Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B. (A. B.) a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis, praeityje teistas šešis kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, paskirta 65 parų arešto bausmė; 2021 m. birželio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartimi paskirta galutine subendrinta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, kurios vykdymas, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas, atidėtas 3 (trejiems) metams, A. B. įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. sugadino svetimą turtą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: 2020 m. lapkričio 7 d., apie 1.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, tyčia daugiafunkcinio peiliuko ištraukiama yla subraižė nukentėjusiajam L. M. priklausančio automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio dangtį, abiejų pusių dureles, arkas, bagažinę, nulaužė keleivio pusės veidrodėlį ir stikliuką, pradūrė automobilio priekinės ir galinės pusės padangas, tokiu būdu tyčia sugadino svetimą L. M. priklausantį turtą, padarydamas nukentėjusiajam L. M. 1399,17 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino, sutiko duoti parodymus ir teismui paaiškino, kad viskas taip ir buvo, kaip parašyta kaltinamajame akte. 2020 m. lapkričio mėnesį jis susipyko su žmona ir jis išsikraustė gyventi pas tėvus. Žinojo, kad žmona anksčiau su L. M. draugavo. 2020 m. lapkričio 7 d. vakarą norėjo susitaikyti su žmona ir nuvažiavo iki jos namų, ten pamatė stovintį L. M. automobilį, labai susinervino, kad L. M. yra pas jo žmoną, todėl turėtu peiliuku subraižė automobilio kėbulą, arkas, bagažinę, abi automobilio dureles ir šonus, nulaužė keleivio pusės veidrodėlį ir stikliuką, peiliuko yla pradūrė padangas. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis labai gailisi, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Kadangi kaltinamasis A. B. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis L. M. parodė, kad 2020 m. lapkričio 6 d., apie 21.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) važiuojamosios gatvės, aikštelėje pastatė tvarkingą automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuėjo namo. 2020 m. lapkričio 7 d., apie 16.40 val., priėjęs prie automobilio, pastebėjo, kad automobilis apibraižytas galimai aštriu daiktu iš visų pusių. Apibraižytas kapotas, abiejų pusių durys, arkos, bagažinė. Nulaužtas keleivio pusės veidrodėlis, taip pat dingęs veidrodėlio stikliukas, pradurtos priekinė ir galinė keleivio pusės padangos. Laukė policijos, kai priėjo jam nepažįstamas vyriškis ir paaiškino, kad matė įvykį ir žmones, kurie galimai apgadino jo automobilį ir galės paliudyti. Vyriškis papasakojo, kad vakar naktį išėjęs parūkyti pamatė tris asmenis, kurie stovėjo prie jo automobilio ir automobilio veidrodėlis jau buvo sulaužytas. Jam paklausus, ką jie čia daro, jie atsakė, kad nieko, ir visi pabėgo. Įtaria, kad automobilį galėjo apgadinti jo dabartinės draugės V. B. buvęs vyras A. B. su draugais iš pykčio, kadangi jie nebendrauja tarpusavyje ir nori skirtis. Papildomai apklaustas L. M. parodė, kad jo draugė V. B. susisiekė su jos ir A. B. bendru pažįstamu, kurio vardo ir pavardės jis nežino. 2020 m. lapkričio 10 d., apie 15.00 val., pas jo draugę V. B. atėjo minėtas asmuo ir paskambino A. B. bei pasidomėjo, ar jis ką nors žino apie 2020 m. lapkričio 7 d. nakties įvykį, kai buvo apgadintas jam priklausantis automobilis. Pokalbio metu A. B. paaiškino, kad automobilį apgadino jis pats, dėl to, kad šiuo metu jis yra jo buvusios merginos (V. B.) vaikinas, kadangi jie neseniai išsiskyrė, o V. iškart pradėjo draugauti su juo. V. draugo ir A. B. pokalbis buvo įrašytas „Messenger“ programėlėje, o pokalbio įrašus vėliau V. persiuntė jam į jo „Messenger“ paskyrą.

Tyrimo metu apžiūrėtas vaizdo įrašas ,,video-1605525252" , kurio trukmė yra 7 min. 01 sekundė. Įraše vienas iš asmenų prisipažįsta apgadinęs L. M. priklausantį automobilį.

Specialisto išvadoje Nr. 11-889(21) nurodyta, kad vaizdo ir garso įrašas video-16005525252.mp4, esantis tyrimui pateiktoje DVD plokštelėje, yra tinkamas identifikaciniams pagal balsą ir kalbą tyrimams atlikti. Vaizdo ir garso įraše video-1605525252.mp4, esančiame tyrimui pateiktoje DVD plokštelėje, yra užfiksuotas A. B. balsas ir kalba.

Apklaustas liudytoju M. S. parodė, kad 2020 m. lapkričio 7 d., apie 1.00 val. nakties metu, buvo išėjęs į lauką link savo automobilio, kuris buvo priparkuotas kitoje kelio pusėje, automobilių stovėjimo aikštelėje ((duomenys neskelbtini)), pamatė tris jaunuolius, besisukiojančius aplink automobilius, kurie buvo priparkuoti šalia kelio. Vėliau išgirdo garsą ir pamatė, kaip vienas iš trijų vaikinų stovėjo arti automobilio. Vaikinų paklausė, ką čia daro, du iš jų priėjo prie jo ir pasakė, kad nieko nedaro, o tuo metu trečias vaikinas nuėjo toliau, aukštyn (duomenys neskelbtini) parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini). Priėjęs prie automobilio pamatė, kad yra nulaužtas keleivio pusės galinio vaizdo matymo šoninis veidrodėlis bei nuleistos padangos, daugiau apgadinimų nematė, nes detaliau automobilio neapžiūrinėjo. 2020 m. lapkričio 7 d., apie 17 val., eidamas į parduotuvę pastebėjo, kad prie naktį apgadinto automobilio stovi vaikinas. Paklausė, ar tai jo automobilis, ir pasakė, kad matė įvykį.

Dėl nusikalstamos veikos vertinimo

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. A. B. kaltę įrodo jo paties prisipažinimas, nukentėjusiojo L. M., liudytojo M. S. parodymai, specialisto išvada Nr. 11-889(21), kurioje teigiama, kad ikiteisminio proceso metu pateiktas garso įrašas yra tinkamas identifikuoti A. B.. Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis A. B. sugadino svetimą turtą.

Dėl atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių

Kaltinamasis A. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, taip pat atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 3 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl kaltinamajam skiriamos bausmės ir jos vykdymo atidėjimo

Skirdamas bausmę A. B., teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgia tai, kad jam inkriminuojama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, taip pat į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimosi dalyką. Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad A. B. teistas, baustas administracine tvarka, šiuo metu dirba, turi mažametį vaiką, byloje nėra duomenų apie A. B. gydymąsi psichikos sveikatos centre.

BK 187 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešųjų darbų arba baudos, laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo ik dvejų metų bausmes. Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis praeityje buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei, nagrinėjamą veiką padarė turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, daroma išvada, kad teigiamų išvadų A. B. iki galo nėra padaręs, todėl manytina, kad bausmės tikslai švelnesnėmis nei laisvės atėmimo bausmė bausmėmis nebus pasiekti. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio ir vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nustatytos dvi A. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad A. B. skirtina bausmė, mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bylą išnagrinėjusi sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo vykdymas gali būti atidėtas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Vertinant A. B. padarytą nusikalstamą veiką, tai, kad kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos jis pripažino ir dėl tokio savo elgesio gailėjosi, teisiamajame posėdyje kritiškai jį vertino, atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, tačiau praeityje yra teistas už panašaus pavojingumo nusikalstamas veikas, spręstina, kad už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam 3 (trejų) metų terminui. Teismo vertinimu, būtent laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidedamas, yra tinkamiausia bausmė A. B., kuri užtikrintų BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirtį paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kadangi bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikomi draudimai bei įpareigojimai drausmintų, ribotų A. B. galimybę nusikalsti, tačiau neizoliuotų asmens nuo visuomenės. Asmuo galėtų dirbti, nebūtų apribotas jo bendravimas su artimaisiais, kas skatintų teigiamus A. B. gyvenimo pokyčius bei sudarytų galimybę įrodyti, kad jis iš tikrųjų yra pakankamai apsvarstęs nusikalstamą savo elgesį ir padaręs aiškias išvadas dėl savo tolesnio gyvenimo laikantis įstatymų reikalavimų ir visuomenėje priimtų taisyklių. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. B. įpareigotinas būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą.

Dėl bausmės subendrinimo ir bausmės vykdymo atidėjimo

Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. To pačio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Taip pat, vadovaujantis to paties straipsnio 9 dalimi, pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Atsižvelgiant į šias nuostatas ir aplinkybę, jog nagrinėjama nusikalstama veika, yra padaryta prieš priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 6 d. nutartį, bausmės turi būti bendrinamos pagal BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalis.

Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Remiantis šia įstatymo nuostata bei prieš tai teismo išdėstytais argumentais atidedant šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės vykdymą bei atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis augina mažametį vaiką, daroma išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės. Remiantis šiais ir prieš tai išdėstytais argumentais, teismas taiko BK 75 straipsnio 2 dalį ir atideda subendrintos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 (trejų) metų terminui.

Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) numatytas pareigas. Kaltinamajam bausmės atidėjimo vykdymo laikotarpiu skirtini įpareigojimai 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu; 2) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 3) neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą.

Duomenų apie laikiną A. B. sulaikymą baudžiamojoje byloje nėra.

Neišspręstų civilinių ieškinių nėra.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, - kompaktinis diskas su garso įrašu, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje ir nuosprendžiui įsiteisėjus.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. B. (A. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. B. 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartimi skirta subendrinta bausme ir galutinę subendrintą bausmę A. B. skirti 2 (dvejų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos 2 (dvejų) metų ir 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminu A. B. įpareigoti: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu; 2) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 3) neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą.

Į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, A. B. atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartį, ir šia nutartimi įskaitytus laikotarpius.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, - kompaktinį diską su garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti galioti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.