- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-12-11
- Bylos Nr.
- 1-1394-951/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-9-00406-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė
- Kaltinamasis
- A. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.6Areštas (BK 49 str.)
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Ilona Jakubėnienė, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorėsVioletos Rudžianskienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, nedirbantis, nesimokantis, 2013-10-15 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis LR BK 93 str. 1 d. 3 p., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d., teistas 2 kartus: 1) 2013-12-19 Šiaulių apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 3 d. 10 parų areštu, 2014-01-24 paleistas atlikus arešto bausmę; 2) 2014-03-17 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 2 d. 14 parų areštu, nuo 2014 m. balandžio 23 d. iki 2014 m. gegužės 7 d. arešto bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. 2013-12-03 apie 22.30 val. Šiaulių (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, antrosios šeimynos kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su R. M. (kuri 2014-11-13 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės) ir Ž. A. (kuris 2014-11-13 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi pripažintas nepakaltinamu), suduodami ne mažiau šešių smūgių, o būtent: R. M. spiriant su koja vieną kartą bei vieną kartą suduodant su kopėčiomis M. Ž. į galvą, o A. G. ir Ž. A. suduodant ne mažiau kaip po du smūgius rankomis ir kojomis į pilvą, šonus ir kojas, padarė nukentėjusiajam M. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą - poodines kraujosruvas dešinėje nugaros pusėje ir kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimą dešiniame antakyje.
Kaltinamasis A. G. tyrimo metu dėl nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2013 metų gruodžio 3 d. gyveno Šiaulių (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Būnant šeimynos kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), apie 22.00 val. tarp R. M. ir M. Ž. įvyko žodinis konfliktas. R. M. be jokios priežasties žodžiais užsipuolė M. Ž., po to nukritusiam ant čiužinio įspyrė į galvą. R. M. avėjo aukštakulnius. Nuo patirto smūgio M. Ž. nubrozdino antakį ir šiam pradėjo bėgti kraujas. Tuo metu kambaryje buvo jis, R., Ž. ir T. Ž.. Jie matė, kaip įspyrusi M. Ž. R. M. išėjo iš kambario. Apie 24.00 val. ji dar kartą atėjo į kambarį ir apspjovė lovoje gulintį M. Ž.. Po to jis ir Ž. A. atsikėlė, nes buvo tame pačiame kambaryje, pribėgo prie M. Ž.. Jis ranka trenkė M. Ž. į pilvą ir į petį, sudavė du smūgius, o Ž. A. spyrė koja tris kartus, pataikė M. Ž. į nugarą. R. M. stovėjo šalia ir juokėsi. Sudavęs smūgius jis su Ž. A. atsigulė į savo lovas, o R. M. užmetė ant M. Ž. kopėčias, kurios buvo atremtos į sieną. Kai M. Ž. pradėjo šaukti, R. M. nubėgo į savo kambarį. Jis ir Ž. A. ryte atsiprašė M. Ž., kuris sakė, kad jiems atleidžia. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Sutinka, kad byla būtų baigta baudžiamojo įsakymo tvarka ir sutinka su arešto bausme (136-137 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. G. duotų paaiškinimų jo kaltę įrodo kiti byloje surinkti įrodymai.
Nukentėjusysis M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2004 m. gyvena Šiaulių (duomenys neskelbtini). Įvykio metu gyveno antros šeimynos kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra pastato antrame aukšte. 2013-12-03 apie 22.30 val. ruošėsi eiti miegoti ir nusirengiant viršutinius rūbus į jų kambarį atėjo vaikų globos namuose gyvenanti R. M., kuri pasakė, jog jis yra apsivilkęs jos marškinėlius ir jį pastūmė. Kadangi jis sėdėjo ant lovos, tai nuo pastūmimo iškrito iš lovos ant grindų, tačiau neužsigavo. Norėdamas apsiginti jis nestipriai pastūmė R. M., pasakė, kad atstotų. R. dar daugiau supyko ir jį stipriai pastūmė, o nugriuvusį ant grindų pradėjo spardyti į įvairias kūno vietas. Kiek smūgių buvo suduota, pasakyti negali. Nuo smūgių jam skaudėjo galvą, nugarą, kairės kojos šlaunį. Atėjusi vaikų globos namų darbuotoja G. P. jį apgynė. Supykusi R. trenkė vieną smūgį į galvą, praskėlė antakį, be to, ji vieną kartą koja spyrė į galvą bei trenkė su metalinėmis kopėčiomis. Kopėčias pakėlė ir vieną kartą davė per galvą. Kumščiais jį visi daužė po to, kai R. spyrė tik į galvą. Ji nespyrė į šoną, koją ar ranką. R. iš pradžių kumščiais nedavė. Vėliau prisijungė ir jį mušė Ž. A. ir A. G., kurie sudavė jam į pilvą, į šoną, per kojas. Mušė kojomis ir rankomis. Kai jį mušė, jis gulėjo lovoje. Į veidą vaikinai jam nesudavė. Atėjo „naktinėlė“, išvarė R. iš kambario. Ši išėjo į savo kambarį ir daugiau nebelindo. Kai jį mušė, jam skaudėjo. Kraujas bėgo tik iš antakio, kuris buvo praskeltas. Vėliau R. jo atsiprašė. Vaikinai neatsiprašė. Dar į kambarį buvo atėjęs V., kuris dirba kitoje grupėje. V. klausė, kas nutiko, pakėlė nuo jo kopėčias, kurias ant jo užmetė R.. Kai kopėčios krito, jis buvo užsiklojęs galvą. Matė, kaip jį mušė kiti vaikinai. Tuo metu galvos dar nebuvo užsiklojęs. Jis pažino, kas jį muša, nes jie kartu su juo gyveno toje pačioje grupėje. Suprato, kad yra mušamas dėl „marškinėlių“. Jį mušė pirmą kartą. Anksčiau vaikinai ir R. yra mušę kitus kambariokus. Jeigu būtų viską pasakęs V., būtų kliuvę jam stipriau. Jis bijojo pasakyti. A., Ž. ir R. linkę muštis. Jie yra mušę kitus vaikus. Ž. ir A. jam davė per šonus, per kojas, kiekvienas po du – tris smūgius (17-18, 38-40 b. l.).
Liudytoja G. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba socialine darbuotoja vaikų (duomenys neskelbtini). 2013-12-03 apie 22.30 val. išgirdo antrosios vaikų šeimynos kambaryje nr. (duomenys neskelbtini) triukšmą. Atėjusi į kambarį pamatė susikibusius globotinius M. Ž. ir R. M. ir suprato, kad M. užsipuolė R.. Ji atitraukė R. nuo M., tačiau ši nepaisė raminimų, toliau puolė M., kurį parvertė ant žemės bei kojomis vis spyrė M. tai į galvą, tai į nugarą. Galėjo suduoti apie 3-4 smūgius į galvą ir 2-4 smūgius į nugarą. Dėl ko tiksliai įvyko konfliktas, ji iš pradžių nesuprato. Manė, kad R. užsipuolė M. dėl agresyvių nuotaikų, nes visą vakarą prie M. kabinėjosi ir jį užgauliojo, tačiau po to paaiškėjo, kad M. buvo netyčia apsivilkęs R. apatinius marškinėlius. Kadangi M. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, todėl nesuprato, kad apsivilko ne savo marškinėlius. Kambaryje nr. (duomenys neskelbtini) buvo: Ž. A., A. G., T. Ž. ir R. V., kurie prie jos fizinio smurto prieš M. Ž. nevartojo. Girdėjo, kad A. G. keikė M. Ž.. Ji matė nubrozdintą M. Ž. antakį tuo metu, kai bandė patraukti R. M.. Kitų sužalojimo žymių ant M. Ž. kūno nepastebėjo. Tą vakarą kambaryje nr. (duomenys neskelbtini) jokio triukšmo daugiau negirdėjo, dar kartą buvo užėjusi maždaug po 20 minučių, tačiau buvo ramu, visi miegojo, buvo savo lovose. 2013-12-04 ryte, kai M. Ž. rengėsi, pamatė ant jo nugaros keletą kraujosruvų (41, 42-43 b. l.).
Liudytojas R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena Šiaulių (duomenys neskelbtini). 2013 m. gruodžio mėn. pradžioje apie 21.30 val. kartu su M. Ž., T. Ž., Ž. A. ir A. G. buvo bendrame kambaryje, gulėjo savo lovose, ruošėsi miegoti. Į kambarį atėjo R. M., gyvenanti tuose pačiuose globos namuose. Pamačiusi, kad M. Ž. yra apsivilkęs jos marškinėlius, paklausė kodėl, ir kai M. Ž. atsakė, kad jam auklėtoja davė, tada R. M. įsiuto, įspyrė koja gulinčiam M. Ž., bei sudavė keletą kartų rankomis į pilvą ir į šonus. M. Ž. atgal nė vieno smūgio nesudavė, liko gulėti. Kambaryje kilo nedidelis triukšmas, todėl naktį budėjusi darbuotoja, vardu G., atėjo pažiūrėti, kas vyksta. Ji sudrausmino R. M., kuri išėjo iš kambario. Tačiau maždaug po 5-10 min. R. M. sugrįžo, priėjo prie gulinčio M. Ž. ir pradėjo jį spardyti kojomis, mušti rankomis. Išgirdo M. Ž. dejuojantį, suprato, kad jam skauda. Netrukus M. Ž. pradėjo mušti A. G. ir Ž. A.. Negirdėjo, kad R. M. būtų prašiusi jų prisijungti ir kartu su ja mušti M. Ž.. Nematė, kokius veiksmus atliko A. G., matė kaip Ž. A. rankos kumščiu sudavė gulinčiam M. Ž. į šoną bei į nugarą. R. M. taip pat sudavė smūgius rankomis ir kojomis M. Ž., kuris bandė išvengti smūgių, dejavo. R. M. nuvertė kopėčias, kurios užkrito ant M. Ž.. Išgirdęs triukšmą, į kambarį atėjo kitame aukšte budėjęs globos namų darbuotojas V. ir paklausė, kas vyksta. R. M. jau buvo nubėgusi į savo kambarį. Ž. A. arba A. G. pasakė, kad nieko nevyksta, viskas yra gerai. M. Ž. nesiskundė, nieko nesakė. Kai V. išėjo, M. Ž. atsikėlė, padėjo kopėčias į vietą ir atsigulė į savo vietą, užgesino kambaryje šviesą. Ar jam bėgo kraujas, nematė (44-46 b. l.).
Liudytojas V. E. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba vaikų (duomenys neskelbtini). 2013-12-03 21.30 val. buvo antrame aukšte. Apie 22.00 val. visi vaikai jau miegojo. Galėjo būti laikas apie 23.00 val., kuomet išgirdo kambaryje nr. (duomenys neskelbtini) triukšmą, nuėjo pažiūrėti kas vyksta. Pravėręs duris pasakė, kad vaikai ramintųsi, nes kiti jau miega. Kambaryje buvo uždegta šviesa. Pastebėjo, kad kopėčios yra numestos ant žemės, todėl jas patraukė ir pastatė į vietą. Pamena, kad vieni vaikai kambaryje stovėjo, o kiti gulėjo savo lovose. Kambaryje tuo metu buvo: M. Ž., Ž. A., R. V., A. G., T. Ž.. Kai įėjo į kambarį, jokio įtarimo, kad galėjo įvykti muštynės, nesukėlė. Nepastebėjo, kad M. Ž. galėjo būti sužalotas (47-48 b. l.).
Liudytojas T. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena Šiaulių (duomenys neskelbtini). 2013 m. gruodžio mėn. pradžioje, galėjo būti 3 d. apie 22.30 val. vaikų globos namuose ruošėsi miegoti kartu su M. Ž., A. G., Ž. A. ir R. V.. Kai visi buvo lovose, į kambarį užėjo R. M.. Ji pradėjo kabinėtis prie lovoje gulinčio M. Ž., nes šis netyčia buvo apsirengęs R. sportiniais marškinėliais, spyrė kelis kartus M. į įvairias kūno vietas. M. nuo R. bandė apsiginti. Matė, kaip R. M. du kartus spyrė į veidą. M., rankomis užsidengęs veidą, stengėsi išvengti smūgių. Po to atsikėlė Ž. A. su A. G., ir priėjo prie M.. Ž. A. kokius 4-5 kartus spyrė M. į šonus, o A. G. kumščiais smūgiavo M. į nugarą, šonus ir pilvą ir galėjo suduoti apie 10 smūgių. Mušamas M. Ž. buvo susirietęs ir rankomis užsidengęs galvą. Po to R. paėmė kambaryje buvusias aliuminines kopėčias, ir jas pastūmė ant M.. M. tuo metu galvą buvo užsidengęs antklode. Virsdamos kopėčios pataikė M. į galvą. A. G. su Ž. A. M. pradėjo mušti paraginti R., kuri pasakė, kad ateitų padėti mušti M.. Po sumušimo M. Ž. skundėsi skausmais (49-50 b. l.).
Įtariamoji R. M. paaiškino, kad 2013-12-03 apie 22.30 val. užėjo į vaikų (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, antrosios šeimynos kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame tuo metu buvo Ž. A., A. G., R. V., T. Ž. ir M. Ž.. Atėjusi pastebėjo, kad M. Ž. yra apsivilkęs jos marškinėlius ir dėl to supyko. M. Ž. atsakė, kad jam marškinėlius davė auklėtoja. Ji pasakė M. Ž. „gausi dabar į galvą“ ir sėdinčiam įspyrė vieną kartą koja į galvą. Kai M. Ž. atsigulė ant savo lovos, ji koja pradėjo mindyti jo galvą. M. Ž. rankos kumščiu sudavė jai į koją, liepė jai baigti, niekieno pagalbos neprašė. Tuo metu į kambarį atėjo darbuotoja G. P., kuri atitraukė ją nuo M. Ž., užgesino šviesą kambaryje. Ji grįžo į savo kambarį, bet po 10 minučių vėl sugrįžo ir tada ant M. Ž. užmetė kopėčias, o Ž. A. ir A. G. pradėjo mušti M. Ž.. Matė, kaip Ž. A. sudavė M. Ž. rankos kumščiu į koją ir į galvą, o A. G. spyrė koja M. Ž. į koją ir rankos kumščiu sudavė smūgį į nugarą. Ji daugiau nė vieno smūgio nebesudavė. Pasakė, kad eina miegoti, ir liepė Ž. A. bei A. G. nebelįsti prie M. Ž.. Tuo konfliktas baigėsi, visi sugulė į savo lovas. Kambaryje buvę T. Ž. su R. V. gulėjo savo lovose, M. Ž. nemušė. Praėjus maždaug 3 dienoms iš po šio įvykio, ji M. Ž. atsiprašė, ir šis jai atleido (53-54, 56-57 b. l.).
Įtariamasis Ž. A. paaiškino, kad 2013 metų gruodžio 3 dieną apie 22.30 val. kartu su R. V., A. G., T. Ž. ir M. Ž. buvo „(duomenys neskelbtini) antrosios šeimynos kambaryje nr. (duomenys neskelbtini). Visi ruošėsi eiti miegoti, kai į kambarį atėjo R. M.. Pamačiusi, kad M. Ž. yra apsivilkęs jos marškinėlius, su šiuo susiginčijo. Ką tiksliai jam sakė, neprisimena. R. M. nieko nesakiusi spyrė koja M. Ž. (į kokią kūno vietą, nematė), ir užmetė ant M. Ž. kambaryje buvusias kopėčias. Jie visi tuo metu gulėjo savo lovose. Kai į kambarį atėjo R. M., šviesa buvo užgesinta. Nors šviesa ir buvo užgesinta, tačiau viską buvo galima matyti dėl iš lauko sklindančios šviesos. Po to R. M. paprašė jo ir A. G. padėti sumušti M. Ž.. Jie sutiko. Pirmas prie M. Ž. priėjo A. G. ir sudavė ranka iki dviejų smūgių, matė, kad sudavė į pilvą. Po to jis sudavė M. Ž. ranka vieną smūgį į ranką bei vieną kartą įspyrė į koją. Tuo konfliktas baigėsi. Prisimena, kad jų raminti buvo atėję globos namų darbuotoja G., po to V.. Jis M. Ž. atsiprašė ir šis jam atleido, jie abu susitaikė. Smurtavo prieš M. Ž. pirmą kartą. Dėl savo veiksmų gailisi (64-65 b. l.).
2013-12-05 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, sudaryta įvykio vietos schema, fotografuota (13-16 b. l.).
2013-12-04 M. Ž. protokolas – pareiškimas, kuriame jis nurodė, kad buvo sumuštas 2013-12-03 apie 22.30 val. vaikų (duomenys neskelbtini) (12 b. l.).
2013-12-19 dokumentų pateikimo protokolas, pateikta specialisto išvada dėl M. Ž. padaryto sveikatos sutrikdymo, neįgaliojo pažymėjimas, darbingumo lygio pažyma, pažyma dėl M. Ž. (20-21 b. l.).
Specialisto išvada Nr. pG 9/14-1764/13(04), kurioje nurodyta, kad M. Ž. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinėje nugaros pusėje ir kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimas dešiniame antakyje, sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau šešių trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais paveikus veidą, nugarą ir kairę šlaunį. M. Ž. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (27 b. l.).
2014-11-13 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo R. M. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d. padarymą (147-149 b. l.).
2014-11-13 Šiaulių apylinkės teismo nutartis, kuriuo Ž. A. pripažintas nepakaltinamu (150-151 b. l.).
Išdėstyti rašytiniai įrodymai, t. y. A. G. prisipažinimas ir apklausos protokole užfiksuotų jo paaiškinimų turinys, nukentėjusiojo M. Ž., liudytojų G. P., R. V., V. E., T. Ž. apklausos protokoluose nurodytos aplinkybės, kiti rašytiniai įrodymai – įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada, neginčijamai patvirtina, kad A. G., veikdamas kartu su R. M. ir Ž. A., smurtavo prieš nukentėjusįjį. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis, kilus konfliktui tarp nukentėjusiojo ir R. M., panaudojo M. Ž. atžvilgiu fizinį smurtą, suduodamas jam smūgius į pilvą, šonus, kojas, kas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokios aplinkybės leidžia neginčijamai teigti, kad A. G., smurtaudamas prieš nukentėjusįjį M. Ž., ir sukeldamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą bei fizinį skausmą, padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog A. G. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu (145 b. l.).
Prokurorė, siūlydama užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam už nusikalstamą veiką siūlo skirti 15 parų arešto bausmę, remiantis LR BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Kaltinamasis su siūloma bausme ir jos dydžiu sutiko, prašė skirti kuo mažesnį terminą (145 b. l.).
Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teisme išnagrinėjus bylą, nenustatyta.
Skirdamas kaltinamajam A. G. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
A. G. anksčiau teistas (138-139, 140-142 b. l.), praeityje baustas administracine tvarka (154-155 b. l.), nedirbantis (153 b. l.), Lietuvos darbo biržoje neregistruotas (153 b. l.). Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus A. G. baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Į paskirtą bausmę įskaitytinas A. G. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2014-11-29 19.00 val. iki 2014-12-01 15.10 val. (dvi paros) (128, 131 b. l.).
A. G. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (146 b. l.), paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,
nusprendė:
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 15 (penkiolikos) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir sumažintą bausmę A. G. paskirti 10 (dešimties) parų areštą. Arešto bausmę atliekant areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. G. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.
Į paskirtą bausmę įskaityti A. G. laikino sulaikymo laiką nuo 2014-11-29 19.00 val. iki 2014-12-01 15.10 val. (dvi paras).
A. G. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą..
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.