Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui Ariui Damušiui, atsakovės atstovui Igoriui Janavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Euroconstruction group“ skundą dėl sprendimų panaikinimo atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „Euroconstruction group“ (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI, ir Inspekcija) 2011 01 28 sprendimą Nr. (04)-K3-24; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI, ir atsakovė) 2011 04 29 sprendimą Nr. 69-98; 3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės (toliau – ir MGK, ir Komisija) 2011 07 26 sprendimą Nr. S-174(7-128/2011).

Paaiškina, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas. Pareiškėja savo nesutikimą su Mokestinių ginčų komisijos sprendimo išvadomis grindžia iš esmės tais pačiais motyvais, kuriais ginčijo VMI 2011 07 26 sprendimą Nr. 69-98. Mokestinis ginčas šioje byloje vyksta dėl pareiškėjos teisės atskaityti pirkimo PVM už įsigytas negyvenamąsias patalpas (administracines patalpas).

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad Inspekcija patikrinimo metu nustatė Bendrovės apmokestinimui reikšmingas faktines aplinkybes. Nustatyta, kad 2007 09 12 R. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Mikalojaus žiedo apartamentai“ (tuo metu buvusi UAB „Miesto centro biuras“) sudarė preliminariąją sutartį dėl būsimos buto pirkimo-pardavimo sutarties, kuria šalys susitarė, kad būsimasis pardavėjas UAB „Mikalojaus žiedo apartamentai“ parduos, o būsimoji pirkėja pirks būsimajam pardavėjui nuosavybės teise priklausysiantį butą, adresu (duomenys neskelbtini) Vilnius. Nustatyta, kad 2009 08 26 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėja, atstovaujama direktoriaus V. B., iš UAB „Mikalojaus žiedo apartamentai“ (iki 2010 06 10 UAB „Miesto centro biuras“) įsigijo negyvenamąją patalpą – administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Patalpų plotas – 46,46 m², bendra įsigyjamų patalpų vertė – 375 000 Lt. Sutarties 2.2 ir 2.3 punktuose nurodyta, kad pirkėjas iki sutarties pasirašymo dienos yra sumokėjęs pardavėjui 295 000Lt, o likusius 80 000 Lt įsipareigoja sumokėti ne vėliau kaip per 28 darbo dienas po to, kai pardavėjas pakeis turto paskirtį į gyvenamąją, įregistruos tai nekilnojamojo turto registre ir praneš apie tai pirkėjui. Šalys susitarė, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą pareiškėjai pereis nuo turto priėmimo-perdavimo akto pasirašymo momento. Nustatyta, kad pareiškėja, R. A. ir UAB „Mikalojaus žiedo apartamentai“ 2009 08 26 pasirašė trišalį susitarimą dėl sumokėtų piniginių lėšų įskaitymo, kuriuo susitarė, kad „2007-09-12 preliminariosios sutarties dėl būsimo buto, adresu (duomenys neskelbtini). Vilnius, pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp būsimojo pardavėjo UAB „Mikalojaus žiedo apartamentai“ ir R. A., sumokėtų avansinių mokėjimų, kurių dydis yra 295000 Lt, R. A. ir UAB „Euroconstruction group“ susitarimu bus įskaitomas kaip UAB „Euroconstruction group“ sumokėtas būsimajam pardavėjui (UAB „Mikalojaus žiedo apartamentai“) avansinis mokėjimas pagal R. A. ir būsimojo pardavėjo 2007-09-12 preliminariąją sutartį dėl būsimos buto pirkimo-pardavimo sutarties“. Šiuo susitarimu R. A. ir UAB „Mikalojaus žiedo apartamentai“ patvirtino, kad neturi vienas kitam pretenzijų ir/ar reikalavimų, susijusių su 2007 09 12 preliminariosios sutarties dėl būsimos buto pirkimo-pardavimo sutarties, o UAB „Euroconstruction group“ įsipareigojo R. A. kompensuoti 295 000 Lt sumą. Nustatyta, kad R. A. ir L. B. iki 2009 08 26 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo minėtos 2007 09 12 preliminariosios sutarties dėl būsimos buto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu buto pardavėjui UAB „Mikalojaus žiedo apartamentai“ buvo sumokėjusios 295 000 Lt. Iš UAB „Mikalojaus žiedo apartamentai“ apskaitos dokumentų nustatyta, kad R. A. 2007 07 19 pervedė 15 000 Lt, 2007 09 26 – 100 000 Lt, 2007 10 31 – 140 000 Lt, 2007 12 21 – 30 000 Lt (iš viso – 285 000Lt). L. B. 2008 06 25 pervedė 10 000 Lt. Nustatyta, kad pareiškėja ir R. A. 2009 08 26 pasirašė susitarimą dėl įsiskolinimo grąžinimo, kuriuo pareiškėja įsipareigojo R. A. grąžinti 295 000 Lt iki 2015 12 31 dalimis arba iš karto. Šalys susitarė, kad už įsiskolinimą pareiškėja neturi prievolės mokėti palūkanų, delspinigių ar kitų mokėjimų. Įsiskolinimas gali būti grąžinamas grynaisiais pinigais arba bankiniais pavedimais į R. A. banko sąskaitą. Inspekcija patikrinimo metu nustatė, kad R. A. yra pareiškėjos direktoriaus V. B., kuris nuo pareiškėjos įsteigimo, t. y. nuo 2008 01 22 iki 2010 06 29 buvo ir vieninteliu bendrovės akcininku, močiutė, o L. B. yra direktoriaus V. B. mama. Pažymi, kad PVMĮ 2 straipsnio (2005 06 21 įstatymo Nr. X-261 redakcija) 31 punkte yra pateiktas susijusių asmenų sąrašas, pagal kurį pareiškėja (bendrovė), kaip apmokestinamasis asmuo, ir jos valdymo organo narys bei darbuotojas V. B., R. A., L. B. yra susiję asmenys. Nustatyta, kad UAB „Mikalojaus žiedo apartamentai“ su pareiškėja 2009 11 09 pasirašė susitarimą dėl pirkimo pardavimo sutarties sąlygų pakeitimo, pagal kurį pareiškėja patvirtino, kad pardavėjas įsipareigojimus, prisiimtus pirkimo pardavimo sutarties 2.3 punkte, įvykdė (pardavėjas pakeitė turto paskirtį į gyvenamąją, įregistravo tai nekilnojamojo turto registre ir pranešė apie tai pirkėjui. Pirkėjas savo įsipareigojimų, nurodytų pirkimo-pardavimo sutarties 2.3 punkte (įsipareigojimo sumokėti pardavėjui 80 000 Lt ne vėliau kaip per 28 darbo dienas po to, kai pardavėjas pakeis turto paskirtį į gyvenamąją), neįvykdė. Todėl šalys susitarė, kad pirkėjas įsipareigoja grąžinti įsiskolinimą, kuris lygus 80 000 Lt, iki 2010 06 30. Nustatyta, kad pareiškėja 2010 07 01 įgaliojimu įgaliojo bendrovėje nedirbančią L. B. pareiškėjos vardu skolintis pinigus, bet ne daugiau kaip 80 000 Lt, iš bet kurio fizinio arba juridinio asmens, bendrovės vardu sudaryti ir pasirašyti paskolos sutartį, bendrovės vardu įkeisti jai priklausantį turtą, sudaryti bendrovės vardu buto priėmimo perdavimo aktą, jį užregistruoti VĮ Registrų centre, atstovauti bendrovę notarų biure, VĮ Registrų centre, draudimo įstaigose. Nustatyta, kad pareiškėja, atstovaujama L. B., 2010 07 02 sutartimi pasiskolino 80 000 Lt iš E. L.. 2010 07 02 sutartyje numatyta, kad E. L. įsipareigoja suteikti pareiškėjai 80 000 Lt (23169,60 Eurų) paskolą, įkeičiant butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Susitarta, jog paskola bus grąžinta iki 2010 11 02. E. L. suteiktą paskolą pervedė į UAB „Mikalojaus žiedo apartamentai“ banko sąskaitą. Inspekcija taip pat nustatė, kad patikrinimo akto surašymo datai (2010 11 15) 80 000 Lt paskola E. L. nebuvo grąžinta. Nustatyta, kad 2010 07 02 pagal priėmimo-perdavimo aktą UAB „Mikalojaus žiedo apartamentai“ perdavė, o UAB „Euroconstruction group“ priėmė nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pardavėjas patvirtino, kad pirkėjas yra visiškai atsiskaitęs su pardavėju pagal tarp šalių sudarytą 2009 08 26 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Buto įsigijimas įformintas UAB „Mikalojaus žiedo apartamentai“ išrašyta 2010 07 02 PVM sąskaita-faktūra serija MCT Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta buto apmokestinamoji vertė – 309 917,36 Lt, PVM – 65 082,64 Lt, iš viso – 375 000 Lt. Nustatyta, kad pareiškėjos buhalterinėje apskaitos sąskaitoje Nr. 4481 „Skolos fiziniams asmenims“ 2010 m. liepos mėn. apskaityti įsiskolinimai E. L. – 80 000 Lt, R. A. – 295 000 Lt bei V. B. – 346 324,18 Lt, iš viso – 721 324,18 Lt.

Įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, Inspekcijos nustatytas aplinkybes ir pareiškėjos pateiktus paaiškinimus, atsakovė daro išvadą, jog Inspekcija pagrįstai nepripažino pareiškėjos teisės į 65 083 Lt PVM atskaitą pagal 2010 07 02 PVM sąskaitą faktūrą serija MCT Nr. (duomenys neskelbtini) Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjos įsigytas nekilnojamasis turtas nebuvo susietas su pareiškėjos vykdoma PVM apmokestinama veikla. Pagrindinė pareiškėjos veikla buvo orientuota ne į nekilnojamojo turto nuomą ar iš jos kylančius galimus kitus sandorius. Nustatyta, kad minėto buto pirkimo sandoris sudarytas po to, kai preliminarųjį buto įsigijimo sandorį ir didžiąją mokėjimų dalį už butą atliko su pareiškėja susijęs asmuo. Pareiškėja, įsigijusi gyvenamąją patalpą ir apskaitoje atvaizduodama buto nuomą, nesudarė nuomos sutarčių su nuomininkais, o tik įformino grynųjų pinigų gavimą. Pareiškėja nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti apie nuomininkų paiešką, butą neva nuomojosi su pareiškėjos vadovu pažįstami ir artimi žmonės, butas nuomotas trumpą laikotarpį. Nuomotų patalpų laikotarpis niekaip nepateisina ekonominės naudos siekimo tikslo, atsižvelgiant į gyvenamųjų patalpų įsigijimo kainą. Paneigdama pareiškėjos skundo argumentus, kad mokesčių administratorius neįrodė, jog tam tikros aplinkybės yra iškreiptos ar slepiamos ir todėl neturėjo pagrindo taikyti MAĮ 69 straipsnio 1 punkto nuostatų, pažymi, kad remiantis patikrinimo metu surinktais įrodymais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pakanka pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja, sudarydama minėtą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį bei savo apskaitoje atvaizduodama formalius šio turto nuomos sandorius, siekė mokestinės naudos. Mokesčių administratorius, vadovaudamasis turinio viršenybės prieš formą principu, naudojasi įstatymo suteikta teise vertinti mokesčių mokėtojo veiklos turinį ir neatsižvelgti į formalią jos išraišką. Mokesčių mokėtojui nesutinkant su šia mokesčių administratoriaus išvada, pagal MAĮ 67 straipsnio 2 dalį mokesčių mokėtojui kyla pareiga ją paneigti. MAĮ 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Administracinių teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad sąvoka „pagrįsti“ turi dvejopą reikšmę. Vienu atveju „pagrįsti“ reiškia pateikti pagrįstus argumentus, kad pagal mokesčių administratoriaus turimą ir tirtą medžiagą mokestis apskaičiuotas neteisingai ar neteisingai nustatyta mokesčio bazė arba neteisingai interpretuotos faktinės aplinkybės, arba neteisingai taikytos materialinės teisės normos. Kitu atveju sąvoka „pagrįsti“ reiškia pateikti naujus įrodymus, kurie patvirtintų faktines aplinkybes, sąlygojančias nustatytos mokesčio bazės neteisingumą ar mokesčio dydžio apskaičiavimo neteisingumą arba įrodymus apie kitas aplinkybes, kuriomis mokesčių mokėtojas grindžia savo reikalavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 06 27 sprendimas adm. byloje Nr. A15-1108/2006). Nagrinėjamoje byloje Bendrovė nepateikė papildomų įrodymų, todėl vien jos įrodymais nepagrįsti skundo teiginiai negali paneigti mokesčių administratoriaus byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei pagrįstų išvadų taikant MAĮ 69 straipsnio nuostatas.

Atsižvelgdama į tai, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų išvadai, jog minėtas butas nebuvo naudojami pareiškėjos veikloje, pagrįsti, atsakovė konstatuoja, kad pareiškėja, sudarydama minėtąsias sutartis, kurios neatspindi tikrosios situacijos, siekė gauti mokestinę naudą – įteisinti įsigyto ir veikloje realiai nenaudojamo buto PVM atskaitą, bei jos pagrindu susidariusį grąžintiną 65 083 PVM skirtumo likutį susigrąžinti iš biudžeto, todėl nagrinėjamuoju atveju taikytinos MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatos, t. y. atkūrus iškreiptas aplinkybes konstatuotina, kad įsigytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neskirtas pareiškėjos PVM apmokestinamai veiklai vykdyti, todėl PVM atskaita negalima, todėl Inspekcija pagrįstai pareiškėjai apskaičiavo 65 083 Lt PVM.

Prašo UAB „Euroconstruction group“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į skundą neteikė, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

Skundas netenkinamas.

Ginčas yra dėl pareiškėjos teisės į PVM atskaitą už buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsigijimą, kuris įformintas UAB „Mikalojaus žiedo apartamentai“ išrašyta 2010 07 02 PVM sąskaita-faktūra serija MCT Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta buto apmokestinamoji vertė – 309 917,36 Lt, PVM – 65 082,64 Lt, iš viso 375 000 Lt. Pareiškėja 65 082,64 Lt pirkimo PVM sumą įtraukė į 2010 m. liepos mėnesio PVM atskaitą.

Kauno AVMI 2010 11 15 Patikrinimo aktu Nr. AU16-59 (toliau – Aktas) UAB „Euroconstruction group“ papildomai priskaičiuota 65 205 Lt PVM. Akte nurodyta, kad Kauno AVMI atliktas mokestinis tyrimas, kurio rezultatai įforminti 2010 09 30 ataskaitoje Nr. AU18-136, šio tyrimo metu nustatytos aplinkybės apie ginčo buto įsigijimą bei galimą jo naudojimą privatiems poreikiams. Dėl to inicijuotas mokestinis patikrinimas. Mokestinis patikrinimas pradėtas 2010 09 30 ir baigtas 2010 11 15, pratęstas nuo 2010 10 29 iki 2010 11 15, tikrintas pridėtinės vertės mokestis. Dėl Akte nustatytų 3, 4 ir 5 pažeidimų priskaičiuotas minėtas PVM. Akte nurodytas 1-as pažeidimas, susijęs su tuo, kad pareiškėja pažeidė 2004 04 09 Vyriausybės 2002 05 29 nutarimu Nr. 780 nustatytos tvarkos 6.3. punktą; 2-as pažeidimas susijęs su finansų ministro 2005 08 12 įsakymu Nr. 1K-240 patvirtintų taisyklių pažeidimu, Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų pažeidimu (pažeidimai susiję su buhalterinės apskaitos dokumentų netinkamu vedimu ir tvarkymu). Kiti pažeidimai susiję su papildomo PVM priskaičiavimu. Akte nustatytas pažeidimas, susijęs su buto nuomos išlaidomis už tą laikotarpį, kai pareiškėja dar nuomojo butą iš UAB „Mikalojaus žiedo apartamentai“. Kita suma priskaičiuota dėl to, kad pareiškėja 2010 07 02 įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, formino to buto nuomą pažįstamiems asmenims, siekdama patvirtinti buto naudojimo PVM apmokestinamoje veikloje faktą.

Šiam ginčui svarbi aplinkybė yra tai, kad UAB „Euroconstruction group“ pagrindinė veikla nėra nei prekyba nekilnojamuoju turtu, nei tokio turto nuoma. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į pareiškėjos įstatus (b. l. 22-27). Įstatų 2.2. punkte nurodyta, kad bendrovė užsiima bet kokia teisėta ūkine-komercine veikla, taip pat susijusia su jos pagrindine veikla, kuri vardijama toliau – tai variklinių transporto priemonių gamyba, variklių dalių bei pagalbinių reikmenų gamyba, bendroji pastatų statyba ir inžinierinių statinių statyba, variklinių transporto priemonių pardavimas, techninė apžiūra ir remontas, atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų pardavimas, motociklų ir jų atsarginių dalių bei pagalbinių reikmenų pardavimas, techninė priežiūra ir remontas, nekilnojamojo turo plėtra ir pardavimas, nuoma, tvarkyba, automobilių nuoma, kita sportinė veikla. Nors veikloje nurodyta nekilnojamojo turto nuoma, tačiau įvertinus realią ir pagrindinę bendrovės veiklą, buvo nustatyta, kad ši veikla yra labai mažai reikšminga. Išvada dėl pagrindinės veiklos grindžiama mokestinio patikrinimo metu surinktais dokumentais (MGK byla, lapai 84, 87, 88, 89, 90, 91, 92, 93, 94, 123, 124 ir kt.). Antra vertus, nėra paneigta, kad pareiškėja Kaune nuomoja butą (MGK byla, lapai 107-108, 109-111, 112-113). Tačiau ši veikla pagal mokestinio ginčo byloje surinktus įrodymus užima labai menką bendrovės veiklos dalį. Pareiškėja skunde MGK nurodo tik vieną pavyzdį Kauno mieste – nuomos sandorį su UAB „ST Energija“ (nuomos laikotarpis – 13 dienų), tą patį nurodė ir teismui, nors apie butų nuomos veiklą Kaune pasisako taip, kad neva ši veikla buvo reikšminga bendrovės veiklos dalis. Tačiau teisme paaiškino, kad neturi daugiau nei vieno buto, kuris priklausytų pareiškėjai nuosavybės teise ir būtų nuomojamas, be to, neteikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ši veikla bendrovėje turi kokią nors reikšmingesnę ekonominę vertę, nei buvo nustatyta, kad tai yra bendrovės verslo dalis pagal gaunamas pajamas, nuomos apimtis, nepateikė įrodymų, kad kur nors viešai skelbia apie tokią veiklą (ne vien tik dėl buto Vilniuje). Iš dokumentų darytina išvada, kad bendrovė užsiima automobilių remonto verslu, kaip aiškino atsakovės atstovas, tai yra nedidelis automobilių servisas.

Šiuo atveju reikšmingos yra aplinkybės dėl ginčo buto įsigijimo, vėliau jo nuomojimo, kadangi, mokestinio patikrinimo metu visi šie veiksmai buvo atliekami tarp susijusių asmenų – artimų giminaičių, kaimynų. Teismas daro išvadą, kad vertinant nurodytas aplinkybes, svarbu ir tai, kad ginčo santykių metu UAB „Euroconstruction group“ steigėjas buvo V. B. (b. l. 21), jis buvo bendrovės direktorius, iki 2010 06 29 visos akcijos priklausė V. B. (nuo tada – D. B., bet V. B. toliau liko direktoriumi). Dėl to šiuo atveju pagrįstai padaryta išvada dėl su V. B. susijusių asmenų įtakos nepripažįstant buto naudojimo ekonominėje veikloje.

Dėl mokestinės naudos.

Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinta, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai.

Pareiškėja neginčija buto įsigijimo aplinkybių. Nustatyta, kad pagal 2009 08 26 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį pareiškėja, atstovaujama direktoriaus V. B., iš UAB „Mikalojaus žiedo apartamentai“ (iki 2010 06 10 „Miesto centro biuras“) įsigijo negyvenamąją patalpą – administracines patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 46,46 kv.m. Sutartyje nurodyta, kad pirkėjas yra sumokėjęs pardavėjui 295 000 Lt, likusius 80 000 Lt įsipareigojo sumokėti ne vėliau kaip per 28 darbo dienas po to, kai pardavėjas pakeis nekilnojamojo turto paskirtį į gyvenamąją ir įregistruos apie tai registre. Pareiškėja, R. A. (pareiškėjos direktoriaus V. B. senelė) ir UAB „Mikalojaus žiedo apartamentai“ 2009 08 26 pasirašė susitarimą dėl įskaitymo, kuriuo sutarta, kad pagal 2007 08 12 preliminarią sutartį R. A. sumokėtas avansinis mokėjimas, kurio dydis 295 000 Lt, bus įskaitomas kaip UAB „Euroconstruction group“ sumokėtas pardavėjui avansinis mokėjimas (MGK byla, l. 67). Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas aiškino, kad R. A. ketino pirkti iš to paties pardavėjo butą, kainuojantį apie 3 milijonus litų, vėliau to padaryti negalėjo, dėl to šis sandoris tarp pareiškėjos ir pardavėjo įvyko dėl to, kad neprapultų buvęs avansinis mokėjimas. Toks paaiškinimas, nors pareiškėja jo ir nepagrindė jokiais įrodymais, iš esmės nieko nekeistų, priešingai tik patvirtintų išvadą, kad sandoriai iš esmės buvo privatūs, o ne bendrovės.

Pareiškėja neneigia, kad būtent tokiomis aplinkybėmis įsigijo butą, neneigia, kad butas pagrinde įsigytas skolintomis iš artimų asmenų lėšomis. 2009 08 26 susitarimu tarp R. A. ir pareiškėjos, taip pat UAB „Miesto turto centras“ pareiškėja įsipareigojo grąžinti R. A. iki 2015 12 31 įsiskolinimą, kurį sudaro 295 000,00 Lt avansas pagal 2007 09 12 preliminarią sutartį, tačiau paskola yra suteikiama be palūkanų, delspinigių ar kitų mokėjimų iki nurodyto termino pabaigos. Tik negrąžinus paskolos iki nurodyto termino, susitarta dėl delspinigių. Pareiškėja neįvykdė savo įsipareigojimo dėl 80 000 Lt priemokos įmokėjimo, todėl tarp buto pirkėjo ir pardavėjo sudarytas 2009 11 09 susitarimas dėl sutarties sąlygų pakeitimo (MGK byla, l. 69). Šios sumos įmokėjimas nukeltas iki 2010 06 30. Pareiškėjos direktorius V. B. 2010 07 01 išdavė įgaliojimą savo mamai L. B. pasirašyti paskolos sutartį pareiškėjos vardu dėl 80 000 Lt skolinimosi iš bet kurio asmens, taip pat sudaryti sandorius dėl buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pirkimo galutinio įforminimo. L. B. ir pasirašė šio buto priėmimo-perdavimo aktą (MGK byla, l. 71) 2010 07 02, šiame akte buto adresas kitas – (duomenys neskelbtini), tačiau unikalūs numeriai tie patys. L. B. pagal įgaliojimą gavo buto įsigijimui paskolą iš E. L., įkeitė butą, o iki Akto surašymo dienos ši paskola nebuvo grąžinama, nors paskola turėjo būti grąžinta iki 2010 11 02. Dėl to, kad, kaip teigia pareiškėjos atstovas, vėliau paskolos dalis buvo grąžinta, šių aplinkybių vertinimas nesikeičia, nes po Akto surašymo pareiškėja galėjo imtis tam tikrų veiksmų tik tam, kad būtų paneigiama nors dalis Akto išvadų. Iki buto įsigijimo pareiškėja 2009 11 09 buvo sudariusi su UAB „Miesto centro turtas“ to paties buto nuomos sutartį (MGK byla, l. 73-76). Dėl išlaidų nuomai ir PVM atskaitos pareiškėja ginčo nekelia.

Kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje teismų praktikoje yra nurodyta, kad tokiais atvejais, kai mokesčių administratorius taiko MAĮ 69 straipsnio 1 dalį, sandorį ar jų grupes būtina vertinti retrospektyviai, teismas daro išvadą, kad šio buto įsigijimą sąlygoję sandoriai labiau patvirtina tai, kad butas iš esmės įsigytas V. B. šeimos asmeniniams poreikiams, o ne bendrovei. Juk mokestinio patikrinimo metu ir iki šiol bendrovė R. A. skolos negrąžina, kitas sumas pervedė L. B.. Pareiškėjos atstovo argumentai, kad nesvarbu iš ko skolintomis lėšomis įsigytas butas, jis galėjo būti įsigytas paskolintomis iš banko lėšomis, yra nelogiški ir nepagrįsti. Šiuo atveju panaudotų lėšų kilmė butui pirkti, paskolos sutarties sąlygos yra reikšmingi faktai, rodantys pareiškėjos direktoriaus šeimos dalyvavimą buto įsigijime, tam tikrą apsidraudimą, kad butas visada galės būti perleistas šeimos nariui, kurio lėšomis sumokėta didžiausia kainos dalis. VMI atstovas teisme teisingai pastebėjo, kad, jeigu lėšos būtų skolintos iš banko, galimai ir aptariami sandoriai būtų vertinami kaip realūs, atspindintys tikrąją jų esmę, kuri atvaizduojama dokumentuose.

Toliau vertintinos svarbios aplinkybės dėl šio buto panaudojimo pareiškėjos PVM apmokestinamoje ekonominėje veikloje. Teismas sutinka su VMI atliktu šių aplinkybių vertinimu, kad iš esmės buto nuomos tam, kad bendrovė gautų pajamas, nebuvo. Faktiškai nustatyta tik tai, kad realiai butu naudojosi pareiškėjos direktoriaus artima giminaitė. Kiti nuomos atvejai (mokestinio patikrinimo laikotarpiu, nes vėliau galėjo būti sudaromos ir realios nuomos sutartys, kurių tikslas būtų tik paneigti mokesčių administratoriaus jau padarytas išvadas) nėra įrodyti iš viso, nors neatmetama galimybė, kad pareiškėjos direktoriaus draugai ir bendradarbiai (iš Kauno) laikinai galėjo gyventi tame bute ir netgi mokėti grynais už gyvenimą bute. Kita vertus, pareiškėja šių aplinkybių realumo neįrodė. Pareiškėja buto nuomos faktą įrodinėjo 2010 07 12 – 2010 08 29 pinigų priėmimo kvitais, juose nurodyti asmenys buvo pareiškėjos direktoriaus kaimynai, be to, kvitai nebuvo išrašomi chronologine seka (MGK byla, l. 87, pažymėti kvitai), bendrovėje nevedama kvitų blankų apskaitos knyga, dalis kvitų išrašyti vėlesniu numeriu, bet ankstesne data (tie kvitai nurodyti Akte). Įnešamų pinigų realumas, jų tikras patekimas į bendrovės apskaitą, panaudojimas kitai bendrovės veiklai pareiškėjos nebuvo įrodytas. Po to, 2010 09 02 pareiškėja pateikė dar vieną pinigų paėmimo kvitą, iš kurio sektų, kad butas nuomotas A. K. (nors pavardė kvite ir Inspekcijos sprendimuose rašoma skirtingai, MGK byla, l. 96, adm. b. l. 59), kuri yra pareiškėjos direktoriaus V. B. pusseserė (pareiškėja šio fakto neneigia). Vėliau pateiktas kvitas dar dėl buto nuomos I. T.. Nors dėl šio asmens sąsajų su pareiškėja duomenų nėra, tačiau visų kitų surinktų įrodymų apimtyje pagrįstai padaryta išvada, kad šis vienas pinigų paėmimo kvitas negali įrodyti pareiškėjos ekonominės veiklos realumo. Mokesčių administratoriai, vertindami įrodymus, pagrįstai rėmėsi UAB „Mikalojaus žiedo apartamentai“ generalinio direktoriaus K. T. H. 2010 09 15 (ir pardavimų vadybininkės R. M.) raštišku paaiškinimu (MGK, l. 159), kad jo vadovaujamos bendrovės duomenimis bute nuo pat jo nuomos pradžios iki paaiškinimo davimo datos gyveno A. B. (UAB „Euroconstruction grouop“ direktoriaus V. B. sesuo). Šio asmens paaiškinimu remtasi pagrįstai, kadangi jis nėra suinteresuotas šio ginčo sprendime asmuo. Pareiškėja aiškina, kad A. B. bylai aktualiu laikotarpiu buvo išvykusi į JAV, todėl tikėti nurodyto asmens paaiškinimais nėra pagrindo. Tačiau, nors pateikti dokumentai patvirtina A. B. kelionę į JAV 2010 06 10, vizos turėjimą nuo 2010 05 26 iki 2010 09 17, tačiau tai nereiškia, kad šis asmuo negyveno nurodytose patalpose nuo tada, kai pareiškėja pradėjo jas nuomoti 2009 11 09, o ir vėliau, kadangi kelionė į užsienį nereiškia, kad žmogus negyvena bute ar patalpose. Byloje yra dokumentų, patvirtinančių, kad bute nėra pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio turto (MGK byla, l. 80). Svarbu tai, kad K. T. H. nenurodė kitų gyventojų, kurie būtų nuomoję tas patalpas, nepatvirtino nuomos fakto.

Dėl pareiškėjos argumentų, kad mokestinės naudos gavimas negalėjo būti vieninteliu sandorio tikslu, nes palyginus grąžintiną PVM ir už butą sumokėtą sumą matyti, kad PVM sudaro nedidelę tos sumos dalį, dėl to tokio sandorio įforminimas yra ekonomiškai nenaudingas. Šie argumentai yra nepagrįsti. Pirmiausia, pareiškėjos atstovas teisme aiškino, kad butą reikėjo įsigyti tam, kad nedingtų R. A. įneštas 295 000 Lt avansinis mokėjimas pagal 2007 08 12 preliminarią sutartį. Tai reiškia, kad bet kuriuo atveju, avansinis mokėjimas turėjo būti panaudotas nekilnojamam turtui įsigyti iš to paties pardavėjo. Antra, šis avansinis mokėjimas perimtas bendrovei skolinant iš direktoriaus V. B. artimo šeimos nario, kuriam paskola ir nebuvo grąžinama. Todėl negalima paaiškinti kitaip, nei tik siekiu grąžinti PVM, kodėl R. A. negalėjo performinti ankstesnės preliminarios sutarties savo vardu. Tačiau 80 000 Lt suma buvo paskolinta įkeičiant butą iš asmens, kurio asmeninės sąsajos su pareiškėjos direktoriumi nebuvo nustatytos. Kaip teigia pareiškėjos atstovas, šią sumą jau pradėta grąžinti. Dėl to akivaizdu, kad pareiškėjai ekonomiškai naudinga gauti PVM atskaitą ir tokiu būdu galutinai atsiskaityti su kreditoriumi, kuris paskolino 80 000 Lt sumą, o PVM atskaitos suma negali būti lyginama su buto kaina, bet turi būti lyginama su 80 000 Lt suma. Taip pat mokesčių administratorius pagrįstai rėmėsi tuo, kad įvertinus finansinę bendrovės padėtį, pareiškėja neturėjo lėšų tokiam nekilnojamajam turtui įsigyti, o tokį turtą nuomojant, jis gali atsipirkti tik per labai ilgą laiko tarpą (iki 15 metų). Toks verslas, įvertinus investicijos sumą, yra ekonomiškai nepagrįstas.

Dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su tuo, kad pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo sudarytas vieninteliu tikslu – gauti mokestinę naudą. Visų pirma, jau anksčiau išdėstyti argumentai rodo, kad tai buvo vienintelis tokio sandorio tikslas. Antra, mokesčių administratorius įvertino ir tai, kad nuomos laikotarpiai nepatvirtina ekonominės naudos pareiškėjos veikloje siekimo. Pagrįstai nurodė, kad nėra požymių, jog bendrovė užsiima tokia veikla – nėra skelbimų apie nuomojamas patalpas, nuomos sutartys nebuvo sudaromos, nuo 2009 11 09 iki 2010 06 30 laikotarpiui nepateikti dokumentai, kurie patvirtintų, jog butas buvo remontuojamas ruošiantis nuomai, bendrovėje neapskaitytas joks turtas, kuris būtinas nuomos veiklai (įranga, baldai). Taip pat bendrovės buhalterinėje apskaitoje nėra galimybės nustatyti, kokią ekonominę naudą pareiškėja gavo iš nuomos. Pinigų įnešimo kvitai tik formaliai patvirtina, kad perduodami grynieji pinigai, tačiau, ar šios sumos realiai pateko į bendrovės apskaitą, buvo panaudoti bendrovės veiklai, iš esamos apskaitos (kurioje nustatyti dokumentų įforminimo trūkumai) nustatyti galimybės nėra.

Dėl to daroma išvada, kad mokesčių administratorius pagrįstai nepripažino pareiškėjai teisės į PVM atskaitą. Teismas daro išvadą, kad tokį sprendimą mokesčių administratorius pagrindė tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės aktų nuostatomis. Dėl to nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad ginčijami sprendimai prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms.

Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Pagal šiame Mokesčių administravimo įstatymo straipsnyje įtvirtintas taisykles, įrodinėjimo pareiga (onus probandi) yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėjas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą, mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė. Administracinių teismų praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 06 27 sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-1108/2006) aiškinant Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos, yra pažymima, jog sąvoka „pagrįsti“ turi dvejopą reikšmę. Vienu atveju „pagrįsti“ reiškia pateikti pagrįstus argumentus, kad pagal mokesčių administratoriaus turimą ir tirtą medžiagą mokestis apskaičiuotas neteisingai ar neteisingai nustatyta mokesčio bazė arba neteisingai interpretuotos faktinės aplinkybės, arba neteisingai taikytos materialinės teisės normos. Kitu atveju sąvoka „pagrįsti“ reiškia pateikti naujus įrodymus, kurie patvirtintų faktines aplinkybes, sąlygojančias nustatytos mokesčio bazės neteisingumą ar mokesčio dydžio apskaičiavimo neteisingumą arba įrodymus, apie kitas aplinkybes, kuriomis mokesčių mokėtojas grindžia savo reikalavimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 03 15 nutartyje administracinėje byloje Nr. A17-301/2007 įrodinėjimo naštos paskirstymo klausimu pasisakė, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Šiuo klausimu taip pat yra pasisakiusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2005 03 18 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-203-2005.

Šiuo atveju, mokesčių administratorius savo išvadas pagrindė tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės normų taikymu. Iš esmės nustatytų faktinių aplinkybių pareiškėja ir neneigia. Todėl ir paneigti šias aplinkybes pareiškėja siekia tik teisės aktų aiškinimu. Minėta, kad pareiškėjos aiškinimai daugeliu atveju yra nelogiški ir nepagrįsti, o kai kurie faktai, pateikti jau mokestinio patikrinimo metu, akivaizdžiai rodo tik siekį paneigti mokesčių administratoriaus jau padarytas išvadas (pvz. 2010 09 02 pateikiamas Pinigų paėmimo kvitas iš A. K., o kai nustatoma, kad ji yra pareiškėjos direktoriaus pusseserė, 2010 10 15 pateikiamas Pinigų paėmimo kvitas iš asmens, kurio sąsajumo su pareiškėjos direktoriumi, ar kitais artimais asmenimis nustatyti nėra galimybės).

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas taip pat nustato būtinybę atsižvelgi į sandorius, sudarytus su susijusiais asmenimis, todėl pareiškėjos argumentai, kad mokesčių administratoriaus išvados nėra pagrįstos teisės aktais, nes visai neturi reikšmės, tarp kokių asmenų buvo sudaromi sandoriai, nėra teisingi.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pareiškėjos skundas negali būti tenkinamas, nes nustatyta, kad skundas yra nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Euroconstruction group“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.