Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2016-10-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1879-573/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-10-19
Bylos Nr.
1-1879-573/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41987-2016-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dainius Ročys
Kaltinamasis
E. T.
Nukentėjusysis
L. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1879-573/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41987-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 19 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys,sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui,kaltinamajam E. T., jo gynėjui advokatui G. G.,nukentėjusiajai L. T.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. T., gimęs (duomenys neskelbtini) Ukmergėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, dirbantis Lietuvos sporto universitete, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis E. T. šeimos nariui padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. 2016-09-04 apie 14.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kilusio konflikto metu savo šeimos narei – sutuoktinei L. T. rankos kumščiu sudavė vieną kartą į dešinį petį, tuo padarydamas jai poodinę kraujosruvą dešiniame petyje, kas sukėlė nukentėjusiai L. T. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis E. T. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei parodė, kad išgėrinėjo penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį. Žmona su dukra grįžo su pretenzijomis. Viskas prasidėjo nuo to, kad jis virė bulves, įvyko pokalbis su žmona, persimetė žodžiais, o paskui vanduo per viršų pradėjo bėgti. Žmona puolė mažinti ugnį, o jis sakė: „nelysk“. Žmona sakė, kad jis niekad viryklės neplauna. Įvyko ginčas, persižodžiavimas ir to pasėkoje žmonai sudavė į dešinį petį. Tada žmona iškvietė policiją. Per 21 metus tai buvo pirmas kartas. Skyrybų procesas viską įtakojo. Blogai vertina savo veiksmus. Girtumas tam įtakos turėjo. Gailisi dėl savo poelgio. Prisipažįsta, gailisi, posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo E. T. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad priimtame L. T. pareiškime ji parodė, kad 2016-09-04 apie 14.00 val, namuose (duomenys neskelbtini), Kaune, neblaivus jos sutuoktinis E. T. sukėlė konfliktą, kurio metu sudavė jai smūgį kumščiu į dešinį petį ir sukėlė jai fizinį skausmą. Bijodama tolimesnių sutuoktinio veiksmų užsirakino kambaryje ir iškvietė policiją. Greitoji medicinos pagalba jai nereikalinga. Vyras smurtauja pirmą kartą. Prašo pradėti tyrimą ir taikyti poveikio priemones. Konfliktą matė nepilnametė dukra. Protokole fotolentelėse užfiksuota įvykio vieta – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 4-5, 6).

Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulio A. S. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti, kad 2016-09-04 apie 14.00 val. gavus pranešimą apie tai, jog (duomenys neskelbtini), Kaune sutuoktinis naudojo fizinį smurtą prieš savo žmoną, atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė L. T., kuri paaiškino, kad jos vyras E. T. prieš ją naudojo fizinį ir psichologinį smurtą. Užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai (b. l. 7-8).

2016-09-04 Kauno apskrities VPK KP NVRS tyrėjo A. V. nutarimu L. T. pripažinta nukentėjusiąja (b. l. 10).

2016-09-05 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2291/2016(02) nurodyta, kad L. T. konstatuota poodinė kraujosruva dešiname petyje padaryta kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasakoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 13).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 2478 užfiksuota, kad 2016-09-04 14:45:23 E. T. nustatytas 3,51 promilių neblaivumas (girtumas) (b. l. 27).

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis E. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose kilusio konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį – žmoną L. T., tyčia rankos kumščiu sudavė vieną kartą į dešinį petį, tokiu būdu šiais savo veiksmais savo šeimos nariui – žmonai L. T. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis E. T. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, neteistas (b. l. 19), baustas administracine tvarka (b. l. 20-22), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 23). Darbovietės – Lietuvos sporto universiteto rektoriaus charaktertizuojamas teigiamai (b. l. 65).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas būtent ir turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui.

Byloje yra pateiktas J. P., dirbančio Lietuvos sporto universiteto Treniravimo mokslų katedros bei Sporto mokslo ir inovacijų institute, prašymas (b. l. 67) atleisti kaltinamąjį E. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taip pat pateiktas ir kaltinamojo E. T. prašymas nutraukti baudžiamąją bylą pagal laidavimą.

Konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas E. T. pripažinti kaltu padarius BK 140 straipsnio 2 dalį numatytą nusikalstamą veiką. Kadangi apklausiamas kaltinamasis išreiškė norą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būto paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Būti laiduotoju byloje pateikęs prašymą kaltinamo E. T. tiesioginis darbo vadovas Lietuvos sporto universiteto profesorius J. P., kuris posėdžio metu paaiškino, kad pažįsta tiek kaltinamąjį, tiek nukentėjusiąją, jie abu yra jo buvę mokiniai, tai buvo pavyzdinga šeima. Jis yra kaltinamojo tiesioginis vadovas, buvo mokslinio darbo vadovas, su kaltinamuoju apie šį įvykį kalbėjosi, jo santykiai su kaltinamuoju yra geri, mano, kad jo paties įtaka kaltinamajam bus didelė, dirba tame pačiame pastete ir matosi kiekvieną dieną.

Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad darbdavys, t. y. Lietuvos sporto universiteto profesorius J. P. neteistas, administracine tvarka nebaustas, Lietuvos sporto universiteto rektoriaus A. R. charakterizuojamas teigiamai (b. l. 65, 69).

Esant J. P. prašymui perduoti E. T. jo, kaip darbdavio atstovo atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamasis E. T. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, pats kaltinamasis teigia padaręs išvadas dėl neteisėto savo elgesio, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ir, teismas laiko, kad išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos būtinos Lietuvos Respublikos BK 40 str. numatytos sąlygos E. T. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismas konstatuoja, kad laiduotojas kaltinamojo E. T. darbdavio atstovas J. P. yra vertas pasitikėjimo asmuo, savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija, darbine veikla darys teigiamą įtaką kaltinamojo pasitaisymui, todėl J. P. skirtinas laiduotoju.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, E. T. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojo J. P. atsakomybei, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 str.). Atsižvelgus į kaltinamojo asmenines savybes, jo elgesį po nusikaltimo padarymo (dirba mokslinį darbą), nusikaltimo sunkumą, teismas sprendžia, kad E. T., atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusioji L. T. šioje baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nepareiškė, tačiau pateikė sąskaitą, išrašytą 2016-10-09 už teisines paslaugas Nr. 16054 (b. l. 71), patvirtinančią, kad nukentėjusioji šioje byloje patyrė 150 Eur dydžio išlaidas už teisinę konsultaciją bei jos baigiamosios kalbos projekto parengimą. Šios nukentėjusiosios turėtos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl jos priteistinos iš kaltinamojo E. T..

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305 str. ir 307 str., teismas

nusprendė:

E. T., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo J. P. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą Nr. 1-1879-573/2016 nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.., E. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai padaryti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d. nukentėjusiosios L. T. turėtas išlaidas - 150 (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) Eur už suteiktas teisines paslaugas pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti nukentėjusiosios L. T. naudai iš kaltinamojo E. T..

Išaiškinti E. T., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėjas Dainius Ročys