Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2008-08-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1134-624/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-08-08
Bylos Nr.
II-1134-624/2008
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Dirvonas
Pažeidėjas
V. P.
Nukentėjusysis
L. P.
Advokatai
Viktor Lavrinovič
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-1134-624/2008Procesinio sprendimo kategorija 45.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISVilnius, 2008 m. rugpjūčio 8 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. P., jo atstovui advokatui Viktor Lavrinovič, nukentėjusiajai L. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. P. skundą dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – Vilniaus m. VPK VP EPT) Kelių patrulių rinktinės patrulis 2008-04-15 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E 846162 dėl to, kad V. P., 2008-04-15, apie 13.28 val., Kalvarijų - Gerulaičio g. sankryžoje, vairuodamas automobilį „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sukdamas į kairę, nedavė kelio automobiliui, važiavusiam priešinga kryptimi tiesiai, su juo susidūrė ir apgadino abu automobilius Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 199 p. reikalavimus, administracinė atsakomybė už tokią veiką numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. (b. l. 14).

Vilniaus m. VPK VP EPT Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2008-04-18 nutarimu Nr. E 846162 V. P. už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirta 150 Lt bauda (b. l. 15).

Šalies argumentai

V. P. pateiktu skundu prašo nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti (b.l. 2-5). Nurodo, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, paaiškino, kad 2008-04-15, apie 13.20 val., vairavo pilkos spalvos automobilį Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos. Važiavo Kalvarijų gatve link Baltupių ir ketino sukti į kairę link Siemens arenos. Važiavimo sąlygos buvo geros, kelio danga – sausa, važiavimo dalies danga - asfaltas. Kai važiavo Kalvarijų gatve, buvo penkios važiavimo juostos: dvi - į kairę, dvi -tiesiai, viena - visuomeninio transporto. Jis važiavo ketvirtąja eismo juosta. Tuo metu judėjimas sankryžoje buvo labai judrus, priešingos krypties eismo juostos buvo užimtos ir jis sustojo, laukdamas, kol jos atsilaisvins arba mašinos sustos ir praleis jį. Priešingos krypties eismo juostų viso buvo trys, viena iš jų - skirta visuomeniniam transportui (A tipo). Kai už sankryžos susidarė kamštis ir automobiliai priešinga juosta negalėjo važiuoti į priekį, jie pilnai sustojo prieš pėsčiųjų perėją praleisti automobilius, kirsiančius jų važiavimo juostas. Įsitikinęs, kad dviejų priešingos krypties eismo juostų (antrosios ir trečiosios, o pirmoji eismo juosta, skirta visuomeniniam transportui, buvo tuščia) automobiliai sustojo tam, kad jį praleistų, pradėjo posūkį į kairę iš Kalvarijų gatvės Siemens arenos link. Privažiavęs prie visuomeniniam transportui skirtos eismo juostos, kuri, kaip minėta, manevro pradžioje buvo tuščia, jis sustojo tikslu dar kartą įsitikinti, ar šia juosta neatvažiuoja jokia transporto priemonė. Įsitikinęs, kad neatvažiuoja, jis pajudėjo į priekį, baigdamas manevrą. Beveik išvažiavęs iš sankryžos, pajuto stiprų smūgį į jo vairuojamo automobilio dešinės pusės galinę dalį. Smūgis buvo toks stiprus, kad jo mašina apsisuko beveik 180 laipsnių kampu, iššoko oro pagalvės. Paaiškėjo, kad į jo automobilį atsitrenkė L. P. vairuojamas automobilis BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškinime nurodė, kad jis nepažeidė kelių eismo taisyklių, nes posūkį į kairę darė tik sustojus visam priešinga eismo juosta važiavusiam transportui ir įsitikinęs, kad visuomeniniam transportui skirta eismo juosta niekas nevažiuoja. Tuo tarpu automobilio BMW vairuotoja ne tik neturėjo teisės važiuoti visuomeniniam transportui skirta eismo juosta, bet ir važiavo labai dideliu greičiu, dėl ko nesustabdė savo automobilio ir trenkė į jo automobilio galinę dalį. Pažymėjo, kad po įvykio ant asfalto nebuvo jokių stabdymo ženklų (pėdsakų), BMW automobilis po susidūrimo pravažiavo dar apie 5-6 metrus. Tai reiškia, kad BMW vairuotoja net nebandė stabdyti savo automobilio ir išvengti smūgio, o stabdžiais tapo jo mašina. Situacija po eismo įvykio užfiksuota eismo įvykio vietos plane, jo vairuojamam automobiliui padaryta žala - policijos pažymoje. Mano, kad nutarimą priėmusi institucija jo nurodytų aplinkybių neanalizavo, jų tinkamai neištyrė ir neįvertino, nutarime dėl jų visiškai nepasisakė, šių aplinkybių tinkamai teisiškai nekvalifikavo, tuo pažeidė LR ATPK 248, 256, 257, 286 str., todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Pagal KET 199 p., sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kur važiavimo kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta, - ir transporto priemonėms, lenkiančioms pagrindiniame kelyje. Kadangi posūkį į kairę pradėjo tik sustojus visam priešingos krypties eismo juostomis važiavusiam transportui ir įsitikinus, kad maršrutiniam transportui skirta eismo juosta niekas nevažiavo, laikytina, kad sukdamas į kairę, jis nepažeidė KET reikalavimų, o jo veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Institucija, priėmusi nutarimą, visiškai nevertino kito eismo dalyvio veiksmų, kurie ir lėmė eismo įvykį ir kurių jis, kaip ir bet kuris kitas vairuotojas, susiklosčiusioje situacijoje negalėjo pagrįstai tikėtis bei išvengti. Atsižvelgiant į eismo įvykio aplinkybes, atsakingu už pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., t.y. eismo įvykio kaltininku, turėjo būti pripažintas ne jis, o L. P., nes jeigu nebūtų buvę jos neteisėtų veiksmų, aprašytų jo paaiškinime ir šiame skunde, jeigu ji būtų pasielgusi atidžiai ir protingai, eismo įvykio nebūtų buvę: 1. KET 172 p. numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu (KET 174 p.). Tuo tarpu sprendžiant iš smūgio jėgos (iš eismo įvykio vietos plano matyti, jog dėl smūgio jo automobilis apsisuko beveik 180 laipsnių kampu, o automobilis BMW 316 po smūgio riedėjo dar apie 11 metrų), L. P. važiavo aiškiai didesniu nei 50 km/h greičiu, tuo pažeisdama KET 172, 174 p. reikalavimus; 2. Pagal KET 172 p., pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Kadangi judėjimas Kalvarijų gatvėje tuo metu, kai įvyko eismo įvykis (pietų metas), buvo itin intensyvus, sankryža buvo nereguliuojama, prie jos susiformavo didelė automobilių eilė, o dėl Kalvarijų gatvės vingio prieš pat sankryžą kelias nebuvo gerai matomas, L. P. turėjo sulėtinti greitį ir važiuoti žymiai mažesniu greičiu nei buvo maksimaliai leistinas toje vietoje, tačiau visų šių kelių eismo saugumui užtikrinti reikšmingų aplinkybių neįvertino ir nepasirinko saugaus važiavimo greičio, tuo pažeisdama nurodytus KET 172 p. reikalavimus; 3. KET 75 p. nustatyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja", kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų (KET 76). Kadangi kelyje, kuriuo važiavo L. P., prieš sankryžą, kurioje įvyko eismo įvykis, buvo nereguliuojama pėsčiųjų perėja, ir prieš šią perėją jau buvo sustojusios ta pačia kryptimi važiavusios transporto priemonės, artėdama prie tokios sankryžos, ji privalėjo sulėtinti greitį ir sustoti, tačiau to nepadarė, tuo pažeisdama KET 172, 75, 76 p. reikalavimus; 4. KET 224 p. numato, kad kelyje, pažymėtame ženklais „Juosta maršrutiniam transportui", „Kelias su juosta maršrutinio transporto priemonėms" ir (arba) ženklinimo linijomis „A", kitoms transporto priemonėms važiuoti šia juosta ir sustoti joje draudžiama, išskyrus atvejus, kai ši juosta, skirta važiuoti maršrutiniam transportui ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine ženklinimo linija, o transporto priemonės vairuotojas suka į dešinę. L. P. važiavo kelio juosta, skirta tik maršrutiniam transportui, todėl sankryžoje, kurioje įvyko eismo įvykis, iš šios kelio juostos buvo galima sukti tik į dešinę, todėl, privažiuodama tokią sankryžą, turėjo sulėtinti greitį, tačiau, pažeisdama KET 172 p., ne tik to nepadarė, bet ir per sankryžą važiavo tiesiai, pažeisdama tiek KET 224 p., tiek ir prieš sankryžą pastatytą draudžiamąjį kelio ženklą, nurodytą KET 301 p. ("Įvažiuoti draudžiama"); 5. KET 173 p. numato, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gan tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. L. P., pastebėjusi, kad jo automobilis baiginėja posūkio manevrą ir išvažiuoja iš sankryžos, turėjo sulėtinti greitį ar, esant reikalui, visiškai sustabdyti transporto priemonę, ir leisti jo automobiliui užbaigti manevrą, tačiau to nepadarė, taip pažeisdama KET 173 p. reikalavimus. Pažymėtina, kad visi nurodyti pažeidimai šiuo atveju nėra formalūs, kadangi kelio atkarpa nuo tos sankryžos vietos, kurioje jis pradėjau kirsti maršrutiniam transportui skirtą kelio juostą, iki tos vietos, kurioje jis dar objektyviai galėjau pastebėti artėjantį lengvąjį automobilį, yra labai trumpa dėl Kalvarijų gatvės vingio, todėl šiame kelio ruože vairuotojams, artėjantiems prie sankryžos iš Baltupių pusės, ypatingai svarbu griežtai laikytis KET reikalavimų ir būti pasiruošusiems, esant kliūčiai, bet kada sustabdyti savo automobilį, nes tokių reikalavimų nesilaikant, sukantiems į kairę automobiliams pasidarytų praktiškai neįmanoma saugiai užbaigti posūkį ir išvengti susidūrimo. Taisyklė, leidžianti tokioje sankryžoje sukti į kairę, būtent ir yra paremta ta prielaida, kad visi eismo dalyviai, o ne tik sukantys į kairę, griežtai laikysis visų KET nustatytų pareigų, tarp jų ir bendrosios pareigos imtis visų būtinų atsargumo priemonių, siekiant išvengti nuostolingų padarinių (KET 50, 53, 54 p.). Todėl atsakomybė už tokius nuostolius turėtų atsirasti būtent tiems vairuotojams, kurie tokių pareigų nesilaiko ar neapdairiai jas vykdo, o ne tiems, kurie dėl susiklostančių aplinkybių negali patys tokių nuostolių numatyti ar jų išvengti, ir siekdami įgyvendinti savo teises, yra priversti pasitikėti kitų vairuotojų atidumu ir sąžiningumu. Priešingu atveju už tokio pobūdžio eismo įvykius tektų bausti instituciją, atsakingą už taisyklės, leidžiančios posūkį į kairę nurodytoje sankryžoje, nustatymą. Pastebėtina, kad jeigu L. P. būtų pasirinkusi saugų važiavimo greitį ir būtų sulėtinusi savo automobilį prieš sankryžą, eismo įvykio būtų išvengta, tuo tarpu ji ne tik nesulėtino greičio prieš sankryžą, bet ir pamačiusi kliūtį, t.y. iš sankryžos išvažiuojantį jo automobilį, net nebandė stabdyti, dėl ko žala abiem automobiliams tik padidėjo, galėjo nukentėti ir žmonės.

Teismo posėdyje V. P. prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais ir paaiškino, kad sankryža, kurioje įvyko eismo įvykis, važiuoja kiekvieną dieną ir visada sustoja prieš pirmą juostą, nes žino, kad yra norinčių ja pravažiuoti. Tą dieną jis sustojo pažiūrėti į dešinę, tačiau matėsi tik apie 10 metrų šios juostos, nes kelias yra vingiuotas. Jau baigdamas manevrą, t.y., išvažiuojant iš pirmos juostos, pamatė, kad link jo dideliu greičiu artėja automobilis, kuris trenkėsi į jo automobilio galinį ratą. Susidūrimo metu smūgis buvo labai didelis, nes jo automobilis pasisuko 180 laipsnių kampu. Automobilis BMW važiavo apie 60-70 km/h , jis – 10-20 km/h greičiu.

Teismo posėdyje V. P. atstovas prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais ir paaiškino, kad V. P., iki pradėdamas kirsti priešingos krypties pirmą eismo juostą, nematė ir negalėjo matyti nukentėjusiosios automobilio, todėl jo kaltės dėl KET 199 p. pažeidimo nėra. Nepakanka konstatuoti, kad V. P. nepraleido priešinga kryptimi, lygiareikšmiu keliu tiesiai važiavusio automobilio. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar šis pažeidimas yra automobilių susidūrimo priežastimi ir ar V. P. yra dėl to kaltas. Susidūrimas įvyko ne dėl V. P. kaltės: jis atliko visus veiksmus, kurių iš jo buvo galima reikalauti, BMW automobilis atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio galinį ratą, o reiškia, kad V. P. susidūrimo negalėjo išvengti, tuo tarpu nukentėjusioji, pamačiusi automobilį, galėjo išvengti susidūrimo.

Nukentėjusioji L. P. teismo posėdyje paaiškino, kad nežymūs automobilių pažeidimai patvirtina, kad jos automobilio greitis buvo nedidelis. Automobilis iššoko jai prieš akis, ji negali įvertinti atstumo metrais, tačiau atstumas buvo per mažas, pats įvykis – netikėtas. Ji pripažįsta, kad, pažeisdama KET, važiavo tiesiai. Susidūrimas, priešingai nei teigia V. P., įvyko juostos viduryje ir ji trenkėsi į automobilio galinio rato vietą, o ne į bamperį. Jos automobilis po susidūrimo pariedėjo, kadangi ji buvo išsigandusi, nesuvokė situacijos.

Skundas netenkinamas.

Šios bylos svarstymo dalykas - ar V. P. veikoje yra ATPK 127 str. 2 d., įtvirtinančio administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), numatyto pažeidimo sudėtis - t. y., ar jis padarė administracinės teisės pažeidimo protokole nurodytą KET 199 p. reikalavimų pažeidimą, o jei padarė – ar šis pažeidimas nulėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą. KET 199 p. numato, kad sukdamas sankryžoje į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kur važiavimo kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta, - ir transporto priemonėms, lenkiančioms pagrindiniame kelyje.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pabrėžė, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Bylai reikšminga ATPK 127 str. 2 d. aiškinimo ir taikymo praktika sprendžiant vieno iš kelių eismo įvykyje dalyvavusių asmenų administracinės atsakomybės klausimą. Lietuvos vyriausio administracinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą Nr. N5-1797/2007, 2007-06-11 nutartyje, apibūdindama ATPK 127 str. 2 d. aiškinimo ir taikymo praktiką, nurodė, jog iš formuojamos teismų praktikos matyti, kad kai autoįvykyje dalyvauja keli eismo dalyviai, turi būti nustatoma, ar administracinėn atsakomybėn patraukto eismo dalyvio veiksmai (Kelių eismo taisyklių pažeidimas) buvo pagrindinė (tiesioginė) neigiamų pasekmių kilimo priežastis (sąlyga) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. N – 951/2005, 2005 m. birželio 9 d. nutartis byloje Nr. N – 1017/2005, 2006 m. lapkričio 2 d. nutartis byloje Nr. N3-1548-06, 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis byloje Nr. N16–1861/2006, 2006 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. N3-1422/2006, 2006 m. lapkričio 3 d. nutartis byloje Nr. N5 – 1549/2006, 2007 m. sausio 11 d. nutartis byloje Nr. N16 – 458/2007, daugelis kitų). Nors teismų praktikoje nurodoma, kad tokiose bylose nesprendžiama dėl kito eismo dalyvio kaltės (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis byloje Nr. N3-865-07), tačiau pripažįstama, kad kito eismo įvykio dalyvio veiksmai taip pat turi būti įvertinami, kiek tai yra reikšminga sprendžiant atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybės klausimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutartis byloje Nr. N12 -635–05). Kelių eismo taisyklėse įtvirtintos įvairios eismo dalyvių tarpusavio pareigos, taisyklių 50 punkte įtvirtintas principas, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, o 53 punkte įtvirtinta kiekvieno eismo dalyvio pareiga laikytis visų būtinų atsargumo priemonių. Todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad eismo dalyvis, kuriam tenka atitinkama pareiga, šią pareigą turi vykdyti ir atsakyti už jos nevykdymą net ir tuo atveju, kai šio dalyvio manymu kiti eismo dalyviai pažeidžia Kelių eismo taisykles. Kita vertus, pripažįstama, kad eismo dalyvis nuo atsakomybės galėtų būti atleidžiamas tik susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, jei kitas eismo dalyvis, pavyzdžiui, elgtųsi visiškai neprognozuojamai, kas padarytų pareigos <...> laikymąsi visiškai neįmanomu dalyku dėl asmens galimybių konkrečioje situacijoje suvokti tokios pareigos buvimą neturėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 10 d. nutartis byloje Nr. N12 - 1030 – 05). Teismų praktikoje analizuojama, ar atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo ir galėjo numatyti galimą kitų automobilių judėjimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis byloje Nr. N17-1663/2006, 2006 m. gruodžio 8 d. nutartis byloje Nr. N17 – 1794/2006).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, yra pagrindas teigti, kad nėra aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą (ATPK 250 str.), V. P. veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai: eismo įvykio vietos planais (b.l. 16, 17), pareiškėjo V. P. ir nukentėjusiosios L. P. rašytiniais paaiškinimais policijos pareigūnams (b.l. 18-19) bei duotais teismo posėdžio metu nustatyta, kad 2008-04-15, apie 13.28 val., pareiškėjas V. P., vairavęs automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Kalvarijų – Gerbutavičiaus g. sankryžoje sukdamas į kairę, t.y. iš Kalvarijų g. į Gerbutavičiaus g., nepraleido tos pačios gatvės (Kalvarijų) priešingos krypties pirmąją eismo juosta, skirta važiuoti tiesiai maršrutiniam transportui, taip pat iš kurios visos transporto priemonės gali sukti į dešinę, tiesiai važiavusio automobilio BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuoto L. P., dėl ko automobilis BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip apgadindamas abu automobilius. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad V. P. pažeidė KET 199 p. reikalavimus ir šis pažeidimas buvo pagrindinė priežastis, nulėmusi abiejų transporto priemonių apgadinimą. V. P. skunde ir teismo posėdyje nurodyti teiginiai, kad eismo įvykį sąlygojo kito jame dalyvavusio automobilio BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos L. P. veiksmai, yra nepagrįsti: nukentėjusioji V. P. nuo pat bylos pradžios teigė, kad jos automobilio važiavimo greitis iki susidūrimo buvo apie 40 km/h (b.l. 18, 30), automobilių apgadinimai, kaip matyti iš pateiktų fotonuotraukų (b.l. 34), taip pat nesudaro pagrindo manyti, kad nukentėjusiosios V. P. nurodytas jos automobilio greitis galėjo būti ženkliai didesnis, o aplinkybė, kad V. P., pažeisdama KET reikalavimus, važiavo tiesiai, savaime negali būti pripažįstama pagrindime susidūrimo priežastimi, kadangi daliai transporto priemonių šia eismo juosta važiuoti tiesiai yra leidžiama, todėl V. P., tinkamai vykdydamas KET reikalavimus, turėjo ir galėjo numatyti, kad ja tiesiai gali važiuoti kitas eismo dalyvis. V. P. teiginys, kad sankryžoje, kurioje įvyko eismo įvykis, dėl Kalvarijų g. vingio, pirmosios eismo juostos, kuria atvažiavo L. P., matyti tik apie 10 m, nėra įrodytas: kaip matyti iš pateiktų minėtos sankryžos fotonuotraukų (b.l. 34), V. P. galėjo ir turėjo matyti kur kas didesnę šios juostos atkarpą, be to, blogas matomumas įpareigoja vairuotoją, sukantį kairėn, būti dar labiau atidžiu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 ir 4 dalimis, 128 straipsniu, 129 straipsniu,

nutaria:

V. P. skundo netenkinti ir Vilniaus m. VPK VP EPT 2008-04-18 nutarimą Nr. E 846162, kuriuo V. P. pagal ATPK 127 str. 2 d. paskirta 150 Lt bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Arūnas Dirvonas