- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-05
- Bylos Nr.
- e2S-366-883/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00434-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- Ž. K.
- Atsakovas
- K. J.
- Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-366-883/2021 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00434-2020-1 Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.3; 3.3.2.5 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 5 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Ž. K. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. kovo 9 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo/taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. K. ieškinį atsakovui K. J. dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo tęsti žemės nuomos sutarties vykdymą. Teismas nustatė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovas Ž. K. kreipėsi į Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus su ieškiniu, prašydamas pripažinti atsakovo K. J. (duomenys neskelbtini) pranešimą dėl (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo neteisėtu ir nepagrįstu ir įpareigoti atsakovą Žemės sklypo nuomos sutarties vykdymą. 2020 m. vasario 26 d. nutartimi teismas atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu, uždraudžiant atsakovui disponuoti, valdyti ir naudoti žemės sklypus (duomenys neskelbtini). 2. 2020 m. vasario 28 d. teisme gautas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašoma laikinai sustabdyti Žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo vykdymą. 2020 m. kovo 2 d. nutartimi teismas tenkino ieškovo Ž. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdė Žemės nuomos sutarties, sudarytos tarp ieškovo Ž. K. ir atsakovo K. J., nutraukimo vykdymą. 3. 2021 m. kovo 8 d. teisme gautas atsakovo K. J. patikslintas prašymas dėl 2020 m. kovo 2 d. teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir naujų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovo atžvilgiu, kuriuo prašoma uždrausti ieškovui Ž. K. dirbti (arti, sėti, pjauti), deklaruoti pagal Žemės sklypo nuomos sutarties priedus Nr. 1 ir Nr. 2 ieškovui Ž. K. išnuomotus žemės sklypus. Prašymas argumentuojamas tuo, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė, o ieškovo Ž. K. ūkininko ūkio finansinė padėtis sudėtinga, jis pardavinėja turtą; nurodė, jog ieškovas ieško žemės sklypų subnuomininkų, teikė atsakovui pasiūlymus dėl žemės nuomos sutarties vykdymo perėmimo kitiems asmenims; šiuo metu ieškovas nėra pasėjęs jokių žiemkenčių, išnuomoti sklypai užsėti tarpinėmis kultūromis ir po kovo 1 d. bus suariami. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2021 m. kovo 9 d. nutartimi atsakovo K. J. prašymą tenkino: panaikino 2020 m. kovo 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl Žemės nuomos sutarties, sudarytos tarp ieškovo Ž. K. ir atsakovo K. J., nutraukimo vykdymo sustabdymo ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė ieškovui Ž. K. vykdyti žemės ūkio veiklos darbus žemės sklypuose, nurodytuose Žemės sklypo nuomos sutarties prieduose. 5. Teismas nurodė, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones 2020 m. kovo 2 d. nutartimi, rėmėsi ieškovo nurodytomis aplinkybėmis apie nuomojamuose sklypuose vykdomą žemės ūkio veiklą, atsižvelgė į ūkininko veiklos pobūdį, sezoniškumą. Teismas pažymėjo, kad šiuo metu 2020 m. sėjos sezonas jau yra pasibaigęs, tad tos aplinkybės, kurios buvo aktualios taikant laikinąsias apsaugos priemones 2020 m. kovo 2 d. nutartimi, jau yra pasibaigusios. 6. Teismas atsižvelgė į atsakovo nurodytas aplinkybes, jog ginčo žemės sklypai dar nėra užsėti, nuomos mokestis už 2021 metus nėra sumokėtas, jog ieškovas Ž. K. ieško žemės sklypų subnuomininkų, teikia tokio pobūdžio pasiūlymus atsakovui, įvertino taip pat tai, kad bylos nagrinėjimas tęsiasi metus laiko, per tą laiką atsakovas nepripažino ieškinio, nesutiko geranoriškai tęsti sutarties vykdymo, o ieškovas turėjo pakankamai laiko kitų žemės sklypų nuomos paieškai. Vadovaudamasis konstituciniu nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos principu, laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo principu, sprendė, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, todėl atsakovo prašymu 2020 m. kovo 2 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo sustabdytas Žemės nuomos sutarties, sudarytos tarp ieškovo Ž. K. ir atsakovo K. J., nutraukimo vykdymas, panaikino. 7. Atsižvelgęs į ūkininko veiklos pobūdį ir į tai, jog sėjos darbai dar nėra pradėti, siekdamas išvengti nepagrįstų ieškovo nuostolių, teismas pritaikė naujas laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė ieškovui Ž. K. vykdyti žemės ūkio veiklos darbus nuomojamuose žemės sklypuose (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 8. Atskiruoju skundu ieškovas Ž. K. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. kovo 9 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir taikymo nagrinėti iš naujo kitos sudėties pirmosios instancijos teismui, prie atskirojo skundo pridėjo mokėjimo nurodymų kopijas ir Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 8.1. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas visiškai nepaisė tos pačios sudėties teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartyje nurodytų išvadų ir atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkino neišnagrinėjęs bylos iš esmės, neužtikrindamas tarp šalių susiklosčiusių žemės nuomos santykių stabilumo. Tos pačios sudėties teismas faktiškai paneigė šalių sudarytą žemės nuomos sutartį ir de facto pripažino jos nutraukimą teisėtu, nes ieškovo atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones, kurias atsakovui imperatyviai draudžia ginčo sutarties 9.2 punktas – nuomotojas įsipareigoja netrukdyti nuomininkui naudotis žemės sklypu. Apelianto vertinimu, toks teismo elgesys rodo, kad šios sudėties teismas byloje turi išankstinį nusistatymą ir yra šališkas. 8.2. Teismas pažeidė CPK 148 straipsnio 1 dalies normą, įpareigojančią teismą apie gautą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims, kurie dėl tokio prašymo turi teisę pareikšti prieštaravimus. 8.3. Teismas skundžiamą nutartį priėmė neišklausęs ieškovo, remdamasis vien atsakovo nurodytais argumentais, kurie nebuvo pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. 8.4. Teismui pritaikius atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudus ieškovui vykdyti žemės ūkio veiklos darbus ginčo žemės sklypuose, liko neišspręstas derliaus nuėmimo klausimas, nepasisakyta, kas ir kada atlygins apelianto nuostolius dėl negalėjimo nuimti derlių. 9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas su ieškovo atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, prie atsiliepimo pridėjo nuomininko teisių perleidimo sutartį ir pranešimą dėl nuomininko teisių perleidimo. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tuo, kad teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, nes pasikeitus aplinkybėms, teismas šalių prašymu gali keisti ir naikinti jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones; teiginius apie ieškovo finansinę padėtį ir tai, kad ieškovas ieško būdų išsaugoti ginčo žemės nuomos sutartį ne sau, o tretiesiems asmenims, patvirtina prie atsiliepimo pateikti įrodymai. Teismas konstatuoja : Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis). 11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo panaikintos 2020 m. kovo 2 d. taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės ieškovo atžvilgiu, pagrįstumo ir teisėtumo. Dėl teismo šališkumo 12. Ieškovas atskirąjį skundą grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į to paties teismo ankstesnėje nutartyje nurodytus motyvus ir, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nebuvo nuoseklus. Teiginys dėl teismo šališkumo iš esmės paremtas nesutikimu su jo atžvilgiu priimta nutartimi, tačiau vien tai, kad ieškovo atžvilgiu priimta jam nepalanki teismo nutartis, nesudaro pagrindo konstatuoti teisėjos šališkumo, tuo labiau, jog byloje tokių duomenų atsakovas nepateikė (CPK 64, 65 straipsnis). Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo 13. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir tuo užtikrinti jo privalomumą. Teismo nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, paprastai jų galiojimas laike teismo nutartimi specialiai nėra apibrėžiamas ir jos galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, kai ieškinys patenkinamas, arba iki įsiteisėjimo, kai ieškinys atmetamas, jeigu teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės nebuvo pakeistos ar panaikintos anksčiau (CPK 150 str. 2 d. ir 3 d.).Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas laike apibrėžtas įstatymu ir gali būti nustatytas bei apribotas teismo nutartimi, atsižvelgiant į šalių pareikštus prašymus, viešąjį interesą, konkrečioje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją bei ją pagrindžiančius įrodymus. 14. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Apie gautą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita teismas privalo pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie dėl tokio prašymo turi teisę pareikšti prieštaravimus. Pagal CPK 149 straipsnį laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nors šiame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-668-236/2017; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; kt.). Nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi res judicata ir prejudicinės galios, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos pateikus pagrįstą prašymą, grindžiamą pasikeitusiomis, palyginus su momentu, kai laikinosios apsaugos priemonės buvo teismo nutartimi pritaikytos, faktinėmis aplinkybėmis (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teisimo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1224-516/2018). 15. Taigi, prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones gali ir turi būti grindžiamas tik pasikeitusiomis, palyginus su tuo momentu, kai laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos, faktinėmis aplinkybėmis. Šiuo atveju, sprendžiant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, nevertinamas įsiteisėjusios 2020 m. kovo 2 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumas, tačiau turi būti vertinamos atsakovo prašyme nurodytos aplinkybės, dėl kurių atsakovas prašo panaikinti įsiteisėjusia teismo nutartimi pritaikytas priemones. 16. Nagrinėjamu atveju atsakovas 2020 m. kovo 2 d. laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo būtinybę iš esmės motyvavo tuo, jog žemės sklypai dar nėra užsėti, nuomos mokestis už 2021 metus nėra sumokėtas, be to ieškovas Ž. K. ieško žemės sklypų subnuomininkų, teikia tokio pobūdžio pasiūlymus atsakovui. 17. Byloje dalyvaujantis asmuo, siekdamas, kad teismas panaikintų laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti pagrįstą prašymą pirmosios instancijos teismui dėl jų panaikinimo bei nurodyti aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę (kuri taikytina ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą), kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 178 str.). 18. Pažymėtina, kad atsakovas, teikdamas prašymą dėl 2020 m. kovo 2 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo nurodytus teiginius (įrodymus pateikė apeliacinės instancijos teismui kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą), o teismas netaikė procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto ir nepareikalavo atsakovo pateikti įrodymus, patvirtinančius jo nurodomas faktines aplinkybes, klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo išnagrinėjo nepranešęs ieškovui (CPK 115 straipsnio 2 dalis. 148 straipsnio 1 dalis). Dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovo atžvilgiu taikymo 19. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo toje byloje, dėl joje kilusio ginčo priimto teismo sprendimo, jei reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016). Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad atsižvelgiant į tai, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, priklausomai nuo būsimo teismo sprendimo turinio, tokios priemonės kai kuriais atvejais gali būti taikomos ne tik atsakovui, bet ir ieškovui, kuriam nepareikšta savarankiškų materialinių teisinių reikalavimų. 20. Nagrinėjamoje byloje ieškovui nėra pareikšti jokie materialiniai reikalavimai, tačiau atsakovas prašo ieškovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant vykdyti žemės ūkio veiklos darbus ginčo žemės sklypuose. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-381-236/2018). Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. 21. Pirmosios instancijos teismas turi pareigą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines aplinkybes, turinčias reikšmė klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimui. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutartį priėmė išimtinai tik atsakovo prašymo motyvais. 22. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos be pagrindo nesuteikė ieškovui galimybės pateikti atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jo atžvilgiu, tinkamai nenustatė esminių sąlygų vertinant tiek prašymo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tiek prašymo taikyti naujas laikinąsias apsaugos priemones ieškovo atžvilgiu pagrįstumą. Dėl nustatytų procesinės teisės normų pažeidimų, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galėjo būti išnagrinėtas neteisingai. Šiuo atveju dėl tirtinų aplinkybių bei vertintinų įrodymų pobūdžio ir kiekio klausimo nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo/taikymo nagrinėjimą visa apimtimi naujais aspektais, būtų apribota šalių apeliacijos teisė, todėl yra pagrindas bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 23. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl 2020 m. kovo 2 d. taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovo atžvilgiu taikymo, tinkamai nesivadovavo šį klausimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis ir nutarties priėmimo dieną galiojusia teismine praktika. Dėl to apelianto atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir taikymo grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). 24. Pažymėtina, kad šalių pateikti nauji įrodymai ir šalių rašytiniai paaiškinimai dėl šių įrodymų turinio vertinimo neturi esminės reikšmės apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos procesiniai baigčiai, todėl apeliacinės instancijos teismas nesprendžia jų priėmimo klausimo. Naujų įrodymų priėmimo klausimas paliekamas spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iš naujo nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas nutaria : Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovo atžvilgiu perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėja Irena Stasiūnienė