- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-28
- Bylos Nr.
- 2-1214-475/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-16794-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Simanavičienė
- Ieškovas
- UAB „Auglita“
- Atsakovas
- UAB „SDV grupė“
- Trečiasis asmuo
- M. Č.
- Advokatai
- Justas Jankauskas, Mindaugas Vasiliauskas
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Simanavičienė, sekretoriaujant Vitai Macelienei, Ievai Einorytei, dalyvaujant ieškovo UAB „Auglita“ atstovams direktoriui Evaldui Augliui ir advokatui Mindaugui Vasiliauskui, atsakovo UAB „SDV grupė“ atstovams direktorei Sigitai Mizgerienei ir advokatui Justui Jankauskui, trečiajam asmeniui M. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Auglita“ patikslintą ieškinį atsakovui UAB „SDV grupė“, trečiajam asmeniui M. Č. dėl nuostolių atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 65.499,62 Lt žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos skaičiuojant jas nuo tos dienos kai vežėjui buvo pateikta pretenzija iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 30-32).
Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė ir atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2011 11 18 ieškovas su atsakovu sudarė Krovinio pervežimo užsakymą-sutartį Nr. 1. Šios sutarties pagrindu šalys sutarė, jog atsakovas perveš krovinį iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką, ir atsakys už savo įsipareigojimus. Pažymėjo, kad krovinys buvo vežamas už mokestį, o krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose, todėl ginčui spręsti taikytina Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR). Tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, ir atsakovas tapo atsakingas už viso krovinio praradimą, o jo kaltė pagal CMR 17, 18 str. preziumuojama. Nurodė, kad ieškinys teikiamas atsakovui UAB „SDV grupė“, kadangi būtent su juo ieškovas sudarė sutartį dėl pervežimo, todėl jis CMR prasme ir laikytinas vežėju, nepriklausomai nuo to ar jis fiziškai vežė krovinį pats, ar perdavė vežti kitam asmeniui. Vadovaujantis CMR 3 str., vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įsipareigojimus. Pabrėžė, kad į Lietuvą krovinys turėjo būti pristatytas 2011 11 24, tačiau krovinys Sutartyje nurodytą dieną pristatytas nebuvo. Atsakovo vadovė Sigita Mizgerienė žodžiu informavo ieškovą apie krovinio dingimą, nurodydama, kad krovinį vežęs asmuo taip pat dingo, o į telefono skambučius neatsako. Nurodė, kad krovinys buvo perduotas vežti atsakovui, t.y. asmeniui, kurio paslaugomis vežimo procese atsakovas naudojosi, patvirtina 2011 11 18 krovinio pervežimo sutartis Nr. MC0001, tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis CMR Nr.122584. Krovinio vertė pagal 2011 11 19 sąskaitą Nr. 672/11 yra 18.270.00 EUR, o pagal sąskaitą Nr. 514 – 700,00 EUR, remiantis Lietuvos Banko oficialiu valiutos kursu, tai sudaro 65.499,62 Lt. Nurodė, kad ieškovas pateikė atsakovui pretenziją dėl krovinio praradimo, tačiau atsakovo vadovė Sigita Mizgerienė pažeisdama teisės aktų nustatytą tvarką atsisakė priimti ieškovo pretenziją, todėl pretenziją teko siųsti paštu, registruotu laišku. Į pretenziją nustatytu laiku jokio atsakymo negavo. Pažymėjo, kad tokie atsakovo veiksmai patvirtina, kad spręsti ginčą taikiai atsakovas atsisako, todėl ieškovas savo pažeistas teises priverstas ginti pateikdamas šį ieškinį teismui. Vadovaujantis CMR 27 str. l d., pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti sumokėti palūkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai. Palūkanos - 5 proc. metams - pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kai vežėjui raštu pateikiamas reikalavimas, o jei tokio nebuvo, - tai nuo ieškinio pateikimo dienos. Nurodė, kad iš pridedamų dokumentų matyti, kad 2011 11 25 pretenzija buvo išsiųsta atsakovui registruotu laišku 2011 11 26, todėl remiantis aukščiau išdėstyta CMR konvencijos norma prašo teismo priteisti 5 procentų palūkanas, skaičiuojant jas nuo pretenzijos pateikimo dienos, t.y. 2011 11 26.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime (b.l. 51-55) ir jo atstovai teismo posėdžio metu nesutiko su patikslintu ieškiniu. Nurodė, kad 2011 11 18 ieškovas UAB „Auglita“ ir atsakovas UAB „SDV grupė“ sudarė krovinio pervežimo užsakymą - sutartį Nr. 1. Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo ieškovui už Sutartyje nustatytą kainą pervežti apie 9 tonų svorio krovinį (32 euro paletės) - buitinę techniką - iš Vokietijoje esančios bendrovės A. G. „Discountkaufhaus GmbH“ į Lietuvoje esančią UAB „Auglita“ adresu Jurbarko g. 5, Kaunas. Sutartyje buvo numatyta pasikrovimo data 2011 11 19, išsikrovimo data - 2011 11 24. Nurodė, kad krovinio faktiniam pervežimui atsakovas UAB „SDV grupė“ pasirinko P.P. „Starlogistic“, su kuriuo 2011 11 18 sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr. MC0001. Sutartimi taip pat numatytas krovinio pavadinimas - buitinė technika, pasikrovimo bei išsikrovimo vietos - iš Vokietijoje esančios bendrovės A. G. „Discountkaufhaus GmbH“ į Lietuvoje esančią UAB „Auglita“ bei datos - pasikrovimo data 2011 11 21, išsikrovimo data 2011 11 23-24 d. Pažymėjo, kad 2011 11 21 numatytoje pasikrovimo vietoje krovinys buvo pakrautas į vilkiką SCANIA Nr. AA5708HM, priekabos Nr. AA03470X0, šias aplinkybes patvirtina tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis Nr. 122584 (toliau - CMR), kuriame taip pat yra informacija, jog krovinį, kaip ir sutarta, priėmė vežimui Ukrainos privati įmonė „Starlopstik“. Numatytu laiku, t.y. 2011 11 24 krovinys nebuvo pristatytas gavėjo adresu. Atsakovas dar iki 12 val. bendradarbiavo su vežėju Skype programa, jis buvo patvirtinęs, kad krovinys Kaune bus apie 13-14 val., tačiau jau po 12 val. vežėjo duoti telefonai buvo išjungti, susisiekti iki dabar su Ukrainos privačia įmone „Starlopstik“ duotais numeriais nebepavyko. Pastebėjo, kad atsakovui pavyko gauti minimo vilkiko SCANIA Nr. AA5708HM ir priekabos Nr. AA03470X0 registracijos dokumentus, kurie buvo pateikti pasikrovimo vietoje, kuriuose nurodoma, jog tiek vilkikas tiek ir priekaba priklauso fiziniams asmenims, tačiau ir su minėtais asmenimis susisiekti taip pat nepavyko. Pabrėžė, kad atsakovas nedelsiant kreipėsi į ieškovą bei informavo apie krovinio dingimą dar tą pačią 2011 11 24. 2011 11 25 ieškovas pateikė atsakovui pretenziją dėl nuostolių atlyginimo praradus krovinį prašydamas atlyginti prarasto krovinio vertę - 18.970,00 EUR, pateikdamas šių prekių neva tai įsigijimo dokumentus - sąskaitas faktūras, t.y. 2011 11 19 sąskaitą Nr. 514 bendrai 700,00 EUR sumai, bei 2011 11 19 sąskaitą Nr. 672/11 bendrai 18.270,00 EUR sumai, tačiau atsakovas nepatenkino ieškovo pretenzijos. Nurodė, kad 2011 12 12 atsakovas kreipėsi į Kauno miesto apylinkės prokuratūrą su pareiškimu, prašydamas nustatyti visas krovinio vagystės aplinkybes bei surasti atsakingus asmenis. Atsakovo žiniomis, ieškovas taip pat kreipėsi į Kauno apskrities VPK nusikaltimų tyrimo valdybos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrių dėl krovinio praradimo, kurio pagrindu buvo inicijuotas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-00833-11 pagal LR Baudžiamojo kodekso nuostatas. Pažymėjo, kad bylos faktinių aplinkybių matyti, jog pavogtas krovinys buvo gabenamas kelių transporto priemonėmis, už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingų valstybių teritorijos, šios valstybės yra Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos narės, todėl ieškovo ir atsakovų tarpusavio santykius reglamentuoja šios konvencijos nuostatos. Vadovaujantis CMR konvencijos 17 str. 2 d., vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jeigu tai įvyko dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti, o pasekmėms dėl šių aplinkybių negalėjo užkirsti kelio. Atkreipė dėmesį, kad teismų praktikoje yra nurodoma, jog, visų pirma, yra svarbu kompleksiškai įvertinti tiek vežėjo kaip įmonės veiksmus, tiek ir su įmone susijusių jos atsakingų asmenų, vykdančių vežėjo pavedimus, elgesį tiek įvykio metu, kuomet krovinys buvo prarastas, tiek ir po jo. Jeigu tokiais veiksmais buvo sukurtos bent prielaidos krovinio praradimui, vežėjas nėra atleistinas nuo sutartinės atsakomybės už krovinio neišsaugojimą. Tai, kad vežėjo atsakomybė už krovinio praradimą yra preziumuojama, nereiškia, kad krovinio saugiu nugabenimu turi rūpintis tik vežėjas. Nurodė, kad pateikė byloje įrodymus, patvirtinančius krovinio praradimo jo transportavimo metu faktą, t.y. tai, jog krovinys buvo pakrautas nenustatytiems asmenims, kurių pasekoje krovinys nebuvo pristatytas gavėjui, taigi, krovinio praradimo aplinkybės bei pats krovinio vagystės faktas ieškovui yra žinomas, ir ieškovo nėra ginčijamas, kadangi apie krovinio praradimą ieškovas buvo nedelsiant atsakovo informuotas. Paminėjo, jog būtent vykstančio ikiteisminio tyrimo metu bus nustatinėjamos krovinio praradimo reikšmingos aplinkybės, t.y. kam iš tiesų buvo perduotas prarastas krovinys, kam iš tiesų priklausė vilkikas ir priekaba, kas buvo vilkiko vairuotojas, ar krovinio siuntėjas (krovinio pardavėjas) nustatinėjo kam perdavinėjo prekes, nustatinės kodėl buvo kraunamas krovinys - žaislų partija, o ne buitinė technika, kaip buvo susitarta sutartyje tarp atsakovo ir ieškovo, kam priklausė krovinys ir pan. Be to, nurodė, kad 2011 11 18 sudarydamas su pagrobto krovinio faktiniu vežėju P.P. „Starlogistic“ krovinio pervežimo sutartį Nr. MC0001, neturėjo jokio pagrindo abejoti šią sutartį sudarančio juridinio asmens realumu bei įtarti galimą apgaulę, kadangi atsakovui buvo pateiktas P.P. „Starlogistic“ registravimo pažymėjimas, CMR draudimo pažymėjimas (kadangi CMR draudimas yra būtina krovinio pervežimo sąlyga). Pažymėjo, kad CMR duomenys patvirtina, jog krovinys buvo pakrautas krovinio užsakymo sutartyje nurodytoje vietoje bei laiku, CMR yra atžymos, jog krovinys buvo perimtas faktinio vežėjo P.P. „Starlogistic“ , yra vežėjo vairuotojo parašas, be kita ko, atsakovas nuolat bendravo su faktinio vežėjo P.P „Starlogistic“ atstovais dėl krovinio būklės, vietos ir kitų aplinkybių, reikšmingų tinkamai vykdant sutartį su ieškovu. Mano, kad krovinio nustatytu laiku nepristačius gavėjui, atsakovas ėmėsi būtinų priemonių aiškinantis dėl krovinio vietos bei būklės, t.y. nedelsiant informavo ieškovą dėl krovinio praradimo, t.y vagystės, bandė susisiekti su faktinio vežėjo atstovais, kreipėsi į krovinio siuntėją A.G. „Discountkaufhus GMBh“, kuris buvo atsakingas už krovinio pakrovimą, aiškinantis ar iš tiesų krovinys buvo pakrautas, kam buvo pakrautas, ar kilo kokių įtarimų, jog krovinys galimai buvo pakrautas nepatikrinus ar perduoda tinkamam vežėjui ir pan. Taip pat atsakovas pažymėjo, jog paprašė tikslaus krovinio - buitinės technikos aprašymo kartu su vertėmis, tačiau, paaiškėjo, jog krovinį sudarė ne buitinė technika, kaip buvo nurodyta krovinio pervežimo sutartyje tarp ieškovo ir atsakovo, bet kūdikių žaislai. Mano, kad atsakovas nėra atsakingas už krovinio praradimą, nes tapo dar nenustatytų asmenų sukčiavimo objektu, vežėjui krovinį praradus dėl aplinkybių, kurių tokiu atveju negalėtų numatyti bei išvengti kilusių pasekmių joks rūpestingas vežėjas. Pabrėžė, jog atsakovas padarė savo laiku viską, ką galėtų padaryti ypatingai sąžiningas ir pareigingas vežėjas tam, kad galima būtų išvengti žalos, todėl atsakovas atleistinas nuo atsakomybės už krovinio praradimą. Nurodė, kad ieškovas, patikslintu ieškiniu reikalaudamas 65.499,62 Lt nuostolių, šiuos kildina remdamasis prarasto krovinio verte, kurią apskaičiuoja pagal šio krovinio įsigijimo dokumentus, t.y. 2011 11 19 sąskaita Nr. 672/11 - 18.270,00 EUR sumai bei 2011 11 19 sąskaita Nr. 514 – 700,00 EUR sumai. Pastebėjo, jog ieškovas, vien tik pateikdamas sąskaitas faktūras už įsigytas prekes, neįrodo savo reikalavimo teisės į atsakovą dėl prarasto krovinio, kadangi kartu su šiomis sąskaitomis nėra pateikiama informacija, jog iš tiesų ieškovas už šias prekes tinkamai atsiskaitė, taip pat ieškovas prarasto krovinio vertės nepagrindė jokiais apmokėjimo dokumentais. Be to, nurodė, kad ieškovas kaip įrodymus teismui pateikia sąskaitas - faktūras, tačiau nėra aišku iš kur susidarė jose nurodytos sumos, kurios jokia sutartimi nėra pagrįstos.
Dublike (b.l. 67-69) ieškovas nurodė ir jo atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakovo atsiliepimu į ieškinį nesutinka. Pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog pagal 2011 11 18 krovinio pervežimo užsakymą-sutartį Nr. l krovinys nebuvo nustatytais terminais pristatytas ieškovui, o buvo prarastas. Nurodė, kad, kas yra vežėjas CMR konvencijos prasme, yra nustatoma pagal konkrečios bylos aplinkybes, t.y., jei sutartimi su krovinio siuntėju pervežimo procese dalyvaujantis ekspeditorius įsipareigoja būti vežėjas, įsipareigoja siuntėjui nugabenti krovinį į paskyrimo vietą, nors veža ne pats, o tik atlieka ekspedijavimo paslaugas, jis atsako siuntėjui kaip vežėjas nepriklausomai nuo to, ar jis vežė krovinį pats, ar pavedė tai padaryti trečiajam asmeniui. Tokiais atvejais ekspeditorius, atlyginęs nuostolius pagal CMR konvencijos nuostatas, turi regreso teisę kitų dalyvavusių vežime asmenų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu. Taip pat nurodė, kad vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už krovinio praradimą, sužalojimą ar pavėluotą pristatymą, jei jis įrodo bent vieną iš pagrindų, nurodytų CMR konvencijos 17 str. 2 punkte, t.y. jei tai įvyko: dėl ieškovo netinkamų veiksmų ar aplaidumo; dėl ieškovo duotų nurodymų, o ne dėl vežėjo netinkamų veiksmų ar aplaidumo; dėl krovinio paslėptų defektų; dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo numatyti, o pasekmėms dėl šių aplinkybių negalėjo užkirsti kelio. Šiuo atveju vežėjas turi įrodyti būtent tokias aplinkybes ir pasekmes, taip pat priežastinį ryšį tarp aplinkybių ir krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėlavimo pristatyti. Vagystės, grobimo, užpuolimo atveju vežėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės CMR Konvencijos 17 str. 2 p. pagrindu dėl aplinkybių, kurių negalėjo numatyti, bei pasekmių, kurioms dėl šių aplinkybių negalėjo užkirsti kelio ir tik tuo atveju, jei įrodys teismui, kad ėmėsi visų reikiamų saugumo priemonių ir padarė viską, ką galėtų padaryti ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas, kad būtų galima išvengti žalos toje vietoje ir tuo metu, tačiau negalėjo išvengti šių įvykių. Pažymėjo, kad UAB „SDV grupė“ apie faktiškai krovinį turėjusią pervežti įmonę P.P. „Starlogistic“ realiai pradėjo domėtis tik po krovinio dingimo. Sutarties sudarymo metu atsakovo darbuotojas neįsitikino tuo, kad sutartį sudaro ir krovinį perduoda patikimam vežėjui pervežti, nepasidomėjo ar kontaktuoja su tikraisiais vežėjais, ar kontaktiniai asmenys tikrai dirba bendrovėje P.P „Starlogistic“. Pastebėjo, kad pati atsakovo atstovė direktorė Sigita Mizgerienė ieškovui po krovinio dingimo pripažino, kad sutartį sudaręs vadybininkas M. Č. pasielgė neatsakingai pasitelkdamas kaip vežėjus Ukrainoje registruotą bendrovę, taigi tai įrodo, kad atsakovas nesiėmė visų įmanomų priemonių realioms kliūtims, neteisėtam krovinio užvaldymui, sudaryti. Vien tai, kad atsakovas tik pradingus kroviniui, pradėjo domėtis ar įmonė P.P. „Starlogistic“ realiai egzistuoja, ar įmonėje dirba tam tikri darbuotojai, ar atsakovo darbuotojai iš tiesų kontaktavo su įmonės P.P. „Starlogistic“ darbuotojais, o ne su jais apsimetusiais asmenimis, kam priklauso krovinį gabenęs vilkikas bei priekaba, įrodo, jog atsakovas negali būti atleistas nuo atsakomybės, kaip ypatingai sąžiningas ir pareigingas vežėjas. Atkreipė teismo dėmesį, jog pačiame atsakovo atsiliepime gausu prieštaravimų: atsakovas teigia, kad egzistuoja įrodymai, jog krovinys buvo pakrautas nenustatytiems asmenims, taip pat teigia, jog tik ikiteisminio tyrimo metu bus nustatinėjama kam buvo pakrautas krovinys, kam priklausė priekaba ir vilkikas, kas buvo vilkiko vairuotojas ir t.t., tačiau jau sekančiame sakinyje dėsto priešingai, kad CMR yra atžymos, kad krovinys buvo perimtas faktinio vežėjo P.P „Starlogistic“, kad yra vežėjo vairuotojo parašas, kad atsakovas nuolat bendravo su faktinio vežėjo atstovais dėl krovinio būklės ir kitų aplinkybių, reikšmingų tinkamai vykdant sutartį su ieškovu. Pabrėžė, kad atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas, atidus ir pareigingas vežėjas, kiek atitinkamomis sąlygomis tai buvo būtina, ir nesiėmė visų reikiamų priemonių aplinkybėms, sudariusioms sąlygas vagystei įvykdyti, pašalinti ir taip išvengti krovinio praradimo, priešingai, krovinys buvo prarastas dėl atsakovo kaltės - aplaidumo ir nerūpestingumo. Nurodė, kad ieškinio dalyką ir patirtų nuostolį dydį šioje byloje įrodo teismui jau pateiktos PVM sąskaitos faktūros, kuriose grynųjų pinigų apmokėjimo už krovinį Exim Handels GmbH faktą patvirtina įrašas ant 2011 11 19 sąskaitos Nr. 514: „700,00 EUR sumą gavome grynaisiais“ su atsakingo už krovinio pakrovimą asmens parašu, bei bendrovės „Discountkaufhaus“ 2011 11 19 sąskaitoje Nr. 672/11 esantis įrašas: „13.470,00 EUR sumą gavau grynaisiais, likusią sumą -4.800,00 EUR pervesite į mūsų sąskaitą“. Pažymėjo, kad Vokietijos Federacinėje Respublikoje galiojantys buhalterinės apskaitos įstatymai nereikalauja papildomai patvirtinti pinigų gavimo faktą išduodamu kvitu, jeigu apie tai pažymima sąskaitoje, todėl ieškovas pateikė teismui Discountkaufhous GmbH 2012 01 16 raštą patvirtinantį grynųjų pinigų gavimo (13.470,00 EUR) bei banke pervestų pinigų (4.800,00 EUR) faktą patvirtinančius duomenis - išrašą apie atliktą banko pavedimą. Nurodė, kad ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog už krovinį buvo atsiskaityta pilnai, pagal krovinio įsigijimo dokumentus ir reikalavimo teisė kildinama remiantis prarasto krovinio verte pagrįstai. Taip pat atkreipė teismo dėmesį į klaidinančius atsakovo argumentus, kad prarastas krovinys buvo tik vaikiški žaislai, o ne Sutartyje numatyta buitinė technika. Pažymėjo, kad vežėjui buvo pakrauta tik nedidelė dalis vaikiškų žaislų, o krovinio pagrindą sudarė buitinė technika, kaip ir buvo numatyta sutartyje, todėl atsakovo atsiliepimo argumentai taip pat nepagrįsti. Mano, kad šioje civilinėje byloje nėra paneigta vežėjo kaltės dėl prarasto krovinio prezumpcija, todėl CMR konvencijos normų prasme pareiga atlyginti žalą dėl UAB „Auglita“ krovinio praradimo tenka krovinio vežėjui UAB „SDV grupė“.
Triplike (b.l. 85-87) atsakovas nurodė ir jo atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovo dublike pateikti argumentai nepaneigia atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytų argumentų bei pateiktų įrodymų visumos, jog atsakovas yra atleistinas nuo atsakomybės dėl krovinio praradimo, kadangi jis savo laiku padarė viską, ką galėtų padaryti ypatingai sąžiningas ir pareigingas vežėjas tam, kad galima būtų išvengti žalos toje vietoje ir tuo laiku, ypač atsižvelgiant į faktą, jog atsakovas tapo dar nenustatytų asmenų sukčiavimo objektu, vežėjui krovinį praradus dėl aplinkybių, kurių tokiu atveju negalėtų numatyti bei išvengti kilusių pasekmių joks kitas rūpestingas vežėjas. Nurodė, jog 2011 11 18 sudarydamas su pagrobto krovinio faktiniu vežėju P.P. „Starlogistik“ krovinio pervežimo sutartį Nr. MC0001, neturėjo jokio pagrindo abejoti šią sutartį sudarančio juridinio asmens realumu bei įtarti galimą apgaulę, kadangi atsakovui prieš sudarant sutartį buvo pateiktas P.P. „Starlogistik“ registravimo pažymėjimas, P.P „Starlogistik“ PVM mokėtojo registracijos liudijimas, CMR draudimo pažymėjimas (kadangi CMR draudimas yra būtina krovinio pervežimo sąlyga). Be to, pažymėjo, kad prieš sudarydamas sutartį įsitikino faktinio vežėjo P.P. „Starlogistik“ realiu egzistavimu bei įmonės patikimumu, sulygino P.P. „Starlogistik“ pagrindinio antspaudo sutapimą CMR draudimo pažymėjime su antspaudu krovinio pervežimo sutartyje. Pabrėžė, jog numatytu laiku, t.y. 2011 11 24, krovinio nepristačius gavėjo adresu bei nepavykstant susisiekti su krovinį vežusios įmonės P.P. „Starlogistik“ kontaktiniais asmenimis, atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų, susijusių tiek su krovinio suradimu: atsakovas kreipėsi į Kauno miesto apylinkės prokuratūrą siekiant išsiaiškinti krovinio dingimo/praradimo aplinkybes bei nustatyti kaltą dėl krovinio praradimo asmenį ir/ar asmenis, taip pat pats kreipėsi į krovinį pakrovusią kompaniją, tiek su krovinio gavėjo tinkamu informavimu apie krovinio dingimą/praradimą ir kt. Nurodė, kad kreipėsi į krovinį pakrovusius asmenis, iš kurių gavo ne tik CMR važtaraštį, bet ir kitus dokumentus, susijusius su krovinio pasikrovimu - vilkiko ir priekabos registracijos dokumentus, vilkiko su puspriekabe vairuotojo pažymėjimą, kurie buvo pateikti pasikrovimo vietoje, tačiau, gavus šiuos dokumentus, paaiškėjo, jog CMR važtaraštyje yra atžymos, jog krovinys buvo pakrautas Ukrainos privačiai įmonei pavadinimu „Starlopstik“. Pradėjus atsakovui pačiam aiškintis aplinkybes, sužinojo, jog vilkikas su priekaba priklausė fiziniams asmenims - O. V. ir V. V., tuo tarpu vairuotojas buvo I. S. P., kurie P.P. „Starlogistik“ įmonėje nedirba, taigi, krovinys buvo perduotas ne P. P. „Starlogistik“, bet „Starlopstik“. Pabrėžė, kad transporto priemonės - vilkiko ir priekabos autentiškumą bei vairuotojo tapatybę nustatinėjo krovinio siuntėjas A.G. „Discountkaufhus GMBh“, t.y. prekių pardavėjas (t.y. prieš pakraunant krovinį), ir kuris buvo atsakingas už krovinio pakrovimą (patikrinti, jog krovinys pakraunamas tinkamiems asmenims, ar krovinys tinkamos būklės, ar dokumentai nėra suklastoti ir kt.). Pažymėjo, kad atsakovas nėra atsakingas, jog tapo dar nenustatytų asmenų sukčiavimo objektu, vežėjui krovinį praradus dėl aplinkybių, kurių tokiu atveju negalėtų numatyti bei išvengti kilusių pasekmių joks rūpestingas vežėjas. Atsakovas pastebėjo, jog nors ieškovas teismui nurodo, jog Vokietijos Federacinėje Respublikoje galiojantys buhalterinės apskaitos įstatymai nereikalauja papildomai patvirtinti pinigų gavimo faktą išduodamu kvitu, jeigu apie tai yra pažymima sąskaitoje, tačiau, nenurodo konkretaus buhalterinės apskaitos įstatymo, jo dalies ar punkto, kuris tai reglamentuotų, nepateikia šio įstatymo dalies ar punkto atitinkamo vertimo į lietuvių kalbą ir pan. Pažymėjo, kad sutartyje krovinio apimtis yra nurodyta 32 euro paletės, kas sudaro apie 9 tonas, tačiau, ieškovo pateiktuose duomenyse apie krovinį yra nurodyta, jog vien buitinė technika sudarė 41 euro paletę, o vaikiški žaislai atitinkamai 11 euro palečių, taigi viso 52 euro paletės. Mano, kad, nors ieškovas prarasto krovinio vertę grindžia turėtomis išlaidomis įsigyjant krovinį, t.y. pateikdamas PVM sąskaitas faktūras, tačiau kyla abejonė kokio dydžio krovinys iš tiesų buvo pakrautas, t.y. kadangi, kaip matyti, sutartyje nurodytas vienas krovinio euro palečių skaičius, ieškovo pateikiami duomenys apie krovinį yra visiškai kitokie, nei sutarta sutartyje, todėl krovinys galėjo būti pakrautas ir net mažesnis nei nurodo ieškovas.
Trečiasis asmuo atsiliepime (b.l. 131-136) ir teismo posėdžio metu nesutiko su ieškiniu. Palaikė atsakovo atsiliepime ir triplike išdėstytas aplinkybes bei argumentus. Pažymėjo, kad UAB „SDV grupė“ yra ekspeditorius, jis įmonę P.P „Starlogistik“ samdė kaip vežėjus, todėl ta įmonė ir yra atsakinga už krovinio dingimą, nes vadovaujantis CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalimi, vežėjas t.y., P.P. „Starlogistik“, atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismo posėdžio metu nustatyta, kad 2011 11 18 ieškovas ir atsakovas sudarė Krovinio pervežimo užsakymą-sutartį Nr. 1, pagal kurią atsakovas įsipareigojo organizuoti krovinio pervežimą maršrutu Vokietija-Lietuva, o ieškovas įsipareigojo apmokėti už suteiktas paslaugas ne vėliau kaip per 2 dienas po sąskaitos gavimo ir 2 CMR originalų gavimo (b.l. 10). Atsakovas krovinio faktiniam pervežimui pasirinko P.P. „Starlogistic“, su kuriuo 2011 11 18 sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr. MC0001 (b.l. 57). Krovinys 2011 11 21 buvo pakrautas vežti privačiai įmonei „Starlopstik“ (b.l. 34-35), tačiau ieškovui šis krovinys nebuvo pristatytas. Krovinys buvo prarastas, dėl to atsakovas kreipėsi į Kauno miesto apylinkės prokuratūrą (b.l. 58), 2011 12 09 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau tyrimo metu įtarimai niekam nepareikšti, krovinys nerastas (b.l. 112). Ieškovas apie krovinio praradimą buvo informuotas, todėl 2011 11 26 su pretenzija dėl nuostolių atlyginimo praradus krovinį kreipėsi į atsakovą (b.l. 15). Atsakovas nesutiko su ieškovo pretenzija, nuostolių neatlygino. Šias aplinkybes abi šalys patvirtino ir dėl jų ginčo nėra.
Dėl vežėjo civilinės atsakomybės
Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl vežėjo civilinės atsakomybės už prarastą krovinį pervežimo iš Vokietijos į Lietuvą metu, todėl šiems santykiams taikytina Ženevos 1956 metų Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR) (toliau – CMR Konvencija). Pagal CMR Konvencijos 17 str. 1 d. vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą, t.y. vežėjo kaltė preziumuojama. Pažymėtina, kad pagal CMR Konvencijos 3 str., vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įsipareigojimus. Taigi, vežėjas atsako nepaisant to, kad faktiškai krovinį vežti perdavė kitam asmeniui.
Pagal CMR konvencijos 17 str. 2 d., vežėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės už krovinio praradimą, jeigu tai įvyko dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti, o pasekmėms dėl šių aplinkybių negalėjo užkirsti kelio. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad krovinys buvo pakrautas vežti, tačiau ieškovui pristatytas nebuvo, t.y. buvo prarastas vežant jį į pristatymo vietą. Pažymėtina, kad vagystė kasacinio teismo praktikoje laikoma neišvengiama aplinkybe tik išimtiniais atvejais, t. y. kai ji įvykdoma iš tiesų ypatingomis aplinkybėmis (jėga, ginklu, užpuolimu ar kitokiomis priemonėmis, kurioms neprotinga būtų priešintis), laikytina, jog įprastų atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nepaisymas, lėmęs neteisėtą vežamo krovinio užvaldymą, reiškia vežėjo neatsargumą, prilygintiną tyčiniams veiksmams (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 01 17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2012).
Jeigu tam tikrais vežėjo veiksmais ar jo neveikimu buvo sudarytos prielaidos kroviniui prarasti, vežėjui kyla ir tam tikrų teisinių padarinių – jis netenka teisės į atsakomybės ribojimą. Taigi, turi būti nustatyta, ar vežėjas, veždamas krovinį, elgėsi maksimaliai atsargiai ir rūpestingai ir ar ėmėsi visų tuo metu įmanomų saugumo priemonių, taip sudarydamas realias neteisėto jo vežamo krovinio užvaldymo kliūtis, kurias įveikus vagystė galėtų būti pripažinta neišvengiama aplinkybe, pašalinančia didelį vežėjo neatsargumą (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 06 26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007).
Vežėjo kaltės pobūdis ginčo atveju vertintinas atsižvelgiant į jo veiksmus pasirenkant faktiškai krovinį turėjusį vežti PP „Starlogistik“ ir kitas krovinio praradimo aplinkybes. Atsakovas teigia, kad jam buvo pateikti visi reikalingi dokumentai įsitikinti pasirinkto faktiško krovinio vežėjo patikimumu, t.y. pateiktas P.P. „Starlogistik“ registravimo pažymėjimas, CMR draudimo pažymėjimas (b.l. 89-100), be to, nutrūkus bendravimui su PP „Starlogistik“ darbuotojais atsakovas iš karto kreipėsi į Kauno miesto apylinkės prokuratūrą dėl krovinio praradimo aplinkybių tyrimo. Kitų priemonių įsitikinti pasirinkto faktiško krovinio vežėjo patikimumu atsakovas nenurodė. Ieškovo manymu, atsakovas nesiėmė visų galimų priemonių Ukrainoje registruotos PP „Starlogistik“ patikimumui patikrinti, neįsitikino, kad bendrauja su būtent tos įmonės darbuotojais, be to, neįsitikino, kad transporto priemonė, kuri veš krovinį, priklauso minėtai Ukrainos įmonei, apskritai įmonės veikla pradėjo domėtis jau praradus krovinį.
Pažymėtina, jog pervežant kiekvieną krovinį egzistuoja tam tikra objektyvi krovinio praradimo rizika. Šiuo atžvilgiu profesionalaus, t. y. nuolat užsiimančio krovinių pervežimu už atlygį, vežėjo užduotis yra imtis įmanomų priemonių tam, kad būtų pašalinti tam tikri krovinio praradimo rizikos faktoriai (priklausantys nuo vežėjo valios) bei būtų sumažintas rizikos laipsnis prarasti krovinį dėl tų rizikos faktorių, kurių buvimas nepriklauso nuo vežėjo valios. Tai sąlygoja, kad sąžiningu vežėju pripažintinas tik toks asmuo, kuris, visų pirma, geba užtikrinti protingą (minimalų) krovinio praradimo rizikos laipsnį. Taigi svarbu kompleksiškai įvertinti tiek vežėjo kaip įmonės veiksmus, tiek ir su įmone susijusių jos atsakingų asmenų, vykdančių vežėjo pavedimus, elgesį tiek įvykio metu, kuomet krovinys buvo prarastas, tiek ir po jo. Jeigu tokiais veiksmais buvo sukurtos bent prie prielaidos krovinio praradimui, vežėjas nėra atleistinas nuo sutartinės atsakomybės krovinio neišsaugojimą.
Atsakovas nepateikė duomenų apie pastovų bendradarbiavimą su PP „Starlogistik“, todėl manytina, kad atsakovas užsiimdamas vežimo paslaugų teikimu turėjo įvertinti riziką sudarant sutartį dėl krovinio pervežimo su nežinomu Ukrainoje esančiu vežėju ir ne tik formaliai patikrinti įmonės dokumentus, bet ir įsitikinti, kad asmuo su, kuriuo derino krovinio pervežimo klausimus yra įmonės darbuotojas bei transporto priemonė, kuria bus vežamas krovinys priklauso PP „Starlogistik“, t.y. įmonei su kuria sudarė krovinio pervežimo sutartį. Atsakovas tik po krovinio praradimo išsiaiškino, jog vilkikas su priekaba priklausė fiziniams asmenims - O. V. ir V. V. (b.l.104-105), o vairuotojas buvo I. S. P. (b.l. 101-103), kuris P.P. „Starlogistik“ įmonėje nedirba, taigi, krovinys nebuvo perduotas P.P. „Starlogistik“. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo sudarytoje krovinio pervežimo sutartyje Nr. MC0001, nebuvo užpildyta informacija apie krovinį gabensiančią transporto priemonę bei jos vairuotoją, todėl atsakovo argumentas, kad siuntėjas A.G. „Discountkaufhus GMBh“, t.y. prekių pardavėjas (t.y. prieš pakraunant krovinį), ir kuris buvo atsakingas už krovinio pakrovimą (patikrinti, jog krovinys pakraunamas tinkamiems asmenims, ar krovinys tinkamos būklės, ar dokumentai nėra suklastoti ir kt.), netinkamai atliko savo pareigas ir perdavė krovinį vežti ne tam vežėjui yra nepagrįstas. Darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, jog padarė savo laiku viską, ką galėtų padaryti ypatingai sąžiningas ir pareigingas vežėjas tam, kad galima būtų išvengti žalos toje vietoje ir tuo laiku, todėl jis laikytinas atsakingu už ieškovo patirtų nuostolių, dėl prarasto krovinio, atlyginimą.
Dėl žalos atlyginimo praradus krovinį
Nustačius, kad nėra pagrindo atleisti vežėją nuo atsakomybės dėl krovinio praradimo, vežėjas, t.y. atsakovas, privalo atlyginti žalą, o kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti (CMR Konvencijos 23 str. 1 d.). Aiškindamas šią CMR Konvencijos nuostatą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad vežėjo atsakomybė už krovinio praradimą ribojama tiesioginiais nuostoliais. Praradus dalį ar visą krovinį, žala apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai krovinys buvo priimtas vežti. Krovinio vertė nustatoma pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, – pagal rinkos kainas, o jei nėra ir tokių, – pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę. Jei teismui nepateikta įrodymų apie prekių biržos ar rinkos vertę, teismas gali vadovautis ta krovinio verte, kuri yra nurodyta sąskaitoje-faktūroje, lydinčioje krovinį ir pateikiamoje muitinei (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 02 11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2008).
Ieškovas reikalauja priteisti 65.499,62 Lt žalai atlyginti, šią sumą pagrindžia sąskaitomis (b.l. 11-14), A. G. „Discountkaufhaus GmbH“ patvirtinimu, kad pinigai už krovinį buvo sumokėti (b.l. 78-79), mokėjimo nurodymu (b.l. 80) bei CMR važtaraščiu, kad krovinys, už kurį ieškovas sumokėjo buvo pakrautas vežėjui (b.l. 34-35). Pagal 2011 11 18 ieškovo ir atsakovo sudarytą Krovinio pervežimo užsakymą-sutartį Nr. 1 buvo susitarta pervežti 9 t svorio, 32 euro palečių buitinės technikos krovinį (b.l. 10). CMR važtaraštyje nurodyta, kad buvo pakrautas vežti 9 t svorio buitinės technikos ir kūdikių žaislų krovinys (b.l. 34-35, 70-77). Iš byloje pateiktų sąskaitų matyti, kad ieškovas iš A. G. „Discountkaufhaus GmbH“ pirko elektronikos ir kūdikių žaislų prekes, kurias ir siekė minėta Krovinio pervežimo užsakymu-sutartimi pervežti į Lietuvą (b.l. 12), todėl tai, kad sutartyje buvo nurodyta tik buitinė technika, nelaikytina pagrindu abejoti, kokio dydžio ir koks krovinys iš tiesų buvo pakrautas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad su ieškovu susitartas pervežti krovinys nebuvo pakrautas arba buvo pakrautas ne visas, todėl ieškovui priteistini 65.499,62 Lt žalai atlyginti iš atsakovo.
Dėl iš vežėjo priteistinų procesinių palūkanų
Be nuostolių atlyginimo, ieškovas prašo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos skaičiuojant jas nuo tos dienos kai vežėjui buvo pateikta pretenzija iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CMR Konvencijos 27 str. 1 d. nustatyta, kad pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti sumokėti palūkanas nuo sumos skirtos kompensacijai. Palūkanos 5 proc. metams- pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kai vežėjui raštu pateikiamas reikalavimas, o jeigu tokio nebuvo, - nuo ieškinio teismui pateikimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog palūkanų, mokėtinų vežėjo, dydį reglamentuoja CMR konvencija. Dėl to tuo atveju, kai tenkinamas vežėjui pareikštas ieškinys dėl nuostolių, patirtų praradus krovinį, atlyginimo, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš vežėjo priteistinos CMR konvencijos 27 str.1 d. nustatyto dydžio, t. y. 5 proc., palūkanos (LAT 2007 11 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; LAT 2011 07 22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011).
Kadangi atsakovui pretenzija buvo pateikta 2011 11 26, t.y. dar iki ieškinio teismui pateikimo dienos, tai iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos skaičiuojant jas nuo 2011 11 26 pretenzijos pateikimo atsakovui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, patikslintas ieškinys dėl 65.499,62 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos skaičiuojant jas nuo pretenzijos pateikimo vežėjui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo kaip įrodytas tenkintinas visiškai (CPK 177 str., 178 str.)
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 3.000,00 Lt už teisines paslaugas (b.l. 145-146) ir 300,00 Lt žyminio mokesčio (b.l. 33) (CPK 80 str. 1d., 88 str. 1d. 6 p., 93str. 1 d.).
Kadangi ieškovas buvo atleistas nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (b.l. 39), iš atsakovo valstybei priteistinas 1.658,00 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str. 1d.).
Taip pat nagrinėjant bylą susidarė 11,64 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos teismo patirtos išlaidos (CPK 96 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263, 264, 265, 268, 270 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo UAB „SDV grupė“, į.k. 300650606, buveinė – R. Kalantos g. 59, Kaunas, ieškovui UAB „Auglita“, į.k. 302683042, buveinė – Jurbarko g. 5, Kaunas, a.s. Nr. LT41 4010 0425 0270 8090, AB DNB bankas, b.k. 40100, 65.499,62 Lt (šešiasdešimt penkis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt devynis litus, 62 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (65.499,62 Lt) nuo pretenzijos vežėjui pateikimo dienos (2011 11 26) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 3.300,00 Lt (trijų tūkstančių trijų šimtų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „SDV grupė“, į.k. 300650606, buveinė – R. Kalantos g. 59, Kaunas, 1.658,00 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt aštuonis litus, 00 ct) žyminio mokesčio ir 11,64 Lt (vienuolika litų, 64 ct) už procesinių dokumentų siuntimą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.