- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-03-09
- Bylos Nr.
- 1-281-218/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08177-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Silvija Jakštienė
- Kaltinamasis
- R. J.
- Advokatai
- Regina Butnevičienė, Kristina Rutkauskienė
nukentėjusiųjų atstovei Panevėžio r. savivaldybės administracijos VTAS specialistei Jolitai Marcinkonienei
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Panevėžio r., Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis 8 klasių išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2014-03-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. (2003-07-04 įstatymo IX-1706 redakcija), 140 str. 3 d., pritaikius LR BK 64¹ str. ir paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 3 p., 8 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant per visą laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laiką gydytis nuo priklausomybės alkoholiui bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. 2016-02-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą pasiųstas atlikti 2014-03-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, bausmę atlikęs, turintis neišnykusį teistumą, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. 2016 m. vasario 18 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), šeimyninio ginčo metu, smurtavo prieš savo mažametį sūnų T. J., gim. 2007 m., t. y. tyčia jam dešine ranka sudavė ne mažiau kaip keturis kartus į sėdmenis ir į dešinę veido pusę, šiais savo veiksmais sukėlė mažamečiui fizinį skausmą.
Be to, R. J. 2016 m. vasario 23 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, šeimyninio ginčo metu, smurtavo prieš savo mažametį sūnų L. J., gim. 2002 m., t. y. tyčia jam ranka sudavė vieną kartą į galvą, taip sukėlė savo šeimos nariui – sūnui L. J. fizinį skausmą.
Kaltinamasis R. J. kaltu prisipažino pilnai, paaiškino, kad 2016 m. vasario 18 d., apie 17.30 d., (duomenys neskelbtini), tarp jo ir sūnaus T. J. kilo konfliktas, kurio metu jis, norėdamas paauklėti vaiką, T. J. ranka sudavė keturis kartus į sėdmenis, mušdamas galėjo užgauti vaikui ant ausies esantį šašą.
2016 m. vasario 23 d., apie 18 val. jis grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini) neblaivus, parsinešė šampano. Sėdėjo virtuvėje prie stalo, kai priėjo sūnus L. J., tarp jo ir sūnaus L. J. kilo konfliktas, tačiau priežasties jis neprisimena. L. J. jam pirmas sudavė į veidą, todėl jis sūnui vožė ranka vieną kartą per Dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi.
Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėja (Lietuvos Respublikos BPK 273 str.).
Lietuvos Respublikos BPK 291 str. 1 d. tvarka perskaityti įrodymai:
Asmens blaivumo teste Nr. 1231 nurodyta, kad 2016-02-18 15:55 val. V. J. nustatytas 1,33 promilės girtumas (b.l. 37).
Iš teisiamajame posėdyje perskaityto protokolo matyti, kad nukentėjusysis T. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo paaiškino, kad nepamena dienos. Jis neklausė ir susimušė su sese. Tai buvo namie, ten kur gyvena. Su sese žaidė ir susimušė. Tada tėtis davė per užpakalį. Davė per užpakalį keturis kartus. Jam skaudėjo. Davė per užpakalį, nes neklausė tėčio. Tėtis liepė klaupti ant kelių ir kelti aukštyn rankas. Jie žaidė su sese, susimušė, tėtis atėjo, tada ir davė per užpakalį, parklupdė ir liepė kelti aukštyn rankas. Jis atsiklaupė, bet rankų nepakėlė. Tada tėtis supyko, šaukė ir sudavė per užpakalį su ranka, keturis kartus, tėtis sudavė per užkalį ir dešinę ausį ir nudraskė šašą prie ausies, kuris atsirado anksčiau, kai susimušė su sese J.. Tas šašas buvo viduje ausies ir kai sudavė, iš to šašo bėgo kraujas. Jis verkė, skaudėjo. Tėtis tuo metu buvo išgėręs, nes jautėsi kvapas, jis buvo girtas. Ant užpakalio mėlynių nebuvo. Užpakalį rodė gydytojui. Jis buvo apsirengęs džinsais, tačiau, kai tėtis sudavė, jis džinsus numovė, todėl, kai sudavė, jis liko su kelnaitėmis. Jam perštėjo, kai sudavė. Ant rankos buvo mėlynė nuo tada, kai mušėsi su sese J.. Kai su sese susimušė, tai ji sudavė jam į veidą prie akytės, buvo mėlynė po dešine akyte (b.l. 34-36).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G202/2016 ( 05) nurodyta, kad T. J. padarytas odos nubrozdinimas dešinės ausies kaušelyje, padarytas kietu daiktu, vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimo padarymas sukelia fizinį skausmą. (b. l.39).
Iš skubios med. pagalbos specialistės J. G. medicininės apžiūros išrašo matyti, kad nuvykus pagal iškvietimą 2016-02-18 buvo apžiūrėtas T. J.. Apžiūros metu pastebėtas kraujavimas iš išorinės ausies apatinės dalies. Stebimos hematomos sėdmenų, kryžkaulio srityse (b.l. 15).
Liudytoja V. J. parodė, kad 2016-02-18 d., apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini), namuose, neblaivus sutuoktinis R. J., gyv. kartu naudojo fizinį smurtą mažamečio sūnaus T. J. atžvilgiu, tai yra, dešine ranka sudavė keturis kartus Tadui į sėdmenis bei du kartus į dešinę veido pusę, taip sūnui sukeldamas fizinį skausmą. R. J. smurtavo nebe pirmą kartą. 2016-02-23 jai būnant pas R. J. motiną, gyvenančią (duomenys neskelbtini), paskambino dukra S. J. ir liepė greičiau grįžti į namus. Grįžusiai į namus sūnus L. J. pradėjo pasakoti, kad tarp jo ir R. J. kilo konfliktas, kurio metu jam tėvas sudavė vieną kartą per pakaušį, dėl ko jam buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 22, 52).
2016-02-18 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad policiją kvietė Panevėžio apskr. VPK Panevėžio m. ir r. PK VPS 2 – ojo poskyrio tyrėja Eglė Ertmonaitė. Smurtą patyrę asmuo apie įvykį nieko nepaaiškino. Fiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai: kraujosruva prie dešinės ausies. Smurtu įtariamas asmuo R. J. prisipažino, kad sudavė vaikui per sėdmenis (b.l. 13-14).
Iš teisiamajame posėdyje perskaityto protokolo matyti, kad nukentėjusysis L. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad maždaug prieš mėnesį, dienos tiksliai nepamena, viskas vyko dėl smurto, kai tėvas R. J. mušė brolį T. J.. Po kelių dienų tėtis uždavė ir jam. Jis su sese S. J. buvo virtuvėje. Tėtis buvo girtas, jis buvo virtuvėje ir su savimi kalbėjo. Kai jis tėvui pasakė: „tėvai nebetriukšmauk“, tėvas užpyko ir atsistojęs sudavė jam per pakaušį. Sesė S. iškvietė policija ir tėvą išvežė. Tėtis sudavė vieną kartą per pakaušį su delnu. Jam nelabai skaudėjo. Tuo metu virtuvėje buvo sesuo S., jis ir tėvas. Sesuo S. iškvietė policija, nes jis norėjo, kad jie išvarytų tėvą, kad šis išsimiegotų, išsiblaivytų. Policija kartais atvažiuoja pas juos patikrinti, kaip gyvena, ar neturi konfliktų. Šiuo kartu atvažiavo neatsitiktinai, nes jis pasakė sesei, kad ji pakviestų policija. Tuo kartu jam atrodė, kad reikia iškviesti policiją (b.l. 57-59)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G226/2016 (05) nurodyta, kad apžiūros metu objektyvių duomenų apie L. J. patirtus sužalojimus nenustatyta. Remiantis įvykio aplinkybėmis, L. J. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (b.l. 61).
2016-02-23 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, policiją kvietė S. J., kuri paaiškino, kad neblaivus tėvas R. J. atėjęs į namus triukšmavo, kabinėjosi prie vaikų, L. J. sudavė ranka per pakaušį. Smurtą patyręs asmuo L. J. paaiškino, kad R. J. jam sudavė ranka per pakaušį, dėl to jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Smurtu įtariamas R. J. neigė smurtavęs prieš sūnų L. J. (b.l. 46-49).
Liudytoja S. J. parodė, kad 2016 m. vasario 23 d., apie 18 val. tėtis R. J. buvo namuose neblaivus, sėdėjo virtuvėje prie stalo ir vienas gėrė šampaną. Ji su broliu L. J. nulipo iš antro aukšto ir nuėjo į virtuvę, kur tėvas triukšmavo, garsiai vienas kalbėjosi. L. tėvui pasakė „netriukšmauk“, tėvas ant L. dar labiau pradėjo rėkti, liepė neaiškinti, sakė, kad dingsi iš šių namų. L. tėvui atsikirto ir taip tarp jų kilo žodinis konfliktas. Tėvas atsistojo nuo kėdės ir delnu sudavė L. per pakaušį. Po šio smūgio L. tėvui sudavė atgal kumščiu į veidą. Toliau tarp jų vyko žodinis konfliktas, nei vienas jokių smūgių nesudavė, tačiau ji išsigando, kad dar kas neatsitiktų ir apie įvykį pranešė policijai. Tėvas girdėjo, kaip ji pranešė policijai. Po to, kai ji iškvietė policiją, tėvas pabuvo apie porą minučių ir išėjo. Tėvas išeidamas kažką burbuliavo. Motina V. J. įvykio metu buvo išėjusi pas „babą“, tėvo motiną J. B.. Apie 19 val. į namus atvyko policijos pareigūnai, kuriems ji pasakė, kad tėvas yra išėjęs. Pareigūnai klausė, kas įvyko, prašė pasakoti apie įvykį. Tėvas būdamas neblaivus smurtauja nebe pirmą kartą. Tėvas 2015 m. rudenį grįžo iš įkalinimo įstaigos, kur atliko bausmę, kuri, kiek žino, jam buvo paskirta už smurtą prieš vaikus. Prieš tėvo įkalinimą, jis labai dažnai smurtaudavo prieš brolius, seseris, retkarčiais smurtaudavo ir prieš mamą. Apie daugelį smurto atvejų jie policijai nepranešdavo, nes bijojo apkalbų. Be to, iki 2012 m., tikslaus laiko nepamena, jie gyveno pas tėvo motina J. B., kuri labai gindavo R. J., yra grasinusi, kad jei apie tai jie praneš policijai, juos išvys iš namų. Po to, kai tėvas atliko bausmę, jis ilgą laiką nesmurtavo. Po grįžimo buvo tik du smurto atvejai, tai yra, kai tėvas mušė brolį T. ir dabar, kai sudavė L.. Tėvas anksčiau lyg bandydavo prieš vaikus pakelti ranką, tačiau pats susilaikydavo (b.l. 65-67)
Motyvuojamoji dalis
Paties kaltinamojo prisipažinimu, kurį patvirtina nukentėjusiųjų L. J. bei V. J., liudytojų V. J., S. J. parodymai, specialisto išvados, skubios medicininės apžiūros išrašo duomenys apie vaikui padarytus sužalojimus, R. J. kaltė 2016-02-18 smurtavus prieš savo mažametį sūnų T. J., gim. 2007 m., t. y. tyčia jam dešine ranka sudavus ne mažiau kaip keturis kartus į sėdmenis ir į dešinę veido pusę, šiais savo veiksmais sukėlus mažamečiui fizinį skausmą, bei 2016-02-23 smurtavus prieš savo mažametį sūnų L. J., gim. 2002 m., t. y. tyčia jam ranka sudavus vieną kartą į galvą, taip sukėlus L. J. fizinį skausmą pilnai įrodyta. R. J. abi padarytos nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal LR BK 140 str. 3 d.
Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino, padaręs baudžiamuoju įstatymu numatytą veiką ir gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad abi veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui
Svarstydamas baudžiamosios atsakomybės ir bausmės skyrimo klausimą R. J., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R. J. smurtaudamas artimoje aplinkoje padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, į kaltinamojo asmenybę – jis teisiamas pirmą kartą, psichikos sveikatos centro įskaitoje registruotas dėl lengvo protinio atsilikimo (b.l. 132); galiojančių administracinių nuobaudų turi (b.l. 123-130), charakterizuojamas neigiamai, kaip girtaujantis, agresyvus asmuo (b.l. 40, 136), nusikalstamas veikas padarė vieną po kitos neužilgo po to, kai grįžo atlikęs laisvės atėmimo bausmę už analogiškų veikų padarymą, todėl jam už abiejų nusikalstamų veikų padarymą skirtina bausmė – laisvės atėmimas, kurios terminas, mažesnis nei įstatymo nustatytas vidurkis skiriamas atsižvelgiant į tai, kad veikomis sunkesnių pasekmių sukelta nebuvo, kad kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį. Atsižvelgiant į skirtiną laisvės atėmimo bausmę, suėmimo pagrindams neišnykus paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus pažyma dėl teisinės pagalbos išlaidų buvo pateikta pasibaigus teisiamajam posėdžiui, todėl klausimas dėl išlaidų priteisimo iš kaltinamojo paliekamas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305, straipsniais
nusprendžia:
pagal BK 140 str. 3 d. (smurtas prieš T. J.) ir nubausti jį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;
pagal BK 140 str. 3 d. (smurtas prieš L. J.) ir nubausti jį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams;
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis paskirtąsias bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir R. J. nubausti subendrinta bausme laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. J. nubausti galutine bausme laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti laiką, R. J. išbūtą laikinajame sulaikyme bei suėmime nuo 2016-02-18 iki 2016-02-19 ir 2016-02-23 iki 2016-03-09.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. J. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendį per 20 dienų, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos nuo jo paskelbimo dienos galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.