Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritorinio skyriaus apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2016 m. gegužės 30 d. atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad V. Š., būdamas UAB „A“ direktoriumi, t. y. darbdaviu, neužtikrino, kad įmonėje dirbantys asmenys būtų įdarbinti įstatymo nustatyta tvarka, leido J. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. S., gim. (duomenys neskelbtini), 2016 m. gegužės 30 d., nuo 9.00 val. iki 11.00 val. dirbti įmonės patalpose, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nesudaręs su jomis rašytinės darbo sutarties, neišdavęs joms antrojo darbo sutarties egzemplioriaus bei nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. J. V. ir V. S. valė įmonės patalpose stovėjusio automobilio saloną, naudojosi įmonei priklausančiais įrankiais (dulkių siurbliu, šepečiais), vandeniu, cheminėmis priemonėmis. Tokiais veiksmais V. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str., 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. 1 d., 2 d., 3 d., 5 d., 6 d. reikalavimus ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Institucijos teigimu, byloje yra įrodyta, kad J. V. ir V. S., nesant sudarytos rašytinės darbo sutarties, akivaizdžiai atliko darbo funkcijas, t. y. dirbo bendrovės naudai, su bendrovei priklausančiomis priemonėmis, pakluso joje nustatytai darbo tvarkai (paaiškinimuose nurodė, jog darbą pradėjo 9.00 val. ir turėjo baigti 16.00/17.00 val.), o V. Š. joms leido tokiomis sąlygomis dirbti. Byloje nėra duomenų, kad liudytojos dirbo savarankiškai. Apelianto teigimu, vien tai, kad nėra nustatytas susitarimas dėl darbo užmokesčio, nesudaro pagrindo teigti, kad dėl jo išviso nebuvo tartasi. Nurodo, kad jos faktiškai dirbo bendrovėje, todėl turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį. V. Š. atsakingas už tinkamą bendrovės darbo organizavimą, o nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, jog V. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą, ši administracinio teisės pažeidimo norma yra blanketinė, t. y. ji nukreipia į kitą teisės aktą, kuriame suformuluotas konkretus draudimas. DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad nelegalus darbas gali pasireikšti alternatyviomis veikomis. Tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų nustatytų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių – atliekamas konkretus darbas, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Apelianto manymu, teismas nepagrįstai nevertino liudytojų duotų pirminių parodymų, kurie patvirtina padarytą pažeidimą. Nepagrįstai nesiaiškino, ar liudytojų teiginiai, jog paaiškinimai išgauti grasinant, yra pagrįsti.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad Darbo inspekcijos pareigūnai, atlikdami nelegalaus darbo kontrolę, paėmė paaiškinimus iš UAB „A“ savininko V. Š., liudytojų J. V., V. S., M. Š.. Tarnybinį pranešimą surašė vyriausiasis darbo inspektorius T. P..

Institucija, teigdama, kad yra padarytas pažeidimas, remiasi pirminiais liudytojų užfiksuotais parodymais ir mano, kad jie patvirtina faktinį darbo atlikimą bendrovės naudai.

Sutiktina su apeliantu, kad teismas nepagrįstai visiškai nevertino pirminių liudytojų duotų parodymų. Byloje nėra jokių duomenų, išskyrus pačių liudytojų teiginius, kad pirminiai paaiškinimai išduoti grasinant. Teismas šiuo atveju neturėjo pagrindo visiškai jų nevertinti. Tačiau apeliacinės instancijos teismo manymu, net ir vertinant pirminius liudytojų parodymus, nėra pagrindo daryti visiškai pagrįstą išvadą, kad tikrai J. V. ir V. S. atliko darbines funkcijas UAB „A“ naudai.

Institucija tvirtina, jog pirminiuose parodymuose J. V. ir V. S. nurodytas darbo laikas (dirbo nuo 8 val. ir planavo iki 16.00–17.00 val.) patvirtina, jog buvo atliekamas darbas. Nors sutinka, kad byloje duomenų apie tarimąsi dėl darbo užmokesčio, nėra, tačiau, jos nuomone, pakanka konstatuoti darbo atlikimą ir tai sudaro prielaidą manyti, kad buvo susitarta dėl minimalaus darbo užmokesčio.

Liudytojai M. Š., J. V., V. S. tiek duodami pirminius parodymus, tiek teisme tvirtino, jog valė draugo M. Š. automobilį jo tėvo įmonėje ir neatliko jokių darbinių funkcijų. Kitų automobilių nevalė. Byloje yra pateikti duomenys, kad automobilis, kurį valė J. V., V. S. tikrai priklauso UAB „A“ savininko sūnui M. Š. (b. l. 12–13). Nuo pat pradžių abi liudytojos tvirtino, jog buvo valomas M. Š. vardu registruotas automobilis ir jos jį valė kaip jo draugės, o ne kaip įmonės darbuotojos. Pažymėtina, kad pirminiuose paaiškinimuose užfiksuoti neatitikimai dėl automobilio įsigijimo ir jo naudojimo paskirties (iš pradžių tvirtino, kad norėjo perparduoti, vėliau, kad norėjo vežioti žmones į užsienį) neturi reikšmės patvirtinant nelegalaus darbo faktą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog pirminiuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės bei liudytojų elgesys atvykus Darbo inspekcijos pareigūnams (bėgo iš patalpų) sudaro prielaidą manyti, kad jos dirbo nelegaliai, tačiau vien jų nepakanka konstatuoti darbinių funkcijų atlikimą. Byloje liko nepaneigta liudytojų versiją, kad jos bėgo vien todėl, kad liepė M. Š., o kodėl liepė, jos tiksliai negalėjo paaiškinti, nurodydamos tik prielaidą, kad gal taip siekė išvengti nesusipratimų. Duomenų, kad buvo valomi kiti automobiliai, kad buvo tartasi dėl darbo užmokesčio bei kitų duomenų, patvirtinančių darbo funkcijų atlikimą, byloje nėra. Dėl darbo bendrovės patalpose ir bendrovės darbo priemonių naudojimo nurodytina, jog šiuo atveju, įvertinus tai, kad buvo valomas bendrovės savininko sūnaus automobilis, vien faktai, kad automobilis buvo valomas bendrovės patalpose ir buvo naudojamos bendrovei priklausančios valymo priemonės, taip pat nesudaro pagrindo daryti visiškai pagrįstą prielaidą, kad darbas buvo atliekamas bendrovės naudai. Neįrodžius, kad merginos atliko darbines funkcijas bendrovės naudai, teigti, jog galimai buvo tartasi dėl minimalaus darbo užmokesčio, taip pat nėra pagrindo.

Nesant objektyvių duomenų apie realiai atliekamą darbą bendrovės naudai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad esančių duomenų nepakanka patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Vien tik esant prielaidai, kad galimai J. V. ir V. S. atliko darbines funkcijas bendrovės naudai, administracinė atsakomybė negalima.

Esant išdėstytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, nepateikė nenuginčijamų įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą apie padarytą pažeidimą. Kaip minėta, asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Nagrinėjamu atveju tiriant įrodymus tiek kiekvieną atskirtai, tiek jų visumą, darytina išvada, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kad V. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas ir jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarimą nepakeistą ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritorinio skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.