Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-05-22 · Administracinė byla Nr. I-2725-189/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-05-22
Bylos Nr.
I-2725-189/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00792-2013-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Bronius Januška
Pareiškėjas
J. G., J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
Administracinė byla Nr. I-2725-189/2013Proceso Nr. 3-61-3-00792-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 21., 15.2.3.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 22 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška,dalyvaujant pareiškėjui J. G. (J. G.),vertėjai Eleonorai Pikulik,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-2) prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 3000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimą.

Paaiškino, kad neturtinę žalą patyrė dėl netinkamų suėmimo sąlygų Lukiškių TI-K. Nurodė, kad pareiškėjo laisvė, pažeidžiant normalias suėmimo sąlygas, Lukiškių TI-K buvo apribota laikotarpiu: nuo 2012-09-10 iki 2013-01-18. Pažymėjo, jog tenkant būti kamerose, kurios nei kvadratūra, nei laikymo sąlygomis neatitinka tų sąlygų, kuriose turi būti laikomas suimtasis, be to, kamerose neatitiko ir bendrieji sveikatos saugos reikalavimai, t. y. trūko oro, nes kameros nevėdinamos, kamerose buvo rūkoma, nebuvo sąlygų normaliai pavalgyti, pareiškėjui sutriko miegas, jis tapo irzlus, gydytojams neišrašius raminamųjų vaistų prarado sveikatą. Teigia, jog dėl per didelio žmonių skaičiaus kamerose daug kartų kilo konfliktai, po ko pablogėjo bendravimas su žmonėmis, tapo uždaras, pašlijo sveikata.

Teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą patenkinti.

Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujantis Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas atsiliepimo (b. l. 8-12) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Pateikdami pareiškėjo judėjimo grafiką, nurodė, kad neneigia aplinkybių dėl nustatyto ploto higienos reikalavimuose, tačiau pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Todėl pasitaiko, kad, kai kurios kameros gali būti perpildytos. Tačiau pažymėjo, kad esant tokiai situacijai yra stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiose kamerose būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Dėl aplinkybių susijusiu su rūkymu kamerose nurodė, kad pareiškėjas pildydamas blanką apie asmeninių duomenų tvarkymą, šiame blanke yra pažymėjęs, jog neprieštarauja būti kamerose su rūkančiais.

Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju nėra būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė laikotarpiu nuo 2012-09-19 iki 2013-01-18 (su pertraukomis), kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.

Byloje pateiktas pareiškėjo judėjimo grafikas (b. l. 8-9) patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI - K buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2012-09-19 iki 2013-01-18 (su pertraukomis).

Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pareiškėjo judėjimo grafikas patvirtina, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu su pertraukomis Lukiškių TI–K buvo kalinamas viso 91 parą. Iš jų 83 paras pareiškėjas išbuvo pažeidžiant teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui atitinkamai 3,6 kv. m.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, išdėstytas faktines aplinkybes, atsakovę atstovaujančios institucijos argumentus (atsiliepime nurodytas pareiškėjo judėjimo grafikas), be kita ko patvirtinančius pareiškėjo kalinimo sąlygas būtent perpildytose kamerose, darytina išvada, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – ir CK) 6.250 str. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 str.). Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, todėl šiuo atveju taip pat yra aktualus ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą).

Atkreiptina, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme. Kaip minėta, pareiškėjas, kaip pagrindą neturtinei žalai atlyginti, nurodė savo neigiamus išgyvenimus (kamerose trūko oro, nes kameros nevėdinamos, taip pat kamerose buvo rūkoma, nebuvo sąlygų normaliai pavalgyti, dėl ko vėliau pareiškėjui sutriko miegas, jis tapo irzlus, gydytojams neišrašius raminamųjų vaistų prarado sveikatą, taip pat dėl per didelio žmonių skaičiaus kamerose daug kartų kilo konfliktai, po ko pablogėjo bendravimas su žmonėmis, tapo uždaras, pašlijo sveikata).

Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad ginčo laikotarpiu dėl netinkamomis kalinimo sąlygomis sukeltų sveikatos negalavimų būtų kreipęsis į sveikatos priežiūros tarnybą, arba būtų pateikti įrodymai, kad pareiškėjo bloga savijauta būtų atsiradusi būtent dėl aplinkybės (kamerų perpildymas), kuria pareiškėjas grindžia savo skundą. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl gyvenimo kokybės pablogėjimo neįrodyti, kaip susiję su nurodytos neturtinės žalos atsiradimu. Tačiau tai, kad pareiškėjas buvo laikomas itin mažose kamerose, vis dėlto sudaro pagrindą pripažinti, kad toks kalinimo vykdymo būdas ir metodas pareiškėjui sukėlė sunkumus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Taigi, šiais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta žala, o atsakovo veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas kalintas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Valstybė turi pareigą užtikrinti, kad asmenys būtų kalinami nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus, savo praktikoje yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybės nuteistojo apgyvendinti patalpoje atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 str. 1 d. nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-06 nutartis Nr. A-502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. A756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2).

Nors, kaip jau minėta, byloje pateikti dokumentai bei pareiškėjas skundo argumentais neįrodė gyvenimo kokybės sąsajumo su neturtinės žalos atsiradimu, tačiau įvertinus byloje pateiktą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, nustatytas ginčo faktines aplinkybes (83 paros iš 91 paros pažeidžiant teisės aktais nustatyto kameros ploto vienam asmeniui) darytina išvada, kad Lukiškių TI-K pareigūnai, patalpindami pareiškėją į patalpas, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis negu teisės aktais nustatytas minimalus, nesilaikė paminėto teisinio reglamentavimo, t. y. pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, todėl sutiktina, jog gyvenimas kamerose, neatitinkančiose teisės normų reikalavimų dėl ploto, galėjo sukelti pareiškėjui nepatogumus.

Pareiškėjas skundo argumentais prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo priteisti 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Priteistinos sumos pagrindimas.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydžio sumą atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-19 nutarimą dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo Nr. 1543 (Žin., 2012, Nr.152-7772), kuriuo nuo 2013-01-01 patvirtintas minimalus mėnesinės algos dydis – 1000 Lt (1000 Lt su mokesčiais; be mokesčių 862,30 Lt; vienos dienos be mokesčių suma 33,33 Lt) Lietuvos piliečiui.

Nagrinėjimu atveju pareiškėjui susidariusi suma 2766,39 Lt (83 x 33,33) mažintina ir atsižvelgiant į tai, kad: byloje nebuvo surinkta jokių duomenų, kad pareiškėjo laikymas Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu pastarajam turėjo neigiamos įtakos jo fizinei ir emocinei sveikatai; byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nepatogumų atsiradusių ryšium su mažesniu plotu būtų kreipęsis į įstaigos administraciją; skunde teismui pareiškėjas pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimą apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais, taip pat atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas bei remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 400 Lt kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo J. G. (J. G.)skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti J. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 400 Lt (keturis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Bronius Januška