Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., gim. 1981 m. balandžio 7 d. Vilniuje, a/k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, pirmiau teistas:

1998-06-22 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d. ir 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 4 metams, pagal amnestijos aktą atleistas nuo bausmės;1999-01-11 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 3 d. už nusikaltimą, padarytą 1997-12-31, laisvės atėmimu 2 metams;1999-02-01 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d. už nusikaltimus, padarytus 1998 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, subendrinus bausmę su 1999-01-11 nuosprendžiu paskirta bausme, laisvės atėmimu 2 metams. 2000-05-23 amnestijos komisijos sprendimu nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies atleistas. Paleistas 2000-05-24;2000-06-29 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d. ir 278 str. 1 d. už nusikaltimą, padarytą 1998 m. rugsėjo mėnesį, laisvės atėmimu 1 metams, pagal amnestijos aktą atleistas nuo bausmės;2001-02-27 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d. už nusikaltimą, padarytą 2000-07-08, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;2001-06-26 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d., 241 str. 1 d., 203 str. 2 d. už nusikaltimus, padarytus 2001 m. sausio 8 – vasario 2 d., subendrinus bausmę su 2001-02-27 nuosprendžiu paskirta bausme, laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. 2003-05-15 nutartimi veikos perkvalifikuotos į naujojo BK 178 str. 1 d., 159 str. ir 286 str. ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams. 2003-06-02 paleistas atlikus bausmę;2004-04-28 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 178 str. 4 d., 178 str. 4 d. laisvės atėmimu 4 mėnesiams. 2004-07-08 paleistas atlikus bausmę;2004-09-24 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 mėnesiams. 2005-01-21 paleistas atlikus bausmę;2005-05-17 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. 6 MGL (750 Lt) dydžio bauda;2006-02-24 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 178 str. 1 d., 178 str. 1 d., 178 str. 1 d., 180 str. 1 d, subendrinus bausmę su 2005-05-17 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams ir 6 MGL (750 Lt) dydžio bauda. 2007-03-29 paleistas atlikus bausmę;2007-12-05 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 mėnesiams –

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. M. 2007 m. birželio 27 d. laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 23.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su A. B. metu, bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rankomis ir kojomis suduodamas ne mažiau kaip tris smūgius į nukentėjusiojo krūtinės ir nugaros sritis, padarydamas A. B. nubrozdinimą su intraodinėmis kraujosruvomis krūtinės dešinėje, kraujosruvą krūtinės minkštuosiuose audiniuose su VI-o šonkaulio lūžiu ir kraujosruvą nugaros minkštuosiuose audiniuose kairėje, mentės projekcijoje, ir ne mažiau kaip šeėiolika smūgių A. B. į galvą, padarydamas pastarajam kraujosruvas abiejų akių vokuose su kraujosruvomis abiejų akių obuoliuose, po jungine, intraodines kraujosruvas ties nosies dešiniuoju sparneliu ir apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimą viršutinėje lūpoje dešinėje, minkštųjų audinių kraujosruvą viršutinėje lūpoje, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje su aplinkine kraujosruva minkštuosiuose audiniuose, masyvią susiliejančią kraujosruvą dešinėje kaktinėje-smilkininėje srityje, poodines kraujosruvas (dvi) kairiojo skruosto srityje, kraujosruvą su muštine žaizda ir kraujo susikaupimu kairės ausies kaušelyje, susiliejančią masyvią kraujosruvą minkštuosiuose audiniuose kairėje priešausinėje - smilkininėje srityje, minkštųjų audinių kraujosruvą apatinio žandikaulio kampo kairėje, kraujosruvą kaktoje kairio kaklinio gumburo srityje minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairėje kaktinėje ir smilkininėje skiltyje sferinio - pamatinio paviršiaus riboje, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais su smegenų sumušimo židiniu dešinėje momeninėje skiltyje, galvos smegenų sumušimo židinius didžiosios jungties, gumburo srityje, kraujo išsiliejimą į galvos smegenų skilvelius, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir ūmiu kvėpavimo-širdies veiklos sutrikimu, numatydamas nukentėjusiojo mirtį, kurios nenorėjo, bet sąmoningai leido atsirasti, pasišalindamas iš buto ir palikdamas nukentėjusįjį sumušimo vietoje, nuo galvos sumušimo nukentėjusiajam mirus, tyčia nužudė A. B..

Kaltinamasis D. M. kaltas padaręs šį nusikaltimą neprisipažino. Jis paaiškino po paskutinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos 2007 m. kovo pabaigoje apsigyvenęs pirmesniame bute, iš kurio motina su jaunesniuoju broliu išsikraustė kitur, o jis liko su senele. Iki sulaikymo šioje byloje susirasti darbo nepavyko, jį išlaikė motina. Susipažino su R. Z., kuris taip pat buvo išėjęs iš įkalinimo įstaigos ir atvažiavęs į Vilnių ieškoti darbo, gyveno netoliese. 2007 m. birželio 27 d. susitiko su R. Z. ir A. B., kurie pasiūlė kartu išgerti, nupirko daug butelių alaus. Nuėjo į netoli jo namų esantį medinį namą ir ten gėrė. Jis išgėrė du butelius alaus ir nesijautė girtas. Be jų dar buvo keli asmenys. A. B. pradėjo prie jo kibti ir kažką aiškinti, todėl jis išėjo. Iš pradžių teigė, kad jokio smurto A. B. atžvilgiu nenaudojo, tačiau paskelbus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, pripažino tik stumtelėjęs sėdintį A. B., tas net nenukritęs nuo kėdės. Negalėjo paaiškinti, kodėl tuo metu aiškino, kad smogė A. B. kumščiu į veidą, nukentėjusysis nukrito ant žemės ir nesikėlė, nors pats pripažįsta jokio spaudimo duoti tokius parodymus nepatyręs. Taip pat negalėjo paaiškinti, kokiu būdu A. B. kraujas galėjo atsirasti ant jo džinsinių kelnių. Teigia kitos dienos ryte atėjęs prie to namelio nebuvęs, apie nukentėjusiojo mirtį sužinojęs tik tuomet, kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Nepaisant tokios kaltinamojo pozicijos, jo kaltė bylos duomenimis įrodyta.

Nukentėjusioji V. A. N., nužudytojo sesuo, su broliu paskutiniu metu nebendravo ir apie jo mirties aplinkybes nieko nežino. Jos brolis A. B. buvo išsituokęs, prarado butą, apie keturis metus gyveno pas ją. 2006 m. pabaigoje ar 2007 m. pradžioje išėjo ir apsigyveno pas pažįstamą moterį, su kuria ketino susituokti, bet toji moteris 2007 m. gegužės mėnesį žuvo ir brolis liko be gyvenamosios vietos. Tuomet tikriausiai ir prisiglaudė tame bute, kuriame ir buvo nužudytas. Brolį palaidojo ji, dėl laidojimo išlaidų atlyginimo yra pareiškusi 5000 Lt civilinį ieškinį, teigia turinti atitinkamus dokumentus, tačiau jų teismui nepateikė, paminklo dar nepastatė. Taip pat prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Šią žalą įvertino 3000 Lt.

Iš įvykio vietos apžiūros, atliktos 2007 m. birželio 28 d. 8.15 – 10.30 val. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, protokolo (T. 1, b. l. 4-23) seka, kad tai yra senos statybos medinis namas. Jame rastas A. B. lavonas su akivaizdaus smurto žymėmis, vyriška rankinė su dokumentais, išduotais A. B. vardu, ir kitais popieriais.

Teismo medicinos specialistas davė išvadą (T. 1, b. l. 52-64), kad A. B. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio daugybinėmis kraujosruvomis galvos minkštuosiuose audiniuose su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairėje kaktinėje ir smilkininėje skiltyje sferinio - pamatinio paviršiaus riboje, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais su smegenų sumušimo židiniu dešinėje momeninėje skiltyje, galvos smegenų sumušimu didžiosios jungties, gumburo srityje, kraujo išsiliejimu į galvos smegenų skilvelius. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir ūmiu kvėpavimo-širdies veiklos sutrikimu. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono apžiūros įvykio vietoje metu 2007-06-28d 9:30val. (lavondėmės išplitusios, išsidėsčiusios priekiniame paviršiuje, paspaudus išnyksta ir vėl atsiranda per 30-40sek., lavoninis sustingimas stiprus visose tiriamose raumenų grupėse. Temperatūra tiesiojoje žarnoje +28.1 C, aplinkos +18,7C) rodo, kad nuo A. B. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone galėjo praeiti 8-16val. laiko. A. B. lavono kraujyje rasta 2,57%o(promilių), šlapime rasta 3,23%o (promilių) etilo alkoholio. Tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį.

kraujosruvos abiejų akių vokuose su kraujosruvomis abiejų akių obuoliuose, po jungine, intraodinės kraujosruvos ties nosies dešiniuoju sparneliu ir apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimas viršutinėje lūpoje dešinėje, minkštųjų audinių kraujosruva viršutinėje lūpoje, muštinė žaizda apatinėje lūpoje su aplinkine kraujosruva minkštuosiuose audiniuose, masyvi susiliejanti kraujosruva dešinėje kaktinėje-smilkininėje srityje, poodinės kraujosruvos (dvi) kairiojo skruosto srityje, kraujosruva su muštine žaizda ir kraujo susikaupimu kairės ausies kaušelyje, susiliejanti masyvi kraujosruva minkštuosiuose audiniuose kairėje priešausinėje-smilkininėje srityje, minkštųjų audinių kraujosruva apatinio žandikaulio kampo kairėje, kraujosruva kaktoje kairio kaklinio gumburo srityje minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairėje kaktinėje ir smilkininėje skiltyje sferinio - pamatinio paviršiaus riboje, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais su smegenų sumušimo židiniu dešinėje momeninėje skiltyje, galvos smegenų sumušimo židiniai didžiosios jungties, gumburo srityje, kraujo išsiliejimas į galvos smegenų skilvelius. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir galėjo būti padaryti suduodant smūgius. Išskirti kurie būtent poveikiai į galvą sukėlė galvos smegenų traumą nėra galimybės, todėl galvos sužalojimu visuma kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Galvoje objektyviai užsifiksavę mažiausiai 16 trauminių poveikių požymiai, kurie gali būti paaiškinami smūgių sudavimu- 1-as į apatinės lūpos sritį, kur yra muštinė žaizda ir kraujosruva minkštuosiuose audiniuose, 1-as į viršutinės lūpos sritį, kur yra odos nubrozdinimas, intraodinės ir minkštųjų audinių kraujosruva, po l-ą į akių sritis(2), 1-as į apatinio žandikaulio kampo kairę, kur yra kraujosruva minkštuosiuose audiniuose, 1-as į kaktos kairę, mažiausiai 5-i ekspertiniu požiūriu į veido kairę pusę, kur yra poodinės kraujosruvos (dvi) kairiojo skruosto srityje, kraujosruva su muštine žaizda ir kraujo susikaupimu kairės ausies kaušelyje, susiliejanti masyvi kraujosruva minkštuosiuose audiniuose kairėje priešausinėje-smilkininėje srityje ir mažiausiai 5-i ekspertiniu požiūriu į veido dešinę pusę, kur yra susiliejanti masyvi kraujosruva minkštuosiuose audiniuose dešinėje kaktinėje-smilkininėje srityje. Visi sužalojimai yra vienodo senumo ir yra švieži, t. y. padaryti neilgai trukus-keletas valandų iki mirties- į tai nurodo sužalojimų makroskopinis vaizdas (kraujosruvų spalva, žaizdų pobūdis) bei mikroskopiniai audinių reakcijos į sužalojimus pokyčiai, konstatuoti histologinio tyrimo metu.

Sužalojimai, kurie konstatuoti lavono tyrimo metu, visumoje nėra būdingi griuvimui, savęs žalojimui. Nukentėjusysis sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose kūno padėtyse, labiausiai tikėtina, kad asmuo, kuris galėjo suduoti smūgius galėjo būti priešpriešiais (išskyrus sužalojimo padarymą nugaroje). Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 19-a trauminių poveikių. Iš jų į galvą 16 ir 3-ys į kitas kūno sritis. Sužalojimai padaryti kietų bukų daiktų poveikyje, tačiau konkretizuoti, ar tai padaryta kokiu nors konkrečiu daiktu (ais), ar įrankiu nėra galimybės. Individualios žalojančio daikto(ų) ypatybės sužalojimuose liko neužsifiksavę. Visi sužalojimai padaryti artimu vienas kitam metu per trumpą laiko tarpą. A. B. lavono drabužiuose pažeidimų nenustatyta.

Iš kaltinamojo D. M. buvo paimtos jo mūvėtos džinsinės kelnės ir avėti sportiniai batai (T. 1, b.l.108).

Specialistui ištyrus šiuos objektus ir A. B. kraujo pavyzdį, kelnių dešinės klešnės priekyje 10,0 cm nuo apačios ir 1,0 cm nuo šoninės siūlės rastas rusvas, netaisyklingas, neintensyvus sutepimas 0,2x0,5 cm dydžio. Ant dešinio sportinio bato vidinio šono 20,0 cm nuo galo ir prie pat pado krašto rastas gelsvas netaisyklingas, neintensyvus sutepimas 0,3x0,5 cm dydžio. Nustatyta, kad ant džinsinių kelnių yra A. B. kraujas su 99,999999999 % tikimybe. Ant dešinio sportinio bato rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Kam priklauso pasakyti negalima, nes negautas DNR reakcijos produktas ir nenustatyta grupė (T. 1, b. l. 110-115).

Nukentėjusiojo kraujo suradimas ant kaltinamojo kelnių ir jo lokalizacija yra objektyvus įrodymas, įgalinantis padaryti vienintelę logišką išvadą, kad būtent kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, sukėlusį nukentėjusiojo mirtį, nes visi nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai yra švieži ir padaryti maždaug tuo pačiu metu.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. nuostatas, siekdamas patikrinti specialistų išvadas, teismas perskaitė kaltinamojo ir liudytojo A. K., kuris mirė 2007 m. rugsėjo 30 d., parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

Apklaustas įtariamuoju 2007 m. birželio 29 d., D. M. duoti parodymus atsisakė (T. 1, b. l. 120).

Apklaustas papildomai 2007 m. liepos 4 d., D. M. parodė, kad 2007-06-27 apie 17.00 val. atėjo pas pažįstamą R. Z., kurį vadina „Roman“, kokiu adresu nurodyti negali. Jam atėjus, namuose buvo buto savininkas A. K., Romanas, o prie buto durų lauke stovėjo A. B. su kažkokiu tai vaikinu, kurio jis nepažįsta. Kol jis bute kalbėjosi su Romanu ir Aleksandru, A. B. su draugu nuėjo į parduotuvę, iš kur atsinešė du butelius alaus ar vyno, kurį visi penkiese išgėrė. Apie 17.30-18.00 val. A. B. su savo draugu vėl išėjo į parduotuvę, iš kur atsinešė vyno, kurį vėl visi išgėrė. Apie 19.00 val. A. B. su draugu dar kartą susiruošė eiti į parduotuvę, o draugas pasakė, kad asmeniškai jam nori nupirkti vyno butelį. Kodėl šis vaikinas nusprendė taip padaryti, jis nežino, bet nuo pasiūlymo neatsisakė ir kartu su A. B. ir šio draugu nuėjo į parduotuvę „IKI“, kur draugas nupirko butelį vyno ir traškučių. Grįžus į butą ir dar nespėjus išgerti vyno, A. B. savo mobiliojo ryšio telefonu pradėjo jį filmuoti ar fotografuoti. Kieno tas telefonas, jis nežino. Tada jis A. B. pasakė ištrinti įrašus iš telefono, tačiau pastarasis atsisakė tai padaryti, dėl ko jis atsistojęs sudavė kumščiu A. B. į kaktą. Nuo smūgio A. B. nukrito prie lango ir liko ten gulėti. Po smūgio pabuvęs bute dar 5 min. jis išėjo. Jam būnant bute, A. B. po smūgio nuo grindų neatsikėlė, jis prie nukentėjusiojo daugiau priėjęs nebuvo ir nei vieno smūgio ranka ar koja nesudavė. Kiti bute buvę asmenys taip pat priėję nebuvo. Telefonas, kurį A. B. smūgio metu laikė rankose, nukrito, tačiau kur, jis nematė, telefono neėmė. Išėjęs iš buto, jis nuėjo namo. Rytojaus dieną apie 09.00 val. jis vėl nuėjo į tą patį butą, kur A. K. jam pasakė, kad A. B. negyvas. Tada jis paprašė, kad jie nepainiotų jo į šį reikalą ir iš buto išėjo. 2007-06-27 atėjęs į butą jis matė, kad A. B. veidas buvo sumuštas, po akimis buvo mėlynės, nei kas, nei kada tai padarė. jis nežino. Savo kaltės nepripažįsta, nes mano, kad nuo vieno smūgio, kurį sudavė A. B., šis mirti negalėjo (T. 1, b. l. 121-122).

Apklaustas po galutinio pranešimo apie įtarimą 2007 m. gruodžio 21 d., smulkių parodymų nedavė, patvirtindamas pirmiau duotus parodymus (T. 1, b. l. 124).

Kaip minėta, pats kaltinamasis teigia spaudimo duoti tokius parodymus nepatyręs. Šie jo parodymai dėl nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičiaus tik iš dalies sutampa su medicininiais duomenimis. D. M. teigė sudavęs vieną smūgį, o pagal specialisto išvadą sužalojimai padaryti mažiausia 19-a trauminių poveikių. Tačiau netgi iš D. M. parodymų seka, kad smūgis buvo labai stiprus, nes nukentėjusysis nukrito ir liko gulėti. Pagal specialisto išvadą, A. B. mirties priežastis buvo galvos sužalojimų visuma. Taigi ir tas smūgis, kurį kaltinamasis buvo pripažinęs, yra tiesioginė nukentėjusiojo mirties priežastis.

Kitą dieną po įvykio apklaustas liudytojas A. K. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, R. Z. iš jo nuomojasi kambarį. 2007-06-26 atėjo į svečius A. B. ir taip pat nakvojo pas jį. 2007-06-27 nuo 13 ar 14 val. savo namuose kartu su A. B. ir R. Z. vartojo alkoholinius gėrimus, taip pat buvo atėjęs kažkoks A. B. draugas, kurio jis nepažįsta, matė pirmą kartą ir net nežino vardo. Kadangi išgėrė labai daug alkoholio, apie 17.00 val. užmigo ir kas vyko jo namuose vakare nežino. Naktį apie 3 val. atsibudo ir ėjo į tualetą lauke. Matė, kad A. B. guli prie lovos ant grindų, bet pagalvojęs kad jis girtas prie jo net nepriėjo. 2007-06-28 apie 07.00 val. jį pažadino R. Z., kuris pasakė, kad A. B. nekvėpuoja, tada jie nuėjo pas kaimyną, iš kurio telefono R. Z. paskambino ir iškvietė policiją. Kieme laukiant atvykstančių policijos pareigūnų, prie jų priėjo pažįstamas Dimka, kitų jo duomenų nežino, kuris paklausė jo ir R. Z., ko jie laukia. Jie pasakė, kad A. mirė, po ko Dima paprašė nesakyti, kad jis vakar vakare buvo jo namuose ir apsisukęs nuėjo (T. 1, b. l. 100-101).

Iš šio liudytojo parodymų seka, kad jis dėl girtumo iš viso nežinojo D. M. buvus jo namuose, tačiau sekančią dieną tai suprato iš paties kaltinamojo, kadangi tas, sužinojęs apie A. B. mirtį, prašė jo lankymąsi nuslėpti. Pats kaltinamasis pripažino ir pripažįsta buvęs pas A. K., tik neigia ryte buvęs prie jo namo ir prašęs nesakyti apie jo lankymąsi išvakarėse. Kaip minėta, šią aplinkybę buvo pripažinęs ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas R. Z. teisiamajame posėdyje neapklaustas, nes jis, mirus A. K., ten nebegyvena, savo gyvenamosios vietos nėra deklaravęs ir dabartinė jo buvimo vieta nežinoma. Tačiau jis tuojau pat po įvykio, net neapklausus jo ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, 2007-06-28 nuo 13.30 iki 14.10 val. buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Tiesa, D. M. toje apklausoje nedalyvavo. Jis buvo sulaikytas 2007-06-28 12.00 val., o pranešimas apie įtarimą jam įteiktas 2007-06-29.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 184 str. 4 d., apie ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamos apklausos vietą ir laiką prokuroras privalo pranešti įtariamajam ir jo gynėjui. Suimtas įtariamasis pristatomas į apklausos vietą. Kaip minėta, R. Z. apklausos metu D. M. įtariamojo statuso dar neturėjo, jis ką tik buvo sulaikytas. Tuomet iškyla klausimas, ar liudytojo apklausos duomenys, kai byloje dar nebuvo įtariamojo, gali būti analizuojami pagal Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. taisykles. Tiesioginio atsakymo į šį klausimą įstatyme nėra, tačiau kaltinamojo teisė pačiam apklausti liudytoją nebuvo realizuota, nėra galimybės šios teisės įgyvendinti ir bylą nagrinėjant teisme, todėl teismas nesuteikia R. Z. parodymams ikiteisminio tyrimo teisėjui tiesioginės įrodomosios vertės. Kaltinamojo D. M. pareiškimas teisme, kad jis šiam liudytojui klausimų neturi, teisinės reikšmės neturi, nes jis tokių klausimų užduoti neturi galimybės.

Vis dėlto tokie liudytojo parodymai negali būti pripažinti niekiniais, nes, net ir nesuteikiant jiems Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. numatytos reikšmės, pagal to paties straipsnio ketvirtąją dalį jie gali būti panaudoti tikrinant byloje esančius įrodymus. Priešinga išvada būtų nelogiška, nes įrodymai gali būti tikrinami ir asmenų parodymais ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, kurie duodami neprisiekus ir įtariamajam taip pat nedalyvaujant.

Taigi teismas paskelbė R. Z. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tuomet šis liudytojas aiškino, kad 2007-06-27 po pietų apie 15.30 val. jie buvo trise – du nuomininkai (A. B. ir jis) bei šeimininkas (A. K.), adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tai nuosavas namas, vieno aukšto, medinis. Butas 16. Atvažiavo A. B. giminaitis. Vardo pavardės nurodyti negali. Jis norėjo kartu su jais išgerti. Jis turėjo pinigų, sakė, reikia nueiti į parduotuvę. Maždaug 16.15 val. užėjo Dima, pavardės nurodyti negali, gyvenantis (duomenys neskelbtini) name, buto nurodyti negali. Užėjo tokiom „šviesiom" akim, kiek žino, jis vartoja amfetaminą. Tas A. B. giminaitis pasiūlė A. B. eiti į parduotuvę, o Dima pasakė, kad reikia cigarečių. Tada jie trise kartu ir išėjo. O jis su A. K. liko namuose. Jie grįžo, parsinešė du butelius vyno. Išgėrė tuos butelius ir A. B. giminaitis pasiūlė vėl nueiti į parduotuvę. Jie vėl trise išėjo į parduotuvę. Kai grįžo vėl parnešė du butelius vyno. Išgėrė šį vyną ir reikėjo eiti trečią kartą į parduotuvę. Kas ėjo į parduotuvę, nepamena, bet kad A. B. ir Dimos, tai tiksliai nebuvo. Trečią kartą grįžę, vėl parsinešė du butelius vyno. Trečią kartą iš parduotuvės grįžo apie 20 vai. Jis persėdo ant sofos, prie A. K., o į jo vietą prie stalo į fotelį atsisėdo Dima. A. B. liko stovėti prie durų. Jis kalbėjosi su Dima. Dima atsisukęs pradėjo rėkti nesavu balsu ant B., sakė: „kam tu parduotuvėje mane filmavai mobilaus telefono fotoaparatu?". Dima pašoko nuo fotelio ir iš karto pradėjo daužyti rankomis (kumščiais) A. B. į veidą. Maždaug tris kartus smogė. A. B. griuvo ant žemės, tada Dima jį spardė kojomis visur, į galvą, kai užsidengė galvą rankomis, spardė per rankas. Jis (R. Z.) pradėjo rėkti ant Dimos, kad nemuštų A. B., o jis vis tiek neklausė. Dima atsisuko į jį, griebė nuo stalo stiklinę ir metė ją į jį, stiklinė sudužo atsitrenkusi į sieną. Spardė apie 10 min. Dima toliau spardė kojomis A. B. į šonus. Paskui pasižiūrėjęs į juos, pro atidarytas duris išėjo į lauką. Po kokių kelių minučių išėjo ir A. B. giminaitis. B. giminaitis daugiau negrįžo. Jie liko dviese su A. K.. Jis priėjo tada prie gulinčio A. B.. Padėjo ranką ant nugaros ir pajudino, pasakė „kelkis", bet jis nereagavo. Atitempė tada jį prie lovos, jis kvėpavo, bet gal buvo be sąmonės. Jis išėjo į tualetą, kuris yra lauke. Grįžęs nuėjo miegoti. Ryte pabudo apie 6 val. A. B. rado toje pačioje vietoje kaip ir paliko. Pajuto, kad jis šaltas, nekvėpuoja. Nuėjo iškart pas kaimynus. Paėmė mobilų telefoną ir paskambino policijai. Pasakė, kad atvažiuotų, nes neaišku ar A. B. gyvas. A. K. buvo namie viduje, o jis laukė lauke policijos. Tada apie 6.30 val., dar neatvažiavus policijai buvo atėjęs Dima ir pamatęs kas įvyko, pasakė, kad niekam nesakytų, kad jis buvo čia atėjęs. Atvažiavusi policija iškvietė greitąją, kuri konstatavo, kad A. B. miręs. Kai Dima mušė A. B., pas A. B. kišenėje buvo mobilus telefonas, tačiau atvažiavusi policija telefono nerado. Policijai atvažiavus jis pasakė, kad A. B. mušė Dima, pasakė kur Dima gyvena, kad devynaukščiame (T. 1, b. l. 89-90).

Tuo būdu, visi paskelbti parodymai, kuriais tikrinami bylos įrodymai, esminiu klausimu, kiek asmenų buvo išgertuvėse ir kas bei kieno atžvilgiu vartojo smurtą, sutampa tarpusavyje. Šiuo klausimu nieko negalėjo pasakyti tik liudytojas A. K.. Kaip R. Z., taip ir pats kaltinamasis teigė, kad smurtą vartojo būtent kaltinamasis D. M.. Skiriasi tik smūgių skaičius. Kaltinamasis pripažino tik vieną smūgį, o iš liudytojo R. Z. parodymų, sulyginus su teismo medicininiais duomenimis, galima spręsti, kad visus kūno sužalojimus nukentėjusiajam A. B. padarė vienas kaltinamasis. Kaltinamasis taip pat buvo pripažinęs R. Z. ir A. K. nurodytą aplinkybę, kad kitos dienos rytą kaltinamasis buvo vėl atėjęs, o sužinojęs apie A. B. mirtį, prašė nevelti jo į šį reikalą. Dėl dar vieno buvusio išgertuvėse nenustatyto asmens, kurį liudytojas R. Z. įvardijo kaip nužudytojo A. B. giminaitį, byloje jokių duomenų nėra. A. B. sesuo nukentėjusioji V. A. N. negalėjo pasakyti, kas tas asmuo galėtų būti. Niekas nėra nurodęs, kad tas nenustatytas asmuo ar kas nors kitas be kaltinamojo D. M. būtų vartojęs smurtą nužudytojo atžvilgiu.

Visos išdėstytos aplinkybės sutampa su specialisto išvada, kad kaltinamojo džinsinių kelnių dešinės klešnės apačioje rastas kraujas priklauso A. B.. Šis kraujas niekaip kitaip, kaip tik spardant nukentėjusįjį, atsirasti negalėjo. Liudytojo R. Z. nurodytas kaltinamojo D. M. smurtas A. B. atžvilgiu sutampa su teismo medicininiais duomenimis apie nukentėjusiajam padarytus kūno sužalojimus ir jo mirties priežastį bei laiką.

Kaltinamojo D. M. veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu įgalina teigti, kad, naudodamas labai intensyvų smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, spardydamas jį į gyvybiškai svarbią kūno dalį galvą, kaltinamasis numatė, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis gali mirti. Byloje nėra duomenų, kad pirmiau kaltinamasis ir nukentėjusysis būtų turėję kokių nors santykių, konfliktas įvyko girtavimo metu. Šios aplinkybės ir kaltinamojo veiksmai kitą rytą, kuomet jis labai anksti atėjo pas A. K. ir, sužinojęs apie nukentėjusiojo mirtį, prašė nutylėti jo buvimą įvykio vietoje išvakarėse, leidžia spręsti, kad tokių padarinių jis nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti. Taigi, kaltinamasis D. M. nužudė nukentėjusįjį A. B., veikdamas netiesiogine tyčia. Jo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Kaltinamasis D. M. padarė labai sunkų smurtinį nusikaltimą, kurio padariniai neatitaisomi. Jau daugiau kaip dešimt metų, nuo pat to laiko, kai sukako amžių, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė, jis nuolatos daro nusikalstamas veikas. Jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavę ir nekinta, o šis nusikaltimas yra logiška jo pirmesnio elgesio pasekmė. Šios aplinkybės, veikos padarymas apsvaigus nuo alkoholio, turėjęs įtakos nusikaltimo padarymui, kaip D. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimas reikalauja griežtos bausmės, kurią teismas, atsižvelgdamas į mažiau pavojingą tyčios formą ir jauną kaltinamojo amžių, nustato artimą nusikaltimo padarymo metu galiojusios įstatymo sankcijos vidurkiui.

Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu D. M. paskyrė kardomąją priemonę suėmimą ir suėmė jį teismo posėdžių salėje. Tačiau D. M. šioje byloje suimtas 2007 m. birželio 29 d. ir jo suėmimo terminas tęsiasi iki šiol. Abu jo suėmimai persidengia, todėl tas pats terminas įskaitomas į bausmės laiką kaip sulaikymo ir suėmimo laikotarpis šioje byloje ir kaip bausmė, atlikta pagal 2007-12-05 nuosprendį.

Kaip seka iš nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodytų duomenų apie kaltinamojo D. M. teistumą, būdamas jau pilnametis, jis yra padaręs tyčinių nusikaltimų, neišnykus pirmesniam teistumui. Taigi, iki nagrinėjamo labai sunkaus nusikaltimo padarymo jis jau buvo recidyvistas ir pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 2 d. 2 p. gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu. Atsižvelgdamas į itin neigiamą D. M. asmenybę ir siekdamas prevencinių tikslų, teismas tokį sprendimą ir priima.

Nukentėjusioji Vida A. N. yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 5000 Lt turtinės ir 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ji teigia palaidojusi savo brolį nužudytąjį A. B., tačiau jokių dokumentų ar kitokių įrodymų, patvirtinančių turėtas išlaidas, nepateikė. Neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, negalima tiksliai apskaičiuoti jos civilinio ieškinio. Dėl to jai pripažintina teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

Kai dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, nukentėjusiosios įvertintą 3000 Lt, byloje yra pakankamai duomenų šiam klausimui išspręsti. Pati nukentėjusioji nurodo, kad jos santykiai su broliu nebuvo artimi. Tačiau, sužinojusi apie brolio smurtinę mirtį, nukentėjusioji neabejotinai patyrė dvasinį sukrėtimą. Jos reikalaujama suma nėra didelė ir atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, todėl ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. 2000-09-26 įstatymo redakcija ir nuteisti laisvės atėmimu dešimčiai metų.

Remiantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., šią bausmę subendrinti su bausme, paskirta Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą dešimčiai metų, atliekant bausmę pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymą ir suėmimą šioje byloje ir bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 5 d. nuosprendį, nuo 2007 m. birželio 28 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

D. M. pripažinti pavojingu recidyvistu.

Kardomąją priemonę palikti suėmimą, jo terminą pratęsti, kol įsiteisės nuosprendis.

Priteisti iš D. M. V. A. N. naudai 3000 (tris tūkstančius) litų neturtinės žalos atlyginimo.

V. A. N. pripažinti teisę į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Daiktinius įrodymus, saugomus Vilniaus miesto VPK Daiktų saugojimo kameroje pagal 2007 m. lapkričio 6 d. kvitą B Nr. 028730, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.