- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-24
- Bylos Nr.
- 2A-39-538/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- G. V.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Pupeikienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. F. mirties (duomenys neskelbtini), jo motina M. F. faktiniu valdymu priėmė palikimą.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) M. F. testamentu (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) po savo mirties pareiškėjui paliko visą jai priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko jis susidėtų, ir turtą, į kurį jai atsirastų teisė po jos mirties. M. F. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas M. F. palikimą priėmė (duomenys neskelbtini). M. F. turėjo sūnų J. F., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Daugiau vaikų šeimoje nebuvo. J. F. tėvas J. F. mirė (duomenys neskelbtini). J. F. nustatytu laiku ir tvarka pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į jam tenkantį buvusios savininkės A. F. (J. F. močiutės) nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą Palangos mieste. Po J. F. mirties (duomenys neskelbtini) spendimu Nr. (duomenys neskelbtini) Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atkūrė nuosavybės teises į jam tenkantį buvusios savininkės A. F. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,2000 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). 2009-01-08 Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM Palangos skyrius surašė pažymą Nr. 1224, kad J. F. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 3,64 ha žemės. Šio dokumento kopiją pareiškėjas gavo 2018-01-23. Kadangi J. F. nustatytu laiku yra padavęs prašymą atkurti nuosavybės teises ir iki nuosavybės teisių atkūrimo yra miręs, todėl nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir turi būti perduodamos paveldėtojai M. F., nes kitų paveldėtojų į J. F. turtą nėra. Tokiu būdu, turtas, atsiradęs po M. F. mirties, atitektų testamentiniam paveldėtojui, t. y. pareiškėjui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2018-05-03 sprendimu pareiškimą tenkino. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. F., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sūnaus J. F., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), likusį palikimą priėmė pradėdama palikimą faktiškai valdyti. Nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės realizavimo tikslu.
4. Teismas padarė išvadą, kad M. F. palikimą priėmė faktiškai pradėjus turtą valdyti, elgėsi kaip paveldimo turto savininkė, turinti teisę į palikimą, ne tik pradėjo valdyti J. F. daiktus ir jais disponuoti, tačiau ir rūpinosi nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimu bei nuosavybės teisių į šį turtą teisiniu įforminimu, bet šio proceso nespėjo užbaigti, nes mirė (duomenys neskelbtini).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018-05-03 sprendimą panaikinti.
6. Nurodo, kad J. F., įgaliojimą tvarkyti dokumentus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu, buvo išdavęs A. V., bet ne mamai M. F., tai reiškia, kad teismo argumentai dėl faktinio valdymo atmestini, nes nuo pat pradžių J. F. pateikus prašymą Palangos miesto valdybai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, šios turtinės teisės įgyvendinimu rūpinosi pagal įgaliojimą A. V., tačiau teismas, turėdamas būti šios kategorijos bylose aktyvus, šių rašytinių įrodymų neišreikalavo. Teigia, kad institucija neturi duomenų, jog mirusysis J. F. būtų suteikęs įgaliojimus savo mamai M. F. atstovauti ir tvarkyti dokumentus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu į buvusios žemės savininkės F. - D. O. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę. Mano, kad bylose dėl juridinio fakto - palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti - nustatymo faktinės aplinkybės turi būti vertinamos individualiai, atsižvelgiant į objektyvias sąlygas, t. y. svarbu įvertinti, ar palikėjas faktiškai turėjo tam tikro turto, turtinių teisių ir kt. ir iki mirties momento jo teisės į turtą, turtines teises ir kt. nebuvo prarastos (perleistos tretiesiems ir kt.), kiek laiko, kokiu būdu ir kaip įpėdinis naudojosi paveldėjimo objektu, ir į subjektyvius veiksnius, t. y. kokie buvo įpėdinio tikslai ir siekiai dėl paveldėjimo objekto ir ar jis rūpinosi turtu kaip šio turto savininkas. Teigia, kad pateikti į bylą pareiškėjo dokumentai ne tik neįrodo, kad M. F., J. F. mama aktyviais veiksmais dalyvavo nuosavybės teisių atkūrime į A. F. iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini), o priešingai, įrodo, kad visus nuosavybės atkūrimo reikalus tvarkė pareiškėjas G. V. ir liudytojas A. V., kurie nėra įstatyminiai įpėdiniai. Pažymi, kad tais atvejais, kai nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, todėl J. F. turtinė teisė į nuosavybės teisių atkūrimą turėtų pereiti valstybei.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo skundą atmesti.
8. Nurodo, kad J. F. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį nacionalizuotą turtą ir ši turtinė teisė yra paveldima. Įstatyme nenumatyta palikimo priėmimo būdų išimčių, kai paveldima turtinė teisė, tai reiškia, kad ji taip pat gali būti priimama pradedant faktiškai valdyti. Pažymi, kad apeliantės argumentus paneigia byloje esantis pareiškimas, rašytas (duomenys neskelbtini) Palangos miesto valdybai dėl nuosavybės teisių grąžinimo į žemę M. F. ir J. F..
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
11. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo tenkintas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pagrįstumo ir teisėtumo.
12. Nustatyta, kad pareiškėjas yra M. F. paveldėtojas pagal (duomenys neskelbtini) testamentą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiuo testamentu M. F. po savo mirties pareiškėjui paliko visą jai priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko jis susidėtų ir turtą, į kurį jai atsirastų teisė po jos mirties (b. l. 12). M. F. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas priėmė M. F. palikimą (duomenys neskelbtini), pateikdamas pareiškimą Palangos miesto pirmame notaro biure (b. l. 7). M. F. turėjo sūnų J. F., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusį (duomenys neskelbtini). J. F. tėvas J. F., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Po J. F. mirties į Palangos pirmąjį notarų biurą niekas dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo bylos nebuvo užvestos (b. l. 6). Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, jog J. F. buvo nevedęs, vaikų neturėjo, nuo 1993-06-21 deklaravo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2011-02-23 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atkūrė J. F. (miręs) nuosavybės teisę, grąžinant nuosavybėn natūra 1,1345 ha laisvo (neužstatyto) žemės sklypo turėtoje vietoje dalį (iš bendros sklypo ploto 4,5290 ha) esančio (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties žemė). Nurodė, kad nuosavybės teisė į J. F. tenkančią žemės valdos dalį 2,5055 ha žemės bus atkurta vėliau, piliečiui pasirinkus atlyginimo būdą (b. l. 34). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-12-06 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. F. atkurta nuosavybės teisė į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0722 ha žemės. Nurodė, kad nuosavybės teisė į J. F. tenkančią žemės valdos dalį 2,4333 ha žemės bus atkurtos vėliau (b. l. 33). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017-11-09 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. F. (miręs) atkurtos nuosavybės į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,2000 ha žemės. Nurodė, kad nuosavybės teisė į J. F. tenkančius 2,2333 ha miško bus atkurtos vėliau (b. l. 13-14, 32).
13. CPK 444 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kasacinio teismo jurisprudencijoje juridinę reikšmę turintys faktai apibrėžiami kaip įvykiai, asmenų veiksmai ir neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai).(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).
14. LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis.
15. Kaip byloje nustatyta, J. F. nustatytu laiku buvo padavęs prašymą atkurti nuosavybės teises, todėl nuosavybės teisės pagal minėtas įstatymo nuostatos turėjo būti atkuriamos mirusiojo J. F. vardu ir perėjo J. F. paveldėtojai M. F..
16. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. F. mirties (duomenys neskelbtini), jo motina M. F. faktiniu valdymu priėmė palikimą, todėl palikimo priėmimo faktui nustatyti taikytinos (duomenys neskelbtini) galiojusios 1964 m. Civilinio kodekso normos (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 straipsnis, CK 1.7 straipsnio 2 dalis).
17. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
18. Kaip byloje nustatyta, M. F. iš karto po sūnaus J. F. mirties paėmė jam priklausiusius asmeninius daiktus, darbo įrankius, buitinius prietaisus, namų apyvokos daiktus ir jais disponavo kaip savo – dalį daiktų išsivežė į savo namus (duomenys neskelbtini), kitus išdalino pažįstamiems arba pardavė. Liudytojai patvirtino, kad J. F. turėjo savo baldus, šaldytuvą, televizorių, dviratį, žoliapjovę, kitų darbo įrankių. Be to, bylos duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad M. F. ėmėsi aktyvių veiksmų sūnaus nuosavybės teisėms atkurti, tai yra, 2001-12-21 Palangos miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo, nurodė pageidautino žemės sklypo vietą, domėjosi nuosavybės teisių atkūrimo proceso eiga (b. l. 16). Taigi pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. F. palikimą priėmė faktiškai pradėjus turtą valdyti, elgėsi kaip paveldimo turto savininkė, turinti teisę į palikimą, tai yra, ne tik pradėjo valdyti J. F. daiktus, tačiau ir rūpinosi nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimu bei nuosavybės teisių į šį turtą teisiniu įforminimu, bet šio proceso nespėjo užbaigti, kadangi mirė (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. F. (mirusi (duomenys neskelbtini)) priėmė sūnaus J. F., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, aktyviais veiksmais faktiškai valdydama palikėjo turtą.
19. Apeliantė argumentuoja, kad pareiškėjo dokumentai ne tik neįrodo, kad M. F., J. F. mama aktyviais veiksmais dalyvavo nuosavybės teisių atkūrime į A. F. iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini), o priešingai įrodo, kad visus nuosavybės teisės atkūrimo reikalus tvarkė pareiškėjas G. V. ir A. V., kuriems buvo išduoti įgaliojimai ir jie nėra įstatyminiai įpėdiniai.
20. CK 402 straipsnio 1 dalies 3 punkte (CK galiojusio iki 2001-07-01) buvo nustatyta, kad pavedimo sutartis pasibaigia mirus dalyvaujančiam sutartyje fiziniam asmeniui. Taigi nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, kokius įgaliojimus ir kam buvo suteikęs J. F., nes kaip minėta, pavedimo sutartis baigiasi mirus sutarties šaliai ir įgaliojimų išdavimas iki mirties neturi reikšmės paveldėjimo teisiniams santykiams.
21. Apeliantė nurodo, kad nors teismas pasisakė, jog J. F. turėjo dvi seseris, kurios yra mirusios, šį faktą patvirtina tik liudytojai. Šis argumentas atmestinas.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, jog po J. F. mirties į Palangos pirmąjį notarų biurą niekas dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo bylos nebuvo užvestos (b. l. 6), taigi byloje nesant duomenų apie kitus įpėdinius, taip pat jų nenurodžius ir apeliantei, nėra pagrindo svarstyti klausimo dėl kitų galimų J. F. įpėdinių.
23. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3 287/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako.
24. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl to sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.