Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2019-03-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-335-805/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-03-08
Bylos Nr.
1-335-805/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08036-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Kaltinamasis
D. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-335-805/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08036-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3.; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 8 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų Loreta Radzevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kazachstane, tautybė – kazachas, Lietuvos Respublikos ir Kazachstano pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:

1) 2017 m. liepos 3 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 iki 7.00 val., per 2 mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, per visą bausmės laikotarpį nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per 4 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 iki 7.00 val., per 2 mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, per visą bausmės laikotarpį nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per 4 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. 2018 m. liepos 25 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę (bausmę atlikęs);

2) 2018 m. spalio 5 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 90 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė (bausmę atlikęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis D. T. 2019 m. vasario 25 d. apie 13.00 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia rankos delnu sudavė du smūgius sugyventinei G. M., su kuria kartu bendrai gyvena neįregistravęs santuokos į veidą, tokiais savo veiksmais mušdamas šeimos nariui – sugyventinei nukentėjusiajai G. M. sukėlė fizinį skausmą.

Iš kaltinamojo D. T. apklausos protokolo (b. l. 56-57) matyti, kad su pareikštu įtarimu sutinka visiškai. Nurodė, kad 2019 m. vasario 25 d. su sugyventine G. M. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Nuo ryto namuose abu gėrė naminį obuolių vyną. Išgertuvių metu tarp jų kilo žodinis konfliktas. Sugyventinė netyčia griebė jam už kairės rankos, kurioje pats kapodamas malkas pasidaręs kirstinę žaizdą, dėl ko užkliudė žaizdą ir jam suskaudo. Jis nesusivaldė ir, būdamas girtas, supyko, tyčia rankos delnu jai sudavė du smūgius į veidą. Sugyventinės atsiprašė, abu susitaikė.

Nukentėjusioji G. M. parodė (b. l. 18-19), kad su sugyventiniu kelerius metus gyvena jos šeimai priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasario 25 d. abu sugyventiniu buvo namuose, gėrė obuolių naminį vyną. Apie 13.00 val. būnant kambaryje tarp jų kilo žodinis konfliktas. D. T. šaukdamas ant jos nesusivaldė ir sudavė jai vieną smūgį rankos delnu į veidą. Nuo smūgio ji jautė skausmą. Pasakius, kad iškvies policiją, sugyventinis dar kartą rankos delnu stipriai smūgiavo į tą patį kairį skruostą. Nuo antro sugyventinio suduoto smūgio dar labiau pradėjo skaudėti kairį skruostą, jis patino. Civilinio ieškinio byloje nereiškia, su sugyventiniu susitaikė.

Be kaltinamojo D. T. prisipažinimo, nukentėjusiosios G. M. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

2019 m. vasario 25 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 4-7), kuriame nurodyta, jog apie įvykį pranešusi G. M. paaiškino, kad 2019 m. vasario 25 d. apie 12.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gulint lovoje ir su sugyventiniu D. T. vartojant alkoholį, kilo žodinis konfliktas ir D. T. kumščiu sudavė du smūgius jai į veidą, tuo sukeldamas fizinį skausmą;

tarnybinis pranešimas (b. l. 9), kuriame užfiksuota, kad 2019 m. vasario 25 d. apie 13.00 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje neblaivus D. T., kuriam nustatytas 3,07 promilių girtumas, smurtavo prieš sugyventinę G. M., kuriai nustatytas 2,53 promilių girtumas;

2019 m. vasario 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotonuotraukos (b. l. 9-10, 11-14), kuriuose nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančiame mediniame name.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo kitą asmenį arba jam fizinį skausmą. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad kaltinamojo D. T. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Bylos duomenimis fizinio skausmo sukėlimo faktą patvirtina ne tik paties kaltinamojo prisipažinimas, bet ir nukentėjusiosios parodymai ikiteisminio tyrimo metu, tarp kurių prieštaravimų nėra, kurie sutampa detalėse, yra logiški bei nuoseklūs, bei kiti faktiniai bylos duomenys, kurie pripažintini tinkamais įrodymais. Kaltinamojo veiksmai padaryti tiesiogine tyčia, jie netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, jie atitinka Smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą. Tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys. Nors nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas, tačiau bylos duomenimis ji nuo suduotų smūgių jautė fizinį skausmą.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už D. T. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato (b. l. 65). Kaltinamasis D. T. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 61-63). Nukentėjusioji, gavusi pranešimą apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko jog ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 66).

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą žmogų – sugyventinę G. M., su kuria kartu gyvena ir veda bendrą ūkį. Kaltinamojo D. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo D. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. T. yra jauno ir darbingo amžiaus (b. l. 29-30), praeityje du kartus teistas, iš kurių vieną kartą už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (b. l. 43-45), eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 33-42), Prienų rajono Psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 28), niekur dirba (b. l. 31), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 32). Dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji jautė ir fizinį skausmą, jai skaudėjo. Bylos duomenimis stiprių liekamųjų reiškinių nukentėjusiajai nėra, sveikatos sutrikdymo mastas jai nenustatytas. Civilinio ieškinio nukentėjusioji kaltinamajam nereiškia, sutinka su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, asmenybę, aplinkybes, kuriomis buvo padaryta nusikalstama veika, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kaltinamajam, tikslu įgyvendinti bausmės paskirtį, siekiant prevencijos tikslų, skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – vienerių metų viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį, su kuria kaltinamasis sutinka.

Be to, teismas pažymi, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, todėl šiuo atveju kaltinamajam teismo iniciatyva, atsižvelgiant į kaltinamojo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, vadovaujantis BK 72² straipsniu, skirtinas įpareigojimas per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti smurtinį elgesį keičiančias programas.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis D. T. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. vasario 25 d. 16.34 val. iki 2019 m. vasario 26 d. 13.50 val. (b. l. 50, 52), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

Kaltinamajam D. T., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi, iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 59-60).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

nusprendžia (įsako) :

D. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. T. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti D. T. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. vasario 25 d. 16.34 val. iki 2019 m. vasario 26 d. 13.50 val., t. y. 1 parą, ją prilyginant 6 viešųjų darbų valandom.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu D. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti D. T. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Išaiškinti D. T., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Loreta Radzevičienė