- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-19
- Bylos Nr.
- ATP-41-354/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-01227-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubaustos L. B. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarimo, kuriuo
L. B. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) bauda;
L. B. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, L. B. skirta galutinė subendrinta nuobauda – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Paskirtos 868 Eur baudos mokėjimas išdėstytas 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant pirmąjį mėnesį sumokėti 40 Eur dydžio įmoką, o kitus mėnesius mokėti įmokas po 36 Eur, pirmą įmoką sumokant ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti nuobaudą gavimo dienos, o jei nutarimas apskundžiamas – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo skundo atmetimo dienos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. B. nubausta už tai, kad 2016 m. lapkričio 17 d. 13.10 val. (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį atbuline eiga nesilaikė saugaus atstumo iš šono ir kliudė kitą stovintį automobilį, dėl to abu automobiliai buvo apgadinti, iš įvykio vietos pasišalino apie įvykį nepranešusi policijai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu L. B. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarimą, o administracinę bylą prieš ją nutraukti nesant jos kaltės sukeliant galimą autoįvykį, nesant nukentėjusiojo ir nesant padarytos žalos.
Skunde apeliantė nurodo, kad per visą lapkričio 17 dieną negirdėjo jokio susidūrimo garso ir nejuto jokio smūgio, kuris sukeltų bent menkiausią įtarimą apie kažkokį įvykusį eismo įvykį, be to, jokio smūgio nematė ir nepajuto tą dieną kartu su ja važiavusi I. K.. Apeliantė pažymi, kad iš policijos pareigūnų, netgi pieštuku paryškintų, nuotraukų matosi, kad ant jos automobilio esantys paryškinti du apatiniai nubruožimai yra bamperio priekinėje apatinėje dalyje ir akivaizdžiai negali būti susiję su galimu autoįvykiu prie (duomenys neskelbtini) pastato. Be to, apeliantė atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju dėl galimo autoįvykio padarytos žalos nėra jokio nukentėjusiosios pareiškimo, nukentėjusiajai nėra pranešama apie teismo posėdį ir pastaroji jame nedalyvauja, taip pat teismo posėdyje nedalyvauja ir negina Lietuvos valstybės interesų institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, teismas neišsiaiškina ir nemato esminių aplinkybių, kodėl „Eismo įvykio vietos schema“ absoliučiai neatitinka jos (apeliantės) automobilio judėjimo faktinių aplinkybių, neišsiaiškina, ar jos veiksmuose galėjo būti tyčia. Taip pat apeliantė pažymi, kad nebeturint vairuotojo teisių ją atleistų iš darbo, dėl to ji nebeturėtų galimybių susimokėti paskirtą baudą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė visiškai nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju skundžiamas nutarimas yra priimtas formaliai išdėsčius nutarime pateiktus įrodymus, pareikštas kaltinimas iš esmės grindžiamas tik rašytine bylos medžiaga.
Atkreiptinas dėmesys, jog nors teismo posėdyje dalyvavo pati L. B., tačiau iš bylos medžiagos negalima nustatyti, kokius paaiškinimus ji davė, nes byloje nėra teismo posėdžio protokolo. Skundžiamame nutarime nurodoma, jog L. B. kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, tačiau, kaip matyti iš L. B. apeliacinio skundo, pastaroji nurodo, kad šalia stovėjusio automobilio nekliudė, teigia, jog šią aplinkybę patvirtina byloje esančios nuotraukos. Nesant teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas negali tinkamai įvertinti šių aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad bylą nagrinėjant apylinkės teisme teismo posėdžio protokolas turi būti rašomas, nes jis atlieka svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą.
Be to, pažymėtina, kad apylinkės teismas, pripažindamas L. B. kalta dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, visiškai nevertino šių pažeidimų sudėties – objektyviųjų ir subjektyviųjų kriterijų, nepasisakė dėl žalos, neatskleidė pasišalinimo iš eismo įvykio vietos motyvo ir tikslo, neatskleidė kaltės turinio. Nors iš skundžiamo nutarimo matyti, kad L. B. paaiškino, jog nejuto, kad kliudė automobilį, apylinkės teismas nesiėmė galimų priemonių, kad būtų pašalintas šis neaiškumas – neapklausė įvykį mačiusios liudytos A. G. dėl įvykio aplinkybių, nevertino paties įvykio mechanizmo ir automobilių apgadinimo masto.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apygardos teismas iš esmės nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes pasisakydamas dėl jų apeliacinės instancijos teismas gali pažeisti bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo nepriklausomumą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.