Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-04-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-407-533-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-22
Bylos Nr.
1A-407-533-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Pranytė-Zalieckienė, Audronė Kartanienė, Viktoras Dovidaitis
Nuteistasis
V. K., D. V.
Civilinis ieškovas
V. S.
Advokatai
Liudmila Karvelienė
Kategorijos
Pranešėjas V. Dovidaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-407/09Teisėja V. Jurkštienė Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.8.5., 1.1.8.7., 1.1.2.14.1.2.2., 1.1.2.14.1.2.4., 2.1.15.3.3.2., 2.4.6.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTI S

2009 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Viktoro Dovidaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Audronės Kartanienės, Daivos Pranytės-Zalieckienės,

sekretoriaujant Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorei Nijolei Bareikienei,gynėjams advokatams Liudmilai Karvelienei, Aldevinui Antanui Švedui,nuteistiesiems V. K., D. V.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. K. ir D. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 253 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems mėnesiams ).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.

D. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Iš nuteistųjų V. K. ir D. V. nukentėjusiajam ir civilinio ieškovui V. S. solidariai priteista 3993 Lt. žalos atlyginimo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. S. firmai „(duomenys neskelbtini)“ solidariai priteista 24000 Lt. žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. ir V. K. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, pagrobė svetimą turtą, įsibraunant į patalpą ir automobilį, o būtent: jie, turint tikslą pagrobti svetimą turtą, 2008 m. balandžio mėnesį nuo 20 d. 23.00 val. iki 21 d. 6.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, atėjo prie namo Nr. 7 tvoros, kuri ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatvės namo Nr. 8 tvora. V. K. stovėjo ir stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų vykdomam nusikaltimui, o jo nurodymu D. V. perlipo per tvorą ir pagrobė prie (duomenys neskelbtini) gatvės Nr.8 namo pavėsinės stovėjusį V. S. priklausantį dviratį „Madison Atlanta“ už 400 Lt., kurį perdavė už tvoros stovėjusiam V. K., po to, toliau tęsdami nusikalstamą veiką, V. K. nurodymu D. V. įsibrovė į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio namo Nr. 8 rūsį ir, V. K. paduotu jam laužtuvu išlaužęs duris, pagrobė V. S. priklausančius daiktus: slides „FISHER“ už l 000 Lt., slides „Atomic“ už 1500 Lt., slidžių „Atomic“ lazdas už 180 Lt., kitas slidžių lazdas už 70 Lt., krūmų pjovimo agregatą „HUGSV ARNA“ už 2500 Lt., žolės elektrinį trimerį už 400 Lt., nardymo kostiumą „NEIL PR YDE“ už l 000 Lt., juodos spalvos plastmasinę dėžę su įrankiais bendrai už 80 Lt., l0 m. elektrinį prailgintuvą už 10 Lt., slidžių maišą „FISHER“ už 160 Lt., akumuliatoriui pakrauti elektrinį pakrovėją už 40 Lt., dviratį „Baltic vairas“ už 400 Lt., krepšinio kamuolį už 300 Lt., žaidimo metalinius rutulius už 100 Lt., grąžtą „Rebier“ už 150 Lt., oro kompresorių už 80 Lt., namo raktą „ASSA“ su namo signalizacijos pultu už 150 Lt., virtuvinį peilį už 5 Lt., prožektorių už 20 Lt., daugiafunkcinines reples už 11 Lt., 5 m. ruletę už 5 Lt., GSM komunikatorių su 3 antenom už 360 Lt., tinklelį už 300 Lt., mikroschemos prailgintuvą, neturintį materialinės vertės, perdavė šiuos daiktus už tvoros stovinčiam V. K., po ko toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, D. V. grįžo į rūsį, per jį pateko į namo garažą, kur stovėjo automobilis „PEUGEOT 607“, v/n (duomenys neskelbtini) ir, V. K. paliepus, D. V. atidarė neužrakinto automobilio vairuotojo dureles, automobilyje aptiktu vartų nuotolinio valdymo pulteliu atidarė garažo vartus, užvedimo spynelėje paliktu rakteliu užvedė automobilį ir nuvažiavo juo prie (duomenys neskelbtini) gatvės namo Nr. 7, kur į automobilį įsėdo V. K.. Tokiu būdu bendrai veikdami D. V. ir V. K. slaptai pagrobė V. S. firmai „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 24000 Lt. vertės automobilį „PEUGEOT 607“, v/n. (duomenys neskelbtini) su jame buvusiais asmeniniais V. S. daiktais: garažo vartų nuotolinio valdymo pulteliu už 300 Lt., automobilio CD grotuvu už 2000 Lt., CD kompaktinių plokštelių kolekcija už 600 Lt., keltuvu už 30 Lt., raktu ratams atsukti už 12 Lt., miegmaišiu „Oslo“ už 80 Lt., tuo padarydami nukentėjusiajam V. S. 12243 Lt. turtinę žalą, o V. S. firmai „(duomenys neskelbtini)“ 24000 Lt. turtinę žalą.

Taip pat V. K. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, o būtent: jis 2008 m. vasario mėnesį teisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir iš nenustatyto asmens, neturėdamas leidimo, neteisėtai įsigijo šaunamąjį ginklą „BAIKAL“.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. K. apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti bylą ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Tvirtina, kad neatliko kaltinime nurodytų veiksmų. D. V. nedavė jokių nurodymų, šis savo iniciatyva įvykdė vagystę. Apie D. V. įvykdytą nusikaltimą jis žinojo, nes D. V. jo klausė kaip užsiveda automobilis ir vėliau šiuo automobiliu D. V. pro jį pravažiavo. Paprašytas D. V., kartu nuvažiavo į metalo supirktuvę ir mišką, kuriame buvo paslėptas automobilis. Mano, kad nebuvo pagrindo pripažinti jį D. V. bendrininku.

Skunde nurodo, kad skiriant bausmę, teismas nepagrįstai jo prisipažinimą įvertino kaip dalinį. Apie įvykį jis davė išsamius parodymus. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad jis yra jauno amžiaus, turi šeimą ir mažametį vaiką.

Apeliantas V. K. taip pat nesutinka su nukentėjusiojo pateiktu pavogtų daiktų sąrašu, nes eilę išvardintų daiktų D. V. jam nedavė ir nei jis, nei D. V. jų nematė.

Nuteistasis D. V. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti bausmę ir sumažinti civilinio ieškinio dydį. Skiriant bausmę teismas neatsižvelgė į tai, kad jis prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi ir raštiškai atsiprašė nukentėjusiojo, taip pat pasižadėjo atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Be to, padėjo sugrąžinti pavogtus daiktus, nurodydamas pareigūnams vietą, kurioje jie buvo slepiami. Pažymi, kad nusikaltime jo vaidmuo buvo antraeilis, nes tik vykdė bendrininko V. K. nurodymus. Todėl teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimas buvo padarytas bendrininkų grupėje.

D. V. nuomone, nustatant civilinio ieškinio dydį, teismas neįvertino faktinės pavogto automobilio kainos: automobilis nėra naujas, jo kaina svyruoja nuo 21000-24000 Lt., todėl nebuvo pagrindo priteisti didžiausią jo vertę. Civilinis ieškinys turėtų būti atitinkamai sumažintas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė skundus tenkinti. Prokurorė prašė nuteistųjų skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų V. K. ir D. V. apeliaciniai skundai atmestini.

1. Dėl nuteistojo V. K. apeliacinio skundo argumentų

Išanalizavusi bylos medžiagą, kolegija konstatuoja, kad byloje yra pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių daryti neginčijamą išvadą, jog V. K. 2008-04-20 padarytoje nusikalstamoje veikoje, numatytoje BK 178 str. 2 d., kurios metu iš (duomenys neskelbtini) gatvės namo Nr. 8, Vilniuje, pavėsinės, rūsio ir garažo buvo pagrobtas V. S. ir jo firmai „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtas, kartu su D. V. dalyvavo kaip bendravykdytojas.

Priešingai nei teigia apeliantas V. K., jo kaltė įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ištirtais ir nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. nustatytų taisyklių įvertintais įrodymais: t. y. iš dalies paties nuteistojo V. K. parodymais, nuteistojo D. V., nukentėjusiojo V. S. ir liudytojo D. S. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolais, tarnybiniais pranešimais, poėmio ir apžiūros protokolais, kratos protokolais bei kita bylos medžiaga.

Nors nuteistasis V. K. neigė davęs D. V. nurodymus ir prisidėjęs prie automobilio vagystės, tokie jo teiginiai įvertinti kritiškai ir atmesti teisingai, nes prieštarauja kitiems surinktiems įrodymams, kuriais abejoti nėra pagrindo. Bylos teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis V. K. patvirtino, kad suprato, jog D. V. nori apvogti jo kaimyną V. S., ir tam neprieštaravo, nes paėmė D. V. per tvorą jam perduodamus daiktus ir juos sunešė į savo garažą. Taip pat žinojo, kad D. V. eina vogti kaimyno automobilį. Tačiau nurodė, kad į D. V. pagrobtą automobilį jis nesėdo, neslėpė jo miške ir neprisidėjo prie jo ardymo. Beveik analogiškas aplinkybes apklausiamas teisme nurodė ir nuteistasis D. V.. Kita vertus, svarbu pažymėti, kad nuo ikiteisminiame tyrimo pradžios D. V. tvirtino, jog mintis pagrobti kaimyno daiktus kilo V. K.. Pastarojo nurodymu jis iš V. S. pavėsinės paėmė dviratį, kurį abu su V. K. nunešė į garažą, peršlifavo ir perdažė, po ko vėl grįžo prie tvoros. V. K. jam pasakė pažiūrėti, ar galima patekti į namą ir iš ten ką nors pavogti. Po to V. K. nurodymu paėmė laužtuvą ir įsilaužė į rūsį. Iš ten pavogtus daiktus nunešė į V. K. garažą. Vėl V. K. nurodymu grįžo į rūsį pažiūrėti, ar galima patekti į namą. Nepatekus į namą, per rūsį pateko į garažą, kuriame stovėjo automobilis. Apie tai jis pasakė V. K. ir šis liepė, nesuveikus signalizacijai, automobilį paimti. Paaiškinus V. K. kaip užvesti automobilį su automatine pavarų dėže, pagrobtu automobiliu atvažiavo prie V. K. namų, kur į automobilį įsėdo ir V. K.. Kiek pavažiavus, V. K. persėdo į vairuotojo vietą, o jam liepė grįžti pas jį ir paslėpti pagrobtus daiktus. Dauguma daiktų užkasė, perdažytas dviratis liko stovėti garaže, o visą kitą pastatė į V. K. namo rūsį. Po to pėsčiomis nuėjo į mišką, kur visą naktį ardė pagrobtą automobilį. Šiuos savo parodymus D. V. nuosekliai patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ir apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją.

Analizuojant D. V. ir V. K. teisme duotus parodymus visų įrodymų kontekste, matyti, kad D. V. ir V. K. esmines nusikalstamos veikos aplinkybes aiškino iš esmės skirtingai. Visų pirma, pasak D. V., apie automobilio vagystę V. K. jis pranešė po dviejų dienų, kad privažiavo prie vogto automobilio ir jam palindus po automobiliu toliau jį ardyti, jie buvo sulaikyti pareigūnų. Tuo tarpu V. K. nurodė, kad kai D. V. nuvežė į mišką, šis nuėjo prie pagrobto automobilio. Tuomet iš miško išbėgo pareigūnai ir jį sulaikė. Nuo pagrobto automobilio jis stovėjo maždaug 8 metrų atstumu. Antra, D. V. aiškino, kad pavogtus daiktus sunešė pas V. K.. Kai kuriuos daiktus norėjo pasilikti sau, o likusius parduoti, nes reikėjo pinigų pragyvenimui. Tuo tarpu V. K. nurodė, kad pagrobtus daiktus žadėjo parduoti, tačiau nesitarė su D. V. pasidalinti pinigus. Vieną krepšį pavogtų daiktų paprašė pasaugoti draugą O. S., o likusieji – liko pas jį namie.

Iš tarnybinių pranešimų matyti, kad organizuotos pasalos Gailiūnų miške, kuriame buvo aptiktas išardytas V. S. firmai priklausantis automobilis „PEUGEOT 607“, metu buvo pastebėtas į įvykio vietą atvažiuojantis automobilis „AUDI 80“ (kaip vėliau nustatyta – priklausantis D. S.), kuris prie išardyto automobilio privažiavo galu ir iš jo išlipo du vaikinai. Buvo sulaikytas V. K., o antrasis vaikinas (kaip vėliau nustatyta – D. V.) pabėgo (t. 1, b. l. 49, 50). Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad pas sulaikytą V. K. kratos metu bute ir garaže, esančiuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. 7, buvo rasti V. S. priklausantys daiktai, taip pat pas O. S. buvo rasti daiktai, kuriuos, kaip jis paaiškino, įsigijo iš V. K. (t. 1, b. l. 107, 109-114). Taigi, priešingai nei teigė V. K., šie daiktai O. S. buvo perduoti ne pasaugoti. Be to, paneigta V. K. versija, kad jis nebuvo prie pagrobto automobilio.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. K. ir D. V. padarytus atskirus nusikalstamus veiksmus kvalifikavo kaip tęstinė nusikalstama veika, kadangi jie buvo susieti vieningos tyčios – pagrobti V. S. name esančius vertingus daiktus, ir siekiant vieningo rezultato – pagrobtus daiktus realizuoti ir gautus pinigus pasidalinti. Neginčijamai nustatyta, kad V. K. veikė kartu su bendrininku, pats atliko BK 178 str. 2 d. numatytos veikos sudėtį sudarančių veiksmų dalį – paėmė per tvorą D. V. jam perduodamus pagrobtus daiktus, laikė juos savo namuose, kartu su D. V. išardė pagrobtą automobilį, pristatė jo detales į metalo supirktuvę ir jas pardavė, dalį pagrobtų daiktų realizavo draugui O. S., todėl V. K. atsako ne vien tik už savo veiksmus, bet už visą bendrininkų grupės padarytą veiką, kurią apėmė susitarimas ir tyčia. Pažymėtina, kad iš anksto numatytas, detalus nusikaltimo padarymo planas, vaidmenų pasiskirstymas nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Asmenų susitarimas bendrai atlikti nusikalstamą veiką galimas žodžiu, raštu konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.).

Skundo motyvas, kad nuteistasis nevogė visų kaltinime nurodytų daiktų, atmestinas kaip nepagrįstas. Tai, kad V. K. neprisipažino pavogęs dalies kaltinime išvardintų daiktų, nesuteikia pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais apie jam nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstė išsamius motyvus dėl nusikaltimu padarytos žalos vertinimo, todėl kolegija dėl jų nesikartos.

Įvertinusi skundžiamo nuosprendžio bausmių skyrimo motyvus, kolegija daro išvadą, kad nuteistajam V. K. paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek jos dydžiu atitinka BK 54 str., 58 str., 61 str. bausmės skyrimui nustatytus reikalavimus, pirmosios instancijos teismas įvertino veikų pavojingumo laipsnį (padaryti du apysunkiai nusikaltimai), kaltės formą (tiesioginė tyčia), nusikaltimo padarymo aplinkybes, nusikalstamų veikų stadijas (nusikaltimai baigti), tyrė nuteistojo asmenybę – anksčiau 5 kartus teistas, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, daug kartų baustas administracine tvarka, įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, nustatyta priklausomybė opioidams, nusikaltimu padaryta turtinė žala iki šiol neatlyginta, nustatė vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę (V. S. turto pagrobimas padarytas bendrininkų grupėje). Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, pagrįstai parinko sankcijose už padarytas atskiras veikas griežčiausias iš nurodytų bausmių rūšių - laisvės atėmimą, be to, paskirtos bausmės nežymiai viršijančios BK 178 str. 2 d. ir 253 str. 1 d. sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Bausmės subendrintos nuteistajam palankesniu – dalinio bausmių sudėjimo būdų. Todėl paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, švelninti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

2. Dėl nuteistojo D. V. apeliacinio skundo argumentų

D. V. neginčydamas savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos teigia, kad teismas jam nepagrįstai nepaskyrė švelnesnės bausmės. Nusikaltimo padaryme jo vaidmuo buvo antraeilis, jis tik vykdė V. K. nurodymus, todėl nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikalto bendrininkų grupėje. Jis prisipažino dėl veikos, labai gailisi ir nurodė pareigūnams vietą, kur buvo slepiami vogti daiktai, o tai švelnina jo atsakomybę. Apylinkės teismas, skirdamas D. V. bausmę, atsižvelgė į visas reikšmingas bylos aplinkybes ir BK 41 str., 54 str., 58 str. reikalavimų nepažeidė. Atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją – tai, kad padarytas baigtas tyčinis apysunkis nusikaltimas, įvertino ir nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis – anksčiau 4 kartus teistas, pagrinde už nusikaltimus nuosavybei, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, yra jauno amžiaus, tačiau nedirba ir nesimoko, žala neatlyginta. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė yra aiškiai per griežta.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino D. V. atsakomybę švelninančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino dėl veikos ir gailisi, padėjo ją išaiškinti, nes viso proceso metu nuteistasis nebuvo nuoseklus, pakeitė parodymus.

D. V. skundo motyvas, kad jo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis, atmestinas, kadangi įrodyta, jog jis veikė kartu su bendrininku, pats atliko BK 178 str. 2 d. numatytos veikos sudėtį sudarančių veiksmų dalį – įsibrovė į patalpą, per tvorą V. K. perdavinėjo V. S. priklausančius daiktus ir įvykdė automobilio vagystę, todėl jis atsako ne vien tik už savo veiksmus, bet už visą bendrininkų grupės padarytą veiką, kurią apėmė susitarimas ir tyčia.

Be to, apeliantas nepagrįstai prašo sumažinti solidariai iš jo ir V. K. priteisto civilinio ieškinio dydį, motyvuodamas tuo, kad pagrobto automobilio vertė yra ženkliai mažesnė, t. y. tik 21000 Lt. Byloje nustatyta, kad UAB „Žibintas“ darbuotojų vertinimu, automobilio „PEUGEOT 607“ kainos santykis gali svyruoti nuo 21000-24000 Lt. priklausomai nuo automobilio variklio ir komplektacijos (t. 3, b. l. 79, 81). Šiuo atveju, neturint galimybę nustatyti konkrečią automobilio kainą, teismas pagrįstai priteisė didžiausią galimą jo rinkos vertės kainą - 24000 Lt., kuri nėra aiškiai per didelė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, konstatuoja, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. sausio 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti nuosprendį dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo V. K. ir D. V. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Viktoras DovidaitisTeisėjai Audronė KartanienėDaiva Pranytė-Zalieckienė