Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-02-24 · Civilinė byla Nr. 2S-21-392/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-24
Bylos Nr.
2S-21-392/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-70942-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Pareiškėjas
G. Ž.
Suinteresuotas asmuo
R. Š., P. Š., R. B., N. D.
Kategorijos
  • 30.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-21-392/2012(Teisminio proceso Nr. 2-01-3-70942-2011-6)Procesinio sprendimo kategorija:30.9.2.,122.3,122.4,129. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. vasario 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. Š., P. Š., R. B., N. D., antstolei D. M. dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. Ž. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies nustatymo, kuriuo prašė: 1) nustatyti, kad skolininkei R. Š. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su P. Š. priklauso ½ dalis 3 kamb. buto, (duomenys neskelbtini); 2) nustatyti, kad P. Š. priklauso ½ dalis 3 kamb. buto, (duomenys neskelbtini); 3) nustatyti, kad R. Š. naudojasi buto kambariu, plane pažymėtu indeksu 2-2, turinčiu 12,08 kv. m. ploto, kambariu ir pažymėtu indeksu 2-6, turinčiu 8,98 kv. m. ploto, o P. Š. naudojasi buto kambariu, plane pažymėtu indeksu 2-9, turinčiu 15,29 kv. m.; bendro naudojimo patalpos: 14,46 kv. m. ploto koridorius, plane pažymėtas indeksu 2-1, 2,55 kv. m. ploto vonia, plane pažymėta indeksu 2-3, 0,95 kv. m. ploto tualetas, plane pažymėtas indeksu 2-4, 1,16 kv. m. ploto sandėliukas, plane pažymėtas indeksu 2-7, 1,25 kv. m. ploto sandėliukas, plane pažymėtas indeksu 2-8, 8,35 kv. m. ploto virtuvė, paliekami bendram naudojimui. Pareiškėjas nurodė, kad antstolė vykdo išieškojimą pagal Vilniaus apygardos teismo 2007-01-22 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2177-28/2006 dėl 121 855 Lt išieškojimo iš skolininkės R. Š. išieškotojo G. Ž. naudai. Vykdant išieškojimą antstolė areštavo skolininkei R. Š. priklausantį turtą ½ dalį 3 kamb. buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas gavo antstolės pasiūlymą kreiptis su prašymu į teismą dėl sutuoktinių turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. spalio 12 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir nustatė, kad R. Š. bei P. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį 3-jų kambarių buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatė, kad R. Š. naudojasi buto kambariu, plane pažymėtu indeksu 2-9, turinčiu 15,29 kv. m. ploto, o P. Š. kambariu, plane pažymėtu indeksu 2-6, turinčiu 8,98 kv. m. ploto, ir kambariu, plane pažymėtu indeksu 2-2, turinčiu 12,08 kv. m. ploto. Taip pat, teismas nustatė, kad buto patalpos, plane pažymėtos 2-1 (14,46 kv. m. ploto koridorius), 2-3 (2,55 kv. m. ploto vonia), 2-4 (0,95 kv. m. ploto tualetas), 2-5 (1,16 kv. m. ploto sandėliukas), 2-7 (1,25 kv. m. ploto sandėliukas), 2-8 (8,35 kv. m. ploto virtuvė), rūsys paliekami bendram naudojimui. Teismas nurodė, kad viešame registre šis butas įregistruotas R. Š. vardu pagal 1999-10-13 pirkimo-pardavimo sutartį. Kadangi butą R. Š. įsigijo santuokos su P. Š. metu, duomenų apie šalių sudarytą vedybų sutartį nėra, todėl butas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių R. Š. ir P. Š. nuosavybe. Teismas pažymėjo, kad dalyvaujantys byloje asmenys neįrodinėja pagrindų nukrypti nuo turto dalių lygybės prezumpcijos, todėl darytina išvada, kad butas sutuoktiniams priklauso po ½ dalį. Taip pat, nurodė, kad naudojimosi buto dalimi, priklausančia skolininkei, tvarka skirta nustatyti, kaip bus naudojamasi izoliuotomis buto patalpomis. Ši tvarka nustatoma atsižvelgiant į dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 str.). Nustatant bendraturčių naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į jų dalis bendrojoje nuosavybėje, faktinius naudojimosi santykius, techninę galimybę skirti kiekvienam iš bendraturčių atskiras izoliuotas patalpas. Teismas, išnagrinėjęs buto kadastrinių matavimų bylą, padarė išvadą, kad nėra techninės galimybės bendraturčiams skirti naudotis vienodo ploto izoliuotus kambarius ir yra būtinybė, kiek įmanoma labiau atsižvelgiant į lygių dalių principą, skirti vienam bendraturčiui naudotis dviem mažesniais izoliuotais kambariais, kurių bendras plotas 21,06 kv. m., o kitam bendraturčiui – vienu didžiausiu izoliuotu kambariu, kurio plotas 15,29 kv. m. Sprendžiant, kuriam bendraturčiui skirti naudotis dviem mažesniais izoliuotais kambariais, sudarančiais didesnį plotą, teismas atsižvelgė į faktiškai susiklosčiusius naudojimosi butu santykius, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, tikslą, dėl kurio nustatoma naudojimosi butu tvarka. Nustatė, kad bute faktiškai gyvena bendraturčiai ir jų sūnus, t. y. trys asmenys. Sūnus yra neįgalus, jam nustatytas 45 proc. darbingumo lygis. Byloje duomenų, kad bute gyvenantys asmenys turėtų kitą gyvenamąjį būstą, nėra. Naudojimosi tvarka nustatoma turint tikslą parduoti buto dalį priverstine tvarka, vykdant teismo vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš R. Š.. Teismas konstatavo, kad priverstine tvarka pardavus buto dalį, bute liks gyventi P. Š. su sūnumi, bei, tikėtina R. Š.. Todėl, teismo vertinimu, susiklosčiusius faktinius naudojimosi butu santykius, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, neįgaliojo sūnaus interesus geriau atitiks dviejų izoliuotų mažesnių kambarių priskyrimas bendraturčio P. Š. naudojimuisi, nes, butą, pardavus priverstine tvarka, bus objektyvi būtinybė jam naudotis dviem izoliuotais buto kambariais. R. Š. ir išieškotojų interesai dėl tokios naudojimosi tvarkos nustatymo, teismo vertinimu, nenukentės, nes R. Š. naudojimuisi bus priskirtas didesnis kambarys, kuris kompaktiškai išsidėstęs greta įėjimo į butą, taigi, tokia naudojimosi buto dalimis tvarka bus patogi, racionali, nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros labiau, nei tai būtina.

Šalies argumentai

G. Ž. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodė, kad skolininkė ir jos sutuoktinis yra pertvarkę butą taip, jog iš trijų izoliuotų patalpų yra likusios tik dvi patalpos, t. y. patalpa, plane pažymėta indeksu 2-2 ir patalpa, pažymėta indeksu 2-6. Patalpos – kambario, plane pažymėto indeksu 2-9 nebeliko, nes yra išgriauta šio kambario siena, skirianti kambarį ir bendro naudojimo patalpą, plane pažymėtą indeksu 2-1. Taigi, iš minėtų dviejų patalpų šiuo metu yra padaryta viena bendro naudojimo patalpa. Teismui nustačius, kad skolininkė naudojasi kambariu, plane pažymėtu indeksu 2-9, kai tokio izoliuoto kambario nėra, yra iš esmės pažeidžiami išieškotojo interesai. Tokiu atveju, jeigu minėto turto dalis būtų parduodama iš varžytynių, skolininkės atžvilgiu nustatyta naudojimosi tvarka yra itin varžanti naujo įgijėjo teises, o dėl šios aplinkybės gerokai sumažėtų parduodamo turto dalies vertė, o tai pablogintų kreditoriaus turtinius interesus gauti kuo didesnę piniginių lėšų už parduodamo turto dalį. Be to, pažymėjo, kad teismas nutartyje nustatė tokią naudojimosi butu tvarką, atsižvelgdamas į tai, jog minėtame bute gyvena ir skolininkės sūnus, kuris turi sveikatos negalią. Tačiau jokie įrodymai, išskyrus pačių tėvų paaiškinimus bei deklaruotos gyvenamosios vietos pažymą, teismui nebuvo pateikti. Be to, jeigu jis būtų suinteresuotas naudojimusi papildomu kambariu, turėjo įstoti arba būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, tuo tarpu nė vienas iš suinteresuotų asmenų ar jų atstovų neturėjo teisės atstovauti pilnametį bei veiksnų asmenį.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys R. Š. ir P. Š. atsiliepimais su atskiruoju skundu nesutiko ir prašė atskirąjį skundą kaip nepagrįstą atmesti bei priteisti suinteresuotų asmenų naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad byla buvo išnagrinėta pagal VĮ Registrų centras pateiktus duomenis, tuo tarpu visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad jokių esminių pertvarkymų bute nėra atlikta. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kodėl pirmosios instancijos teismo nustatyta naudojimosi butu tvarka negalėtų būti įgyvendinta. Taip pat, nurodė, kad sūnaus teisėms ir pareigoms teismo sprendimas įtakos neturi, kadangi sprendimas lemia tik tėvų galimybes tinkamiau įgyvendinti pareigą rūpintis vaiku.

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. Ž. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė įpareigoti bendraturčius Rimą bei P. Š. ir kitus minėtame bute gyvenančius asmenis, įleisti pareiškėjo pasirinktą antstolį ir/ ar kitus specialistus ar atstovus bei netrukdyti konstatuoti faktinių aplinkybių, jog minėtame bute kambario (kaip atskiros izoliuotos buto patalpos, plane pažymėtos indeksu 2-9), turinčio 15,29 kv. m. ploto, nėra.

Atsiliepimas

Apeliacinės instancijos teismas pranešimu įpareigojo suinteresuotų asmenų atstovą pateikti atsiliepimą, paaiškinimus bei atitinkamus įrodymus dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog minėtame bute, kambario, kaip atskiros izoliuotos buto patalpos, plane pažymėtos indeksu 2-9, turinčio 15,29 kv. m. ploto, nėra.

Suinteresuotas asmuo R. Š. pateikė teismui atsiliepimą bei antstolės D. P. 2011-01-30 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Nurodė, kad antstolė konstatavo faktines aplinkybes, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kambarys, pažymėtas indeksu 2-9, nėra sujungtas su koridoriumi, pažymėtu indeksu 2-1. Prašė atskirąjį skundą kaip nepagrįstą atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas 350 Lt už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą ir 605 litus išlaidų advokato pagalbai apmokėti viso 955 litus.

2012-02-23 G. Ž. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo atskirojo skundo atsisakė. Nurodė, jog jam žinomos atsisakymo nuo skundo pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl skundo atsisakymo tenkintinas. Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Skundo atsisakymas – procesinis veiksmas, kuriuo apeliantas išreiškia valią ir atsisako nuo skunde pareikšto teisinio reikalavimo. Proceso teisės normos suteikia teisę apeliantui pareiškimą dėl skundo atsisakymo pateikti bet kurioje proceso stadijoje. Teismas turi pareigą patikrinti, ar pareiškėjas žino skundo atsisakymo pasekmes, nes skundo atsisakymo atveju teismas apeliacinį procesą nutraukia ir skundą padavęs asmuo jį paduoti pakartotinai neturi teisės (CPK 308 str. 3 d.).

Skundo atsisakymas yra dalyvaujančio byloje asmens procesinis dokumentas, kuriame be bendrų kiekvienam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų nustatytas ir specialus reikalavimas: apeliantas turi nurodyti, kad jam žinomos tokio atsisakymo procesinės pasekmės (CPK 111 str. 3 d.).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas G. Ž. apeliacinės instancijos teismui raštu pareiškė apie skundo atsisakymą ir nurodė, kad jam žinomi tokio procesinio veiksmo teisiniai padariniai. Todėl pareiškimas dėl skundo atsisakymo priimtinas, apeliacinis procesas nutrauktinas.

Pareiškėjui atsisakius skundo iš jo suinteresuotam asmeniui R. Š. priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios atsižvelgiant į suteiktų paslaugų apimtį ir sudėtingumą mažintinos iki 500 litų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 308 str. apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

G. Ž. atsisakymą nuo atskirojo skundo priimti.

Apeliacinį procesą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nutarties nutraukti.

Priteisti iš G. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) 500 litų bylinėjimosi išlaidų R. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini).

Teisėjas Virginijus Kairevičius