Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal T. A. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo

Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. laisvės atėmimu 3 metams;

Lietuvos Respublikos BK 144 str. laisvės atėmimu 1 metams.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 5 d. 2 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2006 m. spalio 2 d. iki 2006 m. spalio 4 d.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1, 2 d. 7 p. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant T. A. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Patenkintas civilinis ieškinys ir iš T. A. priteista 4219,40 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. A. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugsėjo 18 d. apie 10 val., kelyje (duomenys neskelbtini) 56 km 400 m, vairuodamas D. A. vardu registruotą automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje važiuodamas ne mažesniu kaip 84,30km/h greičiu, viršydamas leistiną maksimalų gyvenvietėje 50 km/h greitį, Pėsčiajai B. P. įžengus į jo judėjimo krypties važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjoje, savalaikiai stabdė automobilį, tačiau dėl viršyto greičio neteko galimybės sustoti iki B. P. judėjimo linijos ir partrenkė ją, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo pėsčioji B. P., kurios mirtis įvyko nuo galvos smegenų sumušimo, kraujo susikaupimo po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kaukolės kaulo lūžio, išsivysčius smegenų suspaudimui ir smegeninei komai, tai yra pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 p. , 172 p., 173 p. ir 174 p. reikalavimus.

Be to, T. A. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugsėjo 18 d. apie 10 val., kelyje (duomenys neskelbtini) 56 km 400 m, po eismo įvykio, elgdamasis pasyviai – galėdamas suteikti būtiną ir aiškiai neatidėliotiną pagalbą asmeniui, esančiam pavojingoje gyvybei padėtyje ž B. P. , žinomai galėdamas ją suteikti be rimto pavojaus sau ar kitiems asmenims ir turėdamas galimybę tokią pagalbą suteikt, tyčia nesuteikė būtinos ir aiškiai neatidėliotinos pagalbos asmeniui, esančiam pavojingoje gyvybei padėtyje – B. P., pats sukėlęs pavojų nukentėjusio asmens gyvybei, tyčia paliko be pagalbos esančią pavojingoje gyvybei padėtyje ir negalinčią imtis savisaugos priemonių B. P., pabėgdamas iš įvykio vietos, nepranešdamas atitinkamoms institucijoms ar asmenims apie būtinumą suteikti pagalbą eismo įvykio metu nukentėjusiai B. P.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl ieškinio pateikimo

Apeliantas skunde teigia, kad ieškinys buvo pateiktas pažeidžiant įstatymo reikalavimus, tokiu būdu jam buvo atimta galimybė susipažinti su ieškiniu, pasiruošti jam ir pareikšti atsikirtimus, teikti įrodymus. Lietuvos Respublikos BPK 112 str. 1 d. nurodoma, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį prokurorui ar teismui bet kurio proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys buvo pateiktas teismo posėdžio metu, tačiau iki įrodymų tyrimo pradžios, tai yra nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Pats nuteistasis neprieštaravo dėl civilinio ieškinio pridėjimo prie bylos bei prieš įrodymų tyrimą T. A. prašymų dėl pridėtų dokumentų nepateikė. BPK 22 str. 2 d. numatytos kaltinamojo teisės, viena iš jų pateikti prašymus. Tad kaltinamasis žinodamas, kad jam būtina susipažinti su pateiktų civiliniu ieškiniu, teismui prašymų nepateikė. Taip pat prašymas nebuvo pateiktas ir po įrodymų tyrimo. Tik apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad buvo pažeisto jo teisės, nors ankstesniuose teismo posėdžiuose jis šia teise savanoriškai nepasinaudojo. Nurodytos aplinkybės parodo, kad civilinis ieškinys teismui buvo pateiktas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų ir nuteistajam nebuvo atimta galimybė susipažinti su pateiktu ieškiniu, todėl šis T. A. argumentas nepagrįstas.

Dėl civilinio ieškinio dydžio

Apeliantas nepagrįstai skunde nurodo, kad pareikšto ieškinio suma nepagrįsta jokiais įrodymais. Byloje yra pranešimas iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos, kuriame nurodyta, jog už B. P. gydymą Radviliškio ligoninei sumokėta 4219,40 Lt. (b.l. 139). Pagal apelianto prašymą užklausus Šiaulių teritorinę ligonių kasą dėl gydymo išlaidų, buvo gautas atsakymas, kuriame nurodoma, kad B. P. buvo atlikta chirurginė reanimacija, kurios vertė 3886 Lt ir dvi kompiuterinės tomografijos, kurių vertė po 166,70 Lt. Taip pat apeliantas nepagrįstai teigia, kad nukentėjusi nebuvo gydoma rugsėjo 22, 23, 24 d. Mirties liudijimo kopijoje nurodyta, kad B. P. mirė 2006 m. rugsėjo 24 d. (b.l. 59). Autoavarija įvyko 2006 m. rugsėjo 18 d. taigi tą laiką nuo autoįvykio iki mirties B. P. buvo ligoninėje, tad akivaizdu, kad ji buvo gydoma.

Apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma, kad B. P. būdama pensininkė buvo apdrausta socialiniu draudimo. Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 dalies 1 p. nurodoma, kad apdraustieji asmenys yra fiziniai asmenys, kurie valstybinio socialinio draudimo įmokas moka patys ir (arba) už juos šias įmokas moka draudėjai. O draudėjai yra visi juridiniai asmenys bei jų filialai ir atstovybės, taip pat fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas. Nurodytos įstatymo nuostatas parodo, kad B. P. būdama pensininkė nepatenka į asmenų, apdraustų socialinių draudimu sąvoką, taip pat ji nėra asmuo, kurių gydymo išlaidos neapmokamos, vadovaujantis CK 6.283 str. 4 d.

Apeliantas skunde teigia, kad pateikiant civilinį ieškinį nebuvo atsižvelgta į išmokėtų išmokų dydį, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nuteistajam T. A. yra priteistas civilinis ieškinys tik teritorinei ligonių kasai atlyginti už gydymo išlaidas. Suprantama, kad teritorinė ligonių kasa jokių išmokų negavo, nes tokių išmokų nėra numatyta įstatymuose, todėl šis nuteistojo reikalavimas nepagrįstas.

Taip pat nepagrįstas apelianto reikalavimas atsižvelgti į tai, kad nukentėjusioji B. P., neįvertinus greičio ir atstumo iki artėjančio automobilio išeidama prieš važiuojantį automobilį sudarė kliūtį ir sukėlė grėsmę eismo saugumui, jos veiksmai irgi buvo priežastiniame ryšyje su autoįvykio kilimu ir žalos atsiradimu. Šioje byloje kaltu dėl autoįvykio pripažintas apeliantas, todėl pagal BPK reikalavimus jis turi atlyginti dėl jo nusikalstamų veikų atsiradusią žalą. Nagrinėjamoje byloje civilinis ieškinys priteistas ne nukentėjusiai, ar jos giminaičiams, o teritorinei ligonių kasai, todėl šiai žalai atlyginti B. P. veiksmai įtakos neturi. BPK 117 str. nustatyta visapusiška valstybės ir atskirų asmenų turtinių interesų apsauga, kadangi teritorinė ligonių kasa patyrė gydymo išlaidas dėl T. A. kaltų veiksmų, todėl jos turi būti atlygintos kalto asmens, neatsižvelgiant į nukentėjusio asmens veiksmus.

Dėl civilinio ieškinio teisėtumo

Lietuvos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Taigi civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. Nuteistasis T. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo B. P. . Tokiais savo veiksmais T. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 5 d. Nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų buvo gydoma Radviliškio ligoninėje, kuriai už suteiktas paslaugas Valstybinė ligonių kasa sumokėjo 4219,40 Lt. Šios išlaidos atsirado dėl neteisėtų T. A. veiksmų ir jos yra neatlygintos. Todėl Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareikštas civilinis ieškinys, ginant Lietuvos Respublikos valstybės interesus baudžiamojoje byloje dėl gydymo išlaidų priteisimo, yra teisėtas. Radviliškio rajono apylinkės teismas tenkindamas prokuroro pareikštą civilinį ieškinį, padarė teisingas išvadas dėl jo pagrįstumo bei dydžio ir tinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. (LAT baudž. b. Nr. 2K-494/2005).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis patikrino bylą, neviršydama nuteistojo apeliacinio skundo ribų

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.

n u taria:

nuteistojo T. A. apeliacinį skundą atmesti.