- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-06
- Bylos Nr.
- 2-1716/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01436-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Danutė Milašienė, Egidijus Žironas
- Kreditorius
- K. S.
- Skolininkas
- Vilniaus Gedimino technikos universiteto
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Danutės Milašienės, Marytės Mitkuvienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus K. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus K. S. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, priteisiant iš skolininko Vilniaus Gedimino technikos universiteto įsiskolinimą už priverstinę pravaikštą bei palūkanas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip neteismingą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Kreditorius K. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, priteisiant iš skolininko Vilniaus Gedimino technikos universiteto 225 000 Lt už priverstinę pravaikštą bei 13 500 Lt palūkanas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 25 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus K. S. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui Vilniaus Gedimino technikos universitetui kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui. Teismas nurodė, kad bylas pagal pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėja apylinkės teismai (CPK 431 str. 6 d.). Teismas kreditoriui išaiškino, kad jis gali kreiptis į apylinkės teismą pagal skolininko buveinės adresą: Saulėtekio al. 11, Vilnius, kuris yra Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo veiklos teritorijoje (CPK 29 str., 431 str. 6 d.). Teismas atkreipė kreditoriaus dėmesį, kad kreipimasis į teismą supaprastinta tvarka nesuponuoja asmeniui teisės dar kartą pareikšti reikalavimo, kurio teisėtumas bei pagrįstumas teismuose jau buvo įvertintas (CPK 137 str. 2 d. 4 p., 432 str.). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad kreditoriaus darbo ginčas su jo buvusiu darbdaviu dėl atleidimo iš darbo, įskaitytinai ir dėl priverstinės pravaikštos, visų instancijų teismuose jau yra ne kartą nagrinėtas įvairiais aspektais. Teismas pažymėjo, kad kreditoriui pareiškus aiškiai nepagrįstą reikalavimą, teismas gali jam paskirti iki 1 000 Lt dydžio baudą, be to, įstatymų nustatyta tvarka jis gali būti įpareigotas atlyginti dėl nesąžiningo reikalavimo pareiškimo kitų asmenų patirtus nuostolius (CPK 440 str.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Kreditorius K. S. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui klausimą nagrinėti iš naujo. Kreditorius teigia, kad skundžiama nutartimi yra pažeistos CPK 435 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos teisės normos, nes nutartyje yra pasisakyta dėl pareiškimo pagrįstumo bei grasinama sankcijomis už pareiškimo padavimą. Šios aplinkybės patvirtina ir teisėjos šališkumą. Be to, kreditoriui nebuvo pranešta apie posėdžio laiką ir teismo sudėtį, kad jis galėtų pareikšti nušalinimą. Kreditorius pažymi, kad nutarties rezoliucinėje dalyje nėra priimto galutinio sprendimo, nes nenurodyta į kurią instituciją ar teismą pareiškėjas turi kreiptis (CPK 115 str. 6 d.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Nagrinėjamu atveju kreditorius atskirąjį skundą grindžia 3 argumentais. Pirma, kreditorius teigia, kad teismas jau pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo stadijoje pasisakė dėl pareiškimo pagrįstumo, kas patvirtina teisėjos, priėmusios skundžiamą nutartį, šališkumą. Antra, kreditoriui nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir sudėtį, dėl ko jis negalėjo nušalinti skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos. Trečia, skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nenurodyta į kokią instanciją kreditorius turėtų kreiptis su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo.
Teisėjų kolegija pirmąjį kreditoriaus atskirojo skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą, nes skundžiamoje nutartyje kreditoriui buvo išaiškintos procesinės pasekmės, kurios kiltų tuo atveju, jei paaiškėtų, kad įsiteisėjusiu galutiniu teismo sprendimo jau yra išnagrinėtas tapatus ginčas pagal kitą kreditoriaus pareiškimą (ieškinį) (137 str. 2 d. 4 p., 435 str. 2 d.). Be to, teismas kreditorių įspėjo apie atsakomybę, kuri kiltų tuo atveju, jei paaiškėtų, kad kreditorius piktnaudžiauja savo teise kreiptis į teismą (CPK 5 str., 95 str., 440 str.). Tuo tarpu jokių motyvų apie kreditoriaus pareiškimo nepagrįstumą teismas nenurodė bei jokių faktinių aplinkybių, susijusių su kreditoriaus pareiškime pateiktais reikalavimais, teismas nenagrinėjo. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kreditoriaus teiginius apie CPK 435 straipsnio 3 dalies pažeidimą bei atitinkamai teisėjos šališkumą (CPK 12 ir 178 str.).
Teisėjų kolegija atmeta ir antrąjį bei trečiąjį atskirojo skundo argumentus, kad pažeidžiant įstatymines nuostatas, kreditoriui nebuvo pranešta apie tai, kada ir koks teisėjas spręs jo pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą bei, kad skundžiamos nutarties rezoliucinėje nutartyje nebuvo nurodyta į kokią instituciją kreditorius gali kreiptis su pareiškimu dėl teismo išdavimo. Teisėjų kolegija laiko šiuos kreditoriaus argumentus nepagrįstais, nes įstatymo leidėjas, reglamentuodamas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo tvarką, neįtvirtino imperatyvo, jog byloje dalyvaujantiems asmenims turi būti pranešama apie tai, kada ir koks teisėjas svarstys pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą (CPK 435 str.). Be to, įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs pareigą teismui nutartyje, o ne nutarties rezoliucinėje dalyje, nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme arba neteisminga tam teismui (CPK 137 str. 3 d., 432 str., 435 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija apeliacine tvarka išnagrinėjusi kreditoriaus K. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nutarties, nenustatė pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Todėl kreditoriaus atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.