- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-17
- Bylos Nr.
- 2YT-19105-451/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Jakštienė
- Pareiškėjas
- V. N.
- Suinteresuotas asmuo
- G. P., Valstybinei įmonei „Turto bankas“
Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. P., Valstybinei įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. N. priėmė palikimą, atsiradusį po E. N. mirties, pradėdama faktiškai jį valdyti.
Pareiškime pareiškėja nurodė kad 2016-01-26 mirė pareiškėjos motina E. N.. Po jo mirties liko nekilnojamasis turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėja faktiškai pradėjo valdyti po motinos E. N. mirties atsiradusį palikimą – asmeninius daiktus, šeimos nuotraukas ir kt.. Pareiškėja butą išlaiko.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo G. P. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad prašo tenkinti pareiškėjos pareiškimą, su juo sutinka (42-43b.l.).
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonės Turto bankas pateiktame atsiliepime (b.l. 46-47) nurodė, jog neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui, jeigu teismas įsitikintų pareiškime nurodytomis aplinkybėmis.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Sutinkamai su CPK 445 str., teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad E. N., mirė (duomenys neskelbtini), ji yra pareiškėjos V. N. ir suinteresuoto asmens G. P. motina. E. N. (duomenys neskelbtini)susituokė su V. N., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. 2016-07-17 Kauno miesto 11-asis notarų biuras rašte nurodė, jog mirus E. N. paveldėjimo byla šiame notarų biure neužvesta. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės VĮ Registrų centre įregistruotos E. N. vardu. Pareiškėja pateikė mokėjimo kvitus, patvirtinančius, jog ji po V. N. mirties mokėjo už įvairias paslaugas, suteiktas butui, esančiam (duomenys neskelbtini).
Įstatymas numato, jog paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti arba padavę palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinasi kaip savo turtu (CK 5.51 str. 1 d.). Sutinkamai su CK 5.50 str. 1 d., neleidžiama palikimo priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmęs jį visą. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.
Po motinos E. N. mirties, jos dukra V. N. (CK 5.50 str.) nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. Byloje nėra duomenų, kad po motinos E. N. mirties notarų biure būtų užvesta paveldėjimo byla. Suinteresuotas asmuo G. P. prieštaravimų dėl pareiškėjos pateikto pareiškimo nepateikė, atsiliepime patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad pareiškėja po motinos mirties faktiškai pradėjo valdyti motinos turtą. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prieštaravimų dėl pareiškėjos pateikto pareiškimo taip pat nepateikė.
Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, matyti, jog pareiškėja V. N. po motinos mirties savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą (gyvenamąją patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir buitinius daiktus) išreiškė aktyviais veiksmais, minėtą turtą valdė kaip savininkė, juo rūpinosi.
Įvertinus visus byloje esančius įrodymus (tame tarpe ir į bylą pateiktas sąskaitas), darytina išvada, jog pareiškėja V. N. po motinos E. N. mirties priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 str.). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjos pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. N. po savo motinos E. N. mirties 2016-01-26 priėmė jos palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 str. 1, 2 d., 5.51 str. 1d., CPK 177, 178, 185 str., 444 str. 2d. 8p.).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Priteistinų išlaidų dalis, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjos yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš pareiškėjos šios išlaidos nepriteistinos ir neišieškotinos (CPK 94 str., 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjos V. N. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. N., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos E. N., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2016-01-26, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.