- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-13
- Bylos Nr.
- 1A-441/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jonas Algimantas Venckus (pran.), Violeta Ražinskaitė, Elena Vainienė
- Nuteistasis
- R. P.
- Civilinis ieškovas
- M. V., M.
- Advokatai
- Leonora Vasiliauskienė
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. , nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Priteista iš R. P. L. S. 4 623,65 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, M. V. 1 500 Lt materialiniam išlaikymui ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
R. P. nuteistas už tai, kad 2005 m. gruodžio 19 d., apie 24 val., I. mieste, A. gatvėje, prie garažų, esančių šalia daugiabučio gyvenamojo namo Nr. XX, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su T. V. metu griebė pastarajai ranka už kaklo, ją pastūmė ir rankomis tyčia sudavė nukentėjusiajai mažiausiai aštuonis smūgius į galvos sritį bei du smūgius į kairio žasto ir kairio dilbio sritis. Šiais veiksmais T. V. kaltinamasis padarė šiuos sužalojimus: poliežuvinio kaulo dešiniojo didžiojo rago lūžį su minkštuosiuose audiniuose esančiomis kraujosruvomis abipus kaklo, poodinę kraujosruvą kairiojo žasto apatinio trečdalio vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kairiojo dilbio alkūnkaulio paviršiaus viršutiniame trečdalyje, odos nubrozdinimą nosyje, odos nubrozdinimą, poodinę ir kraujosruvą minkštuosiuose audiniuose dešinio skruostikaulio kūno – antakio srityje, muštinę žaizdą, poodinę ir minkštųjų audinių kraujosruvą kairio antakio srityje, muštinę žaizdą apatinės lūpos dešinėje, poodinę ir minkštųjų audinių kraujosruvą smakro dešinėje, gleivinės pažeidimą su kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje kairėje, kraujosruvą dešiniajame ausies kaušelyje, minkštųjų audinių kraujosruvą dešinėje smilkininėje-momeninėje srityje, minkštųjų audinių kraujosruvą kairėje momeninėje srityje, kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, minkštųjų audinių kraujosruvą kairėje smilkininėje srityje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio (100 gramų purių kraujo krešulių). Tai komplikavosi galvos smegenų ir galvos smegenų kamieno pabrinkimu, kvėpavimo – širdies veiklos sutrikimu, ko pasekoje T. V. mirė.
Nuteistasis R. P. mano, jog yra per griežtai nubaustas. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog nebuvo atsižvelgta į jo prisipažinimą bei gailėjimąsi, padėjimą tyrimui bei tai, jog įvykdyta ne tipinė žmogžudystė, o itin susijaudinus, nes daužė tol, kol jam pačiam skaudėjo, o nužudyti nenorėjo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuteistasis R. P. prašo sušvelninti jam bausmę.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. V. apeliaciniame skunde nurodo, jog R. P. nusipelnė didesnės bausmės: jis mušė jos motiną smūgiais į galvą, paliko ją bejėgišką žiemos sąlygomis, nekvietė medikų, nors laiku suteikus pagalbą, motiną galima buvo išgelbėti. Apeliantė nurodo, jog R. P. kūne nerasta smurto žymių, todėl jo aiškinimą, kad motina pirmoji pavartojo smurtą jo atžvilgiu reikėjo vertinti kritiškai, toks nuteistojo aiškinimas vertintinas kaip nužudymo iš chuliganiškų paskatų maskuotė. Nukentėjusioji taip pat pažymi, kad laikantis nuteistojo versijos, po pirmojo smūgio motina turėjo jį paleisti, o likusieji smūgiai suduoti iš chuliganiškų paskatų.
M. V. taip pat nurodo, jog nepagrįstai netenkintinas jos ieškinys dėl 500 Lt turtinės žalos priteisimo, nes jai motina padovanojo 500 Lt gimtadienio proga. Tą sumą patvirtino L. S. ir jos neginčijo R. P. .
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. V. prašo Vilniaus apygardos teismo nuosprendį pakeisti: R. P. paskirti griežtesnę laisvės atėmimo bausmę bei priteisti jai 500 Lt turtinę žalą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. P. ir jo gynėja prašo nuteistojo skundą patenkinti, o nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. V. apeliacinį skundą atmesti.
Nukentėjusioji M. V. prašo jos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t. y. paskiriant nuteistajam griežtesnę laisvės atėmimo bausmę, o savo reikalavimo dėl turtinės žalos priteisimo atsisako. Tuo pačiu apeliantė prašo nuteistojo skundą atmesti.
Prokurorė prašo abu apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistojo gynėja prašo R. P. apeliacinį skundą patenkinti, o nukentėjusiosios skundą atmesti.
Nuteistojo R. P. ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės M. V. apeliaciniai skundai atmetami.
Vilniaus apygardos teismo skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl jį pakeisti, kaip to prašoma paduotuose apeliaciniuose skunduose, nėra pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė, o taip pat sutinkamai su įstatymo reikalavimais įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išanalizavęs teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nuosprendyje teismo išdėstytos išvados dėl nuteistojo kaltės, jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos išsamiai motyvuotos ir pagrįstos ištirtais įrodymais, todėl vertintina, kad baudžiamasis įstatymas pritaikytas teisingai. Kvalifikuoti nuteistojo veiką kaip padarytą didžiai susijaudinus, kaip teigiama apeliaciniame skunde, nėra pagrindo. Jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių nuteistojo teiginį, kad jis pavartojo prieš T. V. fizinį smurtą tik dėl pastarosios sukelto jam fizinio skausmo, ranka suspaudus lytinius organus, byloje nėra. Specialistui apžiūrėjus R. P. , jokių jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto pėdsakų, nerasta. Tuo pačiu pažymėtina, kad nuteistasis veikos padarymo metu buvo neblaivus.
Kaip seka iš apeliacinių skundų turinio, apeliantai išreiškė diametraliai priešingus reikalavimus. Nuteistasis mano esąs nubaustas perdaug griežtai, tuo tarpu nukentėjusioji prašo dar labiau sugriežtinti bausmę.
Kaip matyti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, pirmosios instancijos teismas spręsdamas nuteistajam bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimo klausimą, įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nustatytą kaltės formą ir rūšį, veikos padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką bei nuoširdų gailėjimąsi, o taip pat tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu lygi sankcijoje už tyčinį nužudymą numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Toks motyvuotas bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimas leidžia teigti, kad teismas teisingai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str. ir šių reikalavimų nepažeidė.
Kolegijos nuomone, nuteistajam R. P. paskirta individualizuota bausmė, kuri savo rūšimi ir dydžiu atitinka įstatymo reikalavimams, todėl ją laikyti per daug švelnia ar per daug griežta, kaip teigiama apeliaciniuose skunduose, pagrindo nėra.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. V. prašymas priteisti jai 500 Lt turtinės žalos atmestinas. Teismo sprendimas netenkinti minėto civilinio ieškinio vertintinas teisingu. Pažymėtina, kad apeliantė apeliacinės instancijos teismo posėdyje pati atsisakė šio reikalavimo, pripažindama jį nepagrįstu.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
nuteistojo R. P. ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės M. V. apeliacinius skundus atmesti.