vykdomasis įrašas Nr. 14-1486/2014-02-28 dėl 1261973,18 Eur skolos su palūkanomis ir delspinigiais, 5 proc. dydžio metinių palūkanų iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo bei 354,76 Eur notaro atlyginimo išieškojimo iš skolininko R. Š. išieškotojo AB SEB banko naudai. Išieškojimas pagal vykdomąjį įrašą nukreiptas į skolos užtikrinimui išieškotojui AB SEB bankui įkeistus daiktus – butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2053/2074 dalis žemės sklypo bei pastatus-įstaigas, esančius (duomenys neskelbtini), priklausančius pareiškėjui R. Š. (vykd. b. l. 1-7). Antstolis 2014-03-10 patvarkymu Nr. S-2849 priėmė minėtą vykdomąjį dokumentą vykdyti ir jį kartu su tos pačios dienos Raginimu įvykdyti sprendimą Nr. S-2856 bei vykdymo išlaidų apskaičiavimu išsiuntė skolininko R. Š. vykdomajame rašte nurodytais jo gyvenamosios vietos adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 9-11). Pašto siunta įteikta skolininko dukrai E. Š. 2014 m. kovo 18 d. (CPK 123 str. 3, 5 str.) (vykd. b. l. 12, 13). Taip pat 2014-03-10 patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimas ir Raginimas įvykdyti sprendimą, 2014-06-11 turto arešto aktas, kuriuo areštuotas nekilnojamas turtas, adresu (duomenys neskelbtini) bei 2014-07-17 patvarkymas dėl ekspertizės turto vertei nustatyti Nr.S-7354, kuriuo ekspertizę pavesta atlikti UAB „Jungtinis verslas“, pareiškėjui R. Š. 2014-08-21 įteikti asmeniškai antstolio kontoroje (vykd. b. l. 9-11, 53-56, 60). Antstolis 2015-02-26 patvarkymu Dėl areštuoto turto vertės nustatymo Nr. S-2297, vadovaujantis UAB „Jungtinis verslas“ pateiktu nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. K286/1410AE(81), nustatė, kad nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), bendra vertė yra 644983,78 Eur (vykd. b. l. 169-170). Minėtas patvarkymas skolininkui išsiųstas 2015-02-27 jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir įteiktas 2015-03-06 (vykd. b. l. 171-175). Antstolis 2015-10-02 pranešimą apie paskelbtas pirmąsias varžytynes išsiuntė skolininko gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini); pranešimas neįteiktas (vykd. b. l. 216, 218-219). Pareiškėjas 2015-11-04 pateikė skundą dėl antstolio R. B. veiksmų prašydamas pripažinti neteisėtais antstolio veiksmus organizuojant ir skelbiant pirmąsias pareiškėjui priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2016-02-05 nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo abejoti antstolio veiksmų teisėtumu.

Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad teismas formaliai vertino pareiškėjo teisę būti tinkamai informuotam apie antstolio vykdomus veiksmus, jis antstolio nebuvo tinkamai informuotas apie paskelbtas varžytines; antstolio nustatyta neteisinga pradinė turto pardavimo varžytynėse kaina; teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nenagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kurios daro esminę įtaką turto kainai.

CPK 604 straipsnis reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimą vykdymo proceso metu, kuriame numatyta, kad procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams CPK VI dalyje numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus. Skolininkas turi pareigą antstoliui nedelsdamas pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Skolininkas privalo antstoliui nedelsdamas pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta; skolininkas privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 str. 2 p., 4 p.). Kaip minėta aukščiau, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga patvirtina, kad 2014-03-10 patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimas ir Raginimas įvykdyti sprendimą, 2014-06-11 turto arešto aktas, 2014-07-17 patvarkymas dėl ekspertizės turto vertei nustatyti Nr.S-7354 pareiškėjui R. Š. 2014-08-21 įteikti asmeniškai antstolio kontoroje (vykd. b. l. 9-11, 53-56, 60). 2015-02-26 patvarkymas Dėl areštuoto turto vertės nustatymo Nr. S-2297 skolininkui jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kuris sutampa ir su Gyventojų registro tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos pateiktais duomenimis apie apelianto deklaruotą pakutinę gyvenamąją vietą, įteiktas 2015-03-06 (vykd. b. l. 171-175). Nors 2015-10-02 pranešimas apie paskelbtas pirmąsias varžytynes ir nebuvo įteiktas pareiškėjui, tačiau laikytina, kad jis taip pat yra įteiktas tinkamai, kadangi procesiniai dokumentai, siunčiami registruotu laišku vykdymo proceso dalyviams, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos (CPK 604 str.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant išvengti galimo skolininko teisių pažeidimo, CPK 657 straipsnyje numatyta, jog skolininkui pirmiausia turi būti įteiktas raginimas, kuris negali būtį įteiktas CPK 604 straipsnyje nustatyta tvarka, visus kitus dokumentus leidžiama skolininkui įteikti CPK 604 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas nagrinėjamos bylos aplinkybes bei procesinių dokumentų įteikimo vykdymo procese teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad pareiškėjas buvo informuotas įstatymų nustatyta tvarka apie vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti, apie patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti, tiek apie ekspertų nustatytą nekilnojamojo turto vertę, todėl pareiškėjo tiek skunde dėl antstolio veiksmų, tiek atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad pareiškėjui buvo netinkamai įteikti antstolio procesiniai dokumentai, kad jis negalėjo žinoti iki kada jis gali pasinaudoti nurodyta teise pats susirasti pirkėją, atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantui tiek apie nustatytą areštuoto turto vertę, tiek apie paskelbtas varžytines, o taip pat apie teisę prieštarauti nustatytai turto vertei, prašyti skirti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti buvo žinoma, kadangi apeliantui įteiktuose antstolio dokumentuose yra nurodyta galimybė jam pasinaudoti Civilinio proceso kodekso numatyta teise skųsti antstolio veiksmus, taip pat nurodyta, kad skolininkas turi teisę pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl turto vertės ekspertizės išvados.

Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. CPK 681 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas turto perkainojimo institutas, kurio tikslas – užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, o įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje; 2014-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014).

CPK 681 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Kaip nustatyta iš vykdomosios bylos duomenų, antstolis 2014-07-17 patvarkymu dėl ekspertizės turto vertei nustatyti Nr.S-7354 ekspertizę pavedė atlikti UAB „Jungtinis verslas“, pareiškėjui R. Š. šis patvarkymas 2014-08-21 įteiktas asmeniškai. Antstolis patvarkyme nustatė terminą proceso šalims ne vėliau nei per 3 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo, pareikšti nušalinimą ekspertui CPK 598 straipsnio nustatyta tvarka. Pareiškimų dėl eksperto nušalinimo negauta. Gavus ekspertizės išvadą, 2015-02-26 patvarkymu Dėl areštuoto turto vertės nustatymo antstolis nustatė, kad nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), bendra vertė yra 644983,78 Eur; pareiškėjui išaiškinta teisė pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados ir galimybės paskirti pakartotinę ekspertizę (CPK 682 str.) bei išaiškinta teisė pareiškėjui iki varžytinių paskelbimo surasti arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją (CPK 704 str.). Nustatytu terminu nei prieštaravimų nustatytai turto kainai, nei prašymo skirti pakartotinę ekspertizę iš proceso šalių negauta. Vadovaujantis CPK 681 straipsnio 4 dalimi, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas neįrodė, kad byloje esančiame ekspertizės akte nurodyta įvertinto turto vertė neatitinka rinkos kainos. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad atlikta ekspertizės išvada dėl 644983,78 Eur vertės būtų neteisinga, nepateikė jokių paskaičiavimų, eksperto akto, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą. Pirmosiose varžytynėse ginčo turto pradinė kaina nustatyta laikantis CPK 718 straipsnio reikalavimo, kad pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje nurodyta tvarka nustatytos turto kainos, todėl antstolis, nustatydamas turto pardavimo iš varžytynių kainą, nepažeidė įstatymo reikalavimų. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantas buvo informuotas apie vykdymo veiksmus, savo pareigos domėtis vykdymo procesu ir bendradarbiauti su antstoliu nevykdė, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio R. B. veiksmų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė, padarė teisingas išvadas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Albina Rimdeikaitė