Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2017-07-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-4310-1058/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-07-27
Bylos Nr.
A5.-4310-1058/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01951-2017-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Pažeidėjas
A. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-4310-1058/2017Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01951-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. liepos 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,sekretoriaujant Renatai Vanagienei,

dalyvaujant Lietuvos respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovui Giedriui Kriūnui,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. birželio 13 d., apie 9.30 val. patikrinimo metu nustatyta, kad A. K., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, esant darbo sutarties požymiams leido A. A., V. A. ir K. S. dirbti griovimo darbus statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), su jais nesudaręs darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka prieš vieną darbo dieną nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie jų darbo pradžią, taip pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje, administracinio nusižengimo protokole (b. l. 2) ir tyrimo metu 2017 m. liepos 18 d. pateiktame paaiškinime (b. l. 4) A. K. pažeidimą pripažino pilnai ir gailėjosi. Patvirtino, kad jo vadovaujamoje MB „(duomenys neskelbtini)“ apie mėnesį laiko dirbo A. A. nesant sudarytos rašytinės darbo sutarties ir apie jo darbo pradžią nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui. Taip pat nurodė, kad V. A. ir K. S. MB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo pirmą dieną, su jais taip pat nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis ir apie darbo pradžią nepranešta VSDFV. Visiems nurodytiems asmenims buvo išduota speciali darbo apranga ir darbo priemonės, V. A. ir K. S. turėjo atlikti statybvietės valymo darbus. A. K. pažymėjo, kad iš Darbo biržos dažnai jam yra atsiunčiami įdarbinti asmenys, neretai jie dirba tik vieną dieną, todėl, mano, kad tokių asmenų įdarbinimas įstatyme nustatyta tvarka yra netikslingas ir jis to nedarys. Patvirtino, kad jam yra žinoma, jog asmuo gali pradėti dirbti tik sudaręs darbo sutartį ir pranešimo apie asmens įdarbinimą VSDFV tvarka.

Teismo posėdyje institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas G. Kriūnas prašė skiriant nuobaudą atsižvelgti į nelegaliai dirbusių darbuotojų darbo pobūdį ir jo pavojingumą, taip pat į A. K. požiūrį į padarytą pažeidimą ir skirti administracinę nuobaudą, artimą sankcijos vidurkiui.

Motyvuojamoji dalis

Be paties A. K. prisipažinimo, jo kaltę padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą patvirtina byloje esantys įrodymai: A. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2); liudytojo A. A. rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad įmonėje dirbo vieną mėnesį, objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atliko griovimo darbus. Apie darbą jam pasakė draugas, tada jis susitiko su viršininku ir susitarė dirbti valandinį darbą, buvo sutarta, kad už valandą bus mokama 3,50 Eur, davė savo duomenis, ir laukė, kol jam atveš pasirašyti darbo sutartį. Aprangą ir šalmus jam išdavė A. K. (b. l. 5); liudytojo V. A. rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad įmonėje dirbo pirmą dieną, objekte (duomenys neskelbtini), atliko griovimo darbus, dėl darbo užmokesčio tarėsi su vadovu, buvo sutarta, kad už valandą bus mokama 3,50 Eur, darbo sutarties dar nepasirašė, šalmus ir aprangą jam išdavė A. K., 2017 m. birželio 13 d. dirbo nuo 9 val. (b. l. 6 ); liudytojo K. S. rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad įmonėje dirba pirmą dieną, (duomenys neskelbtini) objekte atliko griovimo darbus, darbą jam pasiūlė A. K., buvo sutarta, jog už valandą bus mokama 3,50 Eur, buvo padavęs savo dokumentus, tačiau darbo sutarties dar nebuvo pasirašęs, jam žadėjo sutartį atvežti šiandien, t. y. 2017 m. birželio 13 d., aprangą ir šalmus jam išdavė A. K. (b. l. 7); tyrimo veiksmų protokolas, iš kurio matyti, kad 2017 m. birželio 13 d., 9.35 val. patikrinimo MB „(duomenys neskelbtini)“ metu statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini) rasti griovimo darbus atliekantys asmenys A. A., V. A. ir K. S.. Asmenys paaiškino, kad dirba MB „(duomenys neskelbtini)“, patikrinus nustatyta, kad šių asmenų Sodros sąrašuose nėra (b. l. 8); iš VSDFV informacinės sistemos išrašo matyti, kad A. A., V. A. ir K. S. MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų sąraše nėra (b. l. 9); nelegalaus darbo tyrimo aktas, kuriame nurodyta, kad 2017 m. birželio 13 d., apie 9.40 val. buvo atliktas patikrinimas statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu objekte rasti vidinės sienos griovimo darbus atliekantys A. A., V. A. ir K. S.. V. A. ir K. S. paaiškino, kad dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ pirmą dieną, dėl darbo sąlygų tarėsi su vadovu Andriumi, darbo sutarties dar nepasirašė, už valandą gauna 3,50 Eur. Asmenines saugos priemones jiems išdavė A. K.. Iš esmės analogiškus parodymus pateikė ir A. A., kuris nurodė kad įmonėje dirba apie mėnesį laiko. Patikrinimo metu VSDFV teritorinis skyrius apie minėtų asmenų socialinio draudimo pradžią neinformuotas. Tyrimo metu apklaustas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. K. paaiškino, kad minėtų asmenų neįformino, kadangi norėjo pažiūrėti ar jie tiks darbui (b. l. 3); VĮ „Registrų centro“ išraše nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi yra A. K. (b. l. 14) bei kita rašytinė bylos medžiaga.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Nelegaliu darbu pagal DK 98 straipsnio 1 dalį laikomas darbas, kai esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, t. y. kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, dirbamas nesudarius darbo sutarties; taip pat, kai darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Pažymėtina, jog DK 99 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Taigi, tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. K., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir esant darbo sutarties požymiams leido A. A., V. A. ir K. S. dirbti neįforminęs su jais rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka prieš vieną darbo dieną nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui apie jų darbo pradžią. Teismui nekyla abejonių, kad būtent A. K. kaip įmonės direktorius turėjo imtis veiksmų, kad darbo santykiai būtų įforminti tinkamai, būtent jis buvo sutaręs su darbuotojais dėl darbo, aprūpinęs juos darbo apranga ir apsaugos priemonėmis, todėl jis yra tinkamas atsakomybės subjektas. Tarp A. K., kaip įmonės direktoriaus ir A. A., V. A. bei K. S. buvo susiklostę darbo santykiai, t. y. visi trys asmenys atliko darbines funkcijas darbdavio naudai, buvo dirbama už iš anksto sutartą atlyginimą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad A. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina, kad įstatyme nustatyta asmenų įdarbinimo tvarka ir iš jos darbdaviui kylančios pareigos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl darbdavys neturi pasirinkimo teisės vykdyti šias nuostatas ar ne. Teismas atkreipia dėmesį, kad DK 36 straipsnyje yra nustatyta galimybė susitarti dėl išbandymo laikotarpio, kurio metu, tiek darbdavys, tiek darbuotojas per nustatytą laikotarpį gali apsispręsti tęsti ar nutraukti darbo santykius, tačiau bet kuriuo atveju, su darbuotoju turi būti sudaroma rašytinė darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą pranešama VSDFV, nustatant draudiminio laikotarpio pradžią. DK nuostatos nenumato darbdaviui teisės leisti darbuotojui pabandyti dirbti tam tikrą darbą arba darbdaviui pasižiūrėti, ar asmuo yra tinkamas darbui, kol su juo nėra sudaryta rašytinė darbo sutartis. Atsižvelgiant į tai, A. K. sprendimas įstatyme nustatyta tvarka neįforminti darbo santykių su A. A., V. A. bei K. S. laikytinas administraciniu nusižengimu ir sukelia jam atsakomybę už nelegalų darbą.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis) ir nelegaliai dirbusių asmenų skaičių (nustatyta, kad įmonėje nelegaliai dirbo 3 asmenys), tai, kad nelegaliai dirbę darbuotojai, būdami darbdavio neapdrausti, dirbo padidinto pavojingumo sąlygomis, atliekant pastato griovimo darbus. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad A. K. prisipažino ir gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama A. K. asmenybė – Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis praeityje teistas, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, dirba, iš jo žodžių, išlaiko nepilnametį vaiką. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti A. K. paskyrus baudą, kurios dydis nustatytinas artimesnis minimaliam ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos dydžiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

A. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1300 EUR dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: 17070235498. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėja Giedrė Telksnienė