Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei Aistei Meškutavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus prašymą atsakovui E. R. dėl valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) prašo priteisti iš atsakovo E. R. 604,15 Eur žalos atlyginimą.

Pareiškėjas prašyme nurodė ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad apdraustasis E. R. (toliau – ir atsakovas) laikotarpiu nuo 2020-01-27 iki 2020-02-14 buvo laikinai nedarbingas dėl ligos. VSDFV Kauno skyrius 2020-02-17 sprendimu Nr. VPA_SP1E-9138 paskyrė E. R. 929,41 Eur ligos išmoką už minėtą laikinojo nedarbingumo laikotarpį. VSDFV Kauno skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus atstovė pagal pavedimą patikrino E. R. medicinos dokumentus dėl elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimo pagrįstumo ir nustatė, jog pagal įrašus medicinos dokumentuose, E. R. 2020-01-27 buvo apžiūrėtas šeimos gydytojo, jam paskirtas medikamentinis gydymas, supažindinus su elgesio taisyklėmis nedarbingumo metu pasirašytinai medicinos dokumentuose, išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai (laikotarpiams nuo 2020-01-27 iki 2020-01-31, nuo 2020-02-01 iki 2020-02-07, nuo 2020-02-08 iki 2020-02-14). Laikotarpiu nuo 2020-02-18 iki 2020-02-26 apdraustasis buvo gydytas VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje, epikrizėje nurodyta, kad paskutinis užgėrimas truko apie 3 savaites, prieš 2 d. nutraukė alkoholio vartojimą. VSDFV Kauno skyrius 2020-03-23 sprendimu Nr. VPA_SP1-80360 nustatė, kad laikotarpiu nuo 2020-01-29 iki 2020-02-14 susidarė 734,23 Eur ligos išmokos, 139,41 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 55,77 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų permoka dėl to, kad nedarbingumo laikotarpiu E. R. vartojo alkoholį ir tuo pažeidė elgesio taisykles nedarbingumo metu pagal Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 51.7 p. p. VSDFV Kauno skyrius, vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 str. 2 d., Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 str. 1 ir 2 d., 2020-03-24 sprendimu Nr. VPA_SP1-30364 nusprendė išskaityti E. R. nustatytą 734,23 Eur ligos išmokos permoką iš jo gaunamos ligos išmokos nuo 2020-02-18. Tokiu būdu dalis nustatytos ligos išmokos permokos - 130,08 Eur - buvo susigrąžinta. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui likusi 604,15 Eur ligos išmokos permokos dalis neatlyginta, o atsakovas į prašymus grąžinti ligos išmokos permoką geruoju nereaguoja. Prašė prašymą patenkinti.

Atsakovas atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).

Prašymas tenkintinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas yra pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus prašymo iš atsakovo E. R. priteisti 604,15 Eur dydžio turtinę žalą, padarytą Valstybinio socialinio draudimo fondui, pagrįstumas.

Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius 2020-02-17 sprendimu Nr. VPA_SP1E-9138 paskyrė E. R. 929,41 Eur ligos išmoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2020-01-27 iki 2020-02-14 (nedarbingumo pažymėjimai EF 6754354, EF 6802972, EF 6866535).

VSDFV Kauno skyriaus vyriausioji specialistė V. V. 2020-03-10 surašė E. R. medicinos dokumentų patikrinimo pažymą Nr. VPA_P5-966, kurioje nurodė, kad, žinant UAB "Eikime kartu" GKK pirmininkei O. S., pagal 2020-03-03 pavedimą Nr. VPA_P5-845, patikrino E. R. medicinos dokumentus dėl elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimo pagrįstumo ir nustatė, jog pagal įrašus medicinos dokumentuose, E. R. 2020-01-27 buvo apžiūrėtas šeimos gydytojo, jam paskirtas medikamentinis gydymas, supažindinus su elgesio taisyklėmis nedarbingumo metu pasirašytinai medicinos dokumentuose, išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai (laikotarpiams nuo 2020-01-27 iki 2020-01-31, nuo 2020-02-01 iki 2020-02-07, nuo 2020-02-08 iki 2020-02-14). Laikotarpiu nuo 2020-02-18 iki 2020-02-26 apdraustasis buvo gydytas VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje, epikrizėje nurodyta, kad paskutinis užgėrimas truko apie 3 savaites, prieš 2 d. nutraukė alkoholio vartojimą. E. R. nuo 2020-01-28 iki 2020-02-14 vartodamas alkoholį, pažeidė Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų taisyklių 51.7 papunktį. Ta pačia pažyma buvo pasiūlyta atsakovui paskaičiuoti susidariusią ligos išmokos permoką už laikotarpį nuo 2020-01-29 iki 2020-02-14.

VSDFV Kauno skyrius 2020-03-23 sprendimu Nr. VPA_SP1-80360 nustatė, kad laikotarpiu nuo 2020-01-29 iki 2020-02-14 susidarė 734,23 Eur ligos išmokos, 139,41 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 55,77 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų permoka dėl to, kad nedarbingumo laikotarpiu E. R. vartojo alkoholį ir tuo pažeidė elgesio taisykles nedarbingumo metu pagal Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 51.7 p. p. VSDFV Kauno skyrius, vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 str. 2 d., Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 str. 1 ir 2 d., 2020-03-24 sprendimu Nr. VPA_SP1-30364 nusprendė išskaityti E. R. nustatytą 734,23 Eur ligos išmokos permoką iš jo gaunamos ligos išmokos nuo 2020-02-18. Tokiu būdu dalis nustatytos ligos išmokos permokos - 130,08 Eur - buvo susigrąžinta. Likusi neišieškota ligos išmokų permokų suma sudaro 604,15 Eur.

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas minėtą sprendimą būtų skundęs teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jis yra galiojantys bei atsakovui sukeliantys teisines pasekmes.

VSDFV Kauno skyriaus 2020-03-24 raštu Nr. (9.2) DV_S-16364 „Dėl ligos išmokų permokos“, 2020-05-14 raštu Nr. (9.2)DV_S-21843 „Dėl ligos išmokų permokos“ atsakovas buvo informuotas apie nustatytas ligos išmokų permokas ir prašytas grąžinti likusią neišieškotą ligos išmokų permokų sumą, tačiau jos negrąžino.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (toliau - LMSDĮ), VSDĮ, Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Vyriausybės nutarimu 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), Valstybinio socialinio draudimo ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 „Dėl Teisės aktų, susijusių su elektroniniais nedarbingumo pažymėjimais bei elektroniniais nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimais, patvirtinimo“ patvirtintos Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

LMSDĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais turi asmenys, jeigu jie: 1) yra apdrausti ligos socialiniu draudimu; 2) tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų (išskyrus šio įstatymo 14 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus atvejus), taip pat jeigu tuo laikotarpiu jie negauna ligos išmokos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą; 3) iki laikinojo nedarbingumo pradžios dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse. LMSDĮ 15 straipsnio 2 dalis numato, jog asmenims, be pateisinamų priežasčių pažeidusiems elgesio nedarbingumo metu tvarką, nustatytą sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintose Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėse, ligos išmoka neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka.

Minėta, kad pareiškėjas prašyme teigia, jog atsakovas nedarbingumo laikotarpiu vartojo alkoholį ir tuo pažeidė elgesio taisykles nedarbingumo metu pagal Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 51.7 p. Taisyklių 50 punktas reglamentuoja, jog laikinojo nedarbingumo metu asmuo privalo vykdyti gydytojo nurodymus ir laikytis šių Taisyklių 51 punkte nurodytų elgesio taisyklių. Fondo valdybos ar jos teritorinio skyriaus vyriausiajam specialistui (nedarbingumo kontrolei) pareikalavus, laikinai nedarbingu pripažintas asmuo turi atvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimu laikoma, kai laikinai nedarbingu pripažintas asmuo: 1) gydytojo paskirtu laiku neatvyksta į GKK posėdį; 2) Fondo valdybos ar jos teritorinio skyriaus vyriausiajam specialistui (nedarbingumo kontrolei) pareikalavus neatvyksta į GKK posėdį; 3) nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo ir (ar) slaugos režimo; 4) neatlieka paskirtų gydymo, diagnostikos ir (ar) slaugos procedūrų; 5) atvyksta pas gydytoją neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų; 6) dirba (-o), mokosi (-ėsi), keliauja (-iavo), dalyvauja (-avo) kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose; 7) vartoja (-o) alkoholį, narkotikus, toksines ar psichotropines medžiagas; 8) elgėsi taip, kad jo veiksmai galėjo užtęsti (užtęsė) laikinojo nedarbingumo trukmę (Taisyklių 51 punktas).

Iš byloje pateiktos VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus E. R. ligos istorijos PL20-434 matyti, kad atsakovas nuo 2020-02-18 iki 2020-02-26 buvo gydytas VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje dėl ligos F 10.4 (TLK-10-AM), epikrizėje nurodyta, kad paskutinis užgėrimas truko apie 3 sav., prieš 2 dienas nutraukė alkoholio vartojimą, išvykstant iš stacionaro, išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas nuo 2020-02-18 iki 2020-02-26. Abejoti VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninės gydytojo nurodyta informacija nėra pagrindo, nes atsakovas pats nurodė gydytojui, kad vartojo alkoholį apie 3 savaites.

Minėta, kad remiantis Taisyklių 51.7 punktu, asmuo, vartojantis alkoholį, narkotikus, toksines ar psichotropines medžiagas laikinojo nedarbingumo metu, savo veiksmais pažeidžia elgesio taisykles nedarbingumo metu. Įvertinus minėtas aplinkybes bei teisinį reguliavimą darytina išvada, kad atsakovas savo veiksmais, nedarbingumo laikotarpiu apie 3 savaites vartodamas alkoholį, pažeidė Taisyklių 51.7 punktą ir VSDFV Kauno skyrius, vadovaudamasis LMSDĮ 15 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai konstatavo, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2020-01-29 iki 2020-02-14 neturėjo teisės gauti ligos išmokos.

LMSDĮ 33 straipsnio 5 dalis nustato, jog permokėtos išmokų sumos, įskaitant atvejus, kai apdraustajam asmeniui ligos išmoka permokama dėl to, kad jam darbingumo lygis, pagal kurį paskiriama ir (ar) mokama socialinio draudimo netekto darbingumo pensija, nustatomas atgaline data, išieškomos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka (VSDĮ 21 straipsnio 1 dalis). Jeigu socialinio draudimo išmokos ar kitos išmokos, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus arba jo pavaduotojo sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų ir (ar) bet kurios kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams. Išieškomos sumos dydis per mėnesį negali viršyti 50 procentų gavėjui priklausančios socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, sumos. Jeigu asmuo jokių socialinio draudimo išmokų ar kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, negauna, permoka išieškoma teismo tvarka (VSDĮ 21 straipsnio 2 dalis).

Byloje neginčytinai nustatyta, jog atsakovas laikinojo nedarbingumo metu vartojo alkoholį (3 savaites, t. y. laikotarpiu nuo 2020-01-29 iki 2020-02-14) taigi, pažeidė elgesio taisykles nedarbingumo metu (Taisyklių 51.7 punktas). Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą konstatuotina, kad pareiškėjo VSDFV Kauno skyriaus prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir iš atsakovo E. R. priteistina 604,15 Eur dydžio ligos išmokos permoka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus prašymą patenkinti.

Priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui iš atsakovo E. R. 604,15 Eur žalos atlyginimą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.