Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Giačaitės ir Nerijaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Alytaus pataisos namų direktoriaus Genadijaus Lepiochino (toliau – Institucija) teikimą dėl nuteistajam A. J. (toliau – A. J.) paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. J. Trakų rajono apylinkės teismo 2000 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 16 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį, 42 straipsnio 1 dalį ir 43 straipsnį buvo nuteistas galutine 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 1999 m. rugsėjo 7 d.

Teismo posėdyje Institucijos atstovas pateiktą teikimą prašė spręsti teismo nuožiūra. Prokurorė prašė teikimo netenkinti, teigdama, kad asmuo nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, naują labai sunkų nusikaltimą jis įvykdė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, išlieka eilė nuteistojo elgesį neigiamai charakterizuojančių kriminogeninių veiksnių, vis dar išskiriama vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

Institucijos teikimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 51 straipsnį, nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. <...> Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Taigi sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas vertina nuteistojo elgesį pataisos namuose, atsižvelgdamas į jo elgesio pokyčius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės poveikio plotmėje.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, kas suponuoja formalų pagrindą spręsti klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės jam pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Ir vis tik, vien tik ši aplinkybė nėra pakankama nuteistajam palankaus procesinio sprendimo priėmimui. Remiantis aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu, be nuteistojo atliktos laisvės atėmimo bausmės dalies, būtina įvertinti ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikį nuteistojo asmenybei bei jo elgesio pokyčiams, kuris šiuo konkrečiu atveju nėra pakankamas A. J. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimui.

Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad praeityje A. J. nusikalstamas elgesys prasidėjo šiam sulaukus vos 15 metų. Praeityje jis jau buvo teistas, o naują nusikalstamą veiką, už kurios padarymą jis šiuo metu atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę jis įvykdė esant neišnykusiam bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui. Šiuo metu laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jis atlieka ir už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą. Nusikaltimas buvo įvykdytas bendrininkaujant su kitais asmenimis, iš savanaudiškų paskatų, siekiant finansinės naudos, kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, netinkamą A. J. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti nuteistajam švelninti paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tačiau, tiek, kiek jos atskleidžia A. J. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos.

Juo labiau, jog nuteistojo elgesys ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nepasižymėjo ypatingu pavyzdingumu. Nors už gerą elgesį jis ir buvo skatintas 7 kartus, tačiau laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietoje nustatytą režimą jis pažeidė net 6 kartus, dėl ko, nuteistasis buvo baustas ir drausminėmis nuobaudomis. Svarbu tai, kad paskutinė drausminė nuobauda A. J. buvo skirta vos prieš vienerius metus, panaikinta ji buvo prieš terminą tik 2019 m. birželio 10 d. Šių aplinkybių visuma aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo pažanga išimtinai teigiama linkme pastebima vos kiek mažiau nei pusę metų. Šių aplinkybių visuma neabejotinai atskleidžia antivisuomenines A. J. nuostatas bei nihilistinį požiūrį į nustatytas taisykles ir leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo pastangos į jo elgesio korekciją išimtinai teigiama linkme vis dar yra menkos. Juo labiau, jog dar 2019 m. lapkričio 15 d. atlikus nuteistojo kratą pataisos namuose, pas jį buvo rasta laisvų rankų įranga. Svarbu ir tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu atitinka 69 balus, ir vis dar išlieka vidutinė, kas, įvertinus dar ir tai, kad statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma šiuo atveju tesiekia 35 balus, suponuoja pagrįstą išvadą, jog jo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme yra vis dar galima ir turi būti vykdoma nešvelninant nuteistojo teisinės padėties.

Netenkinant Institucijos teikimo, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šioje A. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar išskiriama eilė jo kriminogeninių rizikos veiksnių – ankstesni jo nusikaltimai, gyvenimo stilius ir draugai, emocinė gerovė bei nuteistojo mąstymas ir elgesys, iš esmės neigiamai charakterizuojančių asmenį ir neleidžiančių manyti, jog nuteistojo elgesio korekcija šioje A. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jau yra pakankama spręsti jam paskirtos bausmės pakeitimo švelnesne klausimą. Svarbu tai, kad aptarti A. J. kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra pagrindo.

Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, laisvėje nuteistasis bendravo su neigiamą įtaką jo elgesiui darančiais asmenimis, tačiau net ir šiuo metu jis apgalvoja tik kai kurias savo neigiamo elgesio pasekmes. Nors A. J. ir pripažįsta, kad jo nusikalstamą elgesį praeityje įtakojo alkoholio vartojimas bei draugai, tačiau jokių elgesio pokyčių programų, susijusių su šių nuteistojo asmeninių savybių eliminavimu būdamas pataisos namuose nuteistasis nelankė, todėl teigti, jog šių veiksnių egzistavimas šioje A. J. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jau yra nebeaktualus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste įvertintina ir tai, kad nepaisydamas savo finansinių įsipareigojimų, nuteistasis pataisos namuose nedirba, jokios specialybės įgyti nesiekė. Nors atlikdamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę Lukiškių tarymo izoliatoriuje-kalėjime A. J. apie 10 metų dirbo, tačiau jokių pastangų atlyginti iš jo priteistą civilinį ieškinį jis ir tuo metu nedėjo, kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistasis nededa jokių ypatingų pastangų savo finansinių įsipareigojimų eliminavimui, o tai leidžia pagrįstai teigti, jog net ir šioje bausmės vykdymo stadijoje nuteistasis kritiškai nevertina savo neigiamo elgesio pasekmių ir nesistengia pasitaisyti.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad šiuo metu jau yra pakankamas pagrindas A. J. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimui, pakeičiant ją terminuoto laisvės atėmimo bausme, teisinio pagrindo nėra. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti BK 51 straipsnio nuostatas ir jų pagrindu sušvelninti nuteistojo teisinę padėtį, pakeičiant jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje yra žymi, o ją lėmė išimtinai vien tik su nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikiu siejamos aplinkybės. O vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių – mokosi, palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėja, nepakanka daryti išvadai, kad tolesnis A. J. bausmės atlikimas jau yra galimas švelnesnėmis sąlygomis, t. y. pakeitus jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu, o paties nuteistojo nuomonė ir švelnesnės bausmės siekis neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Alytaus pataisos namų direktoriaus Genadijaus Lepiochino teikimo netenkinti.

Nutartis, per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.