Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-60-370/2009

Teisėja G. Vaizgėlienė Procesinio sprendimo kategorija 34.4.3; 114.2;

2009 m. vasario 11 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Žydrūno Bertašiaus, sekretoriaujant S. Zaksaitei-Dumčiuvienei, dalyvaujant ieškovei J. A., ieškovės atstovei adv. Astai Mačernytei, atsakovui A. B., apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1053-323/2008 pagal ieškovų J. A. ir L. A. ieškinį atsakovui A. B. dėl teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymo, trečiasis asmuo Klaipėdos m. 8-ojo notarų biuro notarė Birutė Vinogradovienė, bei ieškovės J. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-05-20 sprendimo (2008-07-08 papildomas sprendimas).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė J. A. yra R. B. B., mirusios 2007-08-02 (b. l. 11), duktė (b. l. 9), o ieškovas L. A. – anūkas (b. l. 8). R. B. B. visą savo turtą 1995-04-25 testamentu paliko savo sutuoktiniui atsakovui A. B. (b. l. 92).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas L. A., kaip palikėjos vaikaitis, neatitinka CK 5.20 str. nustatytų subjektiškumo kriterijų. Nors apeliantė prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau apeliaciniame skunde nurodo sutinkanti su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl jos sūnaus L. A. reikalavimo nepagrįstumo, todėl darytina išvada, kad ji skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas nustatyti ir priteisti privalomąją palikimo dalį apeliantei.

Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti ir priteisti privalomąją palikimo dalį (b. l. 5) ir nereiškė reikalavimo pripažinti visiškai ar iš dalies negaliojančiu jos motinos R. B. B. 1995-04-25 testamentą (CK 5.17 str. 1 d.), todėl apeliacinio skundo argumentai dėl testamento turinio atitikties palikėjos valiai yra nenagrinėtini, kaip nesusiję su ginčo dalyku (CPK 176 str. 1 d., 265 str.).

Remiantis CK 5.20 straipsnio 1 dalimi, palikėjo vaikas, kuriam palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, priskiriamas prie asmenų, pagal įstatymą turinčių teisę paveldėti, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš paveldėtojų tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu neskirta daugiau. Ši teisė įstatymo leidėjo vadinama teise į privalomąją palikimo dalį. Aiškinant nurodytą palikimo teisinių santykių reguliavimą, pabrėžtina, kad teisę į privalomąją palikimo dalį turi tik tokie palikėjo vaikai, kurie palikėjo mirties dieną atitinka asmens, kuriam reikalingas išlaikymas, teisinį statusą.

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ar netinkamai įvertino ieškovės turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus bei įrodymus, patvirtinančius ieškovės sveikatos būklę.

Aplinkybes, sudarančias ieškovės teisės į privalomąją palikimo dalį pagrindą, turėjo įrodyti ieškovė. Ieškovė teismui pateikė du įrodymus, susijusius su jos turtine padėtimi teisiškai reikšmingu laikotarpiu – jos motinos R. B. B. mirties dieną 2007-08-02. Tai 2007-08-23 pažyma apie įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (b. l. 15) ir 2007-10-17 pažyma iš ieškovės darbovietės (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Iš pastarosios pažymos matyti, kad 2007 m. liepos mėnesį ieškovei išmokėta 700 Lt, rugpjūčio – 445,48 Lt, liepos-rugpjūčio mėnesiais ieškovei dar išmokėti 800 Lt sumos autoriniai atlyginimai už paskaitas.

Visi kiti ieškovės pateikti įrodymai niekaip nepatvirtina ieškovės turtinės padėties jos motinos mirties dieną: pateiktas SEB Vilniaus banko sąskaitos išrašas apie operacijas, atliktas nuo 2007-10-01 iki 2007-10-17 (b. l. 13), laikotarpio nuo 2007-09-01 iki 2007-09-30 kortelės sąskaitos ataskaita (b. l. 14), pažyma apie 2007 m. gruodžio mėn. ir 2008 m. sausio-vasario mėn. gaunamą išlaikymą vaikui (b. l. 75), pažyma iš darbovietės apie 2007 m. gruodžio ir 2008 m. sausio–vasario mėn. išmokas (b. l. 76), pažyma iš „Sodros“ apie 2007-10-01–2008-03-31 draudžiamąsias pajamas (b. l. 89). Visi šie įrodymai neatitinka sąsajumo reikalavimų (CPK 177 str. 1 d.). Ieškovė nepateikė įrodymų apie motinos mirties dieną ieškovės turėtas pinigines lėšas bankuose, registruotą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, gautas draudžiamąsias pajamas ar kitas su darbo santykiais nesusijusias pajamas, nors ieškovei objektyviai nebuvo jokių sunkumų šiuos įrodymus pateikti.

Ieškovės pateikti išrašai iš sveikatos istorijos (b. l. 59–74) taip pat nurodo ieškovės sveikatos sutrikimus jau po palikėjos mirties. Posėdžio metu pateiktoje 2009-01-21 pažymoje iš ieškovės darbovietės (b. l. 152) nurodyta, kad ieškovės pareiginis atlyginimas sudarydavo 77,60 Lt, o dėl sveikatos būklės ieškovė galėjo dirbti tik 4 val. per savaitę (16 valandų per mėnesį). Iš pateiktos darbo sutarties matyti, kad ji pakeista nustatant ieškovei sutrumpintą darbo laiką po 4 val. 4 kartus per mėnesį tik nuo 2007-08-22 (b. l. 160), t. y. jau po ieškovės motinos mirties. Pateiktoje 2008-10-03 VšĮ Klaipėdos apskrities ligoninės epikrizėje Nr. 8035 (b. l. 156) nurodyta, kad „ligonė susirgo prieš 6 mėnesius“, t. y. praėjus jau pusmečiui po palikėjos mirties. 2009-01-12 darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0356249 (b. l. 154), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2009-01-12 išvada Nr. DPS-57 (b. l. 157), Klaipėdos darbo biržos 2009-01-21 pažyma Nr. 909 (b. l. 155) ir kiti ieškovės pateikti dokumentai nepatvirtina ieškovę turėjus darbingumo problemų daugiau kaip prieš dvejus metus, t. y. 2007-08-02. Atskirai pažymėtina, kad netgi tuo atveju, jei ieškovės nedarbingumo dėl neįgalumo faktas būtų egzistavęs palikimo atsiradimo dieną, išlaikymo reikalingumas nebūtų preziumuojamas CPK 182 str. 4 punkto prasme. Išlaikymo reikalingumas palikėjos mirties dieną ieškovės turi būti įrodytas bendra tvarka (CPK 176, 177, 178 str.), įrodinėjimo našta tenka ieškovei, lygiai taip pat kaip atsakovui, nesutinkantiems su tokiu reikalavimu, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami atsikirtimai (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2008). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog palikėjos mirties dieną ieškovei buvo reikalingas išlaikymas.

Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad jos šeima buvo išvaryta iš tėvų sodybos, netgi jai pasitvirtinus, kitų byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste nenulemtų bylos baigties (CPK 185 str.), todėl faktas, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime dėl jos nepasisakė, nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisingą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 328 str.).

Ieškovė savo ieškinį grindė ir aplinkybe, kad ji neturi gyvenamosios vietos. Iš atsakovo teismui pateiktų įrodymų (b. l. 41, 42) matyti, kad tėvai ieškovei nupirko butą, tačiau ieškovė šį butą 2005-08-29 pardavė (b. l. 77–79) ir nuo 2005-09-07 deklaravo savo gyvenamąją vietą savivaldybėje (b. l. 15). Taip pat atsakovas pateikė įrodymus, kad ieškovė nepagrįstai bandė iškelti baudžiamąją bylą palikėjai ir atsakovui (b. l. 39), ji buvo nuteista už tėvo sužalojimą (b. l. 40) – šioje byloje nustatyta, kad ir su palikėja ieškovės santykiai buvo priešiški, ieškovė riboja atsakovo teises bendrauti su anūku (b. l. 147).

Nors ieškovė teismui nepateikė įrodymų, kad palikėjos mirties dieną neturėjo nekilnojamojo turto, piniginių lėšų ir jai buvo reikalingas išlaikymas, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad netgi šioms aplinkybėms pasitvirtinus, būtų pagrindas konstatuoti, kad ieškovė pati sukūrė tokią padėtį, parduodama gyvenamąjį būstą ir iššvaistydama lėšas. Taip pat konstatuotina, kad atsižvelgiant į ieškovės blogus santykius su motina ir tėvu, ieškovės pretendavimas į palikimo privalomąją dalį byloje nustatytomis aplinkybėmis neatitinka proporcingumo, geros moralės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.2, 1.5 str.) ir CK 5.20 str. 1 dalies paskirties – užtikrinti tų materialinės padėties požiūriu silpniausių šeimos narių, kurie tokioje padėtyje atsidūrė dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, teisių ir teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis Nr. 3K-3-596/2008).

Apeliacinio skundo teiginius, kad šalys byloje parodymus davė neprisiekusios, paneigia atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą bei byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 97–109).

Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl bylą nagrinėjančio teisėjo šališkumo nenagrinėtini, nes įstatymas numato specialią šio klausimo išnagrinėjimo procedūrą (CPK 68, 69 str.).

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 20 d. sprendimą ir 2008 m. liepos 8 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.