Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2013-09-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-664-174-2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Data
2013-09-05
Bylos Nr.
1A-664-174-2013
Teisminio proceso Nr.
1-93-1-00596-2012-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Violeta Miliuvienė (pirm.), Regina Bertašienė, Remigijus Preikšaitis
Nuteistasis
M. P.
Nukentėjusysis
A. L.
Advokatai
Alius Galminas, Piotras Orlovas
Kategorijos

Pranešėja Violeta Miliuvienė Baudž. byla Nr. 1A-664-174/2013

Teisėja Vida Butanavičiūtė Teisminio proceso Nr. 1-93-1-00596-2012-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4; 1.2.4.6.8; 1.2.26.2.1.; 1.1.8.1.; 2.1.15.1.1.; 2.4.6.3.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

Lietuvos respublikos vardu

2013 m. rugsėjo 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teisėjų Reginos Bertašienės, Remigijaus Preikšaičio,sekretoriaujant Audriui Kvajauskui,dalyvaujant prokurorui Jurijui Petuchovui,nuteistajam M. P.,gynėjui advokatui Piotrui Orlovui,nukentėjusiojo A. L. atstovui advokatui Aliui Galminui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 5 (penkių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme būtas laikas nuo 2012 m. lapkričio 10 d. iki 2012 m. lapkričio 11 d. (dvi dienos).

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, šešis mėnesius neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu 2 dalimi, 67 straipsniu 2 dalimi ir 70 straipsniu, M. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 60 (šešiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Nemokamus darbus įpareigota atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiu iš M. P. nukentėjusiajam A. L. priteista 8 798,02 Lt turtinės, 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1 500 Lt proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. nuteistas už tai, kad 2012 m. lapkričio 10 d., apie 01 val. 20 min., (duomenys neskelbtini) esančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ – viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų asmenų akivaizdoje, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, įžūliu elgesiu, tyčia, be jokios priežasties, dėl chuliganiškų paskatų kumščiu sudavė vieną kartą A. L. į veidą, po to vieną kartą galva trenkė pastarajam į galvą, taip padarė nukentėjusiajam A. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, nes jo sveikata buvo sutrikdyta daugiau kaip 10 parų laiko dėl nosies kaulo lūžio.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. P. prašo pakeisti Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria teismas nusprendė nukentėjusiojo A. L. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies – priteisti iš M. P. nukentėjusiajam A. L. 8 798,02 Lt turtinės žalos atlyginimo, sumažinant priteistos turtinės žalos dydį nuo 8 798,02 Lt iki 164,65 Lt; taip pat prašo pakeisti nuosprendžio dalį, kuria teismas nusprendė paskirti jam įpareigojimus neišvykti bausmės atidėjimo laikotarpiu iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei šešis mėnesius neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, pakeičiant minėtus įpareigojimus vienu ar keliais iš šių įpareigojimų: įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punktas), atsiprašyti nukentėjusio asmens (BK 75 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ar teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi (BK 75 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nusprendęs dvejiems metams atidėti bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskyrė jam vieną baudžiamojo poveikio priemonę – 60 valandų nemokamų darbų bei dvi pareigas: neišvykti bausmės atidėjimo laikotarpiu iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei šešis mėnesius neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Apeliantas pažymi, kad teismas, paskirdamas minėtus įpareigojimus, nenurodė jokių šių įpareigojimų paskyrimo motyvų. Teismas nemotyvavo, kaip šie įpareigojimai padės įgyvendinti bausmės paskirtį, ir neargumentavo, kodėl skiria būtent tokius įpareigojimus, nors, apelianto manymu, BK 75 straipsnio 2 dalyje yra numatyta net vienuolika alternatyvių pareigų, skirtinų atidedant bausmės vykdymą: 1) atsiprašyti nukentėjusio asmens; 2) teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi; 3) gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka; 4) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; 5) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; 6) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 7) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 8) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 9) nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis; 10) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 11) neturėti, nenaudoti, neįsigyti tam tikrų daiktų arba neužsiimti tam tikra veikla.

Nuteistojo teigimu, teismas nepagrįstai jam paskyrė įpareigojimus neišvykti bausmės atidėjimo laikotarpiu iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei šešis mėnesius neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., kadangi minėti įpareigojimai neproporcingai suvaržys jo teisę turėti darbą. Nurodo, kad šiuo metu jis yra registruotas Lietuvos darbo biržos įskaitoje ir intensyviai ieško darbo, o teismo paskirti įpareigojimai susiaurins potencialių darbdavių ratą, kadangi jis negalės įsidarbinti kituose Lietuvos rajonuose arba netgi dirbti Tauragės rajone ir, esant poreikiui, darbo reikalais išvykti į kitą rajoną, nes teismo paskirti įpareigojimai užkirs tam kelią. Be to, apelianto teigimu, jis negalės priimti darbo pasiūlymų, susijusių su budėjimu naktinėmis pamainomis. Tokią savo išvadą nuteistasis grindžia tuo, jog jo tėvai yra senyvo amžiaus, silpnos sveikatos, todėl dažnai juos tenka vežti į kituose miestuose esančias ligonines. Apelianto M. P. įsitikinimu, teismas, atsižvelgdamas į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, turėjo apsvarstyti kitų įpareigojimų paskyrimo galimybę: pavyzdžiui, įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, atsiprašyti nukentėjusio asmens ar teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi.

Apelianto nuomone, teismas, nenurodęs jokių paskirtų įpareigojimų skyrimo motyvų, šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, jog apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai, taip pat nukrypo ir nuo teismų praktikos. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra pažymėjęs, kad apkaltinamojo nuosprendžio, kuriame taikomas BK 75 straipsnis, aprašomojoje dalyje turi būti nurodomi bausmės skyrimo, jos vykdymo atidėjimo, taip pat baudžiamojo poveikio priemonės ir (ar) įpareigojimų skyrimo motyvai (kasacinė 2012 m. birželio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-344/2012).

Nuteistasis M. P. taip pat nesutinka ir su priteistos turtinės žalos dydžiu. Teigia, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje turtinė žala apibrėžiama kaip turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginės išlaidos) bei negautos pajamos. Baudžiamieji įstatymai turtinę žalą laiko nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą, materialinius nuostolius, kuriuos nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė, ir išlaidas, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes, todėl nukentėjusysis, patyręs dėl nusikalstamos veikos turtinę žalą, teisę į šios žalos atlyginimą turi, tačiau, ją turėdamas, nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį privalo įrodyti. Apelianto įsitikinimu, nukentėjusysis neįrodė jam padarytos turtinės žalos dydžio ir teismas, iš dalies patenkinęs nukentėjusiojo A. L. civilinį ieškinį, kaip nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą nepagrįstai pripažino ir priteisė 1 633,37 Lt už nosies pertvaros operaciją bei 7 000 Lt už nosies deformacijos operaciją.

Nurodo, jog teismas nepagrįstai pripažino 2013 m. sausio 29 d. išankstinę sąskaitą faktūrą Nr. 9134008 įrodymu, patvirtinančiu nukentėjusiojo patirtas 1 633,37 Lt išlaidas už nosies pertvaros operaciją. Apelianto manymu, visų pirma teismas turėjo įvertinti, kad byloje pateikta minėta išankstinė sąskaita faktūra yra netgi nepasirašyta nukentėjusiojo, o tai reiškia, kad pats nukentėjusysis šio dokumento nepripažįsta. Be to, byloje nėra įrodymo, patvirtinančio, jog minėta išankstinė sąskaita faktūra yra apmokėta. Tokiu įrodymu galėtų būti kasos pajamų kvitas arba banko mokėjimo nurodymo dokumentas, o kadangi byloje nėra nė vieno iš paminėtų įrodymų, teismas neturėjo pagrindo pripažinti 1 633,37 Lt už nosies pertvaros operaciją nukentėjusiojo patirta žala ir priteisti minėtą pinigų sumą nukentėjusiojo naudai.

Be to, apelianto teigimu, teismas nepagrįstai priteisė 7 000 Lt už nosies deformacijos operaciją, kuri nukentėjusiajam dar nėra atlikta, ir neaišku, ar iš viso bus atlikta. Teismas, priteisdamas minėtą pinigų sumą kaip nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą, vadovavosi VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo V. J. konsultacija, kurioje nurodyta, kad: „Nosies deformaciją tikslinga koreguoti operaciniu būdu. Tokios operacijos kaina 6 000 – 7 000 Lt. Savaiminio nosies deformacijos išnykimo nesitikima“. Pažymi, kad nosies deformacijos operacija yra rekomendacinio, o ne būtino pobūdžio. Rekomendavimas atlikti nosies operaciją, jos atlikimo būtinumo nepatvirtina, todėl šių išlaidų buvimas ar nebuvimas yra tik tikėtinas, nes priklauso nuo tolimesnių paties nukentėjusiojo veiksmų. Duomenų, kad iki šios dienos nukentėjusysis tokia rekomendacija būtų pasinaudojęs ir operacija jam būtų atlikta, byloje nėra. Taip pat nėra duomenų ir kad tokia operacija jam tikrai bus atlikta, ir neaišku, kiek konkrečiai (6 000 Lt ar 7 000 Lt) kainuos tokia operacija. Šiuo atveju daryti išvadą, jog nukentėjusysis tokius nuostolius patyrė, nėra pagrindo. Akivaizdu, kad ši nukentėjusiojo A. L. civilinio ieškinio dalis buvo patenkinta visiškai nepagrįstai. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, priteisęs 7 000 Lt už rekomendacinio pobūdžio operaciją, nukrypo nuo teismų praktikos (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-493-120-2012).

Apeliantas cituoja BPK 115 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad: „Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendi teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilini ieškinį arba jį atmeta“. Nuteistojo nuomone, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, teismas nukentėjusiojo naudai turėjo priteisti 164,65 Lt turtinės žalos atlyginimą.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliantas M. P. teigia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti pakeistas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas), t. y. nukentėjusiojo A. L. civilinio ieškinio (BPK 115 straipsnio 1 dalis) ir teismo paskirtų įpareigojimų (BK 75 straipsnio 2 dalis).

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo nuteistojo M. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras ir nukentėjusiojo atstovas prašo nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčijama kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo ir veikų kvalifikavimo. Nuteistasis A. P. prašo panaikinti jam paskirtus įpareigojimus neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei šešis mėnesius neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, pakeičiant minėtus įpareigojimus vienu ar keliais iš šių įpareigojimų: įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punktas), atsiprašyti nukentėjusio asmens (BK 75 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ar teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi (BK 75 straipsnio 2 dalies 2 punktas), taip pat prašo sumažinti nukentėjusiajam priteistą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo nuo 8 798,02 Lt iki 164,65 Lt. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistajam M. P. paskirtų įpareigojimų

Nuteistojo M. P. apeliacinio skundo argumentai, kuriais jis prašo pakeisti jam paskirtus įpareigojimus bausmės atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei šešis mėnesius neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, į kitus jo nurodomus įpareigojimus, motyvuojant tuo, kad paskirti įpareigojimai yra kliūtis susirasti darbą, atmestini kai nepagrįsti. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas teisingai nuteistajam M. P. paskyrė BK 75 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose numatytas pareigas – 6 mėnesius būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir bausmės atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pripažindamas jį padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir atidėdamas jam paskirtos bausmės vykdymą 2 metams. Nors, kaip teisingai nurodoma nuteistojo M. P. apeliaciniame skunde, teismas, paskirdamas jam minėtus įpareigojimus, nenurodė šių įpareigojimų paskyrimo motyvų, kuriais grindžiama būtinybė taikyti teismo įpareigojimus, tačiau įstatymas nereikalauja, jog teismas, skirdamas asmeniui įpareigojimus, išsamiai motyvuotų tokį sprendimą. Kita vertus, nors teismas ir nemotyvavo sprendimo dėl M. P. skirtinų įpareigojimų, tačiau akivaizdu, kad įpareigojimai nuteistajam buvo paskirti įvertinus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. P., būdamas pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, niekur nedirbo, be to, anksčiau buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką, tačiau 2008 m. kovo 26 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu. Šie duomenys rodo, kad apeliantas yra linkęs nusikalsti. Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu M. P. buvo nuteistas už tai, kad nakties metu (apie 01.20 val.) kavinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų sudavė kumščiu smūgius A. L. į veidą ir galvą. Todėl akivaizdu, kad įpareigojimas nakties metu, t. y. nuo 22.00 val. iki 06.00 val., būti namuose M. P. paskirtas atsižvelgiant į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, t. y. į jo polinkį nusikalsti. Todėl įpareigojimas nakties metu būti namuose apeliantui paskirtas pagrįstai. Kolegijos nuomone, šis įpareigojimas apribos nuteistajam galimybę ir vėl nusikalsti, būtent tokia iš BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytų parinkta pareiga bus galima pasiekti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina ir tai, kad paskirdamas įpareigojimą nustatytu laiku būti namuose, teismas aiškiai nurodė, kad nuteistasis įpareigotinas nustatytu laiku būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, todėl, priešingai apelianto tvirtinimui, pareiga nustatytu laiku būti namuose nėra kliūtis jam įsidarbinti. Kitas nuteistajam teismo paskirtas įpareigojimas – pareiga bausmės atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, priešingai nuteistojo tvirtinimui, taip pat nėra kliūtis jam įsidarbinti. Be to, kolegija pažymi, kad jeigu šios pareigos vykdymas iš tiesų sudarytų kliūtis dirbti atitinkamą darbą, pvz., darbo reikalais išvykti į užsienį, nuteistasis gali kreiptis į bausmę vykdančią instituciją su prašymu leisti jam išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuteistasis, prašydamas pakeisti jam paskirtus įpareigojimus, šį savo prašymą motyvuodamas tuo, kad paskirti įpareigojimai neproporcingai suvaržys jo teisę turėti darbą, tačiau M. P. nepateikė teismui jokių tai patvirtinančių įrodymų. Apelianto teiginiai, kad jam paskirti įpareigojimai bus kliūtis įsidarbinti, yra niekuo nepagrįstos prielaidos, tokius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus apygardos teismas, atsižvelgdamas į M. P. asmenybę charakterizuojančius duomenis (būdamas jauno ir darbingo amžiaus, gana ilgą laiką nedirbo, nusikalto nebe pirmą kartą), vertina kaip pastarojo siekį palengvinti savo teisinę padėtį.

Pažymėtina, kad teismo diskrecija, kokius ir kelis įpareigojimus paskirti nuteistajam, kad jis ateityje nebedarytų nusikalstamų veikų. Kolegijos nuomone, būtent tokie įpareigojimai, kuriuos nuteistajam paskyrė teismas, teigiamai paveiks nuteistąjį, padės geriausiai įgyvendinti tikslus, siekiant asmenybės korekcijos ir jos teigiamos integracijos į socialinę aplinką, padės pakeisti jo elgesį. Visa tai įvertinus, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojimus bausmės atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei 6 mėnesius neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nuteistajam M. P. parinko tinkamai, todėl nėra jokio teisinio pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio dalimi, kuria M. P. paskirti anksčiau minėti įpareigojimai.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Nuteistasis nesutinka su nukentėjusiajam priteistu turtinės žalos dydžiu, teigia, jog A. L. priteista 8 798,02 Lt suma yra nepagrįsta, ir prašo sumažinti priteistą turtinės žalos dydį nuo 8 798,02 Lt iki 164,65 Lt. Apelianto teigimu, nukentėjusysis A. L. neįrodė jam padarytos turtinės žalos dydžio, o teismas, priteisdamas pastarajam 8 798,02 Lt sumą turtinės žalos atlyginimui, kaip nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą, nepagrįstai pripažino ir priteisė 1 633,37 Lt už nosies pertvaros operaciją bei 7 000 Lt už nosies deformacijos operaciją. Tokie apelianto skundo argumentai, kolegijos vertinimu, pagrįsti iš dalies.

Nukentėjusysis, be kita ko, ieškinyje dėl turtinės žalos atlyginimo nurodė, kad jis kreipėsi į Respublikinę Klaipėdos ligoninę, kurioje bus atliekamos nosies operacijos, kurių kainos atitinkamai 1 633,37 Lt ir 6 000–7 000 Lt. Teismas šį ieškinio reikalavimą tenkino visiškai, skundžiamame nuosprendyje nurodydamas: „Tenkintinas nukentėjusiojo prašymas priteisti už nosies pertvaros operaciją 1633,37 Lt, kadangi pateiktas rašytinis įrodymas (sąskaita – faktūra serija 9134008), patvirtinantis išlaidų dydį. Taip pat tenkintinas prašymas dėl 7000 Lt turtinės žalos už operacijos atlikimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nosies kaulų lūžis su nosies ašies nukrypimu į dešinę, buvo padaryti tyčiniais nusikalstamais M. P. veiksmais ir paliko potrauminius padarinius. Nukentėjusiojo pateiktais duomenimis, t.y. VĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės išrašais iš medicininių dokumentų, iš kurių matyti, kad siekiant padarinių pašalinimo reikalinga operacija, kurios preliminari kaina 6000 – 7000 Lt. Todėl teismas vertina prašomą nukentėjusiojo priteisti 7000 Lt sumą už būtiną jam operaciją ne kaip būsimą žalą, o kaip realiai atsiradusią, todėl priteistiną.“

Apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai pripažino 2013 m. sausio 29 d. išankstinę sąskaitą faktūrą Nr. 9134008 įrodymu, patvirtinančiu nukentėjusiojo patirtas 1 633,37 Lt išlaidas už nosies pertvaros operaciją. Apeliantas pažymi, kad minėta išankstinė sąskaita faktūra yra nukentėjusiojo nepasirašyta, be to, byloje nėra įrodymo, patvirtinančio, jog ši sąskaita yra apmokėta, todėl teismas neturėjo pagrindo pripažinti 1 633,37 Lt už nosies pertvaros operaciją nukentėjusiojo patirta žala ir priteisti minėtą pinigų sumą nukentėjusiojo naudai. Tokie apelianto skundo argumentai, kolegijos vertinimu, yra nepagrįsti. Priešingai apelianto tvirtinimui, 1 633,37 Lt išlaidos už nosies pertvaros operaciją pagrįstos tinkamu įrodymu – 2013 m. sausio 29 d. išankstine sąskaita faktūra Nr. 9134008 (b. l. 145), kurioje nurodyta nosies pertvaros operacijos kaina – 1 633,37 Lt, todėl ši suma pagrįstai priteista nukentėjusiajam. Tai, kad ši sąskaita nėra nukentėjusiojo pasirašyta, priešingai apelianto tvirtinimui, nepaneigia šių išlaidų pagrįstumo.

Tačiau kolegija nesutinka su apylinkės teismo sprendimu priteisti nukentėjusiajam A. L. 7 000 Lt turtinės žalos atlyginimą už būsimą operaciją.

Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje, be kita ko, nurodė, kad jam ateityje bus atliekama dar viena nosies deformacijos operacija, kurios kaina 6 000 Lt–7 000 Lt, ir prašė priteisti šią sumą turtinės žalos atlyginimui. Šiam reikalavimui pagrįsti nukentėjusysis A. L. pateikė teismui VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo V. J. konsultaciją, kurioje nurodyta, kad: „Nosies deformaciją tikslinga koreguoti operaciniu būdu. Tokios operacijos kaina 6 000 – 7 000 Lt. Savaiminio nosies deformacijos išnykimo nesitikima.“ (b. l. 144).

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismui nekilo abejonių, kad VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė gydytojo išvadoje (b. l. 144) nurodyta preliminari operacijos kaina 6 000–7 000 Lt yra pagrįsta, jog tokia paslauga – reali ir būtina. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad nukentėjusiojo A. L. patirta fizinė žala, kurios pašalinimas (kompensavimas) yra būtinas per įmanomai trumpesnį laiką, priteisė tam iš atsakovo 7 000 Lt sumą. Šią turtinę žalą teismas įvertino kaip realiai atsiradusią, įrodytą ir pagrįstą, o ne kaip būsimą žalą. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginės išlaidas) ir negautos pajamos. Deliktinės atsakomybės taikymo metu atlyginami yra tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu yra susiję su neteisėtais veiksmais (CK 6.247 straipsnis).

Baudžiamieji įstatymai turtine žala laiko nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą, materialinius nuostolius, kuriuos nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė, ir išlaidas, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes, tad nukentėjusysis, patyręs dėl nusikalstamos veikos turtinę žalą, teisę į jos atlyginimą turi, tačiau, ją turėdamas, nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį privalo įrodyti.

Kaip minėta, faktiniai duomenys byloje pagrindžia tik 1 633,37 Lt dydžio turėtas faktines išlaidas už nosies pertvaros operaciją (kalbama tik apie turtinę žalą, kurios dydį ginčija apeliantas), tad, kaip minėta, ši nukentėjusio civilinio ieškinio dalis yra patenkinta pagrįstai ir pagrindo naikinti šią nuosprendžio dalį nėra. Tačiau, kolegijos nuomone, 7 000 Lt yra ne būtino, bet tik rekomendacinio pobūdžio būsimosios išlaidos. Rekomendavimas atlikti nosies operaciją, jos atlikimo būtinumo nepatvirtina, tad šių išlaidų buvimas ar nebuvimas yra tik galimas, nes priklauso nuo tolimesnių paties nukentėjusiojo veiksmų. Duomenų, kad iki šios dienos nukentėjusysis tokia rekomendacija būtų pasinaudojęs ir operacija jam būtų atlikta, byloje nėra. Be to, nėra duomenų, kad tokia operacija nukentėjusiajam A. L. tikrai bus atlikta. Tokioje situacijoje apylinkės teismas neturėjo pagrindo padaryti išvadą, jog nukentėjusysis tokius nuostolius patyrė. Todėl šią nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalį teismas patenkino nepagrįstai, todėl apelianto skundas šioje dalyje yra pagrįstas ir tenkinamas. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei nukentėjusiajam A. L. ateityje bus atlikta rekomenduota nosies deformacijos operacija, dėl tokios operacijos turėtų gydymo išlaidų atlyginimo nukentėjusysis turės teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Todėl ši ieškinio dalis paliekama nenagrinėta, kad nukentėjusiajam nebūtų užkirstas kelias ateityje pareikšti civilinį ieškinį, atitinkamai keistinas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas), t. y. dėl neteisingai išspręsto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo klausimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteista nukentėjusiajam A. L. 8 798,02 Lt turtinės žalos atlyginimo, ir priteisti iš M. P. nukentėjusiajam A. L. 1 798,02 turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo A. L. civilinio ieškinio dalį dėl 7 000 Lt turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Violeta MiliuvienėKolegijos teisėjai Regina BertašienėRemigijus Preikšaitis