- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-05
- Bylos Nr.
- ATP-888-658/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00355-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. Č. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutarimo G. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. Č. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. birželio 19 d., apie 12 val. 58 min., Gudienos k., Kaišiadorių r., vairuodamas transporto priemonę – automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų bei jų turto saugumui, nepasirinko saugaus greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, atsiradus kliūčiai nespėjo sustabdyti transporto priemonės ir atsitrenkė į ją, dėl ko buvo apgadintas automobilis bei dujų stotelė, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, taip pat neturėjo su savimi ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Protokole nurodyta, kad G. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 16, 231 punktų reikalavimus ir jo veiksmai kvalifikuoti kaip administraciniai teisės pažeidimai, numatyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 124¹ str. 7 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutarimu G. Č. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 124¹ str. 7 d., vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones trejiems metams.
Šalies argumentai
G. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti ar pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutarimą ir panaikinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, taip pat sumažinti paskirtą baudą. Be to, apeliantas prašo atnaujinti įrodymų tyrimą, išsamiai ir visapusiškai ištirti bylos medžiagą, reikalui esant net išeinant už skundo ribų, iškviesti į teismo posėdį liudytoją L. K..
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimu, kadangi teismas neteisingai nustatė pažeidimo faktines aplinkybes. Bylos duomenys nepatvirtina, kad jis atsitrenkė į dujų kolonėlę ir ją nuvertė. Jis atbulas išvažinėdamas iš privataus kiemo ir dairydamasis į priešingą pusę, kad įsitikintų ar kelyje nėra kliūčių, to nejausdamas šonine automobilio dalimi lengvai palietė dujų stotelės spintos rėmą, tačiau pačios dujų stotelės nei palietė, nei nuvertė. Dujų stotelės spinta buvo tik lengvai aplamdyta, tačiau dėl to joks pavojus žmonių gyvybei ar sveikatai nekilo.
Iš įvykio vietos išvažiavo, nes nepastebėjo, kad užkabino plonas dujų stotelės spintos skardas. Kad dujų stotelė nenuversta ir automobilio apgadintas tik nežymiai, patvirtina ir įvykio vietos bei automobilio apžiūros fotonuotraukos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas skyrė neadekvačią nuobaudą, nepakankamai įvertinęs visas aplinkybes – dėl pažeidimo sunkių pasekmių neatsirado, žmonių sveikatai pavojus nekilo, turtinė žala L. K. siekia 300 Lt. Teismas taip pat neįvertino, kad jo vairavimo stažas yra 18 metų ir per tą laiką padarytas tik pirmas KET pažeidimas, pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, dėl jo nuoširdžiai gailisi ir išgyveną, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į G. Č. skundą Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono policijos komisariatas prašo jį atmesti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
G. Č. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliantas iš esmės neginčija kaltės dėl pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 124¹ padarymo, tačiau nesutinka su jo veikos kvalifikavimu pagal ATPK 130 str. bei paskirtos nuobaudos dydžiu. Sprendžiant iš apeliacinio skundo, apelianto nuomone, jo veikoje nėra ATPK 130 str. kvalifikavimui būtino tyčios elemento, o paskirta nuobauda yra per griežta, neadekvati padarytam pažeidimui, paskirta neįvertinus visų nuobaudos individualizavimui svarbių aplinkybių. dėl to jis prašo atnaujinti įrodymų tyrimą bei apklausti liudytoją L. K..
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis).
Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas nepažeidė šių nuostatų, pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir iš esmės priėmė teisingą procesinį sprendimą. Todėl įrodymų tyrimo atnaujinimas nėra tikslingas, kaip ir nėra tikslinga rinkti naujus įrodymus.
Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatomis, patikrinęs priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, daro išvadą, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, pagrįstai G. Č. pripažino kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. 124¹ str. 7 d., numatytus administracinius teisės pažeidimus. ATPK 302¹⁰ str. 2 d. nustatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Teisę nuspręsti dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo žodinio proceso tvarka turi teisėjas. Tačiau apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių naujų pagrįstų aplinkybių, kurios nebūtų aptartos pirmosios instancijos teismo nutarime ir keltų pagrįstų abejonių priimto nutarimo teisėtumu ir pagrįstumu, o vien tik apelianto lūkesčių neatitinkantis teismo sprendimas taip pat nesudaro pagrindo atnaujinti įrodymų tyrimo, todėl ir bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka nėra reikalingas.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip minėta, apeliantas nesutinka su jo veikos kvalifikavimu pagal ATPK 130 str. 1 d. ir nuobaudos individualizavimu, tačiau aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. Č. veikoje yra visi ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties požymiai.
Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles (toliau – KET). Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. KET 234 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Kaltė dėl ATPK 130 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos pasišalino neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011; 2AT-3-2014).
Byloje nustatyta, kad G. Č. 2014 m. birželio 19 d., apie 12 val. 58 min., Gudienos k., Kaišiadorių r., vairuodamas transporto priemonę – automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų bei jų turto saugumui, nepasirinko saugaus greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, atsiradus kliūčiai nespėjo sustabdyti transporto priemonės ir atsitrenkė į ją, dėl ko buvo apgadintas automobilis bei dujų stotelė. Po įvykio apeliantas nevykdė KET nustatytų pareigų ir iš įvykio vietos, nesustodamas išvažiavo.
G. Č. neneigia, kad jis automobiliu užkabino dujų stotelę, tačiau tvirtina, kad nepajutęs jokio kontakto, nes jis buvęs nesmarkus, be to, apgadino ne dujų stotelė, o jos spintą tik vos užkabindamas ją automobilio šonu, o ne galu. Apgadinimai tiek automobiliui, tiek dujų stotelės spintai padaryti nežymūs, pati dujų stotelė nenukentėjo, todėl jis neprivalėjo vykdyti KET 234 p. numatytų reikalavimų ir iš įvykio vietos išvažiavo ne siekdamas išvengti atsakomybės, o nesupratęs, kad sukėlė eismo įvykį.
Visgi išanalizavus bylos medžiagą: paties pažeidėjo paaiškinimą, liudytojo parodymus, policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, įvykio vietos ir automobilio apžiūros metu padarytas fotonuotraukas, įvykio schemą, kitą medžiagą, darytina priešinga išvada, kad apeliantas turėjo suvokti sukėlęs eismo įvykį ir įvykdyti KET nustatytas pareigas.
Nors apeliantas apgadintą objektą vadina ne dujų stotelė, o jos spinta, tai neturi jokios ypatingos reikšmės veikos kvalifikavimui. Svarbu tai, kad įvykio metu buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, kas ir buvo padaryta šiuo atveju. Pastebėtina, kad tiek policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, tiek liudytojo L. K. ir paties pažeidėjo paaiškinimuose apgadintas objektas vadinamas dujų stotele.
Automobilio Audi 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatyti apgadinimai, padaryti ant galinio bamperio dešinės pusės (b. l. 6-8) yra gana gerai matomi ir sutampa su nubrėžimais ant dujų stotelės sienos (b. l. 12-13). Iš eismo įvykio vietoje padarytų fotonuotraukų matyti, kad stotelė nors ir nebuvo visiškai nuversta, kas nurodyta ir skundžiamame nutarime, tačiau akivaizdžiai pasvirusi, ant jos aiškiai matyti paliktas nubrėžimas, atlupta sienos dalis, taigi, priešingai apelianto tvirtinimui, dujų stotelei padaryti apgadinimai yra pakankamai žymūs ir gerai matomi. Taigi, padaryti sugadinimai kitam objektui yra akivaizdūs ir tokio mąsto, kad patyręs, turintis ilgą vairavimo stažą vairuotojas, koks yra G. Č., negalėjo smūgio nejausti ir/ar negirdėti. Liudytojas L. K. paaiškinime patvirtino, kad G. Č. važiuodamas atbulas nuvertė dujų stotelę (b. l. 10). Pats G. Č. po įvykio duotame paaiškinime taip pat pripažino, jog atsitrenkė į dujų stotelę ir dėl to gailėjosi (b. l. 11). Policijos patrulių R. B. ir A. K. tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 6-7) užfiksuota, jog paaiškindamas dėl įvykio G. Č. pripažino, kad į atsitrenkė į dujų stotelę, tačiau kodėl apie įvykį nepranešė policijai ir pasišalino iš įvykio vietos paaiškinti negalėjo. Taigi iš šių duomenų spręstina, jog G. Č., ne tik kad galėjo pajusti, bet ir pajuto automobiliu atsitrenkęs į kitą objektą, pastebėjo, kad buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas, dėl kurio privalėjo pranešti nukentėjusiajam asmeniui ar policijai, kaip tai numato KET 232 arba 234 punktų nuostatos. Būtent šios pareigos neatlikimas, skubus pažeidėjo pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, vienašališkai įvertinus šio įvykio metu kilusių padarinių dydį, ignoruojant kito asmens turtui padarytą žalą ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, yra tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos įrodančios aplinkybės.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iškelta versija, jog jis galėjo nepajusti automobilių susidūrimo kontakto ir nesuvokti sukėlęs eismo įvykį, atmestina kaip nepagrįsta ir prieštaraujanti byloje esančių įrodymų visumai, todėl vertintina kritiškai, kaip mėginimas išvengti administracinės atsakomybės.
Tai, kad, apelianto vertinimu, kliudytam objektui nebuvo padaryta didelė materialinė žala jo kaltės ir padaryto pažeidimo pavojingumo nepaneigia, nes padaryto pažeidimo pasekmės nebuvo labai rimtos ne pažeidėjo dėka, o tik dėl atsitiktinumo, ir ši aplinkybė gali turėti įtakos tik individualizuojant administracinę nuobaudą.
Taigi, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas G. Č. veikoje teisingai nustatė ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo subjektyvųjį požymį – tyčią, ir jis pagrįstai nubaustas už šią veiką, todėl naikinti apylinkės teismo nutarimo šioje dalyje apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Apeliantas nesutinka ir su jam paskirtos nuobaudos dydžiu, prašydamas panaikinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir sumažinti paskirtą baudą.
G. Č. už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trim metams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas, paskirdamas tokio dydžio nuobaudą, formaliai įstatymo reikalavimų nepažeidė, vis tik ji šioje situacijoje neatitinka padaryto pažeidimo pavojingumo, taigi nėra visiškai teisinga. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad G. Č. paskirta administracinė nuobauda – minimalaus ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyto dydžio bauda – yra individualizuota tinkamai ir nėra aiškiai per griežta. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie leistų daryti kitokią išvadą. Tačiau apygardos teismo įsitikinimu, G. Č. už ATPK 130 str. 1 d. paskirta papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nors ir minimaliam 3 metų terminui, yra aiškiai per griežta, todėl neteisinga ir mažintina.
Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas, kuris reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje bylose taip yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.). Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ straipsnis (Mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas), kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Būtent tokia pat pozicija atsispindi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-29-2013; Nr. 2AT-21-2014).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pats G. Č. eismo įvykis nebuvo itin pavojingas: L. K. padaryta nežymi žala, siekianti 300 Lt, dujų stotelė nebuvo sugadinta nepataisomai, eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, pažeidėjas pažadėjo atlyginti žalą, gailisi dėl padarytų pažeidimų ir sukeltų padarinių. Nors nesutiko su jo veikos kvalifikavimu pagal ATPK 130 str. 1 d., tačiau pažeidėjo suvokimas dėl jo veikos kvalifikavimo negali sunkinti jo padėties. Jo pasitraukdamas iš eismo įvykio nesutrukdė policijai išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir padarytus KET pažeidimus. Be to, dirba, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintas nuoširdus gailestis dėl padarytų pažeidimų (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nors jis ir yra baustas administracine tvarka, tačiau turėdamas gana ilgą vairavimo stažą, už KET pažeidimus baudžiamas pirmą kartą, taigi nėra piktybiškas KET pažeidėjas. Be abejo, pasišalinant iš įvykio vietos, teisės pažeidimas buvo padarytas, dėl to sutiktina, kad G. Č. pagal ATPK 130 str. 1 d. nubaustas pagrįstai. Tačiau apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, dėl išvardytų aplinkybių eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį pagal ATPK 130 str. teismo paskirtas net ir minimalaus termino teisės vairuoti transporto priemones atėmimas galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga nuobauda padaryto teisės pažeidimo pavojingumui. Atsižvelgiant į byloje nustatytą eismo įvykio situaciją, kilusius padarinius dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skiriant nuobaudą pagal ATPK 130 str. 1 d., taikyti ATPK 30¹ str. ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą mažinant iki 1 metų 6 mėnesių. Toks sprendimas neprieštarauja ir šios kategorijos bylose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
G. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutarimą G. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio 1 dalimi, G. Č. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminą sumažinti iki 1 metų 6 mėnesių.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtą 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 6 mėnesiams subendrinti apėmimo būdu su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutarimu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta 100 Lt bauda ir pagal ATPK 124¹ str. 7 d. paskirtu įspėjimu ir paskirti G. Č. galutinę administracinę nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja jos paskelbimo dieną.