- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-26
- Bylos Nr.
- eI3-3488-484/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05723-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėja Ina Kirkutienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ (toliau – ir pareiškėjas, ar Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 21RE-(AG-665/02-2024) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – atsakovas, ar Agentūra) 2024 m. liepos 30 d. sprendimą „Dėl projekto Nr. 02-045-K-0025 įgyvendinimo plano atmetimo” (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti VšĮ Centrinę projektų valdymo agentūrą iš naujo vertinti UAB „Legal Balance“ 2024 m. balandžio 4 d. Agentūrai pateiktą projekto „AI Debt Explorer: skolų analizės ir prognozavimo platforma“ įgyvendinimo planą.
Pareiškėjas paaiškina, kad Bendrovė, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“, (toliau – Taisyklės) bei 2021–2030 metų Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos valstybės skaitmeninimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 05-002-01-07-07 „Skatinti duomenų prieinamumą ir pakartotinį naudojimą“ veiklos „Įmonių investicijos į naujų inovatyvių sprendimų ir skaitmeninių paslaugų sukūrimą, naudojant atvirus duomenis“ poveiklės „Įmonių investicijos į naujų inovatyvių sprendimų ir skaitmeninių paslaugų sukūrimą, naudojant atvirus duomenis (sostinės regionas)“ ir poveiklės „Įmonių investicijos į naujų inovatyvių sprendimų ir skaitmeninių paslaugų sukūrimą, naudojant atvirus duomenis (Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas)“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2023 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 4-639 „Dėl ekonomikos ir inovacijų ministro 2022 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 4-864 „Dėl 2021–2030 metų Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos valstybės skaitmeninimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 05-002-01-07-07 „Skatinti duomenų prieinamumą ir pakartotinį naudojimą“ aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, (toliau – Aprašas) nuostatomis, 2024 m. balandžio 4 d. Agentūrai pateikė projekto „AI Debt Explorer: skolų analizės ir prognozavimo platforma“ (toliau – Projektas) įgyvendinimo planą.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Bendrovė Agentūrai taip pat pateikė Smulkiojo ar vidutinio verslo subjekto statuso deklaraciją (toliau – SVV deklaracija), pagal kurią Bendrovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme (toliau – SVVPĮ) nustatytais kriterijais, deklaravo įmonės dydį – vidutinė įmonė, nurodydama, kad turi penkias susijusias įmones, t. y. SIA Legal Balance; UAB „Legal balance invest“; UAB „ERA CAPITAL“; NEO Finance, AB; UAB „Mark ID“ ir dešimt partnerinių įmonių: UAB „UCS Baltic“; UAB „BnP Finance“; UAB „Be kredito“; UAB „RE FACTOR“; UAB „BHD“; SIA „UCS“; UAB „Dennypay“; UAB „RASO“; UAB „Alynas“; UAB „Gifty“.
Pareiškėjas nesutinka su Agentūros vertinimu, kad pareiškėjo įmonė yra bendrai kontroliuojama pagrindinio akcininko UAB „ERA CAPITAL“ ir su pareiškėju nesusijusio asmens G. G., kurie kartu taip pat kontroliuoja ir kitas įmones, tarp jų UAB „Dennypay“, UAB „RASO“, UAB „BHD“, UAB „UCS BALTIC“, UAB „Re Factor“, UAB „Be kredito“, UAB „Gifty“. Pareiškėjo teigimu, Agentūra be pagrindo šias įmones laikė su pareiškėju susijusiomis įmonėmis, kaip tai apibrėžiama SVVPĮ, todėl Agentūra, apskaičiuodama pareiškėjo įmonės dydį, nepagrįstai šių įmonių rodiklius vertino pilna apimtimi ir nepagrįstai pareiškėjo įmonę vertino kaip didelę.
Pareiškėjo teigimu, skundžiamame Sprendime aiškiai nenurodyta kokiu konkrečiai teisiniu pagrindu pagal SVVPĮ 3 straipsnio 18 dalį ginčo įmonės vertinamos kaip su pareiškėju susijusios įmonės. Anot pareiškėjo, iš skundžiamo Sprendimo nėra aišku, ar ginčo įmonės laikomos susijusiomis per fizinius asmenis (SVVPĮ 3 straipsnio 18 dalies 2 punktas), ar per įmones (SVVPĮ 3 straipsnio 18 dalies 3 punktas).
Pareiškėjas skunde pažymi, kad Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (toliau – Reglamentas), kurio nuostatomis grindžiamas skundžiamas Sprendimas, 1 straipsnyje nustatyta, kad Reglamentas taikomas Bendrijos mastu veikiančioms koncentracijoms. Reglamentas nereglamentuoja kriterijų, pagal kuriuos įmonės skirstomos į mažas, vidutines ir dideles įmones (toliau – MVĮ), taip pat kriterijų, kuriais remiantis įmonės turi būti vertinamos kaip susijusios įmonės smulkaus ir vidutinio verslo plėtros tikslais. Šie kriterijai yra reglamentuojami specialiaisiais teisės aktais, t. y. 2003 m. gegužės 6 d. Europos Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl mikroįmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo, bei SVVPĮ. Mano, kad Reglamentas gali būti naudojamas tik kaip pagalbinė (pavyzdinė) priemonė vertinant įmonių ryšius, tačiau negali būti tiesiogiai taikomas vertinant įmonių ryšius smulkaus ir vidutinio verslo plėtros tikslais.
Pareiškėjas, vadovaudamasis Europos Komisijos pranešimo dėl jurisdikcijos pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (2008/C 95/01) (toliau – Pranešimas), pagal kurį apibrėžiama bendra kontrolė, 54 ir 56, 62-63, 82 punktais, tvirtina, jog tam, kad būtų nustatyta bendroji kontrolė privalu nustatyti ne tik įmonės akcininkų daugetą, bet ir aplinkybę, kad nei vienas akcininkas neturi lemiamo balso. Dėl šio aspekto pareiškėjas nurodo, kad 91,58 proc. pareiškėjo akcijų priklauso UAB „ERA CAPITAL“, kuri turi kontrolinį akcijų paketą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu bei pareiškėjo steigimo dokumentais turi lemiamą balsą priimant svarbiausius sprendimus, susijusius su pareiškėju. Pareiškėjo tvirtinimu, G. G. pareiškėjo akcijų neturi, jis UAB „ERA CAPITAL“ valdymo organams nepriklauso, jokiais kitais ryšiais su pareiškėju nėra susijęs ir nei vienas, nei kartu su UAB „ERA CAPITAL“, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai pareiškėjo veiklai įtakos neturi. Šių aplinkybių pagrindu, pareiškėjas tvirtina, kad bendros kontrolės pareiškėjo įmonėje nėra, o yra vienvaldė UAB „ERA CAPITAL“ kontrolė. Anot pareiškėjo, Sprendimo teiginys, kad G. G. yra verslo subjektas, susijęs su pareiškėju, ir kartu su UAB „ERA CAPITAL“ bendrai kontroliuoja pareiškėjo įmonę yra teisiškai nepagrįstas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde atkreipia dėmesį, kad skundžiamame Sprendime nurodytas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimo, priimto byloje Nr. C-110/13 HaTeFo, pateiktas išaiškinimas negali būti taikomas nagrinėjamojoje byloje, nes Sprendime cituojamoje Europos Sąjungos Teisingumo Teismo byloje buvo nagrinėjamas klausimas, susijęs su kelių fizinių asmenų bendru veikimu HaTeFo įmonėje, kurios akcijos 24,8 %, 62,8 % ir 12,4 % proporcijomis priklausė keliems, šeimos ryšiais susijusiems fiziniams asmenims. Tuo tarpu ginčo atveju pareiškėjo įmonėje yra vienvaldė juridinio asmens kontrolė. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju tiek faktinės aplinkybės, tiek taikytina teisė nėra tapatūs kaip Sprendime pateiktoje Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje.
Pareiškėjas skunde taip pat pažymi, kad 2006 m. birželio 7 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos Nr. C 8/2005, į kurį pateikia nuorodą atsakovas, yra individualus teisės aktas (sprendimas) ir nėra pareiškėją, Agentūrą ar teismą įpareigojantis teisės aktas. Anot pareiškėjo, Komisijos nagrinėtos situacijos faktinės aplinkybės bei teisinis pagrindas, kuriuo remiantis nustatinėjami subjektų ryšiai, buvo kiti nei nagrinėjamu atveju.
Pareiškėjo tvirtinimu, Teisingumo Teismo 2006 m. sausio 10 d. sprendimu byloje Nr. C-222/04 pateiktas išaiškinimas dėl fizinio asmens statuso vertinimo Europos Bendrijos steigimo sutarties 87 straipsnio 1 dalies prasme (sprendimo 113 punktas), kuris reglamentuoja valstybių teikiamą pagalbą įmonėms, taip pat negali būti taikomas nagrinėjamu atveju, nes šiuo sprendimu Teisingumo Teismas pateikė išaiškinimą dėl fizinio asmens statuso vertinimo visiškai kito teisės akto taikymo prasme ir tikslais.
Pareiškėjas pažymi, kad fizinis asmuo G. G. yra investuotojas, kuris investuoja savo lėšas į įmonių akcijas. UAB „ERA CAPITAL“ akcininkai A. R. ir E. R. užima vadovaujančias pareigas pareiškėjo ir kitose įmonėse, kuriose UAB „ERA CAPITAL“ turi akcijų paketus, tačiau jie, veikdami kaip fiziniai asmenys, savo rizika nevykdo jokios reguliarios ekonominės veiklos.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, Komisijos rekomendacijos dėl mikro įmonių, mažų ir vidutinių įmonių sampratos 2003/361/EB (toliau – Rekomendacija) yra įgyvendinamos SVVPĮ, kuriuo ir yra nustatyti kriterijai mažų, vidutinių ir didelių įmonių klasifikavimui bei įmonių ryšių nustatymui, nuostatos. Pareiškėjas, teikdamas Projektą, parengė SVV deklaraciją vadovaudamasis būtent SVVPĮ nustatytais reikalavimais, tuo tarpu Agentūra pareiškėjo statuso vertinimu metu rėmėsi ne tiesiogiai taikytinais teisės aktais, o subjektyviu vertinimu ir rekomendacijomis, išaiškinimais, sprendimais, kurie, anot pareiškėjo, nagrinėjamu atveju yra neaktualūs, nes buvo pateikti kitomis faktinėmis aplinkybėmis ir remiantis kitais teisiniais pagrindais.
Pareiškėjas skunde nurodo ir tai, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija apskritai netyrė nei faktinių bylos aplinkybių, nei Agentūros Sprendimo pagrįstumo.
Pareiškėjas pabrėžia, kad nei Agentūra Sprendime, nei Komisija sprendime nedetalizavo, kokiu teisiniu pagrindu pagal SVVPĮ 3 straipsnio 18 dalį ginčo įmonės vertinamos kaip su pareiškėju susijusios įmonės, t. y. Agentūra Sprendime nenurodė teisinio pagrindo. Sprendime pateikiamos abstrakčios bendro pobūdžio nuorodos į Reglamentą, Rekomendaciją, Pranešimą, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką bei kitus dokumentus, nepagrindžiant jų teisinės reikšmės pareiškėjo atžvilgiu, t. y. nenurodomas sprendimo faktinis pagrindas. Skundžiamame Sprendime vadovaujamasi subjektyviu vertinimu, kad pareiškėjo ekonominė galia neva viršija tikrųjų MVĮ ekonominę galią, nepateikiant tai pagrindžiančių argumentų. Atsižvelgdamas į tai pareiškėjas daro išvadą, kad Agentūros Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nurodytų administraciniam sprendimui taikytinų kriterijų, nes Sprendimo motyvai nėra išdėstyti pakankamai, adekvačiai, aiškiai, o teisinis ir faktinis sprendimo pagrindai apskritai nenurodyti.
Šalies argumentai
Atsakovas Agentūra su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodo, kad Agentūra įvertino atitiktį Projekto bendriesiems atrankos kriterijams, numatytiems Taisyklių 2 priede, įskaitant Projekto atitiktį Aprašo reikalavimams ir nustatė, kad Projektas neatitinka Aprašo 2.2.1 papunktyje nurodyto reikalavimo galimiems pareiškėjams bei Taisyklių 2 priedo 4.1 papunktyje nustatyto kriterijaus, nes pareiškėjo įmonės statusas yra didelė įmonė.
Atsakovas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, kad Reglamentas nenustato kriterijų, pagal kuriuos įmonės skirstomos į mažas, vidutines ir dideles įmones, taip pat kriterijų, kuriais remiantis įmonės turi būti vertinamos kaip susijusios įmonės smulkaus ir vidutinio verslo plėtros tikslais.
Atsakovas tvirtina, kad pareiškėjo kontrolinį akcijų paketą valdanti UAB „ERA CAPITAL“ ir G. G. kartu turi lemiamą įtaką ir bendrą kontrolę įmonėse UAB „Dennypay“, UAB „RASO“, UAB „BHD“, UAB „UCS BALTIC“, UAB „Re Factor“, UAB „Be kredito“, UAB „Gifty“, nes kartu valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų. Dėl to šias įmones Agentūra laikė su pareiškėju netiesiogiai susijusiomis įmonėmis pagal SVVPĮ 3 straipsnio 18 dalies 3 punkto nuostatas, t. y. kai tarp įmonių yra susiformavę bent vienas iš SVVPĮ 3 straipsnio 18 dalies 1 punkte nurodytų įmonių ryšių per vieną ar kelias įmones.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime pažymi, kad visos įmonės, kurios atitinka susijusios įmonės kriterijus, nustatytus SVVPĮ ir Reglamente yra laikytinos susijusiomis. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra susijusi įmonė, nustatant įmonės statusą, turi būti vertinamos visos su pareiškėju susijusios (tiesiogiai ir netiesiogiai) įmonės ir susijusios partnerinės įmonės. Anot atsakovo, iš MVĮ apibrėžties vartotojo vadove pateiktų pavyzdžių matyti, kad nustatant SVV statusą nėra būtinas tiesioginis kontrolės buvimas.
Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad Agentūra Sprendime nekonstatavo, kad pareiškėjo įmonėje nėra vienvaldės kontrolės. Anot atsakovo, Sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad G. G. yra su pareiškėju susijęs verslo subjektas, kartu su UAB „ERA CAPITAL“ turintis bendrą kontrolę įmonėse UAB „BnP Finance“, UAB „Dennypay“, UAB „RASO“ UAB „BHD“, UAB „UCS BALTIC“, UAB „Re Factor“, UAB „Be kredito“, UAB „Gifty“ ir būtent šiame kontekste yra svarbus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimo byloje Nr. C-110/13 HaTeFo ESTT pateiktas išaiškinimas.
Atsakovas atsiliepime taip pat atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Europos Komisijos taikoma praktika ir vertinimu (2006/904/EB: 2006 m. birželio 7 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos Nr. C 8/2005 (ex N451/2004), kurią Vokietija planuoja suteikti Nordbrandenburger UmesterungsWerke bendrovei (pranešta dokumentu Nr. C(2006) 2088)), vertinant kartu veikiančius asmenis yra nagrinėjamas fizinių asmenų veikimas kartu visų jų valdomų įmonių atžvilgiu (kartu veikimo aplinkybių visuma), o ne konkretus veikimas kartu vertinamos įmonės (nagrinėjamu atveju tai būtų pareiškėjos) atžvilgiu bei susijusiomis įmonėmis yra laikomos visos įmonės, kuriose kartu veikiantys fiziniai asmenys turi daugumą akcijų/dalyvių balsų.
Atsakovo tvirtinimu, Komisija išsamiai išnagrinėjo bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą bei atsakė į skunde keliamus teisnius klausimus. Komisijos sprendimas pagrįstas teisės aktų nuostatomis bei pakankamai motyvuotas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Agentūros Sprendimo, kuriuo atmestas Projekto įgyvendinimo planas, pateiktas pareiškėjo, teisėtumo ir pagrįstumo, bei iš to sekančio reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo įvertinti Projekto įgyvendinimo planą.
Agentūra, vadovaudamasi Taisyklių 70 punktu, 2024 m. liepos 31 d. priėmė sprendimą „Dėl projekto Nr. 02-045-K-0025 įgyvendinimo plano atmetimo“, kuriuo atmetė Projekto įgyvendinimo planą, pateiktą pareiškėjo. Sprendime Agentūra konstatavo, kad pareiškėjo įmonės statusas yra didelė įmonė, todėl Projektas neatitinka Aprašo 2.2.1 papunktyje nurodyto reikalavimo galimiems pareiškėjams bei Taisyklių 2 priedo 4.1 papunktyje nustatyto kriterijaus (Komisijos bylos I tomas, b. l. 12-21; II tomas b. l. 98-105, 156-162).
Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, pateikė skundą Komisijai, kuri 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. 21RE-(AG-665/02-2024) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (Komisijos bylos I tomas, b. l. 1-8; II tomas, b. l. 178-192).
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas Agentūrai pateikė 2024 m. birželio 27 d. patikslintą Smulkiojo ar vidutinio verslo subjekto statuso deklaraciją (Forma F1), kurioje deklaravo šių partnerinių įmonių: UAB „UCS Baltic“, BnP Finance, UAB, UAB „Be kredito“, UAB „RE FACTOR“, UAB „BHD“, SIA „UCS“, UAB „Dennypay“, UAB „RASO“, UAB „Alynas“, UAB „Gifty“ ir šių susijusių įmonių: SIA Legal Balance, UAB „Legal balance invest“, UAB „ERA CAPITAL“, NEO Finance, AB, UAB „Mark ID“ duomenis. Pareiškėjas minėtoje deklaracijoje nurodė, kad UAB „Legal Balance“ 2021, 2022 ir 2023 metais atitiko vidutinės įmonės statusą (Komisijos bylos I tomas, b. l.22-24, 25-28, 29-34, 35-40, 41-44, 45-48, 49-53, 54-58, 59-62, 63-67, 68-72, 73-77, 78-82, 83-87, 88, 89, 90, 91, 92, 93-97; II tomas, b. l. 15-16, 18-21, 22-27, 28-31, 32-35, 36-40, 41-45, 46-49, 50-54, 55-59, 60-64, 65-69, 70-74, 75, 76, 77, 78, 79).
Taisyklių 47 punkte įtvirtinta, kad kiekvienas projektas turi atitikti projektų atrankos kriterijus: projektų bendruosius atrankos kriterijus, išdėstytus Taisyklių 2 priede. Projektams, kuriems suteiktas pažangumo ženklas, kaip jis apibrėžtas 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės, su visais pakeitimais 2 straipsnio 45 dalyje (toliau – pažangumo ženklas), arba projektams, kurie atrinkti, bet nefinansuoti arba bendrai finansuojami pagal programą, bendrai finansuojamą bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ (toliau – programa „Europos horizontas“), įskaitant Europos atominės energijos bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programą, papildančią programą „Europos horizontas“, lėšomis, ir kuriuos planuojama finansuoti iš Europos regioninės plėtros fondo (toliau – ERPF) arba „Europos socialinio fondo +“ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas (toliau – ESF+) lėšų, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/1060 73 straipsnio 4 dalyje, netaikomi Taisyklių 2 priedo 2.3, 2.5, 4.2.4, 4.2.5, 6.2 ir 6.3 papunkčiai. Projektai, kuriems suteiktas pažangumo ženklas, arba projektai, kurie atrinkti, bet nefinansuoti arba bendrai finansuojami pagal programą „Europos horizontas“, įskaitant Europos atominės energijos bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programą, papildančią programą „Europos horizontas“, lėšomis, pagal Taisyklių 2 priedo 4.2.1–4.2.3, 4.21, 4.3, 4.5, 4.7 papunkčiuose ir 5, 7–8 punktuose nustatytus kriterijus pakartotinai nevertinami, jei jie buvo įvertinti EK. Projektams, kurie bendrai finansuojami pagal Skaitmeninės Europos programą ir Planą „Naujos kartos Lietuva“, netaikomi Taisyklių 2 priedo 2.5, 4.3, 4.4, 6.2 ir 6.3 papunkčiai (47.1. papunktis); projektų specialiuosius ir (arba) prioritetinius atrankos kriterijus, jei tokie kriterijai buvo nustatyti patvirtintame projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPI projektai, – RPPI (47.2. papunktis).
Pagal Taisyklių 49 punkto nuostatas projektų atitiktis projektų atrankos kriterijams tikrinama atliekant PĮP vertinimą. PĮP vertinimą atlieka administruojančioji institucija.
Taisyklių 68.1 papunktyje nustatyta, kad projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu administruojančioji institucija įvertina projekto atitiktį projektų bendriesiems atrankos kriterijams (įskaitant projekto atitiktį projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPI projektai, – RPP1 ir Gairėse nustatytiems reikalavimams) ir specialiesiems atrankos kriterijams, jei tokie kriterijai buvo nustatyti projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPI projektai, – RPPI.
Agentūra, atlikdama Projekto įgyvendinimo plano vertinimą, kreipėsi į pareiškėją, nurodydama, kad Agentūros duomenimis UAB „Legal Balance“ turi sąsajų su šiomis įmonėmis/verslo subjektais:
1) UAB „Era Capital” – su pareiškėju susijęs verslo subjektas, turintis bendrą kontrolę su G. G. įmonėse UAB „BnP Finance“, UAB „Dennypay“, UAB „RASO“, UAB „BHD“, UAB „UCS BALTIC“, UAB „Re Factor“, UAB „Be kredito“, UAB „Gifty‘;
2) G. G. – su pareiškėju susijęs verslo subjektas, turintis bendrą kontrolę su UAB „Era Capital“ įmonėse UAB „BnP Finance“, UAB „Dennypa“ UAB „RASO“, UAB „BHD“, UAB „UCS BALTIC“, UAB „Re Factor“, UAB „Be kredito“, UAB „Gifty“;
3) UAB „Dennypay“ – pareiškėjo susijusių verslo subjektų (UAB „Era Capital“ ir G. G.) kartu valdoma įmonė;
4) UAB „RASO“ – pareiškėjo susijusių verslo subjektų (UAB „Era Capital“ ir G. G.) kartu valdoma susijusi įmonė;
5) UAB „BHD“ – pareiškėjo susijusių verslo subjektų (UAB „Era Capital“ ir G. G.) kartu valdoma susijusi įmonė;
6) UAB „UCS BALTIC“ – pareiškėjo susijusių verslo subjektų (UAB „Era Capital“ ir G. G.) kartu valdoma susijusi įmonė;
7) UAB „Re Factor" – pareiškėjo susijusių verslo subjektų (UAB „Era Capital“ ir G. G.) kartu valdoma susijusi įmonė;
8) UAB „Be kredito“ – pareiškėjo susijusių verslo subjektų (UAB „Era Capital“ ir G. G.) kartu valdoma susijusi įmonė;
9) UAB „Gifty“ – pareiškėjo susijusių verslo subjektų (UAB „Era Capital“ ir G. G.) kartu valdoma susijusi įmonė;
10) UAB „Mark ID“ - pareiškėjo susijusio verslo subjekto UAB „Era Capital“ valdoma susijusi įmonė (UAB „Era Capital“ valdo 63 proc. UAB „Mark ID“ akcijų);
11) UAB „BnP Finance“ - pareiškėjo susijusių verslo subjektų (UAB „Era Capital“ ir G. G.) kartu valdoma susijusi įmonė;
12) UAB „Legal balance invest“ – pareiškėjo valdoma susijusi įmonė (UAB „Legal Balance“ valdo 100 proc. UAB „Legal balance invest“ akcijų);
13) AB „NEO Finance“ – pareiškėjo susijęs verslo subjektas per susijusį verslo subjektą E. R., kuris yra UAB „Era Capital” ir AB „NEO Finance” vadovas, taip pat kartu su A. R. valdantis UAB „Era Capital”;
14) UAB „FinoMark“ - pareiškėjo susijęs verslo subjektas per susijusį verslo subjektą AB „NEO Finance“ (AB „NEO Finance“ valdo 95 proc. UAB „FinoMark“ akcijų);
15) A. R. ir E. R. – pareiškėjo susiję verslo subjektai (laikomi kaip veikiantys kartu, nes galimai juos sieja giminystės/svainystės ryšiai, taip pat jie kartu valdo UAB „Era Capital”);
16) E. R. - pareiškėjo susijęs verslo subjektas (esantis UAB „Era Capital” ir AB „NEO Finance” vadovas, kartu su A. R. valdantis UAB „Era Capital”, todėl laikomas verslo subjektu);
17) UAB „Meniu“ - pareiškėjo susijusio verslo subjekto UAB „UCS BALTIC“ partnerinė įmonė (UAB „UCS BALTIC“ valdo 42 proc. UAB „Meniu“ akcijų);
18) UAB „Alynas“ – pareiškėjo susijusio verslo subjekto UAB „Era Capital” partnerinė įmonė (UAB „Era Capital” valdo 34 proc. UAB „Alynas“ akcijų). Agentūra raštu „Dėl projekto Nr. 02-045-K-0025 įgyvendinimo plano vertinimo“ pareiškėjo, be kita ko, paprašė pateikti informaciją, susijusią su UAB „Legal Balance“ akcininkais, informaciją apie UAB „Legal Balance“ turimas kitų įmonių akcijas, informaciją apie įmones, galinčias daryti lemiamą poveikį UAB „Legal Balance“ dėl sudarytų sutarčių (Komisijos bylos II tomas b. l. 106-120, 163-177).
Pareiškėjas, atsakydamas į Agentūros paklausimą, be kita ko, nurodė, kad UAB „Era Capital” priklauso 284 212 vienetų pareiškėjo akcijų, kas sudaro 91,58 proc. visų pareiškėjo akcijų. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad G. G. nėra pareiškėjo akcininkas, vadovas, valdybos narys ar kitaip su pareiškėju susijęs asmuo ir jokios įtakos pareiškėjo veiklai neturi. Pareiškėjas tvirtino, kad bendros kontrolės pareiškėjo įmonėje nėra, yra vienvaldė UAB „Era Capital” kontrolė. UAB „Era Capital“ ir G. G. bendra kontrolė gali būti vertinama UAB „BHD“, UAB „UCS BALTIC“ ir kt. įmonių atžvilgiu, kuriose UAB „ERA CAPITAL“ ir G. G. turi akcijas. Pareiškėjas pažymėjo, kad G. G. neturi pareiškėjo akcijų ir susijusių įmonių ryšiai, nurodyti Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 straipsnio 18 dalies 1 punkte, tarp įmonių nesusiformuoja. Nepaisant to, kad UAB „ERA CAPITAL“ ir G. G. turi bendrą kontrolę kitose įmonėse ir dėl šios bendros kontrolės jie, veikdami kartu, gali daryti lemiamą poveikį šioms įmonėms, tai neturi jokios įtakos pareiškėjui, nes pareiškėjo įmonėje yra vienvaldė UAB „ERA CAPITAL“ kontrolė (Komisijos bylos II tomas b. l. 108).
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas Agentūrai pateikė 2024 m. liepos 16 d. „Vienos įmonės“ deklaraciją („Vienos įmonės“ deklaracijos formą), kurioje vadovaujantis Europos Komisijos Reglamento (ES) Nr. 1407/2013 2 straipsnio 2 punktu deklaravo, kad pareiškėją – „vieną įmonę“ sieja ryšiai su šiomis įmonėmis: SIA Legal Balance; UAB „Legal balance invest“, UAB „ERA CAPITAL“, NEO Finance, AB, UAB „Mark ID“ (Komisijos bylos I tomas, b. l. 9-11; I tomas, b. l. 159-160).
Taisyklių 70 punkte nustatyta, kad jeigu projektas neatitinka bent vieno pažangos priemonės apraše, o kai įgyvendinami RPPI projektai, – RPPI ar Gairėse nustatyto reikalavimo, projektų bendrojo ir (arba) specialiojo atrankos kriterijų, administruojančioji institucija priima sprendimą atmesti PĮP.
Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, Agentūra Projekto įgyvendinimo planą, pateiktą pareiškėjo, atmetė vadovaudamasi Taisyklių 70 punkto nuostatomis, nurodydama, kad Projektas neatitinka Aprašo 2.2.1 papunktyje nurodyto reikalavimo bei Taisyklių 2 priedo 4.1 papunktyje nustatyto kriterijaus. Tokią išvadą Agentūra padarė įvertinusi pareiškėjo pateiktus ir Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) duomenis, kuriais remiantis nustatė kad:
1. UAB „ERA CAPITAL“ – pareiškėjo susijęs verslo subjektas, turintis bendrą kontrolę su G. G. pareiškėjo įmonėje, taip pat įmonėse UAB „Dennypay“, UAB „RASO“, UAB „BHD“, UAB „UCS BALTIC“, UAB „Re Factor“, UAB „Be kredito“, UAB „Gifty“;
2. G. G. – pareiškėjo susijęs verslo subjektas, turintis bendrą kontrolę su UAB „ERA CAPITAL“ pareiškėjo įmonėje, taip pat įmonėse UAB „Dennypay“, UAB „RASO“, UAB „BHD“, UAB „UCS BALTIC“, UAB „Re Factor“, UAB „Be kredito“, UAB „Gifty“;
3. UAB „Dennypay“ – pareiškėjo susijusių verslo subjektų (UAB „ERA CAPITAL“ ir G. G.) kartu valdoma susijusi įmonė;
4. UAB „RASO“ – pareiškėjo susijusių verslo subjektų (UAB „ERA CAPITAL“ ir G. G.) kartu valdoma susijusi įmonė;
5. UAB „BHD“ – pareiškėjo susijusių verslo subjektų (UAB „ERA CAPITAL“ ir G. G.) kartu valdoma susijusi įmonė;
6. UAB „UCS BALTIC“ – pareiškėjo susijusių verslo subjektų (UAB „ERA CAPITAL“ ir G. G.) kartu valdoma susijusi įmonė;
7. UAB „Re Factor“ – pareiškėjo susijusių verslo subjektų (UAB „ERA CAPITAL“ ir G. G.) kartu valdoma susijusi įmonė;
8. UAB „Be kredito“ – pareiškėjo susijusių verslo subjektų (UAB „ERA CAPITAL“ ir G. G.) kartu valdoma susijusi įmonė;
9. UAB „Gifty“ – pareiškėjo susijusių verslo subjektų (UAB „ERA CAPITAL“ ir G. G.) kartu valdoma susijusi įmonė;
10. UAB „Mark ID“ - pareiškėjo susijusio verslo subjekto UAB „ERA CAPITAL“ valdoma susijusi įmonė (UAB „ERA CAPITAL“ valdo 63 proc. UAB „Mark ID“ akcijų);
11. UAB „Legal balance invest“ – pareiškėjo valdoma susijusi įmonė (UAB „Legal Balance“ valdo 100 proc. UAB „Legal balance invest“ akcijų);
12. AB „NEO Finance“ - pareiškėjo susijęs verslo subjektas per susijusį verslo subjektą E. R., kuris yra pareiškėjo susijusio verslo subjekto UAB „ERA CAPITAL“ ir AB „NEO Finance“ vadovas, taip pat kartu su A. R. valdantis UAB „ERA CAPITAL“;
13. UAB „FinoMark“ - pareiškėjo susijęs verslo subjektas per susijusį verslo subjektą AB „NEO Finance“ (AB „NEO Finance“ valdo 95 proc. UAB „FinoMark“ akcijų);
14. A. R. ir E. R. - pareiškėjo susiję verslo subjektai per susijusį verslo subjektą UAB „ERA CAPITAL“ (laikomi kaip veikiantys kartu, nes galimai juos sieja giminystės/svainystės ryšiai, kartu valdantys pareiškėjo susijusį verslo subjektą UAB „ERA CAPITAL“);
15. UAB „Meniu“ - pareiškėjo susijusio verslo subjekto UAB „UCS BALTIC“ partnerinė įmonė (UAB „UCS BALTIC“ valdo 42 proc. UAB „Meniu“ akcijų);
16. UAB „Alynas“ - pareiškėjo susijusio verslo subjekto UAB „ERA CAPITAL“ partnerinė įmonė (UAB „ERA CAPITAL“ valdo 34 proc. UAB „Alynas“ akcijų).
Agentūra Sprendime pažymėjo, kad visos šios įmonės atitinka susijusios įmonės kriterijus, nustatytus SVVPĮ ir Reglamente, todėl laikomos susijusiomis.
Agentūra, nustatydama pareiškėjo įmonės statusą, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo įmonė yra netiesiogiai susijusi su kitomis įmonėmis, nustatydama įmonės statusą, vertino visų su pareiškėju netiesiogiai susijusių įmonių ir partnerinių įmonių duomenis.
Kaip matyti iš Sprendimo turinio, Agentūra, pateikdama pareiškėjo įmonės statuso vartinimą, vadovavosi SVVPĮ 3 straipsnio 18 dalies 1 ir 3 punktais (Sprendime cituojami SVVPĮ 3 straipsnio 18 dalies 1 punkto ir 3 punkto tekstai paryškinti), Europos Komisijos suvestinio pranešimo dėl jurisdikcijos pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (2008/C 95/01) 3 dalimi, MVĮ apibrėžties vadovu, 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija dėl mikro įmonių, mažų ir vidutinių įmonių sampratos 2003/361/EB (OL 2003 L 124, p. 36), Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) 2014 m. vasario 27 d sprendimu, priimtu byloje Nr. C-110/13 HaTeFo, Europos Komisijos taikoma praktika ir vertinimu (2006/904/EB: 2006 m. birželio 7 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos Nr. C 8/2005 (ex N451/2004), Teisingumo Teismo 2006 m. sausio 10 d. byloje Nr. C-222/04 pateiktu išaiškinimu.
Pareiškėjas iš esmės nesutinka su Agentūros vertinimu, jog UAB „Legal Balance“ neatitinka MVĮ statuso ir teigia, kad Agentūra vertinimą atliko netinkamai ir Sprendimo SVVPĮ nuostatomis nepagrindė.
Pagal Taisyklių 2 priedo 4.1 papunktį pareiškėjas ir partneris (-iai) privalo atitikti projektų bendruosius atrankos kriterijus, nurodytus kvietime teikti projektų įgyvendinimo planus.
Reikalavimai projektams, pareiškėjams ir partneriams nustatyti Aprašo 2 punkte.
Aprašo 2.1. papunktyje nustatyta, kad remiama veikla: naujų inovatyvių sprendimų ir skaitmeninių paslaugų sukūrimas, naudojant atvirus duomenis. Pagal Aprašo 2.1. papunktį veikla skirta labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ) investicijoms. Siekiama paskatinti atvirų duomenų, orientuotų į paklausą, naudojimą inovatyviems sprendimams ir (ar) skaitmeninėms paslaugoms kurti, tokiu būdu kuriant socialinę, visuomeninę ir ekonominę vertę. Taip pat siekiama didinti MVĮ skaitmeninio intensyvumo lygį.
Aprašo 2.2.1 papunktyje įtvirtinta, kad galimi pareiškėjai – MVĮ, t. y. labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės.
Pagal Aprašo 2.2.2. papunktį projekto partneriai – negalimi.
Smulkiojo ar vidutinio verslo subjekto statuso deklaravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 4-119 „Dėl Smulkiojo ar vidutinio verslo subjekto statuso deklaravimo tvarkos aprašo ir Smulkiojo ar vidutinio verslo subjekto statuso deklaracijos formos patvirtinimo“ (2024 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. 4-408 redakcija), 3.1. papunktyje nustatyta, kad didelė įmonė – įmonė, kuri pagal Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytas sąlygas nepriskiriama labai mažai, mažai ar vidutinei įmonei.
SVVPĮ 2 straipsnio 15 dalyje (2019 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XIII-2212 redakcija) nustatyta, kad smulkiojo ar vidutinio verslo subjektas – labai maža, maža ar vidutinė įmonė, atitinkančios šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas, arba verslininkas, atitinkantis šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytas sąlygas.
Pagal SVVPĮ 3 straipsnio 1 dalį vidutinė įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 250 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) įmonės metinės pajamos neviršija 50 mln. eurų; 2) įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 43 mln. eurų.
Pagal SVVPĮ 3 straipsnio 2 dalį maža įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) įmonės metinės pajamos neviršija 10 mln. eurų; 2) įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 10 mln. eurų.
Pagal SVVPĮ 3 straipsnio 3 dalį labai maža įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 10 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) įmonės metinės pajamos neviršija 2 mln. eurų; 2) įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 2 mln. eurų.
Susijusiomis įmonėmis, laikomos įmonės, atitinkančios SVVPĮ nustatytus kriterijus (SVVPĮ 2 straipsnio 19 dalis (2023 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. XIV-2375 redakcija)).
SVVPĮ 3 straipsnio 18 dalis nustato, kad įmonės, kurios atitinka bent vieną toliau nurodytų kriterijų, yra laikomos susijusiomis: įmonės, kurias sieja kuris nors iš šių ryšių (1 punktas): viena įmonė turi daugumą dalyvių balsų kitoje įmonėje (a papunktis); viena įmonė turi teisę skirti ir atšaukti daugumą kitos įmonės valdymo, priežiūros ar administravimo organo narių (b papunktis); įmonei suteikta teisė daryti lemiamą poveikį kitai įmonei dėl sutarčių, sudarytų su ta kita įmone, arba dėl šios įmonės steigimo dokumentų nuostatų (c papunktis); įmonė, turinti dalyvių balsų kitoje įmonėje, kuri dėl su tos kitos įmonės dalyviais sudarytų sutarčių kontroliuoja daugumą šios įmonės dalyvių balsų (d papunktis).
SVVPĮ 3 straipsnio 18 dalies 2 punktas taip pat nustato, kad įmonės yra laikomos susijusiomis kai dėl to paties fizinio asmens ar kartu veikiančių fizinių asmenų veiklos susiformavę bent vienas iš šios dalies 1 punkte nurodytų įmonių ryšių, jeigu šios įmonės verčiasi tokia pačia veikla ar tokios pačios veiklos dalimi toje pačioje rinkoje ar susijusiose rinkose.
Pagal SVVPĮ 3 straipsnio 18 dalies 3 punktą įmonės yra laikomos susijusiomis kai tarp įmonių yra susiformavę bent vienas iš šios dalies 1 punkte nurodytų įmonių ryšių per vieną ar kelias įmones arba per šio straipsnio 17 dalies 1–4 punktuose nurodytus investuotojus.
Pažymėtina, jog SVVPĮ yra įgyvendinama 2003 m. gegužės 6 d. Europos Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl mikroįmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL L 124, 2003, p. 36) (toliau – ir Rekomendacija).
Rekomendacijos I priedo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog susijusios įmonės – tai įmonės, kurios viena su kita susietos kuriais nors iš tokių santykių: a) viena įmonė turi kitos įmonės akcininkų arba narių balsų daugumą; b) viena įmonė turi teisę paskirti arba atleisti daugumą kitos įmonės administracijos, vadovybės arba priežiūros organo narių; c) pagal sutartį arba vadovaujantis memorandumo arba įmonės įstatų nuostata, vienai įmonei suteikiama teisė daryti kitai įmonei esminę įtaką; d) viena įmonė, būdama kitos įmonės akcininkė arba narė, viena pati kontroliuoja, vadovaudamasi su tos įmonės kitais akcininkais ar nariais sudaryta sutartimi, tos kitos įmonės akcininkų arba narių balsavimo teisių daugumą.
Įvertinus paminėtas Rekomendacijoje įtvirtintas nuostatas, matyti, jog jose įtvirtinti susijusių įmonių bruožai iš esmės perkelti į SVVPĮ 3 straipsnio 18 dalį.
Remiantis Rekomendacijos preambulės 1 konstatuojamąja dalimi, šia rekomendacija siekiama užtikrinti, kad Sąjungos lygmeniu būtų laikomasi tos pačios labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės apibrėžties. Rekomendacijos preambulės 9 konstatuojamoje dalyje nurodyta, jog siekiant geriau suvokti realią ekonominę MVĮ padėtį ir pašalinti iš šios kategorijos įmonių grupes, kurių ekonominė galia viršija tikrųjų MVĮ ekonominę galią, reikėtų atskirti įvairias įmonių rūšis pagal tai, ar jos yra savarankiškos, ar joms priklauso įmonės dalis, nesuteikianti kontroliuojančios padėties (įmonės partnerės), ar jos yra susijusios su kitomis įmonėmis. Taip pat svarbi nuostata įtvirtinta preambulės 12 konstatuojamoje dalyje, nurodant, jog tinkamais atvejais taip pat reikėtų atsižvelgti į įmonių santykius, palaikomus per fizinius asmenis, siekiant užtikrinti, kad tik įmonės, kurioms tikrai reikia pasinaudoti su MVĮ susijusiais pranašumais, teikiamais įvairių joms naudingų taisyklių, galėtų iš tiesų turėti iš jų naudos.
Pagal Rekomendacijos 1 straipsnį MVĮ apibrėžtis naudojama vykdant Sąjungos politiką. Aiškindamas minėtų konstatuojamųjų dalių reikšmę, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT, Teisingumo Teismas) yra pabrėžęs, jog Rekomendacijos preambulės 9 ir 12 konstatuojamosiomis dalimis išaiškinta, jog susijusių įmonių apibrėžtimi siekiama geriau suvokti realią ekonominę MVĮ padėtį ir nekvalifikuoti kaip MVĮ įmonių grupių, kurių ekonominė galia viršija tikrųjų MVĮ ekonominę galią, kad MVĮ kategorijai taikomos lengvatos dėl nustatytų įvairių joms naudingų taisyklių ar priemonių būtų taikomos tik toms įmonėms, kurioms tos lengvatos tikrai būtinos (2014 m. vasario 27 d. Sprendimo HaTeFo, C‑110/13, EU:C:2014:114, 31 p.; 2016 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Leone La Ferla SpA, T-392/13, EU:T:2016:478, 79, 81 p.).
Atitinkamai, pagal Teisingumo Teismo praktiką nepriklausomumo kriterijaus tikslas yra užtikrinti, jog MVĮ skirtos priemonės būtų tikrai taikomos įmonėms, kurių dydis joms yra trukdis, o ne toms, kurios priklauso didelei grupei, todėl turi galimybę gauti lėšų ir paramą, šiaip neprieinamą tokio paties dydžio, bet didelei grupei nepriklausantiems konkurentams. Tokiomis aplinkybėmis, siekiant taikyti tik įmonėms, kurios iš tikrųjų yra nepriklausomos MVĮ, reikia išnagrinėti MVĮ, sudarančių ekonominę grupę, kurios galia viršija tokios įmonės galią, struktūrą ir užtikrinti, kad MVĮ apibrėžtis nebūtų apeita tik dėl formalių pagrindų (šiuo klausimu žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Italija / Komisija, C‑91/01, EU:C:2004:244, 50 p.; 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo HaTeFo, C‑110/13, EU:C:2014:114, 33 p. ir Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2004 m. spalio 14 d. Sprendimo Pollmeier Malchow / Komisija, T‑137/02, EU:T:2004:304, 61 p.; 2016 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Leone La Ferla SpA, T-392/13, EU:T:2016:478, 81 p.).
Be to, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje yra pabrėžiama tai, kad pasisakant dėl įmonės nepriklausomumo yra labai svarbu vertinti visumą (inter alia (be kita ko) įmonių tarpusavio teisinius ir ekonominius santykius) ir, atliekant tokį vertinimą, atsižvelgti į Rekomendacijos tikslą bei priėmimo motyvus. MVĮ teikiami pranašumai dažniausiai yra bendrųjų taisyklių išimtys, pavyzdžiui, valstybės pagalbos srityje, todėl MVĮ apibrėžtis turi būti aiškinama siaurai (žr. minėto Sprendimo Italija prieš Komisiją 50 p., 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo HaTeFo, C‑110/13, EU:C:2014:114, 31–33 p.). Atitinkamai dėl to, pagal Teisingumo Teismo praktiką nepriklausomumo kriterijų reikia vertinti atsižvelgiant į šį tikslą, kad įmonė, kurios bent 25 % priklauso didelei įmonei ir kuri formaliai atitinka šį kriterijų, tačiau kuri iš tiesų priklauso didelei įmonių grupei, vis dėlto negalėtų būti laikoma atitinkančia šį kriterijų (šiuo klausimu žr. 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Italija / Komisija, C‑91/01, EU:C:2004:244, 51 p.). Rekomendacijos priedo 3 straipsnį taip pat reikėtų aiškinti atsižvelgiant į šį tikslą (šiuo klausimu žr. 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo HaTeFo, C‑110/13, EU:C:2014:114, 34 p.). ESTT dar kartą patvirtino savo poziciją dėl MVĮ vertinimo, atsižvelgiant į Rekomendacijos tikslus bei atkreipiant dėmesį į susiklosčiusias realias aplinkybes, o ne tik formalų atitikimą MVĮ reikalavimams (2021 m. kovo 10 d. Sprendimo European Road Transport Telematics Implementation Coordination Organisation – Intelligent Transport Systems & Services Europe (Ertico – ITS Europe) prieš Komisiją, C 572/19 P, ECLI:EU:C:2021:188, 85 95 p.).
Pažymėtina, jog SVVPĮ 3 straipsnio 18 dalis numato, jog įmonės, kurios atitinka bent vieną iš nurodytų kriterijų, yra laikomos susijusiomis. Ši įstatymo nuostata nenumato jokių išimčių.
Rekomendacijos priedo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įmonės partnerės – tai visos įmonės, kurios neklasifikuojamos kaip susijusios įmonės pagal 3 dalį ir tarp kurių egzistuoja tokie santykiai: įmonė (tiekėjų įmonė) viena pati arba su kita ar kitomis susijusiomis įmonėmis, apibrėžtomis 3 dalyje, turi 25 ar daugiau procentų kitos įmonės (vartotojų įmonės) kapitalo arba balsavimo teisių.
Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija byloje Nr. eA-2656-662/21 pateikė SVVPĮ 2 straipsnio 11 dalyje įtvirtintos partnerinės įmonės sąvokos išaiškinimą ir nurodė, šios teisės normos – apibrėžimas – sukonstruotas taip, jog įmonė laikoma partnerine, kai ji atitinka du požymius. Vienas iš požymių, tam, jog įmonė būtų laikoma partnerine, ji turi būti įmone, pagal šį įstatymą nepriskiriama prie susijusių įmonių. Antrasis požymis – įmonė turi tiesiogiai ar netiesiogiai (per vieną ar kelias susijusias ar partnerines įmones) turėti ne mažiau kaip 25 ir ne daugiau kaip 50 procentų kitos įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) turėti ne mažiau kaip 25 ir ne daugiau kaip 50 procentų visų kitos įmonės dalyvių balsų. Taigi įmonė laikoma partnerine tik tuomet, kai ji: 1) ir turi atitinkamą kiekį akcijų ar balsų, ir 2) nepriskiriama prie susijusių įmonių. Nustačius, jog įmonė neatitinka bent vieno iš šių požymių, ji negali būti laikoma partnerine. Todėl darytina išvada, jog vien minėtoje teisės normoje – apibrėžime – atitinkančio akcijų skaičiaus turėjimas, pats savaime nelemia įmonės priskyrimo partnerinių įmonių kategorijai.
LVAT 2021 m. birželio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1060-822/2021 išaiškinta, kad viešojo administravimo funkcijas vykdantis subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą.
Iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, jog Agentūra, nustatydama pareiškėjo įmonės statusą, įvertino pareiškėjo ir su juo susijusių bei partnerinių įmonių duomenis (vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius, metinė apyvarta, balansinė turto vertė) už 2023 m. ir 2022 m. Agentūra nustatė, kad Projekto įgyvendinimo plano vertinimo metu pareiškėjas, kaip verslo subjektas, yra didelė įmonė, kadangi darbuotojų skaičius ir balanse nurodyto turto vertė du metus iš eilės viršija vidutinei įmonei nustatytas ribas (250 darbuotojų ir 43 mln. Eur turto vertė). Tačiau iš Sprendimo turinio yra visiškai neaišku, kokiu teisiniu pagrindu Sprendime nurodytas įmones Agentūra laikė susijusiomis su pareiškėju. Sprendime Agentūra šios išvados nepagrindė SVVPĮ 3 straipsnio 18 dalyje ir Reglamento 1 priedo 3 straipsnyje nurodytais kriterijais. Nors Agentūra Sprendime ir pažymėjo, kad visos Sprendime nurodytos įmonės atitinka susijusios įmonės kriterijus, nustatytus SVVPĮ ir Reglamente, tačiau SVVPĮ ir Reglamente nurodytų kriterijų nedetalizavo, konkrečių SVVPĮ 3 straipsnio 18 dalies 1 punkto papunkčių nenurodė, todėl visiškai neaišku, kokiais teisiniais ir faktiniais argumentais Agentūra vadovavosi priimdama ginčijamą Sprendimą.
Pažymėtina, kad VAĮ 10 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai viešojo administravimo subjekto priimamiems administraciniams sprendimams. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti administracinio sprendimo turiniui ir formai keliami reikalavimai, tarp kurių – ir reikalavimas motyvuoti administracinį sprendimą.
LVAT aiškindamas šį įstatymą yra pažymėjęs, kad administraciniame sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014).
Administracinis sprendimas turi būti toks, kad būtų aiškus visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pavyzdžiui, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Administracinis teismas yra pripažinęs Viešojo administravimo įstatymo pažeidimu atvejus, kai iš sprendimo nėra aišku, kokia / kokiomis konkrečiai teisės normomis institucija remiasi (2014 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-439/2014).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat pažymi, kad pareigos motyvuoti individualius administracinius aktus ir nurodyti teisės normas, kuriomis remiantis priimtas ginčo sprendimas, nepaisymas apsunkina administracinio teismo atliekamą tokių aktų teisėtumo patikrą. Viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai. Administracinis teismas, spręsdamas visuomeninius konfliktus, neturi pareigos už viešojo administravimo sistemos subjektą parinkti teisinį kvalifikavimą, bei po to pats tą teisinį kvalifikavimą vertinti (žr. 2014 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014).
Individualaus administracinio akto motyvų ne nurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo, o galbūt apskritai sutikti ir pripažinti pagrįstu viešojo administravimo sistemos subjekto kad ir neigiamą atsakymą. Atitinkamos kliūtys sudaromos ir teismui, nagrinėjančiam skundus dėl individualių teisės aktų panaikinimo, nes teisiniai ir faktiniai pagrindai yra plečiami, sudaromos prielaidos vis naujų pagrindų teikimui. Taip išplečiamos ir bylos nagrinėjimo ribos, kurias ne visada pavyksta vėliau apibrėžti, kas neretai sąlygoja nepakankamai išsamaus, objektyvaus ir neteisingo sprendimo priėmimą, o viešojo administravimo sistemos subjektams sudaromos prielaidos piktnaudžiauti savo teisėmis bei pareigomis (šiais aspektais žr. 2013 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-714/2013).
Pagal administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Agentūra sprendimo, jog Projekto įgyvendinimo planas neatitinka Aprašo 2.2.1 papunktyje nurodyto reikalavimo galimiems pareiškėjams bei Taisyklių 2 priedo 4.1 papunktyje nustatyto kriterijaus, teisiniais argumentais nepagrindė.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija vertina, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio keliamų individualaus administracinio akto turinio reikalavimų, nes Sprendime nenurodytas Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas. Ši aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, kad Agentūros Sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas, o Agentūros Sprendimas panaikinamas, įpareigojant Agentūrą iš naujo įvertinti projekto „AI Debt Explorer: skolų analizės ir prognozavimo platforma“ įgyvendinimo planą Nr. 02-045-K-0025, pateiktą uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ir dėl jo priimti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas atitinkantį sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnis 2 punktas).
Komisijos sprendimo išvada, kad Agentūros Sprendime yra nurodyti jo priėmimo teisinis ir faktinis pagrindai, motyvų išdėstymas yra aiškus ir pakankamas, Sprendimas iš esmės atitinka VAĮ administraciniams sprendimams keliamus reikalavimus, SVVPĮ 3 straipsnio 18 dalies ir Reglamento 1 priedo 3 straipsnio nuostatomis nemotyvuota, todėl yra nepagrįsta. Šios aplinkybės pagrindu Komisijos sprendimas taip pat panaikinamas kaip neteisėtas.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas vertinimo dėl jų nepateikia. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ skundą patenkinti.
Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 21RE-(AG-665/02-2024) panaikinti.
Viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 m. liepos 30 d. sprendimą „Dėl projekto Nr. 02-045-K-0025 įgyvendinimo plano atmetimo” panaikinti.
Įpareigoti Viešąją įstaigą Centrinę projektų valdymo agentūrą iš naujo įvertinti projekto „AI Debt Explorer: skolų analizės ir prognozavimo platforma“ įgyvendinimo planą Nr. 02-045-K-0025, pateiktą uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.