- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-14
- Bylos Nr.
- 2S-238-124/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-03418-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laisvė Aleknavičienė
- Pareiškėjas
- S. R., E. R.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. R. ir E. R. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjai UAB „Saurida“, S. R. ir E. R. skundu (2–7 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti antstolės E. M. patvarkymus vykdomosiose bylose: 2013-10-23 Patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti skolininko prašymą Nr.S3c-42086, 2013-10-24 patvarkymą areštuoti UAB „Saurida“, S. R. ir E. R. lėšas, 2013-10-24 Patvarkymus dėl skolos išieškojimo, 2013-10-24 Patvarkymus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose iki kol bus realizuotas įkeistas turtas ir užbaigta antstolio J. P. kontoroje užvesta vykdomoji byla, panaikinti 2013-10-24 Reikalavimą pateikti informaciją apie turtą Nr. S3c-42325, panaikinti vykdymo išlaidas, kurios susidarė dėl nepagrįstų Patvarkymų priėmimo ir siuntimo.
Patvarkymu dėl atsisakymo patenkinti skundą (8–15 b. l.) antstolė E. M. netenkino pareiškėjų skundo, vykdomąsias bylas su skundu persiuntė Mažeikių rajono apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi (44–57 b. l.) pareiškėjų UAB „Saurida“, S. R. ir E. R. skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad antstolis J. P. vykdo išieškojimą iš skolininkų UAB „Saurida“, S. R. ir E. R. pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-20 nutartį Nr. 2-7847-144/2011 dėl daikto pardavimo iš varžytynių išieškojimo iš skolininkės UAB „Saurida“, išieškotojo Nordea Bank Finland Plc naudai, o antstolė E. M. vykdo išieškojimą Vilniaus apygardos teismo 2013-10-01 išduotų vykdomųjų raštų Nr. 2-3448-431/2011 pagrindu.
Vilniaus apygardos teismo 2011-08-30 sprendimas priimtas civilinėje byloje Nr. 2-3448-431/2011 yra įsiteisėjęs, todėl jis yra įgijęs res judicata galią, t. y. teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią, o ginčas laikomas išspręstu galutinai ir negrįžtamai, tačiau tokiu atveju lieka galimybė atnaujinti procesą. Nei nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-3448-431/2011 Vilniaus apygardos teisme, nei priimtą sprendimą apskundus Lietuvos apeliaciniam teismui, nė vienas iš skolininkų nepareiškė, kad civilinė byla nagrinėjama dėl tapataus ieškinio, dėl kurio jau anksčiau teismas yra priėmęs sprendimą ir jo pagrindu yra pradėtas vykdymo procesas. Be to, atsakovai nesutikdami su Lietuvos apeliacinio teismo 2013-04-18 nutartimi, turėjo galimybę ją apskųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Iš vykdomosiose bylose Nr. 0009/13/03475 ir Nr. 0009/13/03474 2013-10-24 priimtų patvarkymų areštuoti lėšas, esančias bankų sąskaitose, kuriomis disponuoja UAB „Saurida“, matyti, kad antstolė atsižvelgdama į Šiaulių apygardos teismo 2013-10-22 nutartį, patvarkymuose yra nurodžiusi leisti įmonei lėšas ir turtą naudoti įmonės ūkinei-komercinei veiklai vykdyti einamiesiems mokėjimams vykdyti iš areštuotų atsiskaitomųjų sąskaitų, esančių bankuose, iki nutarties iškelti UAB „Saurida“ restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo.
Atsižvelgdamas į tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2013-10-22 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės savo apimtimi nedraudžia areštuoti skolininko lėšų, teismas laikė, kad vykdomosiose bylose Nr. 0009/13/03475 ir Nr. 0009/13/03474 2013-10-24 patvarkymai areštuoti lėšas, esančias bankų sąskaitose, kuriomis disponuoja UAB „Saurida“, priimti teisėtai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatų.
Antstolė E. M. vykdomosiose bylose vykdo išieškojimą Vilniaus apygardos teismo 2013-10-01 išduotų vykdomųjų raštų Nr. 2-3448-431/2011 pagrindu, kurie neapima išieškojimo iš hipotekos ir įkeisto turto. Todėl antstolė E. M., vykdydama priverstinį išieškojimą iš pareiškėjų, pagrįstai vadovaudamasi LR CPK 664 straipsnio 2-5 dalimis ir LR CPK 665 straipsnio 2-4 dalimis, priėmė 2012-10-24 patvarkymus areštuoti UAB „Saurida“, S. R., E. R. lėšas ir patvarkymus dėl skolos išieškojimo ir nukreipė išieškojimą į skolininkams priklausančias lėšas, esančias bankuose, darbo užmokestį, nekilnojamąjį turtą.
Teismas pritarė antstolės nuomonei, jog kokios formos, būdu ir kokios apimties dokumentus antstoliui pateikti, sprendžia pats skolininkas, kadangi reikalavime antstolis tik įvardija konkrečiai apie, kokį turtą jis reikalauja pateikti informaciją, tačiau kokia forma, būdu ar apimtimi tai padaryti skolininkui nenurodo, todėl skolininkas pats gali pasirinkti jam tinkamą būdą, formą ir apimtis reikalaujamai informacijai pateikti.
Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad skolininkai įvykdė Vilniaus apygardos teismo 2011-08-30 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3448-431/2011 nei iki vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti antstolei E. M., nei per raginimuose nurodytą terminą, todėl Sprendimo vykdymo instrukcijos 78 punkto pagrindu antstolė neprivalėjo pareiškėjų atleisti nuo LR CPK 609 straipsnyje nurodytų vykdymo išlaidų atlyginimo.
Teismas padarė išvadą, kad antstolė pagrįstai paskaičiavo atlygį antstoliui, atsižvelgdama į išieškotiną sumą. Antstolio atlyginimo dydis priklauso nuo išieškotinos sumos, jis apskaičiuojamas vadovaujantis Instrukcija, pagal Instrukciją apskaičiuotas antstolio atlygio dydis nesikeis, bei konstatavus, kad skolininkas turi atlyginti visas vykdymo išlaidas, įskaitant ir atlygį antstoliui, todėl antstolis turėjo teisę šį atlyginimą įtraukti į vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir pradėti šio atlyginimo išieškojimą kartu su skolos išieškojimu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjai S. R. ir E. R. atskiruoju skundu (66–71 b. l.) prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjų skundą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismo nutartyje aiškiai nurodyta, jog tiek antstolis J. P., tiek antstolė E. M. vykdo skolos, kilusios iš 2007-11-26 tarp Nordea bank Finland Plc Lietuvos skyriaus ir UAB „Saurida“ banko sąskaitos kredito sutarties Nr. OS 07/11/05 su vėlesniais jos pakeitimais, išieškojimą. Akivaizdu ir neginčijama, jog tarp tų pačių šalių (Nordea bank Finland Plc, UAB „Saurida“, S. R. ir E. R.), dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (t. y. skolos, kilusios iš 2007-11-26 kredito sutarties Nr. OS 07/11/05) yra du visiškai identiški vykdymo procesai, kas, apeliantų manymu, laikytina esminiu Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso pažeidimu.
2. Antstolė E. M., kuriai buvo žinoma dėl įsiskolinimo išieškojimo Nordea Bank Finland Plc naudai iš hipoteka įkeisto turto, privalėjo stabdyti ir/ar atidėti vykdymo veiksmus iki antstolis J. P. užbaigs jo vykdomą vykdomąją bylą Nr. 0172/11/01463. Deja, Mažeikių rajono apylinkės teismas šiuos pareiškėjų skundo motyvus netinkamai išnagrinėjo bei faktiškai jų nevertino, dėl ko, teismo nutartis turi būti panaikinta kaip neteisėta ir nepagrįsta.
3. Išieškojimas pagal antstolės E. M. užvestas vykdomąsias bylas negalėjo būti vykdomas ar tęsiamas nei vieno skolininko atžvilgiu, tuo labiau negalėjo būti nukreipiamas į UAB „Saurida“, S. R. ir E. R. pinigines lėšas, iki kol nėra parduoti įkeistieji žemės sklypai. Kadangi priverstinius skolos išieškojimus tos pačios kreditavimo sutarties pagrindu šiuo metu vykdo skirtingos antstolių kontoros, antstolės E. M. kontora privalėjo stabdyti priverstinio skolos išieškojimo veiksmus, iki kol antstolio J. P. kontoroje bus parduoti įkeistieji žemės sklypai, ir iki kol bus aišku, kokios piniginės sumos bus gautos realizavus įkeistą turtą.
4. Antstolei E. M. areštavus pareiškėjų sąskaitas, kredito įstaigos, vykdydamos antstolės patvarkymus, nuo sąskaitų nurašė bei antstolei pervedė visas šias pinigines lėšas. Šie antstolės veiksmai yra visiškai neteisėti bei pažeidžiantys LR CPK 736 str. nurodytas nuostatas, reglamentuojančias galimas išskaitas (jų dydžius) iš darbo užmokesčio, o taip pat pažeidžia pareiškėjų turtines teises į pinigines lėšas ir jų nuosavybę. Reikalavimas pateikti informaciją apie turimą turtą bei vykdymo išlaidų paskaičiavimas taip pat yra nepagrįstas, nes antstolė E. M. privalėjo sustabdyti vykdomąsias bylas iki bus realizuotas įkeistas turtas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (79–82 b. l.) antstolė E. M. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).
Atskirasis skundas grindžiamas tuo argumentu, kad tarp tų pačių šalių (Nordea bank Finland Plc, UAB „Saurida“, S. R. ir E. R.), dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t. y. skolos, kilusios iš 2007-11-26 kredito sutarties Nr. OS 07/11/05 yra du visiškai identiški vykdymo procesai, kas, apeliantų manymu, laikytina esminiu Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso pažeidimu.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu, nurodydamas, kad antstolis J. P. vykdo 289 151,85 EUR negrąžinto kredito, 110 461,25 EUR palūkanų, 133 Lt žyminio mokesčio ir 18 procentų palūkanų išieškojimą iš skolininko UAB „Saurida“ išieškotojo Nordea Bank Finland Plc naudai pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-20 nutartį Nr. 2-7847-144/2011, išieškojimą nukreipiant į įkeistą S. R. ir E. R. turtą: 1 ha ir 2,25 ha žemės sklypus (21– 22 b. l.).
Iš antstolės E. M. pateiktų vykdomųjų bylų matyti, kad ji vykdo išieškojimą pagal Vilniaus apygardos teismo 2011-08-30 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3448-431/2011, kurioje 998 383,51 Lt negražintas overdraftas ir 24 620,95 Lt palūkanos, 18 procentų palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos priteistos iš E. R. turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, iš laiduotojo S. R. ir UAB „Saurida“ solidariai ieškovo Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrių naudai. Taigi, iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-20 nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2011-08-30 sprendimo matyti, kad išieškojimas antstolių kontorose yra vykdomas pagal skirtingus vykdomuosius dokumentus, nes antstolis J. P. išieškojimą vykdo iš uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“, o antstolė E. M. išieškojimą vykdo iš E. R. turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, bei iš laiduotojo S. R. ir UAB „Saurida“ solidariai dėl 998 383,51 Lt bei 24 620,95 Lt palūkanų. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-20 nutartis priimta skolininko UAB „Saurida“ atžvilgiu, o Vilniaus apygardos teismo 2011-08-30 sprendimas – laiduotojo S. R. bei jo sutuoktinės, kaip bendraturtės, atžvilgiu. Todėl esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, atskirojo skundo argumentas, jog tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra vykdomi du identiški vykdymo procesai, laikytinas nepagrįstu.
Atskirasis skundas grindžiamas ir tuo argumentu, kad antstolė E. M. privalėjo stabdyti ar atidėti vykdymo veiksmus iki antstolis J. P. užbaigs jo vykdomąją bylą.
Apeliacinės instancijos nesutinka ir su šiuo atskirojo skundo argumentu.
LR CPK 626 straipsnis numato privalomo vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindus, o 627 str. – fakultatyviojo vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus. Šiuose straipsniuose yra nurodyti vykdomųjų bylų sustabdymo atvejai ir šis sąrašas yra baigtinis. Vykdomosios bylos sustabdymo pagrindas dėl to, kad yra vykdomas išieškojimas iš keisto turto, nei CPK 626 nei CPK 627 straipsnyje, nenumatytas. Todėl jau vien tuo pagrindu negali būti tenkinamas pareiškėjų prašymas.
Iš Vilniaus apygardos teismo 2011-08-30 nutarties matyti, kad UAB „Saurida“ ir S. R. yra solidarieji bendraskoliai: UAB „Saurida“ yra skolininkas pagal kredito sutartį, o S. R. – skolininkas pagal laidavimo sutartį. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad S. R. sutuoktinė E. R. laidavimo sutarčiai sudaryti davė sutikimą, todėl prievolės atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, vykdomos iš bendro sutuoktiniams jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto (25 b. l.). UAB „Saurida“ prievolių pagal kredito sutartį įvykdymas užtikrintas ne tik S. R. laidavimu, bet ir S. R. ir E. R. priklausančio turto hipoteka. Taigi, esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.76 straipsnio 1 dalis). Ieškinio pareiškimas vienam iš bendraskolių neatima iš kreditoriaus teisės pareikšti ieškinį kitiems bendraskoliams (CK 6.14 straipsnio 3 dalis), ką šiuo atveju ir padarė išieškotojas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. UAB „Saurida“ atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki nutarties iškelti UAB „Saurida“ restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo sustabdytas turto (lėšų) realizavimas ir bet kokie išieškojimai iš UAB „Saurida“ turto (lėšų) pagal vykdomuosius dokumentus, leista įmonei lėšas ir turtą naudoti tik įmonės ūkinei-komercinei veiklai vykdyti bei einamiesiems mokėjimams vykdyti. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartimi UAB „Saurida“ iškelta restruktūrizavimo byla, šiuo metu nutartis yra įsiteisėjusi. Taigi, iš nurodytų aplinkybių matyti, kad UAB „Saurida“ iškėlus restruktūrizavimo bylą, išieškojimas iš šios įmonės turto yra sustabdytas, t. y. negalimas, todėl kreditorius pagrįstai reikalauja, kad prievolę įvykdytų ne pagrindinis skolininkas UAB „Saurida“, bet laiduotojas S. R., o taip pat E. R. iš bendro sutuoktiniams jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto.
Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais atskirojo skundo argumentas dėl vykdomosios bylos sustabdymo atmestinas kaip nepagrįstas.
Konstatavus, kad nėra pagrindo stabdyti E. M. kontoroje vykdomus išieškojimus, antstolės E. M. priimti patvarkymai laikytini teisėtais ir pagrįstais, todėl atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad negalėjo būti nukreiptas išieškojimas į UAB „Saurida“, S. R. bei E. R. pinigines lėšas ir darbo užmokestį, o taip pat nepagrįstas įpareigojimas pateikti informaciją apie turimą turtą bei patvarkymas dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atskirasis skundas atmestinas, o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-12-03 nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.