Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas, II-2-563/2023

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2023-04-13
Bylos Nr.: II-2-563/2023
Teisminio proceso Nr.: 4-06-3-00413-2022-7
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Prašymą patenkinti iš dalies

Teisėjas: Violeta Olcvikienė (pirm.)
Pareiškėjas: P. V.
Institucija: Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Advokatai: Remigijus Jakštas

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-2- 563/2023Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00413-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 12.29; 21.10.4 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. balandžio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Olcvikienė, sekretoriaujant Aistei Marcijonaitei, dalyvaujant pareiškėjui P. V., pareiškėjo atstovui advokatui Remigijui Jakštui, institucijos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovui U. R., A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)., gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. birželio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2938-2022 (ROIK: 22166808323),

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2022 m. birželio 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2938-2022 (ROIK: 22166808323) P. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 3, 5 ir 8 dalis už tai, kad: 2022 gegužės 02 d. iš Pranešimų (priėmimo tarnybos buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) medžiotojas šaudė iš ginklo, neišlipęs iš tamsios spalvos visureigio, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nustatyta, kad minėtas automobilis „Kia Sportagę“ priklauso P. V., kuris tą vakarą medžiojo medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotuose kartu su M. R.. Nuvykus į medžioklės klubo „(duomenys neskelbtini)“ pirminio žvėrių apdorojimo aikštelę, jokių žvėries dorojimo požymių neaptikta. Nuvykus į P. V. gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad tą vakarą buvo sumedžiotas stirnos patinas, kurį savo automobiliu „Kia Sportagę“ P. V. (su M. R. parsivežė ir dorojo minėtu adresu. Tuo buvo pažeistas Veterinarijos priežiūros medžioklėje taisyklių 28 punktas, kuriame nurodyta, kad jei sumedžiotų stambių medžiojamųjų gyvūnų (įskaitant elninius) mėsą ketinama naudoti savo reikmėms, šie gyvūnai turi būti apdorojami aikštelėje arba apdorojimo patalpoje. Atsakomybė už tokį neteisėtą žvėrienos dorojimą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ANK) 290 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad toks pažeidimas užtraukia atsakomybę- įspėjimą arbą baudą nuo 30 iki 90 eurų.

P. V. gyvenamojoje vietoje minėtu adresu taip pat rastos dvi metalinėj kilpos gyvūnams gaudyti. P. V. paaiškino, kad kilpas parsinešė iš miško. Vėliau pateikta kita versiją apie kilpų naudojimą tvirtinti spąstus bebrams gaudyti ir medžioklės bokštelių prirakinimui vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti atsakomybės. Tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ((toliau- Taisyklės) 58.4 punktą, kuriame nurodyta, kad draudžiama laikyti, gaminti, pirkti ar parduoti kilpas medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti. Atsakomybė už kilpų laikymą numatyta ANK 290 str. 3 d„ kurioje nurodyta, kad „medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti skirtų kilpų laikymas, ... užtraukia baudą nuo 300 eurų.

Nuvykus į medžioklės vietą, kur buvo sumedžiotas stirnos patinas, P. V. savo paaiškinime pripažino, kad stirnos patiną sumedžiojo kartu buvęs automobilyje medžiotojas M. R., neišlipęs iš automobilio. Tai patvirtino ir liudininko, pranešusio apie galimai draudžiamu būdu vykusią medžioklę ir panorusio likti anonimu dėl savo saugumo, pranešimas. Vėliau P. V. pateikė kitas versijas apie stirnos sumedžiojimą: iš pradžių teigė, kad stirna nušauta, tykojant iš bokštelio, vėliau paaiškino, kad buvo susijaudinęs, šoko būsenoje, be to yra sunkai sergantis žmogus, todėl negalėjo adekvačiai papasakoti, kaip buvo iš tikrųjų sumedžiota stirna. Tik nutarimo nagrinėjimo dieną, t. y. 2022-05-24 pateikė versiją, kad stirna buvo nušauta, nepažeidžiant Taisyklių, t. y. sėlinant nuo automobilio. Tą patvirtina savo paaiškinime ir stirną nušovęs medžiotojas M. R.. Tokie paaiškinimai, besiskiriantis esminėmis aplinkybėmis, vertintini kritiškai, kaip bandymai išvengti atsakomybės ir bet kokia kaina įrodyti, kad stirnos patinas buvo sumedžiotas teisėtai. P. V.,(dalyvavęs medžioklėje, kurios metu draudžiamu būdu- iš automobilio- buvo nušautas žvėris, pažeidė Taisyklių:58.3 punkto 58.3.5 papunktį, kuriame nurodyta, kad „draudžiama medžioti iš transporto priemonių <...>.Atsakomybė už draudžiamą medžioklės būdą numatyta ANK 290 str. 5 d., kurioje nurodyta, kad „ medžiojimas <...> draudžiamais medžioklės būdais nustatytais Taisyklėse“ užtraukia baudą nuo 600 iki 1700 eurų.

Neteisėtu būdu nušautą stirną P. V. savo automobiliu „Kia parvežė į savo gyvenamąją vietą- (duomenys neskelbtini), kur ji ir buvo dorojama. Tuo būdu P. V. gabendamas ir dorodamas neteisėtai sumedžiotą laimikį, pažeidė Taisyklių 58.2 punkto 58.2.3 papunktį, kuriame nurodyta, kad : „ įdraudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį“. Atsakomybė už tokius veiksmus numatyta 290 str. 8 d., kurioje nurodyta, kad „neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimas ir dorojimas“ užtraukia baudą nucį 800 iki 1800 eurų. To paties ANK straipsnio 17 d. numatytas privalomas teisės medžioti atėmimas nuo 3 iki 5 metų, o ANK to paties straipsnio 18 d. už pagal 3, 5, ir 8 dalyse padarytus pažeidimus numatytas j privalomas medžioklės įrankių ir priemonių konfiskavimas.

Neteisėtu būdu sumedžioję ir gabenę stirnos patiną, P. V. ir M. R. padarė žalą gyvūnijos ištekliams, kuri yra lygi 1916,90 Eur.

Nutarimu P. V. paskirta galutinė subendrinta 800 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonės: teisės medžioti atėmimas 3 (ketveriems) metams bei, automobilio „Kia Sportagę“ valst. Nr, (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. V. skundas, kuriuo prašo panaikinti 2022 m. birželio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje dalį, pagal kurią jis nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 3, 5 ir 8 dalis, ir administracinio nusižengimo teiseną dėl šių administracinių nusižengimų nutraukti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodo, kad pripažįsta, kad 2022-05-02 kartu su M. R. medžiojo, jis sėlinant nušovė stirniną, buvo laiku ir teisingai užpildytas medžiokles lapas, įrašytas sumedžiotas žvėrį jo ragų atšakų skaičius, tik jis buvo išdorotas ne klubo pirminio žvėrių išdorojimo aikštelėje, o jo namuose. Dėl jo namuose rastų kilpų paaiškina, kad tai nėra kilpos, skirtos žvėrims gaudyti, todėl jų laikymas yra legalus.

Skundžiamas nutarimas dėl ANK 290 str. 5 d.. 8 d. numatytų pažeidimų, įrodinėjamas dviem įrodymais : pranešimų priėmimo tarnybos gautu anoniminiu 2022-05-02 pranešimu ir pirminiu T. V. paaiškinimu, kurį jis po pusvalandžio paneigė, kas nurodoma ir pareigūnų M. S. ir V. O. tarnybiniuose pranešimuose.

Asmens kaitei įrodyti būtini neginčijami ir objektyvūs įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo įvykdė administracinį pažeidimą, tai yra kad M. R. pažeidė Taisyklių 58 str. 3 d. ir 58 str. 3 d. 5 p. - medžiodamas nušovė stirniną iš transporto priemonės. Nesant objektyvių įrodymų, asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Skundžiamas vyr. specialisto U. R. nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant LR ANK 569 str. 5 d. nuostatas, o konkrečiai nutarime nurodant netikslias faktines aplinkybes dėl P. V. prisipažinimo aplinkybių, anoniminio pranešėjo nurodytų aplinkybių, kas suponuoja išvada apie netinkamą bylos nagrinėjimą ir neteisėto sprendimo priėmimą. Sprendžiant klausimą, ar R. V. padarė minėtą administracinį teises pažeidimą, yra būtina nustatyti, ar jo veikoje yra šio administracinio teises pažeidimo sudėtis, tai yra ar byloje esanti duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad P.V. žvėrį sumedžiojo draudžiamu medžiokles būdu.

Byloje nerti ginčo, kad stirniną sumedžiojo M. R., tai be jo paaiškinimo, užfiksuota ir medžioklės lape Nr.79, R. V. paaiškinime, todėl akivaizdu, kad R. V. veikoje nėra šio administracinio teises pažeidimo (ANK 290 str. 5 d.) sudėties. Šio administracinio teises pažeidimo sudėti sudaro pats šūvio laktas, o ne dalyvavimas medžioklėje, kuri buvo legali, buvo medžiojama su galiojančiu, teisėtai išduotu medžiokles lapu. Nes, pavyzdžiui, medžiojant penkiolikai medžiotojų varymo būdu ir vienam medžiotojui draudžiamu būdu sumedžiojus žvėrį, akivaizdu, kad likę i 4 medžiotojai nebus kaltinami. kad draudžiamu būdu sumedžiojo žvėrį. P. V. veikoje nėra nei objektyviosios, nei subjektyviosios pusės šio administracinio teisės pažeidimo požymių, nes nėra ginčo, kad žvėrį sumedžiojo M. R., o ne P. V..

Šalies argumentai

M. R. visada nuosekliai teigė, kad stirniną sumedžiojo teisėtai, leistinu Taisyklėse būdu. Draudžiamas medžioklės būdas byloje įrodinėjamos iš esmės dviem pagrindiniais įrodymais: anonimine liudytojos pranešimu ir paties P. V. paaiškinimu. Dėl jų skunde pasisakoma atskirai, tačiau akivaizdu, kad jeigu stirninas būtų buvęs sumedžiotas draudžiamu medžioklės būdu ir P. V. tai būtų žinojęs ir supratęs, jis, kaip medžioklės vadovas, neabejotinai būtų atsisakęs laimiki įrašyti į medžioklės lapą, jį vežti savo automobilyje, kartu išdoroti. Byloje nustatytos priešingos aplinkybės, kas neabejotinai liudija ir įrodo, kad atliekant nurodytus veiksmus. P. V. suprato, kad žvėris sumedžiotas teisėtai, užpildė medžiokles lape duomenis apie laimikį, teisingai nurodė sumedžioto selekcinio žvėries ragų atšakų skaičių. P. V. yra vienas iš medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ senbuvių, medžioja jau daugiau nei 18 metu, per tą laikotarpį nė karto nėra baustas už jokius administracinius teisės pažeidimus, susijusius su medžiokle.

P. V. su M. R. yra draugai, gana dažnai medžioja kartu (tai patvirtina ir medžioklės lapo įrašai, medžiojo kartu 2022-04-05. 2022-04-26). P. V. serga onkologine liga - šoninės šlapimo pūslės sienos piktybinis navikas, trečia stadija, ko pasėkoje jam yra nustatytas nuolatini gydymas VŠĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Medžioklė jam yra atsipalaidavimas, laiko praleidime forma, kai jis, besigrožėdamas gamta, užsimiršta apie ligą ir nuolat jaučiama skausmą. P. V. eilini kartą 2022-05-02 apie 15 valanda buvo suleisti itin skausmingi vaistai, kurių poveikis organizme lieka iki 10 valandų (ką patvirtina pridedama pažyma), todėl jis tą vakarą ir nusprendė važiuoti pamedžioti, tikslu atsipalaiduoti ir pabūti gamtoje, nes namuose tarp keturių sienų nuolatinės mintys apie ligą ir po vaistų suleidimo jaučiamas skausmas kelia tik negatyvias mintis apie gyvenimo trukme ir jo prasmę Klube pagal patvirtintas klubo taisykles, medžiojant tykojimo būdu, medžioklėje turi dalyvauti ne mažiau du medžiotojai. Medžioklė, kaip užfiksuoja medžioklės lape Nr.79. truko nuo 19 vai. 30 min iki 22 vai. 00 min. Stirninas buvo sumedžiotas apie 21 vai. 30 min.. nušauto žvėries paieška, dokumentų užpildymas, stirnino parvežimas ir apdorojimas užtruko iki ne mažiau vidurnakčio, asmens nusiprausimas ir higiena dar pusvalandi. P. V. nuėjo miegoti tik apie 00 vai. 30 minučių. Tik gerą valandą išmiegojęs P. V.. po tą dieną gautos vaistų dozes, žvėries išdorojimo prieš antrą valandą nakties buvo pažadintas iš miegu nuo pareigūnų sukelto triukšmo - garsinių sirenų signalų ir prožektorių šviesų, kurie akivaizdu nebuvo būtini konkrečiu atveju. Natūralu, kad po tokios įžangos, neišsimiegojusiam onkologiniam ligoniui ir taip sunku adekvačiai mąstyti ir vertinti susidariusią situaciją. Kaip nurodyta pareigūnų M. S. ir V. O. tarnybiniuose pranešimuose (priešingai, nei nurodyta nutarime - kad paaiškinimas buvo surašytas nuvykus i medžioklės vielą). P. V. tą vakarą paaiškinimą parašė įsodintas vienmarškinis į pareigūnu automobilį ir valandos bėgyje net tris kartus keitė parodymus, kokiu būdu buvo sumedžiotas stirninas: iš pradžių nurodė, kad M. R. jį nušovė iš bokštelio, paskui kad šovė iš mašinos, trečiąkart, jau M. R. kieme kad šovė nuo mašinos. Toks jo parodymu keitimas yra natūralaus miego trukumo pasekmė, ir įrodymas, kad prieš ji buvo vartotas psichologinis smurtas, kas nurodyta ir P. V. 2022-05-24 paaiškinime. Byloje, tarnybiniuose pranešimuose tai kažkodėl neužfiksuota ir nutarime nenurodyta, tačiau neabejotinai vertintinas jo parodymų naktį išgavimo būtinumas ir teisėtumas nurodytų aplinkybių kontekste. Neabejotinai prie tokių parodymų keitimo prisidėjo ir dalinė pripažįstama P. V. kaltė ir pasimetimas - žvėris buvo išdorotas ne pirminėje /vėrių apdorojimo aikštelėje (ką P. V. pripažįsta), pas jį iš karto name padaryta apžiūra ir rastos dvi kilpos, automobilio nutrenktas paukštis pareigūnų, ypač inspektoriaus M. S. psichologinė ataka pasisodinus jį į tarnybinį automobilį dėl visų šitų aplinkybių neabejotinai jį paveikė neigiamai, sukėlė stresą, pasimetimą, jis pasijautė kriminaliniu nusikaltėliu (kaip kad būtų nušautas ne žvėris, o žmogus) buvo įtikinėjamas, kad jam nieko nebus, nes ne jis šovė. Nuo sirenų garsų buvo prikelti visi aplinkiniai kaimynai, kuriems kita dieną reikėjo išaiškinti tokio pareigūnų naktinio užpuolimo priežastis. Pareigūnai nepaaiškino jam jo teisių, atėmė mobilu telefoną ir neleido paskambinti advokatui, nepaaiškino apklausos ir namo apžiūros būtinumo priežasčių antrą valandą nakties, neišleido iš automobilio iki nebus parašytas paaiškinimas. P. V. dėl tą naktį išgyvento streso vėliau kelis kartus teko lankytis pas psichologus (registravosi jau 2022-05-04). Todėl neabejotinai turi būti tiriama ir pareigūnų turima filmuota bylos medžiaga, ir tik visu nurodytų aplinkybių kontekste vertinamos pirminio, pareigūno padiktuoto P. V. paaiškinimo surašymo teisėtumas ir aplinkybės, kuriame tikėtina tikslingai nėra nurodyta ne tik surašymo laikas, bet netgi nenurodyta parašymo data. Klubas nurodytuose plotuose medžioja daugiau negu 50 metų. per tą laikotarpį nėra buvę jokių konfliktų ar nesusipratimų su vietiniais gyventojais, dalis kurių yra ir klubo medžiotojai. Tačiau prieš metus - pusantrų į klubo plotus atsikraustė gyventi A. R. su savo sugyventiniu (duomenys neskelbtini). Pasistatė namą, įsisteigė ūkį. ir iškart prasidėjo jos konfliktai tiek su vietiniais gyventojais, tiek su medžiotojais. Vietinių gyventojų teigimu, anoniminė pranešėja iškart išgarsėjo aplinkiniuose kaimuose dėl savo konfliktiško charakterio ir nesugyvenamo būdo. Be to. ii yra didele gamtos mylėtoja, kategoriškai nusiteikusi prieš medžioklę ir medžiotojus, tai yra ne pirmas jos pranešimas, kurio tikslas yra apšmeižti ir melagingai apkaltinti medžiotojus, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiama P. V..

P. V. namuose buvo rastos dvi kilpos, pareigūnų teigimu, skirtos gyvūnų gaudymui, už tokių kilpų laikymą yra numatyta administracinė atsakomybė.

Įstatymas numato administracinę atsakomybę ne už bet kokių, o tik už kilpų, skirtų gyvūnams gaudyti, laikymu. Tokios kilpos yra gana specifinės, pakankamai ilgos, daromos iš plonos lanksčios vielos, kilpos vienas galas turi būti laisvai slankiojantis, kad gyvūnas, patekęs ar praeidamas pro jas, savaime užsiveržtų kilpą sau ant kojos ar kaklo. Bet kuri namuose laikoma kilpa nesukelia administracines atsakomybes kilpos savininkui. Abi pas P.V. rastos kilpos buvo su dviem vielos gale esančiomis kilpomis, kurios yra tvirtai užveržtos ir neturi jokio laisvo judėjimo, nes viena buvo skirta nešiojamam bokšteliui prirakinti prie medžio ( kad jo nepavogtų bei kad jis nenukristų – naudojamu, kaip apsauginė priemonė), ji ir buvo rasta uždėta ant bokštelio. Kita kilpa skirta bebrų medžioklei - bebrų spąstams pririšti prie medžio, kad patekus bebrui į spąstus jis nepabėgtų kartu su tais spąstais. Bent kiek išmanančiam apie medžioklę, tai yra savaime suprantam, todėl neaišku, kodėl patyrę pareigūnai šias kilpas traktavo kaip naudojamas gyvūnams gaudyti. Pas P. V. rastos kilpos nėra kilpos, skirtos žvėrims gaudyti, todėl jų laikymas yra legalus, o jo veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 str. 3 dalyje, sudėties.

Šalies argumentai

M. R. visada nuosekliai teigė, kad stirniną sumedžiojo leistinu Taisyklėse būdu. tai užfiksuota ir jo paaiškinime.

M. R. stirnos patiną 2022-05-02 nušovė pagal Taisykles, sėlinant nuo automobilio, tai yra legalus medžiojimo būdas, o pirminiai P. V. ir anoniminės pranešėjos parodymai vertintini kritiškai Nenustačius, kad stirninas sumedžiotas draudžiamu medžiokles būdu. P. V. veikoje nelieka ir ANK 290 str. 8 d numatyto nusižengimo sudėties — neteisėtai sumedžioto kanopinio žvėries gabenimas ir išdorojimas. Sėlinimo būdu medžiojęs M. R. nepažeidė jokių teises aktų ir Taisyklių, reglamentuojančių medžioklę Lietuvos teritorijoje, medžioklės lapas Nr.79 medžioklės vadovo užpildytas, teisingai nurodytos stirnino ragų atšakos, todėl jokia tariama pareigūnų apskaičiuota 1916,90 eurų žala gamtos ištekliams nėra padaryta, juo labiau, kad stirniną sumedžiojo M. R., o ne P. V..

Žemesnės instancijos teismas

Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę ( Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-171-966/2020). Atsižvelgiant i tai. kad P. V. veiksmuose nėra ANK 290 str. 3 d.. 5 d.. 8 d. numatyto administracinio nusižengimo sudėties elementu, administracinė atsakomybe nėra galima, todėl jam administracinio poveikio priemone (automobilio konfiskavimas) taip pat negali būti taikoma.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su P. V. skundu nesutinka, jį vertina kaip nepagrįstą ir netenkintiną, prašo palikti 2022 m. birželio 14 d. priimtą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad 2022-05-03 Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos vyriausiasis specialistas M. S. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-AAD-ANR-P-1744-2022, kuriuo Pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 290 str. 1,3. 5 ir 8 dalis už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau- Taisyklės), patvirtintų Aplinkos ministro 2010-09-15 įsakymu Nr. Dl-768. 58.2 punkto 58.2.3 papunkčio, 58.3 punkto 58.3.5 papunkčio, 58.4 punkto bei Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų 28 punkto pažeidimus. 2022-06-14 buvo priimtas nutarimas Nr. AM-AAD-ANR_N-2938-2022 (toliau- Nutarimas), kuriuo Pareiškėjui buvo skirta galutinė nuobauda- 800 eurų bauda ir teisės medžioti atėmimas 3 metams. Nutarimu taip pat buvo konfiskuotas automobilis „Kia Sportage“. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis Pareiškėjui.

Žemesnės instancijos teismas

2022-07-05 Pareiškėjas apskundė, jo manymu, nepagrįstą Nutarimą ir prašo jį panaikinti, o administracinę teiseną nutraukti. Departamentas su skundu nesutinka ir laiko priimtą Nutarimą teisėtu ir pagrįstu, todėl jį naikinti Pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Nesutikimas su skundu grindžiamas šiais argumentais ir motyvais:

Skunde teigiama, kad Nutarimas buvo priimtas, vadovaujantis tik anoniminės liudytojos parodymais bei Pareiškėjo paaiškinimu, kuris po pusvalandžio buvo paneigtas. Stirniną neginčijamai sumedžiojo M. R., todėl. Pareiškėjo nuomone, „pažeidimą sudaro pats šūvio faktas", o ne dalyvavimas medžioklėje, kuri buvo legali, medžiojant su galiojančiu, teisėtai išduotu medžioklės lapu. Departamento nuomone, toks vertinimas nėra teisiškai pagrįstas: Pareiškėjas, būdamas šios medžioklės vadovas ir vairavęs automobilį „Kia Sportage“, iš kurio neteisėtai buvo sumedžiota stirna, dalyvavo bendroje veikloje kartu su M. R. ir privalo prisiimti numatytą pagal ANK 290 str. 5 d. atsakomybę dėl neteisėtai sumedžioto žvėries .

Šalies argumentai

Pareiškėjo pirminis paaiškinimas, kad M. R. į stirną šovęs iš automobilio sutampa su liudytojos, pranešusios apie neteisėtą žvėries sumedžiojimą, parodymais. Departamento nuomone, šie sutampantys parodymai yra teisingi. Vėlesni Pareiškėjo sukurti aiškinimai yra nenuoseklūs, laimikio nušovimo būdai įvardinti skirtingai (iš bokštelio, paskui- sėlinant), todėl negali būti vertinami kaip objektyvūs. Skunde pateikti paaiškinimai, kad Pareiškėjas, rimtai sirgdamas, buvo suvartojęs vaistų, todėl negalėjo pilnai vertinti situacijos ir jos teisingai suvokti, vertintini kaip bandymas išvengti atsakomybės.

2022-04-01 išduotame medžioklės lape N r. 79, aiškiai nurodyta, kad medžioklės vykdomos tykojant iš bokštelio. Akivaizdu, kad tvirtinimas, jog stirna buvo nušauta sėlinimo būdu, t. y. sustojus automobiliui, išlipus iš jo, paėjus kelis žingsnius ir tik tada šovus, neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių. Stirnos yra laukiniai žvėrys, kurie nelauktų, kol būtų atlikti aukščiau išvardinti veiksmai, todėl akivaizdu, jog pamačius stovintį žvėrį, jį reikėtų kaip įmanoma greičiau sumedžioti, kas galimai ir buvo padaryta neteisėtai.

Departamentas sutinka, kad būtų apklausta liudininkė, pranešusi apie įvykį pranešimų priėmimo tarnybai. Liudininkė , bijodama dėl savo saugumo, norėtų išlikti anonimiška, todėl Teismo prašome ją apklausti atskiro posėdžio metu.

Administracinio nusižengimo byla išnagrinėta bei Nutarimas priimtas tam įgalioto pareigūno, administracinė nuobauda paskirta, nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, norminių aktų. nustatančių atsakomybę už tokio administracinio nusižengimo padarymą nustatytose ribose, jam suteiktų įgaliojimų ribose. Administracinė nuobauda paskirta, tinkamai taikant ANK 5 str., 22 str., 32 str., 34 str., 39 str., 589 str. 31 d., 615 str. 1 d. nuostatas bei atsižvelgiant į visas administracinės nuobaudos individualizavimą įtakojančias aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas P. V. prašė skundą tenkinti skunde nuodytais motyvais. Parodė, kad medžioja 18 metų ir per visą tą laikotarpį nepadarė nei vieno nusižengimo, taigi nėra linkęs nusikalsti. Neginčija, kad 2022 m. gegužės 2 d. vakarą važiavo medžioti su M. R.. Užsipildė reikalingus medžioklei dokumentus, jis yra medžioklės vadovas. Į medžioklę atvažiavo su savo automobiliu visureigiu „Kia“. Turėjo vykdyti medžioklę tykojant. Tykojimas atliekamas laukiant stacionariam ar nešiojamam bokštelyje, galima tykoti ir išlipus prie automobilio. Išlipus iš automobilio šauti nėra draudžiama. Medžioklės būdo nėra privaloma nurodyti medžioklės lape, nes yra kalendoriai terminai kada medžiojama kokiu medžioklės būdu, ir tuo metu abu būdai buvo leidžiami. Po tykojimo jiedu su M. R. važiavo per medžioklės plotą Važiuojant M. R. kairėje pusėje pamatė stirniną, stabtelėjo. Tada M. R. išlipo, išsiėmė ir užsitaisė šautuvą, užėjo už automobilio kelis žingsnius ir atliko šūvį. Ginklo nuleistuką spaudė dešine ranka. Stirninas po šūvio buvo įrašytas į medžioklės lapą. Jis buvo tinkamas medžioti, sumedžiotas teisėtai. Toje vietoje matomų sodybų nėra, yra tik pavažiavus už maždaug 500 metrų yra viena. Upelis yra netoli, stirninas buvo netoli to upelio. Ant ginklo buvo pritvirtintas optinis taikiklis. Nušovus stirniną toje vietoje užtruko daugiausiai iki dešimties minučių. Jie per tą laiką apsisuko, nuvažiavo prie upelio, parsitempė stirniną, įdėjo į bagažinę ir išvažiavo. Neteisingai pasielgė gabendami stirniną, padarė klaidą, bet jų dorojimo vietoje nebuvo šviesos ir vandens, todėl nusprendė vežti stirniną į namus. Sutinka, kad tai veterinarinis pažeidimas. Atvažiavę pareigūnai visą laiką darė psichologinį spaudimą - liepė prisipažinti, pasirašyti, sakė, kad bus nuo to jam geriau.

Liudytojas M. S. parodė, kad jis dirba vyriausiuoju specialistu, yra vyresnysis aplinkos apsaugos inspektorius. Turi daugiau nei 20 metų medžiotojo stažą ir gyvūninių išteklių valdymo magistro išsilavinimą. Pamena, kad 2022 m. gegužės 2 d. vakare iš pranešimų priėmimo tarnybos buvo gautas pranešimas, kad „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų klubo medžioklės plotuose yra medžiojama iš transporto priemonės, todėl reagavo nedelsiant. Nuvykus į „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų klubo medžioklės plotus, nieko nerado. Nuvažiavo ir į dorojimo vietą, kur medžiotojai gali teisėtai atsivežti sumedžiotą gyvūną. Ten jokių buvimo pėdsakų nebuvo (nebuvo automobilio, nesimatė, kad būtų prie dorojimo duobės buvę atėjęs žmogus). Jau iš to buvo aišku, kad vyko neteisėta medžioklė. Kadangi buvo nurodyti medžiotojų automobilio valstybiniai numeriai, jie pagal juos nusistatė automobilio savininką - P. V. ir nuvyko į jo namus. Kieme stovėjo automobilis. Skambino ilgai į duris, niekas neatidarė. Priėjus prie automobilio, pašvietus matėsi, kad buvo gabentas sumedžiotas gyvūnas (matėsi kraujas ir plaukai). Prie garažo buvo laukiniams gyvūnams gaudyti kilpoje buvo pakabintas suopis. Po kurio laiko per balkoną P. V. paklausė kas jie tokie, jie prisistatė, nurodė, kad gautas pranešimas. P. V. išėjo į lauką, jo buvo paklausta ar vyko medžioklė, kokiu būdu medžiojama. Nurodė, kad medžiojo su M. R., pateikė medžioklės lapą, kuriame buvo įrašytas sumedžiotas stirninas. Paklausus kokiu būdu vyko medžioklė P. V. pasakė, kad M. R. medžiojo tykojant ir ožį nušovė iš bokštelio. Kai pareigūnai jam pasakė, kad reiks nuvažiuoti į vietą ir parodyti, kurioje vietoje sėdėjo M. R., kurioje vietoje buvo sumedžiotas stirninas, P. V. paprašė išjungti tarnybinę kamerą, nurodydamas, kad tada jis pasakys, kaip iš tikrųjų viskas buvo. Dėl to M. S. išjungė kamerą. Tada P. V. tarnybiniame automobilyje raštu nurodė kaip vyko medžioklė ir pasakė, kad M. R. nušovė ožį iš automobilio. Po to M. S. vėl įjungė kamerą, nes privalo filmuoti. P. V. nesiskundė dėl sveikatos, į viską reagavo adekvačiai. Tada nuvažiavo su P. V. pas M. R.. M. R. piktybiškai neprisipažino kokiu būdu sumedžiojo stirniną. Padarius akistatą, P. V. neišdrįso pasakyti M. R., kokiu būdu jis tai padarė; tylėjo ir galiausiai pasakė, kad nuo automobilio. M. R. sakė, kad sumedžiojo sėlinant, jis nieko nepripažino. Tada pareigūnai paėmė stirnieną, M. R. ginklą, kartu su M. R. nuvažiavo į įvykio vietą. Įvykio vietoje įsitikino, kad stirninas negalėjo būti sumedžiotas sėlinant, nes laukinis žvėris nebūtų stovėjęs tiek laiko, kol M. R. atliko šūvį. Žvėris buvo apie 100 metrų atstumu. Žvėris buvo nušautas gana tiksliai į krūtinę. Šūvis negalėjo būti atliktas tiksliai, ginklą laikant rankose, jis turėjo būti padėtas ant atramos. Taip pat prieš važiuojant į plotus buvo atlikta P. V. patalpų apžiūra, rastos kilpos laukiniams gyvūnams gaudyti. P. V. pasakė, kad rado jas miške ir kad nepapultų žvėrys, parsinešė namo. Taip pat ūkinėje patalpoje rasta neteisėta dorojimo vieta, kurioje buvo išdorotas gyvūnas. Jau ryte, parsivežus pažeidėjus į aplinkos apsaugos agentūros patalpas, P. V. ir M. R. buvo supažindinti su jų teisėmis; tada M. R. skambino advokatui. Buvo surašyti administracinių nusižengimų protokolai. Jis nufilmavo, kaip paklausė P. V. kodėl pakeitė parodymus, o jis atsakė. M. R. rūbai neatitiko medžiojimui sėlinant būtinų rūbų. Pranešėja nurodė, kad sumedžiotas žvėris iš automobilio, po to kitą dieną atvažiavusi tai nurodė raštiškai. Pranešėja iš kažko sulaukė grasinimų, todėl bijodama dėl savo saugumo nenurodė vardo ir pavardės. Šovimas nuo automobilio nėra neteisėtas, bet M. S. buvo įsitikinęs, kad šauta iš automobilio. Detaliai neapžiūrėjo automobilio dėl šūvio iš automobilio požymiams nustatymo, o kiek užmetė akį - šovinio tūtos nesimatė. Vykimas su P. V. ir M. R. į įvykio vietą nebuvo protokoluotas, protokolavimas nėra numatytas jų veiklą reglamentuojančioje tvarkoje. Jeigu būtų važiavę kitą dieną, tai būtų galėję pakenkti tyrimui, jie vadovavosi principu, kad nusižengimas turi būti išaiškintas kiek įmanoma skubiau. Medžioklės būdas neprivalo būti įrašytas į medžioklės lapą, bet jeigu buvo nurodytas tykojant, turėjo medžioti tykojant. Pranešimus apie pažeidimą gauna iš pranešimų priėmimo tarnybos, taip pat gauna pranešėjo numerį ir kitus duomenis, bendrauja su pranešėju. Šiuo atveju su pranešėju bendravo vakare, bet pranešimą gavo ne jis, o jo kolega. Negali pasakyti, iš kurios vietos stirnino nušovimą stebėjo pranešėja, šios aplinkybės nesiaiškino. Jeigu M. R. išlipo iš automobilio, kiek paėjo ir atliko šūvį, tokiu atveju nebūtų pažeidimo, bet pareigūnai šiuo atveju padarė išvadą, kad laukinis žvėris viską turėjo girdėti , būtų pabėgęs ir negalėjo būti taip, kaip nurodė M. R., juolab kad buvo sumedžiotas brandus stirninas, o ne jaunas, kuris dar nesusipažinęs su aplinka, žmonių elgesiu. Jis yra įsitikinęs, kad P. V. ir M. R. meluoja ir kad stirninas buvo nušautas iš automobilio. Paėmimo protokole nenurodytas trofėjus atskirai, jame nurodytas viso gyvūno skerdienos paėmimas, įskaitant trofėjų ( galvą su ragais). Skerdiena kartu su ragais buvo pripažinta atliekomis, perduota utilizavimui ir utilizuota. Atliko aplinkybių tikslinimą, vietoje aiškinosi iš kur atvažiavo automobiliu, kur stovėjo automobilis. Tyrimo veiksmus atliko nuo 03.00 val. iki 08.00 val.

Liudytojas V. O. teismo posėdžio metu nurodė panašias aplinkybes kaip ir savo 2022 m. gegužės 10 d. tarnybiniame pranešime. Taip pat parodė, kad dirba Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje vyriausiuoju specialistu. Negali nurodyti anoniminio pranešėjo vardo ir pavardės. Su pranešėju bendravo tiek jis, tiek kolega, skambino pranešėjui ne kartą. Pranešime nebuvo detalizuojama kiek kartų šauta iš automobilio, taip pat gautas pranešėjo paaiškinimas, kad šovė iš automobilio. Turbūt nesitikslino su pranešėju kiek kartų šauta. s nedetalizavo iš kurios vietos stebėjo, tik nurodė, kad matė. Vėliau atsisakė duoti parodymus, nes nurodė, kad sulaukė grasinimų. Pas P. V. atvyko nakties metu, kada tiksliai, negali pasakyti. Nepamena ar atvyko su įjungtais švyturėliais ir garsiniu signalu. Atvykus patikrino dokumentus, medžioklės lapas buvo užpildytas tvarkingai, sumedžiotas žvėris nurodytas. P. V. įlipęs į tarnybinį automobilį pripažino, kad buvo šauta iš automobilio, tarnybinė kamera tuo metu buvo išjungta. Kai P. V. rašė paaiškinimą, nebuvo tikslinga įjungti kameros. Jis P. V. nediktavo paaiškinimo, P. V. gera valia parašė, jam įtakos niekas nedarė. M. R. visą laiką teigė, kad šovė sėlinant, išlipus iš automobilio. Buvo nustatyta, kad M. R. sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Nepamena, ar jie buvo paėmę P. V. telefoną, jo telefono rankose neturėjo. P. V. reagavo į situaciją adekvačiai, kalbėjo rišliai, nebuvo išgėręs, sveikata nesiskundė, dėl jo būklės ir galėjimo duoti teisingus parodymus nekilo abejonių. Jis sveikata nesiskundė, tik nuvykus į medžioklės plotus norėjo nusišlapinti.

Liudytojas M. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis su P. V. 2022-05-02, apie 21 val., dalyvavo medžioklėje. Sumedžiojo stirniną medžiojant tykojimo būdu, nepažeidžiant taisyklių. Medžioklė buo užfiksuoja medžioklės lape. Paaiškino, kad jo atžvilgiu dėl to paties pažeidimo byla buvo nutraukta, pripažinus, kad medžioklė vyko nepažeidžiant taisyklių. Nutarimas yra įsiteisėjęs, jam buvo grąžinti medžioklės ginklai.

Atsiliepimas

Institucijos atstovė prašė atmesti skundą atsiliepime nurodytais pagrindais ir motyvais. Institucijos nuomone surinkta pakankamai įrodymų, kad P. V. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas advokatas Remigijus Jakštas prašė tenkinti skundą jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina versijos, kad anoniminė pranešėja vaikščiojo tose vietovėse pamiškėje ir matė, kaip buvo šauta iš automobilio. Peržiūrėjus filmuotą medžiagą matyti, kad ta vietovė – platūs laukai ir pamatyti šūvį būtų buvę galima nebent iš toli, todėl – tik apytiksliai. Jeigu pranešėja būtų vaikščiojusi po mišką, kuris yra dešinėje pusėje nuo kelio, o šūvis atliktas į kairę pusę, tai ji teoriškai galėjo tik girdėti šūvį, o ne , ar buvo šauta iš automobilio ar ne iš automobilio. Šios visos aplinkybės sukelia abejonių dėl pranešėjos pranešimo teisingumo. Konfliktų su spėjama pranešėja buvo ir daugiau, nors klubas daug metų neturėjo jokių konfliktų su vietiniais gyventojais, kas rodo, kad pranešėja turėjo tikslą pranešti melagingai. Vertinant P. V. paaiškinimus, turi būti atsižvelgta į tai, kad buvo pas jį rastos kilpos, pas jį namuose buvo pažeidžiant reikalavimus išdorotas žvėris, jam dėl šių pažeidimų padarytas spaudimas ir visos šios aplinkybės jam sukėlė stresą, pasimetimą. Filmuotoje medžiagoje matoma, kad inspektoriui P. V. sako, kad buvo šauta iš bokštelio. Inspektorius tvirtino, kad P. V. tariamai pateikė du būdus kaip buvo nušautas žvėris. P. V. tik pasakė, kad medžiojo iš bokštelio, bet nepasakė, kad nušovė stirniną iš bokštelio, o po to pasakoja, kad buvo šauta nuo automobilio. Inspektorius kategoriškai vis kartojo, kad šauta iš automobilio, nors P. V. tai neigė. P. V. buvo prikeltas neišsimiegojęs, iš vakaro gavęs stiprių vaistų, miegojęs tik apie 40 minučių, tai tikrai galėjo sukelti jam stresą ir turėti įtakos parodymų nenuoseklumui. Filmuotoje medžiagoje neužfiksuota, kad P. V. pripažino, kad šauta iš automobilio. Inspektorius , išjungdamas kamerą tuo metu, nesilaikė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo 12 straipsnio nuostatų, taip pat Ūkio subjekto veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę taisyklių 27 punkto 10 dalies nuostatų, Vaizdo duomenų tvarkymo Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos tvarkos aprašo 8, 18.3, 20 punkto nuostatų. Pagal vaizdo įrašus galima daryti išvadą, kad nėra (trūksta) 14 minučių vaizdo įrašo. Per tą laikotarpį pareigūnai galėjo padaryti kažkokį spaudimą P. V., po ko jis užrašo paaiškinimą, todėl neteisėtu būdu gauto paaiškinimo negalima laikyti įrodymu. M. R. nuo pat tyrimo pradžios nepripažino šovęs iš automobilio. Viename įrašų M. S. pasako, kad išjungia kamerą, nes daug filmavo, iš ko akivaizdu, kad M. S. filmavo tas 14 minučių, bet nepateikė įrašo. Viename įrašų pareigūnas tvirtina, kad buvo šauta iš automobilio, kas rodo, kad norima įteigti pažeidėjams, kad taip buvo. P. V. įraše kelis kartus pakartoja, kad labai pavargo, kad tai susiję su sveikata, vaistais; šios aplinkybės pasitvirtina tuo ką jis parodė teismo posėdyje. M. S. tik atlikus tyrimo veiksmus nurodė P. V., kad bus traukiamas administracinėn atsakomybėn ir kokios jo teisės ir pareigos, nors tai turėjo padaryti iš pat pradžių. Medžioklės būdas buvo nurodytas medžioklės lape, tačiau jis neprivalomas nurodyti, medžioklės taisyklės tik nurodo terminus, kada kokiais būdais galima medžioti. Tiek tykojimas, tiek sėlinimas buvo leidžiamas nurodytu laikotarpiu, o tai, ar buvo įrašytas medžiojimo būdas medžioklės lape, neturi reikšmės. Jokių medžioklės reikalavimų dėl jos būdo nei P. V., nei M. R. nepažeidė. Tai, kad buvo įrašytas tik vienas medžioklės būdas, nereiškia, kad kitu būdu nebuvo leidžiama medžioti. Nepadaryti pažeidimai pildant medžioklės lapą, sumedžiotas žvėris buvo įrašytas į medžioklės lapą, teisingai nurodytos ir ragų atšakos. Kadangi stirninas sumedžiotas teisėtai, jokia žala nebuvo padaryta. Atsižvelgiant į principą, kad iš neteisės nekyla teisė, visi duomenys, kurie buvo išgauti neteisėtais būdais ir kuriais remiasi institucija, negali būti laikomi teisėtais įrodymais. Prašo nutraukti administracinių nusižengimų teiseną pagal ANK 290 straipsnio3, 5 ir 8 dalis, nes byloje surinkta medžiaga nepagrindžia P. V. kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad P. V. nubaustas pagal 290 straipsnio 1,3, 5 ir 8 dalis galutinė subendrinta 800 Eur bauda bei jam paskirtos administracinio poveikio priemonės: teisės medžioti atėmimas 3 (trejiems) metams bei automobilio „Kia Sportage“ konfiskavimas.

Pareiškėjas neginčija padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 1 dalyje, tačiau nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 290 straipsnio 3, 5 ir 8 dalis.

ANK 290 straipsnio 3 dalyje numatyta kad medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti skirtų kilpų laikymas, gaminimas, pirkimas ar pardavimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt eurų.

ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimas ar dorojimas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų.

ANK 290 straipsnio 17 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 ir 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.

ANK 290 straipsnio 18 dalyje už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti kilpų konfiskavimą. Už šio straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą.

Aptariamų teisės normų (ANK 290 straipsnio 3, 5 ir 8 dalių) dispozicijos yra blanketinės, tai yra nukreipiančios į kitus teisės aktus.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ (toliau – Medžioklės taisyklės) (redakcija nuo 2022 m. balandžio 13 d. iki 2022 m. rugsėjo 9 d.) 58.3.5 punkte numatyta, kad draudžiama medžioti draudžiamu medžioklei būdu – iš transporto priemonių. Draudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį (Medžioklės taisyklių 58.2.3 punktas). Medžiojamuosius gyvūnus (stirnos patinus) medžioti leidžiama nuo gegužės 1 d. iki spalio 31 d. sėlinimo ir tykojimo būdais (Medžioklės taisyklių 11, 15.1 ir 15.2 punktai).

Byloje surinkti duomenys (pareigūnų tarnybiniai pranešimai, apžiūros aktas, filmuota vaizdo medžiaga, rašytiniai paaiškinimai), administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei liudytojų parodymai patvirtina, kad 2022 m. gegužės 2 d. vakarą P. V. medžiodamas kartu su M. R. medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotuose nušovė stirnos patiną, kurį jie P. V. automobiliu „Kia Sportage“ nugabeno į P. V. gyvenamąją vietą adresu: Klaipėda, Rasos g. 14, ir ten išdorojo.

Išnagrinėjus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad iš surinktų duomenų negalima neginčitinai tvirtinti, kad 2022 m. gegužės 2 d. medžiojant P. V. su M. R., stirnos patinas buvo sumedžiotas neteisėtai ir, kad buvo gabenamas ir dorojamas neteisėtai sumedžiotas stirnos patinas.

Į bylą pateiktas 2022 m. gegužės 4 d. paaiškinimas, kuriame anoniminė pranešėja nurodo, kad 2022 m. gegužės 2 d., apie 21.00 val. buvo išėjusi pasivaikščioti prie Graumenos upės ir matė, kad buvo šauta iš automobilio; apie tai pasakė vyrui, kuris nuvažiavęs į tą vietą matė, kad juodo automobilio valstybinio numerio ženklas yra (duomenys neskelbtini), automobilio viduje ginklas, o lauke stovėjo vyresnio amžiaus vyras. Taip pat pateiktas Pranešimų priėmimo tarnybos elektroninis laiškas aplinkos apsaugos pareigūnams, kuriame nurodoma, kad 2022 m. gegužės 22.08 val. Bendrajam pagalbos centrui pranešta apie tai, kad (duomenys neskelbtini), medžiotojas (gali būti nelegaliai medžiojantis) šaudė neišlipęs iš visureigio, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Siekiant išsiaiškinti šias faktines ir reikšmingas byloje aplinkybes, teismo posėdžio metu buvo apklaustas asmuo, pranešęs Bendrajam pagalbos centrui aukščiau nurodytą informaciją, - A. R., kuri nurodė, kad 2022 m. gegužės 2 d., apie 21.00 val. buvo išėjusi pasivaikščioti prie (duomenys neskelbtini), ir matė, kaip šalia miško, ant kelio stovėjo tamsios spalvos automobilis. Ji stovėjo nuo tos vietos atstumu apie 100 metrų. Išgirdo šūvį iš tos pusės, kur stovėjo automobilis. Iš automobilio išlipusio žmogaus nematė. Šautuvo, išlindusio iš automobilio nematė.

P. V. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jis su medžiotoju M. R. medžiojo klubo plotuose, važiuodami automobiliu pamatė stirniną. M. R. iššovė ir nušovė stirniną. Šūvis buvo atliktas iš transporto priemonės, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) . Tačiau teismo posėdyje P. V. parodė, kad M. R. nušovė stirniną išlipęs iš automobilio, o rašytinį paaiškinimą parašė būdamas prastos sveikatos, veikiamas jam suleistų vaistų, pakeltas naktį iš miego bei pareigūnui darant spaudimą. Medicininis išrašas patvirtina, kad 2022 m. gegužės 2 d. P. V. buvo suleisti vaistai. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtinta ir tą aplinkybę, kad P. V. buvo pareigūnų pažadintas ir surašė rašytinį paaiškinimą nakties metu. Abu liudytojais apklausti pareigūnai parodė, kad P. V. tarnybiniame automobilyje nurodė, kad M. R. nušovė stirniną iš automobilio, bet kamera tuo metu buvo išjungta. Liudytojas M. S. papildomai nurodė, kad kamera buvo išjungta prašant P. V.. Pateiktame vaizdo-garso įraše matyti kaip P. V. dvejoja rašydamas paaiškinimą, ilgą laiką yra pareigūno raginamas surašyti paaiškinimą ir nurodyti aplinkybes, kurios buvo nurodytos esant išjungtai kamerai; vaizdo-garso įraše neužfiksuota, kaip P. V. žodžiu nurodo, kad M. R. nušovė stirniną iš automobilio .

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo (redakcija nuo 2022 m. sausio 1 d.) 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę fiksuoti patikrinimą garso ir (ar) vaizdo fiksavimo priemonėmis. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 14 d. Nr. AD1-378 įsakymu patvirtintų „Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklių“ (redakcija nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 8 d.) 28.10 punkte numatyta, kad pareigūnas, atlikdamas patikrinimą, privalo užtikrinti, kad vaizdo fiksavimo ar stebėjimo priemonės (mobilios vaizdo stebėjimo kameros, automobiliniai vaizdo registratoriai ar kitos vaizdo stebėjimo priemonės) būtų naudojamos Departamento direktoriaus įsakymu patvirtinta Vaizdo duomenų tvarkymo Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. Nr. AD1-270 įsakymu patvirtinto „Vaizdo duomenų tvarkymo Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas) (redakcija nuo 2021 m. liepos 15 d.) 8.2.1 punkte numatyta, kad Mobilios vaizdo stebėjimo kameros, automobiliniai vaizdo registratoriai ar kitos vaizdo stebėjimo priemonės privalo būti naudojamos: 8.2. kai veiklavietėje ar įvykio vietoje patikrinime dalyvauja daugiau nei vienas Departamento darbuotojas: nustatyto administracinio nusižengimo faktui fiksuoti. Aprašo 18.3 punkte numatyta, kad departamento darbuotojas, kuriam yra išduodama mobilioji vaizdo stebėjimo priemonė, privalo užtikrinti, kad mobilioji vaizdo stebėjimo priemonė būtų naudojama Aprašo 8 punkte nustatytais atvejais; užtikrinti, kad asmenys, kurių duomenys yra renkami (veiksmai yra fiksuojami), būtų aiškiai apie tai informuoti (Departamento darbuotojui prisistačius) ir įspėti, kad vaizdo duomenys gali būti panaudoti tiriant ir nagrinėjant teisės pažeidimą. Aprašo 20 punkte numatyta, kad draudžiama išjungti, uždengti ar kitaip trikdyti mobiliųjų vaizdo stebėjimo priemonių veikimą (išjungti garso įrašymą ar jį slopinti ir pan.), taip pat trinti mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone įrašytus vaizdo duomenis.

Įvertinus byloje surinktus faktus apie užfiksuotas atlikto tyrimo aplinkybes, darytina išvada, kad procesiniai veiksmai atlikti pažeidžiant teisės aktais nustatytą fiksavimo mobiliosiomis vaizdo stebėjimo kameromis tvarką, nes pareigūnas, kuriam išduota mobilioji vaizdo stebėjimo kamera, ją išjungė tuo metu, kai turėjo būti fiksuojamos administracinio nusižengimo faktui nustatyti reikšmingos aplinkybės. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad , kad byloje nėra duomenų, kad prieš atliekant procesinius veiksmus su P. V., pastarasis buvo supažindintas su jo teisėmis ir pareigomis numatytomis ANK 577 straipsnyje, Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklių 29–30 punktuose. Supažindinimas su teisėmis ir pareigomis, jeigu ir buvo atliktas, nebuvo jokia forma fiksuojamas, protokoluojamas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad yra pagrindas abejoti P. V. rašytiniame paaiškinime nurodytų faktinių aplinkybių tikslumu ir tuo, ar rašytinis paaiškinimas gautas teisėtai. Dėl šių priežasčių P. V. rašytinis paaiškinimas vertintinas kritiškai ir nepripažintinas, kaip neginčitinu įrodymu administracinių nusižengimų byloje.

Pažymėtina, kad P. V. kaltė negali būti grindžiama ir subjektyviais pareigūnų samprotavimais apie tai, kad ar laukinis gyvūnas aptariamoje situacijoje buvo nušautas M. R. iš automobilio. Tokių aplinkybių negalėjo nei patvirtinti nei paneigti liudytoja A. R.. Nesant konkrečios situacijos aiškaus užfiksavimo, aplinkybė, kad laukinis gyvūnas buvo nušautas medžiojant iš automobilio, pažeidžiant taisykles, laikytinos nenustatytomis.

Taip pat neįrodytas faktas, kad pas P. V. rastos kilpos yra kilpos, skirtos medžiojamiems gyvūnams gaudyti.

Pareiškėjas nurodė, kad kilpos, skirtos medžiojamiems gyvūnams gaudyti, yra gana specifinės, pakankamai ilgos, daromos iš plonos lanksčios vielos, kilpos vienas galas turi būti laisvai slankiojantis, kad gyvūnas, patekęs ar praeidamas pro jas, savaime užsiveržtų kilpą sau ant kojos ar kaklo. Abi pas P.V. rastos kilpos buvo su dviem vielos gale esančiomis kilpomis, kurios yra tvirtai užveržtos ir neturi jokio laisvo judėjimo, nes viena buvo skirta nešiojamam bokšteliui prirakinti prie medžio ( kad jo nepavogtų bei kad jis nenukristų – naudojamu, kaip apsauginė priemonė), ji ir buvo rasta uždėta ant bokštelio. Kita kilpa skirta bebrų medžioklei - bebrų spąstams pririšti prie medžio, kad patekus bebrui į spąstus jis nepabėgtų kartu su tais spąstais. Šių aplinkybių institucijos atstovas nenuginčijo.

Asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-78/2016, Nr. 2AT-10/2018, Nr. 2AT-3/2019, Nr. 2AT-36/2019 ir kt.). Administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3/2019).

Institucija, surašiusi protokolą ir skundžiamą nutarimą, nagrinėjamoje byloje abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nepanaikino. Duomenų, kurie leistų neabejotinai teigti, kad P. V. medžiodamas kartu su M. R., nušovė stirniną iš automobilio, Institucija nesurinko. M. R. tiek tyrimo metu, tiek teismo posėdyje duodamas parodymus, nuosekliai laikėsi pozicijos, kad stirną nušovė išlipęs iš automobilio. Todėl įvertinus pareiškėjo gynybinę poziciją ir byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad P. V. nepadarė administracinių nusižengimų, numatytų ANK 290 straipsnio 3, 5 ir 8 dalyje. Atsižvelgiant į visa tai, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. birželio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2938-2022 (ROIK: 22166808323) dalyje pagal kurią P. V. nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 3, 5 ir 8 dalis, naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena dėl šių administracinių nusižengimų nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pareiškėjas prašo grąžinti paimtą automobilį „Kia Sportage“ paimtą (2022 m. gegužės 3 d. paėmimo protokolas) (b. l. 19). Automobilis „Kia Sportage“valst. Nr. Nr.(duomenys neskelbtini) grąžintinas teisėtam savininkui P. V..

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą; be to, asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą (Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalis). Ši konstitucinė nuostata detalizuota tiek ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatose, kur nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę į teisinę advokato ar kito įgalioto atstovo pagalbą, tiek ir BPK 21 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 8 dalyje, kuriose nustatyta įtariamojo, kaltinamojo teisė turėti gynėją. Vadinasi, asmuo, kuris realizuoja konstitucinę teisę gintis naudojantis teisine advokato pagalba, taip pat ir administracinių nusižengimų bylų procese, dėl to gali patirti išlaidų.

ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.

2021 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu; TAR, 2020-07-03, Nr. 15006) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Atsižvelgdamas į tai, kad specialioji – išlaidų advokato paslaugoms apmokėti – padengimą reglamentuojanti nuostata pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ir nustatyta Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo aktualiu šiai bylai aspektu dar nėra nustatęs, teismas spręsdamas šioje byloje keliamą klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą pagal ANK 666 straipsnį, konstatuoja, kad šiai situacijai spręsti turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi.

Bylos duomenimis (pinigų priėmimo kvitų kopijos) nustatyta, kad pareiškėjas P. V. nagrinėjant bylą patyrė 2100 Eur išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti. Pagal formuojamą teismų praktiką, proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020 ir kt.). Atsižvelgdamas į nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taikant pirmiau nurodytas bendrąsias Konstitucijos nuostatas, turi būti tenkinamas iš dalies, pareiškėjui M. R. priteisiant 1200 Eur iš valstybės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 666 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 5 dalimi, teismas

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. birželio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2938-2022 (ROIK: 22166808323) dalį, pagal kurią P. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 3, 5 ir 8 dalis, ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną dėl šių administracinių nusižengimų.

Kitą 2022 m. birželio 14 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Iš P. V. paimtą automobilį „Kia Sportage“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (2022 m. gegužės 3 d. paėmimo protokolas), nutarimui įsiteisėjus, grąžinti teisėtam savininkui P. V..

Priteisti P. V. iš valstybės 1200 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Pavesti teismo sprendimą dėl atstovavimo (advokato) išlaidų atlyginimo vykdyti institucijai, priėmusiai 2022 m. birželio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr AM-AAD-ANR_N-2938-2022 (ROIK: 22166808323) – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybai.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Violeta Olcvikienė