- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-31
- Bylos Nr.
- N-444-3105-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Pažeidėjas
- R. T.
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutarties R. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė R. T. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. rugpjūčio 18 d., apie 16.38 val., Šiaulių rajone, Šakynos miestelyje, Šiaulių gatvėje, vairuodamas automobilį NISSAN PRIMERA, v. n. (duomenys neskelbtini) esant leistinam 50 km/h greičiui, važiavo 84 km/h greičiu, tokiu būdu viršijo leistiną greitį 34 km/h, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 135 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. rugsėjo 3 d. nutarimu pripažino R. T. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 4 dalyje numatytą veiką ir skyrė nuobaudą – 500 litų baudą.
II.
R. T. su skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Institucijos 2009 m. rugsėjo 3 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio. Nurodė, kad leistino greičio neviršijo. Pažymėjo, kad greitis buvo matuojamas netinkamu greičio matavimo prietaisu, posūkyje bei buvo užfiksuotas ne jo automobilio greitis.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 27 d. nutartimi R. T. skundo netenkino ir Institucijos 2009 m. rugsėjo 3 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad greičio matavimas ginčijamoje situacijoje atliktas greičio matavimo prietaisu „Barjer 2 M“ Nr. 11030/11039. Šis prietaisas metrologiškai patikrintas 2009 m. sausio 28 d., patikros sertifikatas Nr. 0452295 galioja iki 2010 m. sausio 28 d. Gautas rezultatas sumažintas 3 km/h pareiškėjo naudai, taip eliminuojant visas galimas papildomas prietaiso matavimo paklaidas. Nurodė, kad teismo posėdžio metu šis greičio matavimo prietaisas buvo apžiūrėtas teismo salėje. Matavimo bloko rankena ir viršutinės plastmasinės detalės apvyniotos izoliacija, nuo rankenos atvyniojus izoliaciją jokių kiauryminių pažeidimų nerasta, patikros lipdukai vietoje, nepažeisti, išoriniai varžtai užlakuoti, nepažeisti. Matavimo blokas kryptingai spinduliuoja SAD dažnius į judantį objektą, priima signalus ir parodo išmatuoto greičio rodmenį skaitmeniniame tablo. Būtent ši prietaiso dalis ir nukreipiama į judančias transporto priemones, tuo tarpu svarbiausia prietaiso dalis – informacijos apdorojimo blokas, prietaisui veikiant yra automobilyje, įjungtas į jo elektros grandinę. Šioje prietaiso dalyje jokios izoliacijos ar net nedidelių pažeidimų nerasta. Teismas padarė išvadą, kad greičio matavimo prietaisas yra techniškai tvarkingas, sertifikuotas, jo panaudojimo tvarka nepažeista ir todėl abejoti jo rodmenimis ir patikimumu nėra pagrindo. Paties R. T. parodymus apie tai, kad buvo fiksuotas ne jo automobilio greitis, kad jis fiksuotas posūkyje, jo subjektyvią nuomonę, kad greičio matavimo prietaisas pažeistas taip, kad jo parodymai netikslūs, teismas vertino kritiškai, kaip jo gynybinę versiją, kuri teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Konstatavo, kad pareigūnai tinkamai nustatė administracinio teisės pažeidimo faktą, tinkamai kvalifikavo R. T. veiką ir paskyrė nuobaudą, nepažeisdami jos skyrimą reglamentuojančių taisyklių.
III.
Apeliaciniu skundu R. T. prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Institucijos 2009 m. rugsėjo 3 d. nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis. Pažymi, jog skundžiamoje nutartyje teismas padarė išvadas dėl aplinkybių, kurios gali būti nustatytos tik panaudojant specialiąsias žinias. Nurodo, jog jo vairuoto automobilio greitis buvo matuojamas greičio matuokliu „Barjer 2M“, nesilaikant šiam matavimo prietaisui gamintojo nustatytų eksploatavimo taisyklių bei pažeidžiant Metrologijos įstatymo 19 straipsnio 7 dalies reikalavimus. Pabrėžia, jog matavimo prietaisas buvo naudojamas mechaniškai pažeistu korpusu, esant kiauryminiams pažeidimams, leidžiantiems nepažeidus metrologinės patikros žymens su įrankių ar priemonių pagalba paveikti prietaiso viduje esančius elementus, taip veikti atmosferos reiškiniams, tokiu būdu daryti įtaką matavimo priemonės rodmenims. Be to, po lipnia juosta galėjo būti paslėpti daiktai ar medžiagos, darantys įtaką matavimo tikslumui. Teigia, jog Institucija nepateikė įrodymų, kad matavimo prietaisą buitinės paskirties juosta remontavo, tokį remontavimo būdą leidžiant gamintojui, taip pat nepaneigė abejonių dėl matavimo prietaiso rodmenų. Pabrėžia, jog surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, ir esant pagrįstų abejonių dėl greičio matavimo prietaiso netikslumo, policijos pareigūnai atsisakė patikrinti, ar matavimo prietaisas veikia tinkamai, tuo pažeisdami prietaiso „Barjer 2M“ eksploatacijos taisyklių 7.5 ir 10 punktų reikalavimus. Nurodo, kad metrologinės patikros buvimas, nepaneigia fakto, jog kiauryminiai korpuso pažeidimai galėjo atsirasti jau po metrologinės patikros atlikimo ir patikros metu jų įtaka matavimo tikslumui nebuvo įvertinta. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismui pateikto greičio matavimo prietaiso būklė buvo ne tokia, kaip greičio matavimo vietoje – buvo užvyniota nauja izoliacija, ką teismas turėjo vertinti kritiškai. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad nuo rankenos atvyniojus izoliaciją, jokių kiauryminių pažeidimų nerasta, nes būtent ant rankenos buvo rastas 5 cm įskilimas, be to, teismas turėjo argumentuoti, kodėl reikia vynioti izoliaciją, jeigu prietaisas yra techniškai tvarkingas. Nurodo, kad policijos pareigūnų parodymai yra prieštaringi, kas rodo, jog techniškai netvarkingu prietaisu matuojant greitį galėjo būti piktnaudžiaujama savanaudiškais tikslais.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst atuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu R. T. buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 124 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad jis esant leistinam 50 km/h greičiui, važiavo 84 km/h greičiu, tokiu būdu viršijo leistiną greitį 34 km/h.
Apeliaciniame skunde R. T. savo kaltę neigia ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.
Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo nutartį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos įvertino tinkamai.
Iš skundžiamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga bei teismo posėdyje apklaustų policijos pareigūnų parodymais, kuriais vienareikšmiškai paneigta apelianto teikiama įvykio versija. Pabrėžtina, kad neigdamas administracinio teisės pažeidimo protokole ir policijos pareigūnų D. R. ir R. D. tarnybiniuose pranešimuose fiksuotas aplinkybes, apeliantas jokių aplinkybių, dėl kurių šie pareigūnai būtų suinteresuoti melagingai jį apkaltinti nenurodė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi byloje esančia medžiaga bei pareigūnų parodymais, nustatydamas nuoseklią įvykio seką, t. y. tokią, kokia fiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole.
Iš byloje esančio greičio matuoklio „Barjer 2M“ Nr. 11030/11039 patikros sertifikato (Nr. 0452295) matyti, jog 2009 m. rugpjūčio 18 d. R. T. vairuotos transporto priemonės greitis buvo nustatytas tinkamu greičio matuokliu (patikra galiojo iki 2010 m. sausio 28 d.). Be to, greitį matavęs ir R. T. vairuojamą automobilį sustabdęs policijos pareigūnas R. D. savo tarnybiniame pranešime nurodė, jog sustabdytas, vairuotojas R. T. neneigė viršijęs greitį, parodė savo advokato pažymėjimą, teigė, jog skuba iš teismo posėdžio. Paprašytas prieiti prie tarnybinio automobilio susipažinti su greičio matuoklio užfiksuotais parodymais, jis keletą minučių pasėdėjo savo automobilyje, po to įlipęs į policijos tarnybinį automobilį, rašydamas paaiškinimą administracinio teisės pažeidimo protokole, jau ėmė neigti viršijęs leistiną greitį, nurodydamas, kad priekyje jo važiavo kitas automobilis ir užfiksuotas galėjo būti būtent to kito automobilio greitis. Tačiau R. D. nurodo, kad tuo metu toje atkarpoje buvo tik R. T. vairuotas automobilis (ATP byla, b. l. 5). Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs D. R. savo tarnybiniame pranešime nurodė, kad R. T. su pažeidimu nesutiko, motyvus išdėstydamas administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 4). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu policijos pareigūnai nurodė tas pačias įvykio aplinkybes (b. l. 44-45). Teisėjų kolegija, įvertinusi policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus ir jų parodymus teismo posėdžio metu, esminių prieštaravimų tarp jų nenustatė, šių pareigūnų parodymai logiški, nuoseklūs, jų suinteresuotumas bylos baigti nenustatytas, todėl apeliacinės instancijos teismas jais abejoti neturi pagrindo. Tai, kad policijos pareigūno surašiusio administracinio teisės pažeidimo D. R. tarnybiniame pranešime nenurodoma, jog R. T. iš pradžių neneigė viršijęs greitį, nesudaro pagrindo abejoti R. T. sustabdžiusio policijos pareigūno R. D. tarnybinio pranešimo duomenimis, nes R. D. pats nurodė, kad R. T. pradėjo neigti viršijęs greitį tik įsėdęs į policijos tarnybinį automobilį, kuriame greičio fiksavimo ir protokolo surašymo momentu sėdėjo ir pareigūnas D. R.. Abu policijos pareigūnai teismo posėdžio metu paliudijo, kad tuo metu, kai buvo fiksuojamas R. T. vairuoto automobilio greitis, kitų automobilių nebuvo, ir greitis buvo fiksuojamas tuomet, kai automobilis išvažiavęs iš posūkio išsitiesino (b. l. 44-45).
Apeliacinio skundo argumentai dėl greičio matavimo prietaiso, jo pažeidimų, galimai įtakojusių duomenų tikslumą, vertintini kaip apelianto gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl greičio matuoklio „Barjer 2M“ Nr. 11030/11039 patikimumo ir jo tinkamumo naudoti. Be to, pažymėtina, jog esant įtarimams dėl galimai po lipnia juosta esančių medžiagų ar daiktų, galinčių padaryti įtaką matavimo duomenų tikslumui, apeliantas galėjo pareikalauti policijos pareigūnų leisti jam įsitikinti ar po lipnia juosta nėra kokių nors medžiagų, tačiau bylos medžiagoje nėra duomenų, kad jis to būtų reikalavęs. Taip pat pabrėžtina, jog net ir įvertinus galimą suminę greičio matavimo prietaiso paklaidą +/- 3 km/h dėl aplinkos oro temperatūros ir įtampos svyravimų (b. l. 20), ji įtakos R. T. veikos kvalifikavimui neturi.
Atsižvelgdama į paminėtą, teisėjų kolegija sprendžia, jog R. T. veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį, nuobauda individualizuota tinkamai, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
R. T. apeliacinio skundo netenkinti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.