Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Prokurorui pakeitus R. N. kaltinimą ir jo veiksmus iš BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikavus į BK 165 straipsnio 1 dalį bei 178 straipsnio 1 dalį, kaltinamasis R. N. nurodė, kad jam pateikto kaltinimo dėl neteisėto patekimo į butą nepripažįsta. Su K. Ž. jis buvo pakviestas ateiti į šį butą kaip svečias ir nežinojo, kad M. A. į šį butą pateko neteisėtai. Šį butą jis anksčiau ne kartą buvo išsinuomojęs. Jam nekilo klausimų, kaip M. A. pateko į šį butą. Dėl televizoriaus vagystės savo kaltę pripažįsta pilnai.

2020 m. spalio 15 d. apklaustas įtariamuoju R. N. pareiškė, kad dėl įsibrovimo į butą adresu (duomenys neskelbtini) ir televizoriaus vagystės kaltu neprisipažįsta ir parodymų neduos (t.4 b.l. 58).

2020 m. gruodžio 10 d. apklaustas įtariamuoju R. N. kaltu prisipažino pilnai. Jis parodė, kad galimai 2020 m. rugpjūčio 28 d. kartu su K. Ž. buvo (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Apie 19.30 ar 20.30 val. jam paskambino M. A. ir pasikvietė ateiti į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Į tą butą nuvyko su K. Ž.. Į butą juos įleido M. A.. Bute jis turėjo alaus, kurį visi gėrė. Po to galimai K. Ž. paskambino E. K., kuri pas juos į butą atvažiavo su N. J.. Jos atvažiavo apie 23.00-23.30 val. Dar atsimena, kad buvo ir trečia mergina, galimai D. J.. Bute visi gėrė. Apie 2.00 val. nakties N. ir D. J. išėjo į namus. Bute su jais pasiliko E. K.. Tada M. A. jiems papasakojo, kad prisiminė to buto rakto saugojimo seifo kodą ir atsirakino butą. Seifukas raktui yra įrengtas prie buto durų. Atrakinęs butą juos pasikvietė ir pasakė, kad vėl išsinuomojo tą butą, o kai pasigėrė papasakojo tiesą. M. A. apie 3.00 val. išėjo namo juos palikęs tame bute. Jie kėlėsi ryte apie 9.00 val., nes E. K. reikėjo į darbą. Išeinant iš buto K. Ž. nusikabino nuo sienos televizorių ir išsinešė. Iš buto jie visi išėjo kartu. E. K. prieštaravo, kad jie ėmė televizorių. Kiek pamena, su K. Ž. televizorių vežė į lombardą, esantį (duomenys neskelbtini). Ar E. K. važiavo kartu su jais, neatsimena. Galimai E. K. prieš darbą dar nuvažiavo pas save į namus. Kuriame tiksliai lombarde pardavė televizorių, neatsimena, nes buvo labai girtas. Neatsimena, ar pagrobtą televizorių jie pardavė E. K. lombarde, ar tuo metu ji tada dirbo. Kai pardavė televizorių, M. A. su jais nebuvo. Jis aplamai šioje vagystėje nedalyvavo (t.4 b.l. 66).

Apklaustas teisme kaltinamasis K. Ž. pripažino kaltę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį jam pareikštą kaltinimą ir davė sekančius parodymus. Nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini), esančio buto televizorių išnešė kartu su R. N. ir jį pardavė. Tuo metu buvo neblaivus, todėl nepamena, ar tuo metu buvo M. A.. Nepamena, ar jiems nuvykus į lombardą ten buvo E. K.. Pamena, kad su R. N. nukabino nuo buto sienos televizorių ir jį nuvežė į lombardą.

Prokurorui pakeitus K. Ž. kaltinimą ir jo veiksmus iš BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikavus į BK 165 straipsnio 1 dalį bei 178 straipsnio 1 dalį, kaltinamasis K. Ž. nurodė, kad jam pateikto kaltinimo dėl neteisėto patekimo į butą jis nepripažįsta, nes buvo įsitikinęs, kad važiuoja į išnuomotą butą.

2020 m. spalio 15 d. apklaustas įtariamuoju K. Ž. savo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad 2020 metų vasaros pradžioje R. N. vardu išsinuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Buto nuomą rado internete. Vėliau, 2020 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios dienos neatsimena, kartu su R. N. vėl nusprendė nueiti į tą butą. Buto raktas buvo laikomas dėžutėje su kodu prie buto durų. Matydami per buto langus, kad bute nieko nėra, nutarė ten praleisti laiką. Neatsimena, kuris iš jų surinko dėžutės kodą. Tą vakarą bute buvo ir M. A., N. J. ir E. K.. Kai merginos ir M. A. regis miegojo, jam kilo mintis pavogti iš buto televizorių ir parduoti lombarde. Apie tai jis pasakė R. N. ir šis sutiko. Sekančios dienos ryte iš buto paimtą televizorių jie nuvežė į (duomenys neskelbtini) esantį lombardą, kuriame dirbo E. K., ir jį pardavė. Kiek gavo pinigų, neatsimena. Pinigus regis dalinosi tik su R. N.. E. neklausė, iš kur tas televizorius. Jie nesakė, kad televizorius iš to paties buto. Jis nepamena, kad jiems visiems būnant bute jis būtų klausęs E., kiek kainuoja toks televizorius, ir negirdėjo, kad to klaustų R. N.. M. A. turėjo žinoti, kad bute jie lankosi neteisėtai. Už parduotą televizorių E. atlygio negavo. Parduodant iš (duomenys neskelbtini) buto paimtą televizorių M. A. dalyvavo, bet į lombardą nėjo. Pinigų jam nedavė, o kažką jam nupirko (5 t. 19-21).

Apklausta teisme kaltinamoji E. K. nurodė, kad pažįsta visus kaltinamuosius. 2020 m. rugpjūčio 29 d. jau buvo įsidarbinusi UAB „X“ priklausančiame lombarde ir dirbo pirmą savaitę. Neatsimena, ar į lombardą, kuriame ji dirbo, televizorių atnešė M. A., K. Ž. ir R. N., ar kažkurio iš jų nebuvo. Atneštą televizorių įvertino bendrovės savininkas A. B., kurį ji pakvietė. A. B. nurodymu ji užpildė reikiamus dokumentus ir kažkam iš televizorių atnešusių vaikinų išmokėjo pinigus. Neatsimena, ką vaikinai pasakojo, iš kur tas televizorius.

2020 m. rugsėjo 10 d. apklausta įtariamąja E. K. nurodė, kad pažįsta K. Ž., R. N. bei M. A.. P., kuri yra R. N. panelė, pažįsta iš matymo. Šalia (duomenys neskelbtini) esančiame lombarde ji dirba nuo rugpjūčio mėnesio pradžios. Lombardo savininkas nurodė, kad privaloma paklausti, ar priduodamas į lombardą daiktas yra įgytas ne nusikalstamu būdu. Apie tai, kad daiktas neįgytas nusikalstamu būdu, surašoma pirkimo pardavimo sutartyje, kurioje apie tai pažymima. Apie tai, kad įsidarbino lombarde, aukščiau minėti asmenys galėjo sužinoti iš bendrų draugų. R. N. į jos lombardą buvo atvežęs parduoti televizorių. Kartu su juo buvo K. Ž.. Jie paaiškino, kad televizorius iš R. N. namų. Televizoriaus modelio nepamena. Dokumentus supildė, kaip reikalauja jos darbo taisyklės (t.3 b.l. 183-187).

2020 m. rugsėjo 21 d. apklausta įtariamąja E. K. parodė, kad pasilieka prie parodymų, kuriuos davė 2020 m. rugsėjo 10 d. apklausos metu. Papildomai gali paaiškinti, kad jos telefone užfiksuotas vaizdo įrašas penktadienį, iš 2020 m. rugpjūčio 28 d. į 2020 m. rugpjūčio 29 d. naktį, buvo filmuotas bute, (duomenys neskelbtini), galimai (duomenys neskelbtini). Vėlai vakare, galimai apie 23.00-24.00 val. kartu su D. J. bei jos nepilnamete sese N. J., nuvažiavo taksi pas vaikinus į butą. Žinojo, kad bute bus R. N., K. Ž. ir M. A.. Kam tas butas priklausė, ji nežino. Jiems visiems būnant šiame bute, vaikinai minėjo, kad butas priklauso kažkam iš jų draugų, išvykusių į užsienį. Bute tiesiog leido laiką, gėrė. Pirma iš buto išėjo D.. Galimai apie 24.00 val., o gal net vėliau. Ji kartu su N. iš buto išėjo apie 3.00 val. Dar būnant bute, „K.“ (K. Ž.) jos paklausė, kiek galėtų gauti už televizorių, esantį bute. Būtent jos paklausė, nes žinojo, kad dirba lombarde. Tada naktį ji susisiekė su kolega, kuris dirba lombarde kaip ir ji. Jo vardas T.. Paklausė jo, kiek galėtų kainuoti televizorius, bei nusiuntė jam televizoriaus fotonuotrauką per „Messenger“ programėlę. T. pasakė, kad už televizorių lombarde duotų 150 eurų. Pati televizoriaus pavadinimo nepamena. Ji klausė K., kaip taip jis ruošiasi išvežti televizorių iš svetimo buto. K. jai atsakė, kad tas draugas, kuriam priklauso butas, apie tai žino, nes jam tas televizorius nereikalingas. Dieną, 2020 m. rugpjūčio 29 d. ryte, jai dirbant lombarde, atvažiavo K. su R. ir atvežė tą televizorių, kuris buvo bute. Ji suprato, kad televizorius iš to buto, nes jį buvo mačiusi bei jį įjungus į elektros tinklą jo korpusas švietė. Vaikinams už televizorių sumokėjo 150 eurų. Užpildė visus reikiamus dokumentus, regis R. vardu. Kiek pamena, nuo buto raktus turėjo K.. Daugiau apie buto savininką jie nieko nekalbėjo. Anksčiau su vaikinais tame bute nebuvo ir negirdėjo, kad jie ten būtų buvę (3 t. b.l. 188-191).

Apklaustas teisme nukentėjusysis L. K. paaiškino, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini) priklauso jo buvusiai žmonai. Šiuo butu realiai disponuoja jo sūnus J. K., kuris šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Sūnus buvo patalpinęs skelbimą dėl šio buto nuomos ir jo paprašė pasirūpinti klientais. Mėnesį prieš vagystę šį butą jis buvo išnuomojęs R. N., kuris buvo su mergaite. Bute jie pragyveno gal tris dienas ir pilnai neatsiskaitę už nuomą išėjo. Jis sutvarkė butą ir toliau jį nuomojo. Buto raktai būdavo paliekami kodinėje dėžutėje. Po kažkurio laiko dėžutė pradėjo „strigti“. Rugpjūčio mėnesį buvo laukiami nuomininkai, todėl jis nuvažiavo pažiūrėti, ar viskas gerai. Įėjęs į butą suprato, kad ten lankėsi žmonės. Buvo paliktas baisus jovalas. Dingo televizorius. Apie įsibrovimą jis pranešė policijai. Dėl pagrobto televizoriaus jam padaryta 380 eurų turtinė žala. Televizorius negrąžintas. Prašė patenkinti jo civilinį ieškinį. Asmenys, pagrobę televizorių, į butą galėjo patekti pasigamintu raktu arba jį paėmė iš kodu užrakintos dėžutės, kuri jam kėlė įtarimą, nes buvo sugadinta arba jėga atidaryta. Dėžutės kodą jis keisdavo. Po buto nuomos R. N., jis buvo pakeitęs dėžutės kodą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju L. K. nurodė, kad jo buvusi žmona D. K. po jų skyrybų įsigijo trijų kambarių butą, (duomenys neskelbtini). Šiuo butu ji leido naudotis ir disponuoti jų sūnui J. K., kuris šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Sūnus minėtą butą nuo 2020 m. sausio nuomoja trumpalaikei nuomai. Už vieną parą nuomos mokestis yra 50 eurų. Jis pats šio buto nuoma neužsiima, tik padeda sūnui sutvarkyti butą po nuomininkų ir prižiūri bute tvarką. Butas suremontuotas, su baldais. Jo sūnus J. K. gegužės mėnesį nupirko televizorių „Philips“, kurio vertė yra 315 eurų, kuris buvo pakabintas nuomojamame bute. Prieš tai jis klaidingai nurodė televizoriaus pavadinimą. Sūnus turi televizoriaus pirkimo dokumentus. 2020 m. rugpjūčio 27 d. apie 16:00 val. jis atvyko į minėtą butą, kad jį sutvarkytų. Viskas buvo vietoje. 2020 m. rugpjūčio 31 d. apie 14:15 val., jis vėl atvyko sutvarkyti buto. Buto raktai yra trys. Vienas raktas visuomet paliekamas prie buto durų įrengtoje dėžutėje. Įvedus kodą ir ją atsidarius galima išsiimti raktą. Kitą raktą turi (duomenys neskelbtini) esantis sūnus, o trečias buto raktas yra pas jo buvusią žmoną D. K.. Atvykęs į butą ir priėjęs prie durų, pamatė, jog dėžutėje, kurioje reikia suvesti kodą, yra suvestas 4 skaičių kodas „(duomenys neskelbtini)“ . Pažymi, kad durų kodas nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. dėžutės buvo nustatytas „(duomenys neskelbtini)“. Išeidamas 2020 m. rugpjūčio 27 d. iš buto prisimena, jog užrakinęs buto duris ir įdėjęs raktą į dėžutę jos kodo negalėjo užsukti „(duomenys neskelbtini)“. Įtaria, jog žmonės apvogę butą, galėjo suvesti dėžutės kodą ir išsiėmę raktą įeiti į vidų. Išsiėmęs raktą ir užėjęs į butą pamatė, jog bute akivaizdžiai kažkas buvo. Kambariuose palikta netvarka. Lovose sujaukta patalynė, pagrindiniame svetainės kambaryje ant stalo buvo nešvarių indų su maisto likučiais, tuščias alkoholinio gėrimo butelis, nuorūkos. Virtuvės patalpa netvarkinga. Virtuvėje pilna šiukšlių dėžė, mėtėsi maisto likučiai. Pamatė, jog svetainės kambaryje ant sienos nebėra televizoriaus „Philips“, dingęs vienas dūmų detektorius. Pažymi, kad tik dabar pastebėjo, kad dingo detektorius. 2020 m. rugpjūčio 27 d., kai buvo atėjęs sutvarkyti ir patikrinti butą, televizorius buvo svetainėje pakabintas ant sienos. 2020 m. rugpjūčio 31 d., kai atėjo sutvarkyti butą televizoriaus nebebuvo. Todėl vagystė turėjo būti įvykdyta laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nuo 16:30 val. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. 14:15 val. 2020 m. liepos 30 d. butą dviem paroms buvo išnuomojęs R. N., kuris sakė, jog bute nori būti su mergina. Vaikinas jam padavė 70 eurų ir savo asmens dokumentą. R. buvo su mergina. R. N. jis parodė dėžutės kodą, paaiškino, kaip veikia sistema, kad išsiimti raktą. Po dviejų parų R. N. paprašė pratęsti buto nuomą iki 2020 m. rugpjūčio 3 d.. Pinigus - 40 eurų už buto nuomą vaikinas pervedė per Perlo terminalą. 2020 m. rugpjūčio 3 d. ryte R. N. paprašė pratęsti buto nuomą dar dviem paroms. Vaikinas už keturias dienas su juo buvo atsiskaitęs ir prižadėjo 2020 m. rugpjūčio 4 d. ryte sumokėti už likusias dvi paras, tačiau pinigų nesumokėjo. 2020 m. rugpjūčio 3 d. vakare apie 22:30 val. jam paskambino kaimynė ir pranešė, jog sūnaus nuomojamame bute girdisi didelis triukšmas. Jis parašė R. N. žinutę, jog kaimynai skundžiasi dėl triukšmo. Netrukus kaimynė vėl paskambino ir pasakė, jog triukšmas nesibaigia. Tada jis pasakė, kad gali kviesti policijos pareigūnus. Kad kaimynai kviečia policiją, žinute jis informavo R. N.. Po valandos R. N. jam atsakė sim žinute, kad yra mieste. 2020 m. rugpjūčio 4 d. ryte nesulaukęs iš R. N. pinigų už dvi nuomos paras, atvyko į minėtą butą. Atvykus į butą raktas buvo įdėtas į dėžutę. Užėjęs į butą pamatė netvarką. Ant stalo maisto likučius, tuščius alkoholinių gėrimų butelius, sujauktą patalynę. Tačiau iš buto niekas nedingo. Sutvarkęs butą R. N. jis nebeieškojo ir pakeitė raktų dėžutės kodą (t.2 b.l. 166-168). Apklaustas papildomai liudytojas L. K. parodė, kad dėl dingusio dūmų detektoriaus pretenzijų niekam nereiškia. Jis tiksliai nežino, kada ir kokiomis aplinkybėmis jis dingo iš nuomojamo buto. Iš buto pagrobtas televizorius priklauso jo sūnui J. K.. Kadangi sūnus gyvena užsienyje, šiuo metu neplanuoja parvažiuoti, jis turi sūnaus įgaliojimą atstovauti jį ikiteisminiame tyrime bei teisme pareikšti civilinį ieškinį. Pagrobto televizoriaus vertė 380 eurų su PVM, tai šiai sumai jis ir reiškia civilinį ieškinį dėl turtinės žalos padarymo (2 t. 171, 184,185,190-191).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. K. parodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso jai. Šį butą žodinio susitarimo būdu ji perleido naudotis sūnui J. K.. Apie vagystę iš buto jai pranešė sūnus. Iš buto pavogtas televizorius priklauso sūnui. Jai asmeniškai žala nepadaryta ir niekam pretenzijų neturi. Apie tai, kaip buvo padaryta vagystė, nežino ir nieko paaiškinti negali. Sūnus šiuo metu gyvena užsienyje (duomenys neskelbtini). Artimiausiu metu į Lietuvą atvykti neplanuoja (2 t. b.l.197-200).

Apklausta teisme liudytoja D. J. nurodė, kad pažįsta visus kaltinamuosius. 2020 metų rugpjūčio mėnesį su jais buvo (duomenys neskelbtini) mikrorajone, (duomenys neskelbtini) esančiame bute. Kadangi praėjo daug laiko, prašė pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu D. J. parodė, kad 2020 m. vasarą, galimai rugpjūčio mėnesį, tikslios datos neatsimena, ji susipyko su R. N.. Ji žinojo, kad R. išsinuomojęs butą (duomenys neskelbtini) g., kur su draugais leidžia laiką. Kartu su juo bute buvo P., kurios pavardės nežino, M. A. ir K. Ž.. Su E. K. joms pavyko surasti skelbimą, pagal kurį R. N. išsinuomojo šį butą. Jai kilo noras atkeršyti R. N.. Paskambinusi internetiniame skelbime nurodytu adresu buto savininkui prisistatė kaip buto kaimynė. Pasakė, kad jo bute triukšmas, kad ji kvies policiją. Šeimininkas pažadėjo išsiaiškinti ir paprašyti pritildyti muziką. Po kurio laiko ji vėl paskambino ir pasakė, kad triukšmas netyla, nors nežinojo, ar taip yra, nes prie to buto nebuvo. Buto šeimininkas pasakė, kad gali kviesti policiją. Praėjus kuriam laikui, galimai rugpjūčio 28-29 dienomis kartu su sese N., E. K., R. N., K. Ž. ir M. A. leido laiką netoli (duomenys neskelbtini) prospekto prie garažų. Visi vartojo alkoholį. Negėrė tik jos sesė N.. Vaikinai pradėjo pasakoti apie butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurį ne kartą nuomojosi, kad buto raktas saugomas kažkokiame seife prie durų. Reikia surinkti kodą ir gali pasiimti raktą. Jie sakė, kad buto savininkas ne (duomenys neskelbtini) ir tame bute jie ne kartą buvo be nuomos. Gyrėsi, kad laikas nuo laiko jie „pasitikrina“ ar tame bute nieko nėra ir ten laidžia laiką be nuomos. Galimai apie 21.00 val., R. pasiūlė važiuoti į tą butą. Ji, jos sesė ir E. nenorėjo tenai važiuoti. Bet vaikinai jas įkalbėjo. Pakeliui E. kažkur nupirko degtinės, nes parduotuvėse jau nepardavinėjo, nusipirko maisto. Kai nuėjo prie buto, arba R., arba K. surinko kodą ir iš seifuko išėmė buto raktą, kuriuo atrakino duris. Apie 24.00 val. ji norėjo važiuoti į namus, tačiau E. įkalbinėjo pasilikti. Tada ji išprovokavo konfliktą su R. ir pirma išėjo iš buto. Kiti dar pasiliko bute. Pamena, kad dar jai esant bute, R. N. kalbėjo, kad bute esantį televizorių atneš E. į lombardą parduoti. Dar R. klausė, kiek jis kainuotų. E. regis kažkam siuntė to televizoriaus nuotraukas. Galimai siuntė T., su kuriuo ji dirba lombarde, arba lombardo savininkui A.. Apie tai, ar ji sužinojo, kiek lombarde gautų už televizorių, nežino. Visi bute girdėjo pokalbį dėl televizoriaus pardavimo. Ryte jos sesė pasakė, kad jai išėjus E. K. dar pasiliko bute su vaikinais. Po kurio laiko, galimai po darbo dienos, kai susitiko su E., ši papasakojo, kad iš buto išėjo ryte, kartu su visais trimis vaikinais ir nešė televizorių, nes jis buvo didelis. Ar E. iš karto ėjo į darbą kartu su vaikinais, ar dar buvo užsukusi į namus, ji nežino. Iš E. pasakojimo žino, kad ryte lombarde iš vaikinų priėmė tą televizorių (t.2 b.l. 49-53).

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme M. A. kaltės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nepripažino. Nurodė, kad pirma iš buto išėjo D. J.. Po jos iš buto išėjo ir jis. Tuo metu R. N., K. Ž., E. K., N. J. pasiliko bute. Apie televizoriaus vagystę sužinojo, kai brolis jam pasakė, kad jo ieško buto savininkas ir jį kaltina televizoriaus vagyste. Tokius M. A. parodymus patvirtino kaltinamasis R. N. bei liudytoja N. J., kuri nurodė, kad iš buto pirmas išėjo M. A.. Kaltinamasis K. Ž. tegalėjo nurodyti, kad jam sugalvojus pagrobti televizorių M. A. girtas miegojo. Tačiau jis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad į lombardą televizorių nešė trise. Jis, R. N. ir M. A., kuris į lombardo patalpas nėjo. Gautais pinigais su M. A. nesidalino. E. K. nepatvirtino tokių K. Ž. parodymų. Pagal dokumentus televizorių į lombardą įkeitė R. N.. Kad pinigai -150 eurų buvo sumokėti R. N., patvirtina byloje esanti 2020 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo pardavimo sutartis Nr. 1.828. Liudytoja D. J. tyrimo metu nurodė, kad susitikusi su E. K., ši pasakojo, kad iš buto ji išėjo ryte kartu su trimis vaikinais. Jie nešėsi televizorių, nes jis buvo didelis ir sunkus. Esant tokiems prieštaringiems kaltinamųjų ir liudytojų parodymais, atsižvelgus, kad jų dauguma nepatvirtina kaltinamojo M. A. dalyvavimo pagrobiant iš buto televizorių, teismas M. A. išteisina. Pagal teismų praktiką tada, kai nagrinėjant bylą teisme nustatoma, kad nusikalstama veika, apie kurią buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstamą, nebuvo padaryta arba padaryta veika neatitinka baudžiamojo įstatymo numatytos nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties, priimamas išteisinamasis nuosprendis remiantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, t. y. nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-455/2014, 2K-289-693/2017).

Kaltinamųjų R. N. ir K. Ž. prisipažinimas, kad jie dviese iš buto pagrobė televizorių, bei tolimesni jų veiksmai, šio televizoriaus gabenimas į lombardą ir pardavimas patvirtina, kad minėti kaltinamieji įvykdė BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Nukentėjusiojo J. K. civilinis ieškinys dėl 380 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai ir ši suma solidariai priteistina iš kaltinamųjų R. N. ir K. Ž.. Nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą patvirtina jo pateikti rašytiniai įrodymai. Kaltinamieji sutiko su jiems teikiamu civiliniu ieškiniu ir jo neginčijo.

2020 m. rugpjūčio 29 d. didelės vertės O. M. turto ir Ž. J. priklausančio turto pagrobimas

Pagarsinus teisme kaltinamąjį aktą kaltinamasis M. A. pareiškė, kad kaltę jis pripažįsta, tačiau duoti parodymus atsisako. Bylos nagrinėjimo eigoje jo pozicija pasikeitė ir jis sutiko duoti parodymus. 2022 m. gegužės 18 d. posėdyje M. A. nurodė, kad kaltę jis pripažįsta. (duomenys neskelbtini)esančiame bute buvo jis, K. Ž., R. N. ir P. Z.. Šiame bute jie vartojo alkoholinius gėrimus ir iš buto išvežė paveikslus, kuriuos pardavė lombarde. Pirmą paveikslų partiją į lombardą nuvežė jis su R. N.. Antrą kartą vežant į lombardą paveikslus ir televizorių kartu su jais važiavo ir K. Ž.. P. Z. apie vagiamus paveikslus ir televizorių nieko nežinojo ir nematė, kaip jie važiavo į lombardą. Tuo metu ji miegojo. Lombarde paveikslus įvertino A. B.. E. K. buvo lombarde, tačiau ji nieko nedarė, tiesiog sėdėjo. Pinigus išmokėjo A. B.. Kas paėmė pinigus, neatsimena. Pinigus išleido alkoholiui. Kam iš jų kilo sumanymas pagrobti paveikslus ir juos nuvežti į tą lombardą, kur dirbo E. K., jis nežino. Tuo metu buvo girtas ir neatsimena, ar kažkas iš jų skambino E. K. ir klausė, ar ji priims paveikslus. Bute paveikslai buvo pakabinti ant sienos. Jų apibūdinti negali ir, jo nuomone, jų buvo apie 15. Vežant paveikslus jis galėjo nuo jų pašalinti lipdukus su kainomis, tačiau tiksliai to pasakyti negali. Neatsimena, kaip bute K. Ž. padavė patalynės komplektus P. Z.. Pripažįsta civilinį ieškinį dėl pagrobto ir realizuoto televizoriaus, o ieškinį dėl pagrobtų ir realizuotų paveikslų prašė atmesti.

2020 m. rugsėjo 2 d. apklaustas įtariamuoju M. A. kaltės nepripažino. Nurodė, kad pažįsta R. N., K. Ž., D. J.. P. Z. nepažįsta. Gerai neatsimena, bet galimai įtarime nurodytu laiku kartu su K. Ž. ir R. N. nuėjo į išnuomotą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tikslaus adreso nepamena. Bute jie buvo trise. Kiek pamena, su jais merginų nebuvo. Jis jau buvo išgėręs, nes prieš tai gėrė namuose. Būdami bute gėrė. Bute buvo daug įvairių spalvotų paveikslų. Ant paveikslų buvo priklijuoti lapukai su jų kainomis eurais. Bute buvo apie penkiolika paveikslų. Pamena, kad bute buvo televizorius, kurį visi žiūrėjo. Jis galimai išgėrė šešias skardines alaus ir užmigo. Jis atsikėlė pirmas. K. Ž. ir R. N. dar miegojo. Atsikėlęs pastebėjo, kad nėra paveikslų ir televizoriaus. Atsikėlę K. Ž. ir R. N. taip pat nežinojo, kur televizorius ir paveikslai. Jis labai mažai ką pamena. Gydytoja jam išrašė vaistų atminčiai gerinti. Vaistų pavadinimo nepamena. Jau apie du mėnesius vaistų negeria, nes pasibaigė, o jiems įsigyti reikia recepto. Paveikslų iš buto jis nevogė ir nepamena, kad juos vogtų K. Ž. su R. N. (t.3 b.l. 141-142). 2020 m. gruodžio 12 d. apklaustas papildomai įtariamuoju M. A. pareiškė, kad dėl paveikslų vagystės duoti naujus parodymus atsisako, nes jau yra juos davęs ir papildomai nieko paaiškinti negali ir nenori (3 t. b.l. 148-151).

Apklaustas teisme kaltinamasis R. N. paaiškino, kad butą, adresu (duomenys neskelbtini) išsinuomojo K. Ž. ir pasikvietė juos pagerti. Jis ten nuvažiavo su P. Z. ir M. A.. Bute du kambariai. Nuvykus jie prisigėrė ir nuėjo miegoti. Viename kambaryje miegojo jis su P. Z., o kitame M. A. ir K. Ž.. Nepavykus užmigti jis pažadino K. Ž. su M. A. ir vėl pradėjo gerti. Tuo metu P. Z. miegojo kitame kambaryje. Begeriant jie pamatė ant sienos kabojusių paveikslų kainas ir nusprendė juos pavogti. Nusikabino 3 ar 4 paveikslus, išsikvietė taksi ir juos nuvežė į lombardą. Į lombardą važiavo su M. A.. Gal tada iš buto išsivežė ir televizorių, bet tiksliai pasakyti negali, nes nepamena. Lombarde A. B. įvertino atsivežtus paveikslus. Jiems sumokėjo mažiau, nei kaina, kuri buvo nurodyta ant paveikslų. Iš viso už paveikslus gavo 100 eurų. A. B. buvo neįdomu, iš kur pas juos tie paveikslai. A. B. nurodymu E. K. išrašė reikalingus dokumentus. Su gautais pinigais sugrįžo į butą ir toliau gėrė. Ryte jis, K. Ž. ir M. A. iš buto paėmė dar 5 paveikslus ir taksi automobiliu nuvežė į tą patį lombardą pas A. B.. Už paveikslus jiems sumokėjo po 50 eurų. Iš viso gavo 350 eurų. Tuo metu P. Z. girta miegojo. Sugrįžę pažadino P. Z. ir nusprendė iš buto išsiskirstyti. K. Ž. jai padavė maišelį, kuriame buvo jo rūbai ir iš buto paimta patalynė. Tą maišelį P. Z. parsivežė į savo namus ir jis buvo surastas atliekant kratą. Prisipažįsta, kad jis dalyvavo iš buto pagrobiant televizorių, valdymo pultus ir paveikslus, tačiau jų buvo mažiau, nei nurodyta kaltinime. Jie išsinešė 9 paveikslus: pirmą dieną 4 paveikslus, o antrą 5. Kas paveiksluose buvo pavaizduota, negali pasakyti. Prisimena tik vieną, kuriame buvo gaidys. Ant šio paveikslo buvo kaina 70 eurų, o lombarde jam sumokėjo 10 eurų. Iš buto patalynės jis neėmė. Kaip ji atsirado maišelyje, kurį K. Ž. perdavė P. Z., pasakyti negali. Su jam pateiktu civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, nes jo nuomone, paveikslų kainos yra labai padidintos.

2020 m. rugsėjo 2 d. apklaustas įtariamuoju R. N. savo kaltę pripažino iš dalies. Jis parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 29 d., šeštadienį jam paskambino pažįstamas K. Ž. bei pasikvietė į (duomenys neskelbtini) išsinuomotą butą, adresu (duomenys neskelbtini). Į tą butą jis atvažiavo apie 15.00 val.. Atvyko neblaivus, nes jau buvo išgėręs apie pusę litro degtinės. Atvykęs prie namo susitiko su M. A.. Iš pradžių dviese nuėjo į parduotuvę, kur nusipirko picų, butelį degtinės. Tada nuėjo į butą, kuriame rado K. Ž.. Bute daugiau nieko nebuvo. Bute gėrė ir miegojo. Jokių merginų bute nebuvo. Begeriant atkreipė dėmesį, kad bute daug paveikslų. Tada kilo mintis juos priduoti į lombardą ir gauti pinigų. Kas pirmas apie tai pradėjo kalbėti, nepamena. Nusprendė paveikslus parduoti (duomenys neskelbtini) esančiame lombarde, kur dirba jų bendra pažįstama E. K.. Jei gerai atsimena, sekmadienio ryte jis paskambino E. ir pasakė, kad atveš paveikslus. E. neklausė, iš kur tie paveikslai, bet jis nesakė. Išsikvietė taksi ir su M. A. į „taksi“ automobilį sunešė paveikslus. Kokius tiksliai paveikslus paėmė, nepamena. Juos ėmė iš galinio kambario koridoriaus gale. Paveikslus nuvežė į lombardą, kur dirbo E., ir pridavė savo vardu, nes turėjo dokumentą. Kiek pamena, tada gavo 200 eurų. Su pinigais sugrįžo į tą patį butą, kur buvo likęs K. Ž., ir toliau visi gėrė. Kitos dienos ryte, kai jau reikėjo išeiti iš buto, visi trys sutarė, kad reikia paimti daugiau paveikslų ir juos parduoti. E. jau neskambino. Su paveikslais važiavo jis, K. Ž. ir M. A.. Kiek pamena, į lombardą ėjo visi trys, bet paveikslus pardavė jo vardu. Kartu su paveikslais pridavė ir televizorių, kurį paėmė iš to paties buto. Gavo 150 eurų. Tuos pinigus vėl visi trys pragėrė. Išėję iš to buto, raktus paliko pašto dėžutėje, nes taip buvo liepęs savininkas. Iš buto patalynės ir rankšluosčių jis neėmė, bet už kitus garantuoti negali. Tame bute jis lankėsi pirmą kartą. Kiek laiko K. Ž. buvo išsinuomojęs tą butą, nežino. Kartu su jais merginų nebuvo. Pavogti paveikslai buvo spalvingi, bet kas juose pavaizduota, neatsimena. Paveikslų buvo ne mažiau kaip dešimt, bet tikslaus skaičiaus nepamena. Jis pažįsta D. J. ir P.. Kai vogė paveikslus ir televizorių, jų bute nebuvo (t.4 b.l. 46-49).

2020 m. spalio 15 d. apklaustas įtariamuoju R. N. nurodė, kad dėl vagystės iš nuomojamo buto, kur pavogtas televizorius, patalynė, rankšluosčiai ir paveikslai, kaltu prisipažįsta visiškai. Kai paėmė iš buto patalynę ir rankšluosčius, K. Ž. juos padavė P. Z., kad ši juos pasaugotų, nes ji tuo metu važiavo į namus. K. Ž. žadėjo juos iš jos pasiimti. Pas E. K. į lombardą parduoti daiktus vyko du kartus. Kai pardavė paveikslus, nesakė E., kad paveikslus ir televizorių pavogė. Ar ji klausė, neatsimena. Kai pavogė paveikslus, P. Z. tuo metu miegojo tame bute. Ji nežinojo apie pavogtus paveikslus. Jis nežino, ar P. Z. tiksliai žinojo, kad rankšluosčiai ir patalynė yra vogti iš to buto, nes K. Ž. viską sudėjo į maišą kartu su savo megztuku. K. pasakė, kad tai jo daiktai, kad jis vėliau atvažiuos jų pasiimti (t. 4 b.l. 58-60).

2020 m. gruodžio 10 d. apklaustas įtariamuoju R. N. parodė, kad vagystę iš buto (duomenys neskelbtini)sugalvojo padaryti jis, M. A. ir K. Ž.. Visi trys bendraudami su E. K. internetu teiravosi dėl daiktų vertės. Tuo metu P. Z. bute nebuvo. Galimai ji buvo išėjusi į parduotuvę. Šiuo metu negali jau pasakyti, ar E. K. tikrai žinojo, kad paveikslai vogti. Neatsimena, ar jai paskambinę apie tai pasakė. Ir kai vakare vežė paveikslus į lombardą, P. Z. dar nebuvo sugrįžusi. Paveikslus išvežė jis ir K. Ž., o M. A. liko bute laukti P. Z.. Jie buvo nutarę paimti ne visus paveikslus, kad P. nepastebėtų jų dingimo. Kai nuvyko į lombardą, ten buvo E. K. ir lombardo šeimininkas. Jie apžiūrėjo paveikslus ir juos supirko. Juos pardavė pagal savo dokumentus. Sugrįžę į butą toliau gėrė, o ryte kartu su K. Ž. nuvežė iki lombardo likusius paveikslus. P. Z. tada bute miegojo. Paveikslus vėl pardavė E. ir jos šeimininkui. Jie neklausinėjo, kur gavo tuos paveikslus, bet mano, kad E. suprato, kad juos pavogė. Pardavę paveikslus sugrįžo į butą, pažadino P. Z. ir visi išėjo. Jiems išėjus P. Z. pastebėjo, kad jie turi pinigų ir pasiklausė, iš kur jie. Tada jai pasakė, kad pavogė paveikslus. M. A. žinojo apie vagiamus paveikslus ir juos pridengė prieš P., kad ji nekeltų skandalo. Labai gailisi dėl padarytų nusikaltimų (t.4 b.l.66-69).

Apklaustas teisme kaltinamasis K. Ž. nurodė, kad jiems būnant išnuomotame bute P. Z. anksti nėjo miegoti. Pamačius ant sienų esančių paveikslų kainas jam kilo mintis juos pagrobti. Paveikslų pavadinimų neprisimena ir nesutinka su jų įvertinimo kainomis. Televizorių iš buto, atrodo, paėmė antrą kartą vykdami su paveikslais į lombardą. Bute jis susirinko patalynę, rankšluosčius ir sudėjęs į maišelį padavė P. Z.. Iki šios vagystės girtuokliavo gal dvi savaites. Gėrė kiekvieną dieną iš eilės. Lombarde E. K. gal ir klausė, iš kur televizorius ir paveikslai pas juos atsirado. Tada jis girtas kažką primelavo ir E. patikėjo.

2020 m. rugsėjo 2 d. apklaustas įtariamuoju K. Ž. savo kaltę pripažino iš dalies. Jis parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 29 d. kartu su draugais nutarė išsinuomoti butą, kur galėtų praleisti laiką. Su juo buvo D. J., M. A., R. N. ir R. draugė P., kurios pavardės nepamena. Nuomojamo buto skelbimą susirado internete. Galimai iš savo telefono paskambino ir susitarė dėl buto nuomos. Dėl nuomojamo buto telefonu kalbėjo su vyriškiu ir sutarė susitikti prie buto, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 16.30 val. kartu su P. nuėjo nurodytu adresu. Su nuomotoju susitiko bute. Apžiūrėjęs butą jis pateikė savo dokumentą ir butą nuomojęs vyriškis jį nusifotografavo. Jis sumokėjo 40 ar 50 eurų. Buto nuomos sutarties nepasirašė. Tik tas vyras davė buto raktus bei pasakė, kad iš buto turi išeiti iki 12.00 val. kitos dienos, o buto raktus palikti pašto dėžutėje. Išsinuomoję butą su P. nuėjo prie „Iki“ parduotuvės, kur jų laukė D. J.. M. A. ir R. N.. Visi apsipirko parduotuvėje ir nuėjo į išnuomotą butą. Ten gėrė, valgė. Vėlai vakare, kai buvo gerokai išgėręs, jam kilo mintis, kad pavogti bute esančius paveikslus. R. N. ir M. A. jį palaikė ir su tuo sutiko. Kaip į jo pasiūlymą reagavo merginos, neatsimena. Pasiūlė, kad paveikslus bus galima parduoti arčiausiai esančiame lombarde, (duomenys neskelbtini). Išsikvietę taksi iš buto išnešė apie penkiolika paveikslų. Kas juose buvo pavaizduota, neatsimena. Iš buto dar paėmė televizorių. Jį paimti mintis kilo jam. Visus daiktus iš buto išnešė jis, R. N. ir M. A.. Merginos visą laiką buvo bute, bet nieko nenešiojo. Jos neprieštaravo jų sumanymui, bet tiesiog nieko nesakė. Visus paveikslus ir televizorių su taksi automobiliu, nakties metu nuvežė į lombardą. Kiek buvo valandų, neatsimena. Į lombardą ėjo M. A. ir R. N.. Kodėl jis nėjo, nepamena. Daiktus jie pridavė R. N. vardu, nes M. A. neturėjo dokumentų. Tuo metu lombarde dirbo jų pažįstama E., jos pavardės nepamena. R. pasakė, kad už viską gavo du šimtus eurų, iš kurių jam jis atidavė 100 eurų. Kitas 100 eurų liko R.. Kitiems niekam pinigų nedavė. Po pardavimo parvažiavo atgal į išnuomotą butą ir toliau gėrė. Su merginom nesikalbėjo apie tai, kur viską pardavė ir kiek gavo pinigų, jos nieko nežinojo. Aplamai apie tai daugiau nekalbėjo. Įtarime nurodytos patalynės ir rankšluosčių jis neėmė ir nematė, kad ją imtų kiti. Kitą dieną ryte išvažiavo iš to buto, raktą paliko pašto dėžutėje. Kitą dieną su M. A., R. N., bei P. Z. toliau gėrė ir pragėrė už paveikslus ir televizorių gautus 100 eurų. Ar buvo iš anksto tartasi su E. iš lombardo, kad atveš paveikslus, neatsimena (t. 5 t. b.l. 12-13).

2020 m. spalio 15 d. apklaustas įtariamuoju K. Ž. savo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad patalynės ir rankšluosčių iš buto jis neėmė, o dėl paveikslų vagystės prisipažįsta. Pilnai patvirtina savo parodymus kuriuos davė 2020 m. rugsėjo 2 d. apklausoje (t.5 b.l. 19-21, 42-43).

Apklausta teisme kaltinamoji P. Z. nurodė, kad šiuo metu gyvena kartu su R. N.. Dėl jai pateikto kaltinimo, susijusio su paveikslų, patalynės, rankšluosčių ir televizoriaus vagyste iš (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio buto kaltės nepripažįsta. Ji susitiko su K. Ž., nuvažiavo į tą butą, išgėrė ir nuėjo miegoti. Bute du kambariai. Paveikslų nematė. Į juos neatkreipė dėmesio. Ryte atsikėlus ir ruošiantis išeiti iš to buto K. Ž. jai davė maišą, kur buvo jo rūbai. Tą maišą ji parsivežė į namus ir ten jį surado policija. Kaip vogė paveikslus, ji nematė, todėl kaltės nepripažįsta. Ryte prabudusi nepastebėjo, kad nėra paveikslų. Kas buvo jai paduotame K. Ž. maiše, ji nežiūrėjo. Kai į namus atvažiavo policija, tada sužinojo, kad ten patalynė. Ikiteisminio tyrimo metu jos duoti ir teisme pagarsinti parodymai neteisingi.

2020 m. rugsėjo 3 d. apklausta įtariamąja P. Z. savo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 29 d., pamena, kad buvo šeštadienis, kartu su draugu „K.“, jo vardas K., bei pažįstamais M. ir R., kurių pavardžių nežinojo, nutarė išsinuomoti butą ir taip praleisti laiką. Buto nuomai visi ieškojo internete. Dėl buto nuomos iš jos telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambino „K.“. Butas buvo nuomojamas (duomenys neskelbtini). Apie pietus su „K.“ ji nuvyko susitikti su buto šeimininku. Susitikus „K.“ buto šeimininkui sumokėjo 45 eurus. Šeimininkas pasakė, kad iš buto turi išeiti kitą dieną 12.00 val., o raktus palikti pašto dėžutėje. Kiek pabuvę dviese, į butą pasikvietė M. ir R.. Bute jie buvo visą naktį, vartojo alkoholį. Ji gėrė nedaug. Išgėrė dvi ar tris „Radler“ skardines. Vaikinai gėrė degtinę. Apie pirmą valandą nakties visi nuėjo miegoti. Ryte visi atsikėlė ir išvyko. Butą užrakino, o raktą įdėjo į pašto dėžutę. Būdama bute ji nepastebėjo paveikslų ir negali pasakyti, ar jai atėjus į butą jie buvo, o jai išeinant jų nebuvo. Nuomojamame bute buvo du kambariai. Ji miegojo kambaryje, kuris yra nuo įėjimo durų kairėje. Kartu su ja miegojo R.. Televizorius stovėjo kambaryje, kuris yra dešinėje nuo įėjimo durų. M. ir K. miegojo kitame kambaryje, kur buvo televizorius. Pirmi miegoti nuėjo ji su R.. Ar ryte bute buvo televizorius, nepamena. Išeinant iš buto K. padavė didelį „Iki“ maišą ir liepė jį palaikyti. Maišą ji nusivežė į namus. Namuose jį apžiūrėjo. Maiše buvo megztinis, pora naujų rankšluosčių ir patalynės komplektų. Kai mama paklausė, iš kur tie daiktai, ji pamelavo, kad iš „Ikea“. Patalynė ir rankšluosčiai šiuo metu yra namuose. Ar ateinant į išsinuomotą butą kažkas atsinešė tą patalynę, ji nežino, bet maišą matė. Regis, jį atsinešė K.. Bet ar jame jau buvo patalynė ir rankšluosčiai, ji nežino. Ji nematė, kad kas nors iš buto imtų televizorių ir paveikslus. Iš buto niekas naktį nebuvo išėjęs ar išvažiavęs, taksi automobilio niekas nekvietė (4 t. b.l. 160-163).

2020 m. gruodžio 10 d. apklausta įtariamąja P. Z. parodė, kad dėl pareikšto įtarimo kaltę prisipažįsta iš dalies. Paveikslų jį nevogė ir nematė kada, kaip ir kas juos pavogė. Tuo metu ji miegojo. Būdama bute matė tuos paveikslus. Jų buvo visame bute ir daug. Kai iš buto išeidinėjo, pastebėjo, kad paveikslų nėra. Išeidama iš buto koridoriuje pamatė maišelį, jame buvo sudėti rankšluosčiai ir patalynė bei „K.“ megztukas. Ji tą maišelį pasiėmė, nes „K.“ prašė palaikyti jį namuose. Apie patalynę ir rankšluosčius jie nesikalbėjo. Ji suprato, kad patalynė iš to buto, kuriame buvo, o „K.“ juos pavogė. Lauke paklausė R., kur dingo iš buto paveikslai ir jis pasakė, kad juos pavogė. Ar jis juos vogė vienas, ar su „K.“ ir M., nežino, nes apie tai nesikalbėjo. Visi kiti parodymai, kuriuos davė pirmos apklausos metu, yra teisingi (t.4, b.l. 168-169).

2020 m. rugpjūčio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra (duomenys neskelbtini) aukštų daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) aukšte esantis dviejų kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini). Buto įėjimo durys yra seifinio tipo, jose yra sumontuota viena spyna, spynos mechanizmas veikia, kokių nors akivaizdžių pažeidimų neaptikta. Įėjus į butą, patenkama į prieškambarį, kuriame dešinėje pusėje yra suoliukas ir veidrodis, kairėje pusėje yra sieninė spinta, o už jos tualeto ir dušo patalpa. Prieškambario gale yra virtuvės kambarys, kuriame yra stalas, virtuvės komplektas, šaldytuvas. Virtuvės kambaryje ant stalo yra trys alaus skardinės „Tradicinis“, puodukas, kuriame yra nuorūkos, ir jos užpiltos vandeniu, ant virtuvinės spintelės yra alaus skardinė „Tradicinis“, šalia peilis, žiebtuvėlis. Virtuvės spintelėje po kriaukle yra tuščios pakuotės nuo picų ir tuščios alaus skardinės. Išėjus iš virtuvės kambario kairėje pusėje yra kambarys Nr. 1, kuriame yra sekcijos komplektas, išskleistas minkštas kampas, ant stalo yra picos likučiai, alaus skardinės, sulčių pakuotė, mineralinio butelis, tuščias degtinės butelis, peilis. Stalo paviršius šlapias, ant stalo stiklo duženos. Kambaryje ant išskleisto minkšto kampo suversta patalynė, ant žemės guli buteliai, stiklinės, puodukai. Kitame kambaryje Nr. 2 yra spintelė, lova, staliukas, ant kurio yra kompiuteris, šalia padėta alaus skardinė. Ant gyvenamojo namo nėra vaizdo stebėjimo kamerų (t.1 b.l. 48-66).

Apklausta teisme liudytoja Ž. J. nurodė, kad paskambinęs klientas pageidavo išsinuomoti butą dviem asmenims. Suderinusi klientų atvykimo laiką, paprašė sūnaus juos priimti. Sūnus su jais susitiko ir perdavė buto raktus. Buvo sutartas laikas, kada klientai turėjo iš buto išvykti. Nuvykusi į butą pamatė didelį „bardaką“. Bute nebuvo televizoriaus, o ant sienų paveikslų. Bute buvo palikta didelė betvarkė. Buvo matyti, kad bute buvo vartojamas alkoholis. Pavogtą televizorių ji įvertina 200 eurų suma. Televizorius negrąžintas. Iš buto pavogti du distanciniai pulteliai. Jie negrąžinti. Iš buto dingo patalynė, kuri buvo laikoma rakinamoje spintelėje. Spintelė buvo išlaužta, o patalynė paimta. Iš buto dar paėmė rankšluosčius. Tyrimo eigoje patalynė buvo surasta. Ji buvo išpakuota ir purvina, bet jai grąžinta. Bute buvę asmenys dar sugadino stalą, kurio viršutinė dalis išsipūtė nuo aplietų skysčių. Dėl stalo sugadinimo jai padaryta 50 eurų turtinė žala. Tyrimo eigoje ji pateikė fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas sugadintas stalo paviršius. Dėl vagystės ir turto sugadinimo jai padaryta 390 eurų turtinė žala. Iš buto pavogti paveikslai priklausė jos draugui O. M.. Bute paveikslai buvo kažkur nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio. Jie kabojo ant sienų visuose kambariuose, virtuvėje ir koridoriuje. Paveikslų buvo gal 15. Jai atėjus į butą nebuvo nei vieno paveikslo. Ant kai kurių paveikslų buvo pažymėta jų kaina. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus liudytoja nurodė, kad jos nuomojamas butas ir jame buvę paveikslai nebuvo apdrausti. Dėl paveikslų demonstravimo jos bute buvo žodinis susitarimas su jų savininku. Butas buvo nuomojamas trumpalaikei nuomai. Į butą atvykdavo užsienio šalių piliečiai, kurie galėjo įsigyti tuos paveikslus. Pavogtus paveikslus įvertino jų autorius, kuris žino jų vertę. Paveikslai taip pat buvo eksponuojami elektroninėje erdvėje, kur buvo nurodyta jų vertė. Jai žinoma, kad raudonos spalvos paveikslai, kuriuose buvo nutapytos rankos, buvo įvertinti po 3500 eurų. Butas buvo nuomojamos per „booking com“ internetinę sistemą. Daugiausia butą nuomodavo užsieniečiai, bet prasidėjus karantinui, butą pradėjo nuomoti ir vietiniams gyventojams, o apie jo nuomą skelbti portaluose „Skelbiu lt“ ir „Aruodas“.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Ž. J. parodė, kad nuo 2017 metų spalio mėnesio nuomoja jai priklausantį 1,5 kambario butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugpjūčio 29 d. apie 14:55 val., jai paskambino asmuo, pasiteiravo, ar butas ateinančią parą bus laisvas. Skambinusiam asmeniui nurodė, jog butas bus laisvas. Jie susitarė, kad asmuo galės atvykti 16:30 val. ir jį priims jos sūnus M. J.. Nuvykus į sutartą vietą sūnų pasitiko vaikinas ir mergina. Kartu su minėtais asmenimis sūnus liftu pakilo iki jai priklausančio buto. Įleido juos į vidų ir viską aprodė. Vaikinas padavė sūnui 35 eurus už buto nuomą ir pasiėmė buto raktus. Butą išnuomojęs asmuo pateikė savo asmens dokumentą. Ant asmens dokumento buvo nurodyti duomenys -K. Ž.. Jai priklausančiame bute ant sienų buvo pakabinti įvairūs dailininko O. M. tapyti paveikslai. Ant kiekvieno iš paveikslų buvo nurodytas pavadinimas ir kaina, už kiek parduodami. Svetainės tipo kambaryje ant komodos stovėjo televizorius „Medion“. 2020 m. rugpjūčio 30 d., apie 13:00 val., ji atėjo patikrinti jai priklausančio buto, ar nuomininkai jau išsikraustė. Priėjusi prie pašto dėžutės, ten rado raktus nuo buto. Kai atsirakino buto duris ir įėjo į butą, pamatė, jog ant sienos nebėra nei vieno paveikslo. Ant komodos nebuvo televizoriaus. Ji paskambino tuo pačiu telefono numeriu, iš kuriuo skambino butą nuomoti norėjęs asmuo. Telefono ragelyje išgirdo merginos balsą. Ji pasakė, jog yra buto, kurį nuomojo, šeimininkė. Mergina padėjo telefoną. Apėjusi butą pamatė, jog buvo pavogtas televizorius „Medion“ su ventiliatoriumi, 100 cm įstrižainės, kurio vertė apie 200 eurų, taip pat buvo pavogtas paveikslas 100x90 cm dydžio, tapytas akrilu, ant drobės, nupieštos dvi merginos, kurio vertė apie 3500 eurų, 2 vnt. paveikslų 100x90 cm dydžio, nupieštos rankos, ant skirtingų dviejų paveikslų, raudoname fone, kurių vertė apie 7000 eurų, paveikslas 50x70 cm dydžio, tapytas ant drobės, nupieštos dvi katės, kurio vertė apie 300 eurų, paveikslas 50x70 cm dydžio, tapytas ant drobės, nupieštos 3 katės, kurio vertė apie 300 eurų, 2 vnt. paveikslų, 50x70 dydžio, ant abiejų nutapyti angelai, vertė 1000 eurų, paveikslas 60x45 cm dydžio, nutapytas katinas su lagaminu, kurio vertė apie 350 eurų, paveikslas 50x70 cm dydžio, nutapytas laivas su žuvimis, kurio vertė apie 200 eurų, paveikslas 60x45 dydžio, nutapytos dvi vištos, kurio vertė apie 200 eurų, paveikslas 30x30 cm dydžio, nutapytas gaidys su višta, vertė apie 50 eurų, patalynės komplektai 3 vnt., kurių vertė apie 45 eurai, 8 vnt. komplektų rankšluosčių, kurių vertė apie 40 eurų. Tyrimo eigoje pateiks dokumentus, patvirtinančius pavogtų daiktų vertę. Apžiūrėdama butą nustatė, kad jame buvo akivaizdžiai girtaujama. Ant kambario stalo stovėjo metalinės skardinės su alumi, virtuvės patalpoje buvo alaus taros skardinių. Buto turtas nedraustas. Dėl vagystės padaryta apie 13.185 eurų turtinė žala (t.1 b.l. 72-73).

Apklausta papildomai liudytoja Ž. J. parodė, kad iš buto buvo pagrobti trys patalynės komplektai, susidedantys iš užvalkalo antklodei ir užvalkalo pagalvei. Vieno komplekto vertė 15 eurų, bendrai 45 eurai. Antklodžių užvalkalų dydis 140x200 cm, pagalvių užvalkalų dydis 50x70 cm. Visi komplektai buvo nauji ir supakuoti. Juos pirko „Ikea“ parduotuvėje. Pavogtieji rankšluosčiai buvo komplektai iš didelio ir mažo rankšluosčio. Vieno komplekto vertė 10 eurų. Iš viso pavogti aštuoni rankšluosčiai, kurių bendra vertė 40 eurų. Didesnių rankšluosčių dydis 100x150 cm, mažesni 50-100 cm. Juos pirko „Ikea“ parduotuvėje. Po kreipimosi į policiją pastebėjo, kad dar dingo dvi paklodės 200X220 cm dydžio, kurių vienos vertė 10 eurų, bendrai 20 eurų. Atkreipė dėmesį kad po įvykio bute sugadintas staliukas. Staliuko viršus buvo sulaistytas skysčiais ir todėl deformavosi, atšoko viršutinė danga. Prie apklausos pateiks staliuko fotonuotrauką. Staliukas naudojimui netinkamas. Jo vertė 50 eurų. Taip pat buvo pagrobti du valdymo pulteliai. Vienas universalus televizoriaus valdymo pultelis, jo vertė 20 eurų. Antras pultelis buvo kabelinės televizijos priedėlio pultelis, kurio vertė 15 eurų. Dar nori pažymėti, jog po kreipimosi į policiją pasigedo dar vieno paveikslo, 70X50 cm dydžio, drobė, akrilas, paauksavimas, kuriame pavaizduota dama su kauke, pavadinimo nepamena. Jo vertę įvertins pats dailininkas. Dar vienas paveikslas, kuris buvo pavogtas, tapytas ne O. M., bet jam priklauso. Paveiksle nupiešti pastatai. Visų paveikslų vertę nurodys pats O. M.. Jis ir pareikš civilinį ieškinį. Jai asmeniškai priklausančio turto pagrobta už 340 eurų bei sugadinta 50 eurų vertės turto. Iš viso jai padaryta žala 390 eurų (t.1 b.l. 72-79). Ikiteisminio tyrimo metu Ž. J. pateikė pagrobtų paveikslų nuotraukas bei elektroniniu paštu atsiuntė sugadinto staliuko nuotraukas (t.1 b.l. 84-100).

Apklaustas teisme liudytojas M. J. paaiškino, kad jo mama Ž. J. paprašė, kad jis susitiktų su butą norėjusiais išsinuomoti asmenimis. Jam atvykus prie namo, šie asmenys jo laukė. Buvo vyras ir moteris. Jie kartu liftu pakilo į (duomenys neskelbtini) aukštą, kur buvo nuomojamas butas. Jam atrodo, kad tai buvo teismo posėdžio salėje esanti kaltinamoji P. Z. ir per Zoom programą, (kompiuterio monitoriuje) teismo posėdyje dalyvaujantis kaltinamasis K. Ž.. Įleidęs šiuos asmenis į butą, aprodė patalpas, kaip įsijungti televizorių ir paėmęs vieno iš jų asmens dokumentą jį nusifotografavo. Už buto nuomą jie sumokėjo, atrodo, 35 eurus. Paėmęs pinigus ir jiems palikęs buto raktus jis išvažiavo. Sekančią dieną kartu su mama atvažiavo tvarkyti buto ir pamatė, kad buto sienos plikos. Visur mėtėsi skardinės, buteliai. Skysčiais užlieti stalo ir grindų laminato paviršiai buvo išsipūtę. Buvo matyti, kad bute buvo linksmybės. Iš buto dingo televizorius, paveikslai. Iškvietė policiją. Iš buto pavogti paveikslai priklausė dailininkui O. M.. Jų atrodo buvo apie 15. Jie bute buvo eksponuojami nuo buto nuomos pradžios. Buto nuoma užsiimdavo mama, bet kai ji negali priimti žmonių, tai važiuodavo jis arba brolis. Jam žinoma, kad iš buto pavogti paveikslai yra nepigūs, bet jų kainos negali pasakyti.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. J. parodė, kad jo mama per „Booking.com“ ir kitus internetinius portalus nuomoja butą adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugpjūčio 29 d. apie 16.04 val., su juo susisiekė motina, kuri pasakė, kad reikia pagalbos priimant klientus ir įleidžiant į nuomojamą butą. Jis sutiko padėti ir apie 16.32 val. su automobiliu nuvyko prie nuomojamo buto. Prie namo laiptinės pamatė merginą. Kartu su ja buvo vaikinas. Aprodžius butą jis paėmė vaikino asmens tapatybės kortelę ir nusifotografavo. Kortelė buvo išduota K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). K. Ž. už buto nuomą jam sumokėjo 35 eurus. Paaiškinęs visą nuomos tvarką, nuomininkus paliko ir išėjo (t.1 b.l. 147-149).

Apklaustas teisme liudytoju nukentėjusysis O. M. parodė, kad Ž. J. yra jo gera draugė. Kai ji įsigijo butą nuomai, jam pasiūlė šiame bute demonstruoti jo paveikslus, nes butą nuomoja užsienio piliečiai ir juos gali nupirkti. Taip buvo nupirktas ne vienas jo darbas. Kiek tiksliai paveikslų pardavė, negali pasakyti. Kai tik ką nors nuperka, Ž. J. nuomojamame bute būna pakabinamas kitas jo paveikslas. Jis baigė (duomenys neskelbtini) mokyklą. Kad įvaldytų piešimą tapė dekoracijas (duomenys neskelbtini) teatre, kėlė savo kvalifikaciją. Vėliau dirbo (duomenys neskelbtini). Tada įstojo ir baigė (duomenys neskelbtini) institutą. Iš viso tapybos mokėsi 10 metų. Jo darbo kryptis buvo akademinė tapyba ir piešimas. Dailininkų sąjungai jis nepriklauso. Prie kiekvieno darbo dirbdavo ne vieną mėnesį. Būdavo, kad pradėtą darbą pabaigdavo tik sekančiais metais. Iš buto pavogti paveikslai, kuriuose nutapytos rankos, buvo inkrustuoti Swarovski kristalais. Tai buvo parodoms skirti darbai ir ne Lietuvos rinkai. Jie nebuvo eksponuojami galerijose, nes galerija ima 100 procentų antkainį. Iš buto pavogti jo paveikslai nebuvo apdrausti. Tyrimo eigoje jam buvo grąžinti trys paveikslai. Internetiniame portale „Tapyba info.lt“ yra talpinami jo darbai ir jų vertė. Prie tų paveikslų, kurie buvo pavogti ir negrąžinti, yra pažymėta, kad jie rezervuoti. Prie nuomojamame bute buvusių ir pavogtų jo paveikslų, jų nugarinėje pusėje buvo jo surašyti sertifikatai, kad paveikslą įsigijęs asmuo galėtų išgabenti per valstybinę sieną. Bute buvo ir pigesnių jo darbų. Svarbiausi buvo trys darbai, kurie buvo labai vertingi. Tai raudonos spalvos paveikslai, kuriuose atvaizduotos rankos ir pirmoji meilė. Juose buvo įdėta daugiausia darbo. Keli bute eksponuojami paveikslai priklausė jam, bet buvo ne jo tapyti. Pavogti paveikslai taip ir neatsirado. Jis pats nustato savo darbų vertę, jų kainą. Paveikslo kaina nustatoma pagal tai, kiek įdėta darbo, kokios medžiagos buvo naudojamos. Tą patį paveikslą gali įvertinti 3000 eurų ir 7000 eurų. Yra skirtingos paveikslų rinkos. Yra Lietuvos rinka ir yra pvz. Norvegijos rinka. Priklauso, iš kokios šalies asmuo atvažiavo ir kiek gali sumokėti. Padarytos žalos dėl pavogtų paveikslų Ž. J. jam neatlygino. Iš buto buvo pavogta 15 paveikslų. O. M. teismui pateikė laikmeną, kurioje užfiksuoti pavogti paveikslai ir jų vertė. Šią laikmeną (USB jungtį) teismas prijungė prie bylos.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas O. M. parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje. (duomenys neskelbtini) metais apsigynė diplominį darbą iš skulptūros. (duomenys neskelbtini) mėn. baigė (duomenys neskelbtini) institutą. Diplome parašyta, kad pripažintas dekoratyvinės dailės dalininku. Nuo tada visi jo darbai ir laisvalaikis yra susiję su menu. Jo tapyti paveikslai buvo eksponuojami pažįstamos Ž. J. bute, adresu (duomenys neskelbtini). Viso buvo pavogta jo tapytų keturiolika paveikslų, o keturioliktas tai draugo dovana. Visi pavogtieji paveikslai buvo tapyti laikotarpiu nuo 2013 iki 2019 metų. Du paveikslai raudonos spalvos fone nutapytos rankos. Paveikslų dydis 100x90 cm., tapyti akrilu, ant drobės. Kai kurios dalys inkrustuotos kristalais, kad pabrėžti paveikslų puošnumą. Visas paveikslų fonas yra padengtas permatomais dažų taškeliais. Vienas paveikslas vadinasi „Ar pagausi“, jame ranka delnu į viršų, o antrasis vadinasi „Ar tu mane myli“, jame pavaizduota ranka, nusvirus delnu žemyn. Vieno paveikslo vertė 3500 eurų, bendrai 7000 eurų. Dar vienas paveikslas, kuriame nupieštos dvi katės, moteris katė letena už sprando laiko savo partnerį, mylimąjį, o jis jai ant kelių padėjęs rankas. Paveikslas vadinasi „Moteriška meilė". Tapytas ant drobės, akrilu, visa paveikslas ant balto fono padengtas baltais taškeliais. Jo dydis apie 50x70 cm. Vertė 300 eurų. Kitas paveikslas 50x70 cm, jame pavaizduoti trys katinai, du katinai kutena trečiąjį. Pavadinimas „Ar tai tave džiugina“. Tapytas akrilu ant drobės, visas paveikslas ant balto fono padengtas baltais taškeliais. Jo vertė 300 eurų. Du paveikslai, kuriuose pavaizduoti angelai. Jų vertė po 600 eurų, bendrai 1200 eurų. Viename paveiksle pavaizduota moteris angelas paukščių apsuptyje. Tolumoje matosi laivelis. Tapyta ant drobės akrilu. Fone yra paauksuotos detalės. Pavadinimas „Ryto pasveikinimas“. Antrasis paveikslas vadinasi „Paskendusi svajose“, tapytas ant drobės akrilu, su imitacija, kad pasendintas. Abiejų paveikslų dydis 50x70. Kitas paveikslas 60x40 dydžio. Pavadinimas „Susimąsčiau“. Tapyta akrilu ant drobės. Pavaizduotas katinas ant lagamino. Jo vertė 350 eurų. Dar vienas paveikslas 50x70, tapytas akrilu ant drobės, pavadinimo nepamena, jame pavaizduotos žuvys bei laivas tolumoje, o iš dangaus veiksmą stebi katinai. Jo vertė 200. Jis niekur nebuvo rodytas. Kitas paveikslas garbingu pavadinimu „Gaidys“, o tikrojo pavadinimo nurodyto ant paties paveikslo, neatsimena. Galimai dydis 60x45, 200 eurų vertės. Tapytas akrilu ant drobės, pavaizduotas centre margas gaidys pasiruošęs skrydžiui. Šalia raibos vištos galva. Paveikslas buvo taisytas. Kitas paveikslas vadinasi „Einu žvejoti“ 30x25 cm. dydžio. Tapytas akrilu ant drobės. Jame pavaizduotas gaidys su jūreivio marškinėliais, laivelyje su užrašu „Gaidys“. Visas paveikslas ant balto fono padengtas baltais taškeliais. Vertė 100 eurų. Dar pavogtas paveikslas pavadinimu „Mažoji paslaptis“. Tapytas akrilu ant drobės, pavaizduota moteris, laikanti rankoje sferą, sėdinti nugara į veidrodį. 70x50 dydžio, vertė 600 eurų. Kitas paveikslas vadinasi „O kur drambliukas“ 50x40cm dydžio. Tapytas akrilu ant drobės. Jame pavaizduota Buratinas su Katinu bei katino kepurėje lizdas su drambliuku. Visas paveikslas ant balto fono padengtas baltais taškeliais. Vertė 200 eurų. Paskutinis iš pavogtų jo tapytų paveikslų vadinasi „Pirmoji meilė“, 100x90 cm dydžio. 3500 eurų vertės. Tapytas akrilu ant drobės. Jame pavaizduota įsimylėjusi pora pienių pievoje. Dar buvo pavogtas paveikslas, kurį jam padovanojo draugas. Jame pavaizduota baltų plytų siena su durelėmis ar langinėmis. Ant paveikslo parašyta dedikacija „O.“. Jį vertina 100 eurų. Jam jis labai brangus morališkai. Deja, neturi to paveikslo fotonuotraukos, tik tą, kurią pateikė Ž. J.. Iš viso pagrobta jam priklausančių paveikslų už 14.050 eurų. Vėliau norės pareikšti civilinį ieškinį. Apie paveikslų vagystę jam pranešė buto savininkė Ž. J.. Dauguma jo pavogtų paveikslų buvo eksponuoti tinklapyje „Tapyba .lt“ . Puslapyje yra nurodytos paveikslų kainos ir pavadinimai. Po paveikslų vagystės jis susisiekė su puslapio administratoriumi bei ten buvo pažymėta, kad jie rezervuoti. Taip pat savo Facebook paskyroje pažymėjo, kurie paveikslai buvo pavogti, tikėdamasis, kad gal tai padės paveikslų paieškoje. Prie apklausos prideda trylika paveikslų fotonuotraukų.

Papildomos apklausos metu liudytojas O. M. parodė, kad pilnai patvirtina savo parodymus, duotus pirmos apklausos metu. Papildomai norėtų paaiškinti, kad per laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 29 d. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d., iš Ž. J. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), iš viso buvo pagrobta penkiolika jam priklausančių paveikslų, iš kurių keturiolika tapyti jo paties bei vienas pieštas draugo R. B. ir jam padovanotas. Po pirmos apklausos prisiminė, kad nepaminėjo dar vieno paveikslo, kurio pavadinimas dvigubas „Linksmesys“ arba „Pajacas“, jį vertina 178 eurais. Paveikslas tapytas akrilu ant drobės, su rėmu. Jame pavaizduotas juokdarys raudona nosimi su katinu ir ledinuku. Taip pat nori papildyti, kad ir kai kurie kiti paveikslai buvo dvigubais pavadinimais. Nes paprastai subrandinus mintį ir pradėjus tapyti pavadinimą užrašo kitoje paveikslo pusėje. O kai baigia tapyti, tada ateina kitas pavadinimas. Paveikslo „Mažoji paslaptis“ antrasis pavadinimas „Už materialios visatos ribų“, paveikslo „Gaidys“ antrasis pavadinimas „Nepalik“, paveikslo „Ryto pasveikinimas“ antrasis pavadinimas „Paslapties dvelksmas“. Paveikslas, kurio pavadinimo negalėjo prisiminti pirmos apklausos metu, kur tapytas laivas, žuvys ir katinai, vadinasi „Medžioklė“, arba „Medžioklė su varovais“. Viso pavogti penkiolika paveikslų: „Ar Pagausi“ -3500 eurų, „Ar tu mane myli“ - 3500 eurų, „Moteriška meilė“-300 eurų, „Ar tai tave džiugina“-300 eurų, „Ryto pasveikinimas“ arba „Paslapties dvelksmas“ - 600 eurų, „Paskendusi svajose“- 600 eurų, „Susimąsčiau“ - 350 eurų, „Medžioklė“ arba „Medžioklė su varovais“ - 200 eurų, „Gaidys“ arba „Nepalik“ -200 eurų, „Einu žvejoti“ -100 eurų, „Mažoji paslaptis“ arba „Už materialiosios visatos ribų“ -600 eurų, „O kur drambliukas“-200 eurų, „Pirmoji meilė“ -3500 eurų, „Linksmesys“ (Pajacas) -178 eurų, bei R. B. pieštas paveikslas -100 eurų. Paprastai meno kūrinio vertė nustatoma atsižvelgiant į tai, kiek ir kokių panaudojo medžiagų. Ant kokio dydžio drobės tapė, kokius dažus naudojo, kiek jų sunaudojo, kokius teptukus naudojo ir kita. Labai svarbu, kiek užtruko laiko brandindamas mintį, ką piešia, kaip tai išreikš, kokio dydžio bus paveikslas, kokios formos, medžiagų parinkimo laikas, kūriniui sukurti reikalingas laikas, kiek laiko jį tapė. Taip pat svarbu, kiek tas kūrinys jau buvo eksponuotas. Prie kūrinio vertės prisideda ir jo kaip dailininko patirtis, žinomumas, dalyvavimas projektuose, gauti apdovanojimai, švietėjiška veikla. Paprastai su laiku kūrinių vertė kyla dėl dalyvavimo parodose, dėl situacijos rinkoje ir pardavimo istorijų. Iš viso pagrobta jam priklausančio turto už 14 228 eurų. Tačiau grąžinus tris paveikslus „Susimąsčiau“, „Einu žvejoti“ ir „O kur drambliukas“, jam padaryta turtinė žala lieka 13 578 eurų. Šiai sumai nori pareikšti civilinį ieškinį. Prie savo apklausos prideda paveikslo „Linksmesys“ („Pajacas“) fotonuotrauką (t.1 b.l. 105-134).

2020 m. rugsėjo 21 d. UAB „Y“ direktorius pateikė rašytinius duomenis, kad dalis tapytojo O. M. paveikslų buvo išstatyti internetinėje galerijoje „(duomenys neskelbtini)“. Internetinėje svetainėje buvo nurodyta, kad paveikslo „Ar pagausi“ vertė 3500 eurų. Paveikslo „Ar tu mane myli“ vertė 3500 eurų. Paveikslo „Pirmoji meilė“ vertė 3500 eurų. Paveikslo „Mažoji paslaptis“ vertė 600 eurų. Paveikslo „Linksmesys („Pajacas“) vertė 178 eurai ir kt. (t.1 b.l. 144).

Liudytojos D. J. prašymu teisme buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai. Šiuose parodymuose ji nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 30 d. vakare, apie pietus, galimai po 16.00 val., ji buvo lombarde pas E. K., nes norėjo nusipirkti batus. E. jai pasakė, kad tuojau atvažiuos R. ir atveš parduoti televizorių ir paveikslus. Būdama pas E. matė R. vaizdo skambučius iš buto. Jis siuntė paveikslų nuotraukas ir klausinėjo, kiek gali kainuoti televizorius ir paveikslai. Jie sutarė, kad juos atveš. Kur tas butas, ji ir E. nežinojo. Į lombardą atvažiavo R. N. ir M. A.. Jai esant lombarde jie atvežė televizorių ir paveikslus. Paveikslų buvo gal dešimt. Matė du paveikslus, kurių raudoname fone buvo nupieštos rankos, paveikslus su katinais, paveikslą moteris su vyru pievoje. Kitų neatsimena. Kai buvo kalbama dėl paveikslų vertės su lombardo savininku A., ji išėjo į lauką ir nežino, kaip viskas baigėsi, kiek jie gavo už paveikslus. R. vaizdo skambučiuose ji matė K., tai paklausė, kur jis yra. R. pasakė, kad jis nuomojamame bute girtas miega. Kai R. skambinėjo ir rodė paveikslus, viename vaizdo skambutyje pastebėjo, kad bute yra dar kažkas su baltu megztuku. Kadangi E. K. labai patinka R., ji bandė išsiryškinti tą vaizdą ir atspėti, kas tas asmuo, bet veido nesimatė. Žinodamos, kad R. N. bendrauja su P., įtarė, kad ji yra bute. Dar po kurio laiko iš E. pasakojimo sužinojo, kad vaikinai buvo dar atvežę paveikslų. Tačiau kas iš jų pardavė tuos paveikslus ir kiek paveikslų, ji neklausinėjo. Tą dieną, kai ji buvo sulaikyta, ji bendravo su R., K. ir M., buvo su jais susitikusi. R. N. tada juokavo, kad K. iš buto pavogė patalynę, tai kai jį sulaikys policija, galės gražiai miegoti kalėjime. Apie kalėjimą jie juokavo, kai E. papasakojo, kad lombarde dėl paveikslų buvo policija (t.2 b.l. 49-53).

Iš byloje esančios 2020 m. rugpjūčio 30 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 3.1008 duomenų matyti, kad R. N. pardavė pirkėjui - UAB „X“, B. A. paveikslą už 170 eurų. Sutartyje nurodyta, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodama prekė priklauso pardavėjui ir nėra įsigyta nusikalstamu būdu, su nurodyta pardavimo kaina sutinka, materialinio ar kitokio pobūdžio pretenzijų neturi ir neturės (t.2 b.l. 101). 2020 m. rugpjūčio 30 d. nurašyto/ nupirkto daikto/ prekės perpardavimo akte, kurį pasirašė UAB „X“ atstovas A. B., nurodyta, kad pagal sutartį Nr. 3.1008 išstatyto paveikslo už 170 eurų pardavimo kaina 300 eurų ( t.2 b.l. 102).

Iš byloje esančios 2020 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 1.832 duomenų matyti, kad R. N. pardavė pirkėjui - UAB „X“, B. A. paveiksliukus už 350 eurų. Sutartyje nurodyta, kad pardavėjas garantuoja, kad parduodama prekė priklauso pardavėjui ir nėra įsigyta nusikalstamu būdu, su nurodyta pardavimo kaina sutinka, materialinio ar kitokio pobūdžio pretenzijų neturi ir neturės (t.2 b.l. 105). 2020 m. rugpjūčio 31 d. nurašyto/ nupirkto daikto/ prekės perpardavimo akte, kurį pasirašė UAB „X“ atstovas A. B., nurodyta, kad pagal sutartį Nr. 1.832 išstatytų paveiksliukų už 350 eurų pardavimo kaina 500 eurų (t.2 b.l. 106).

Iš byloje esančios 2020 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 1.831 duomenų matyti, kad R. N. pardavė pirkėjui - UAB „X“, B. A. – 42 cm įstrižainės televizorių už 50 eurų. Sutartyje nurodyta, kad pardavėjas garantuoja, kad parduodama prekė priklauso pardavėjui ir nėra įsigyta nusikalstamu būdu, su nurodyta pardavimo kaina sutinka, materialinio ar kitokio pobūdžio pretenzijų neturi ir neturės (t.2 b.l. 108). 2020 m. rugpjūčio 29 d. nurašyto/ nupirkto daikto/ prekės perpardavimo akte, kurį pasirašė UAB „X“ atstovas A. B., nurodyta, kad pagal sutartį Nr. 1.831 išstatyto į pardavimą televizoriaus pardavimo kaina 150 eurų (t.2 b.l. 109).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. Z. parodė, kad P. Z. jos dukra. Ji žino, kad dukra bendrauja su R.. 2020 m. rugpjūčio 29 d. P. namuose nenakvojo. Sakė, kad buvo pas draugę. Į namus sugrįžo vakare. P. mokosi (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini) klasėje. Mokslai nelabai sekasi. Gal ko nesupranta, o gal tai paauglystės bėdos. Sekmadienį P. jai parodė tris patalynės komplektus ir kelis rankšluosčius. Visi komplektai vienodi, iš baltos spalvos paklodžių, su žalios su baltu spalvos užvalkalais antklodei bei pagalvei. P. pasakė, kad juos nupirko R.. Kad vienas patalynės komplektas bus jai, o kiti jos draugui. Patalynės komplektai ir rankšluosčiai yra jos namuose. Juos pateiks tyrimui. Daugiau naujų ar svetimų daiktų P. į namus neatnešė (t.2 b.l. 56-59). Reikalaujamų daiktų bei dokumentų pateikimo metu liudytoja R. Z. pateikė 3 patalynės komplektus, paklodę bei keturis rankšluosčius. Minėti daiktai apžiūrėti kaip turintys reikšmės ikiteisminiam tyrimui bei grąžinti saugoti nukentėjusiajai Ž. J. (t.2 b.l. 70-86).

Apklaustas teisme liudytojas T. U. nurodė, kad paprastai į lombardą atneštą daiktą įvertina ten dirbantis asmuo. Tačiau jei atneštas daiktas vertingas, tai tą daiktą įvertina jis (T. U.) arba UAB „X“ savininkas A. B.. Kaip į lombardą, kuriame dirbo E. K., buvo atnešti ir priimti paveikslai, jis neatsimena. Iš teismo parodytų byloje esamų sutarčių manytina, kad paveikslai buvo nupirkti viename lombarde, o po to perkelti į parduotuvę Nr. (duomenys neskelbtini). Televizorius iš asmens buvo įsigytas, o po to parduotas.

Apklaustas teisme liudytojas A. B. paaiškino, kad yra UAB „X“ savininkas. Bendrovei priklauso (duomenys neskelbtini) esantys 7 lombardai bei trys parduotuvės. E. K. jis pažįsta kaip buvusią bendradarbę. Ji dirbo lombarde, esančiame (duomenys neskelbtini). Ją įdarbino direktorius. Kada tai įvyko ir kiek ji išdirbo, neprisimena. Prašė teismo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. B. nurodė, kad K. Ž., R. N., M. A. nepažįsta. E. K. dirba kartu su juo UAB „X“. 2020 m. rugpjūčio 29 d. dieną jis dirbo lombarde (duomenys neskelbtini). E. K., kurios pareigos pardavėja - konsultantė, dirbo lombarde adresu: (duomenys neskelbtini). Tą dieną lombarde iš dviejų asmenų buvo nupirkti paveikslai. Paveikslus pristačiusių asmenų nepažįsta. Į lombardą buvo atvežta dešimt paveikslų. Paveikslus priėmė E. K., bet neturėdama patirties jų vertinti pasikvietė jį. Paveikslai tapyti dažais, piešti gyvūnai. Pamena nutapytą gaidį, katinus. Pamena vieną paveikslą raudonos spalvos, jis buvo visas padengtas taškeliais lyg akmenukais. Visų paveikslų antroje pusėje buvo surašyti jų pavadinimai, tapytojo vardas pavardė. Ar dar kažkas buvo nurodyta ant paveikslų, neatsimena. Paveikslų pavadinimai pagal lombarde esančius dokumentus buvo „Pirmoji meilė“, „Ar mane myli“, „Ar pagausi“, „Už materialiosios visatos ribų“, „Paskendusi svajose“, „Ar tai tave džiugina“, „Medžioklė su varovais“, „Nepalik“, „Paslapties dvelksmas“, „Susimąsčiau“. Vaikinų paklausė, ar paveikslai nevogti, ar tai jų nuosavybė, ir vaikinai atsakė, kad tai jų daiktai. Vienas iš vaikinų pateikė savo asmens dokumentą, jo vardu ir buvo užpildyti dokumentai, pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1.832 apie paveikslų pirkimą. Pagal dokumentus gali pasakyti, kad asmuo pridavęs paveikslus yra R. N.. Pagal dokumentus už paveikslus buvo sumokėta 350 eurų. Minėti paveikslai buvo išstatyti pardavimui 2020 m. rugpjūčio 31 d. pagal aktą Nr. 1.832, lombarde (duomenys neskelbtini), už 500 eurų. Devynis paveikslus jis pardavė rusakalbiams asmenims už 450 eurų. Jų neatpažintų, nes matė tik vieną kartą. Vienas paveikslas liko ir jį pateikė tyrimui. Jis dažnai bendrauja su E. K. dėl darbo ir prekių. Galimai tą pačią dieną ji skambino jam per „Viber“ programėlę. Tuo metu jis buvo kitame lombarde, esančiame (duomenys neskelbtini). E. K. minėjo, kad yra paveikslai, galimai tapyti akvarele, klausė, ar juos pirks. Jis pasakė, kad reikia juos pamatyti ir daug nemokės. Tada E. K. jam parodė paveikslą, nepamena, ar siuntė jo fotonuotrauką, ar rodė vaizdo žinute. E. K. nesakė, iš kur tie paveikslai, kad juos norėję parduoti ir pardavę asmenys yra jos pažįstami. Pagal lombardo dokumentaciją gali pasakyti, kad kitą dieną, 2020 m. rugpjūčio 30 d., tas pats asmuo vėl pridavė penkis paveikslus pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr. 1.841. Už juos jam buvo sumokėta 170 eurų. Jis paveikslus pardavė lombarde (duomenys neskelbtini), bet jie buvo perkelti į lombardą (duomenys neskelbtini), pagal aktą išėmimo iš apyvartos Nr. 1.841. Paveikslų pirkime iš R. N. jis, atrodo, nedalyvavo ir jų neapžiūrėjo. Juos pirko E. K.. Ant dokumentų yra jo parašai, nes programose visur buvo įvesta jo pavardė, todėl pasirašydavo vėliau. Parduodančiam asmeniui dokumentus išduoda su parašu darbuotojo, kuris nuperka daiktus, nors šalia yra nurodyta jo pavardė. 2020 m. rugpjūčio 30 d. paveikslai buvo išstatyti pardavimui, iš jų parduoti trys paveikslai 2020 m. rugpjūčio 31 d. tiems patiems asmenims, kurie pirko ir kitus paveikslus už 140 eurų. Du likę paveikslai buvo pateikti tyrimui. Pasitikslinęs dokumentaciją, gali teigti, kad tas pats asmuo, R. N. 2020 m. rugpjūčio 29 d., (duomenys neskelbtini), lombarde, pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1.828 pardavė televizorių „Philips“ 43PUS6704/12. Jam buvo sumokėta 150 eurų. Televizorius buvo išstatytas pardavimui bei 2020 m. rugpjūčio 31 d. 18.33 val. parduotas už 200 eurų. Taip pat 2020 m. rugpjūčio 29 d. R. N., tame pat lombarde, pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr. 1.831 pardavė kitą televizorių 42 colių. Modelis dokumentuose nenurodytas. Jam buvo sumokėta 50 eurų. Tas pats televizorius buvo parduotas 2020 m. rugpjūčio 31 d. 18.06 val. už 140 eurų. Šiuo metu jau neatsimena kas - jis, ar kažkas kitas iš darbuotojų pardavė tuos televizorius, kadangi televizorių pas juos būna daug, tai tiesiog neįsidėmėjo. Visus pirkimus ir pardavimus patvirtinančius dokumentus pateiks tyrimui. Darbuotojams, perkantiems iš klientų daiktus, nėra taisyklės teirautis, ar daiktas vogtas. Jie teiraujasi, ar į lombardą atneštas daiktas jiems priklauso nuosavybės teise, o pirkimo sutartyse nurodoma, kad žmogus patvirtina, jog daiktas nėra įgytas nusikalstamu būdu (t.2 b.l. 92-95).

2020 m. rugsėjo 23 d. liudytojas A. B. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė: 2020 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1.828, nurašyto/nupirkto daikto/prekės perkėlimo į pardavimą aktą 2020 m. rugpjūčio 29 d. pagal pirkimo- pardavimo sutartį Nr. 1.828, pardavimo aktą Nr. 1.828, 2020 m. rugpjūčio 31 d. 18:33 kvitą Nr. 9119; 2020 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1.831, nurašyto/nupirkto daikto/prekės perkėlimo į pardavimą aktą 2020 m. rugpjūčio 29 d. pagal pirkimo- pardavimo sutartį Nr. 1.831, pardavimo aktą Nr. 1.831, 2020 m. rugpjūčio 31 d. 18:06 kvitą Nr. 9117; 2020 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1.832, nurašyto/nupirkto daikto/prekės perkėlimo į pardavimą aktą 2020 m. rugpjūčio 29 d. pagal pirkimo- pardavimo sutartį Nr. 1.832, pardavimo aktą Nr. 1.832; 2020 m. rugpjūčio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3.1008, aktą dėl išėmimo iš apyvartos Nr. 1.841, nurašyto/nupirkto daikto/prekės perkėlimo į pardavimą aktą 2020 m. rugpjūčio 30 d. pagal pirkimo- pardavimo sutartį Nr. 3.1008, pardavimo aktą Nr. 3.1008. Prie ikiteisminio tyrimo pridėtos šių dokumentų kopijos, originalai pagal pakvitavimą grąžinti saugoti liudytojui A. B. (t.2 b.l. 96-116).

Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas A. B. nurodė, kad dėl televizorių įsigijimo jis nieko neprisimena. Įsigyti pirmą paveikslų partiją buvo jo sprendimas, o dėl antros paveikslų partijos įsigijimo jis neatsimena. E. K. siuntė jam paveikslų nuotraukas, kai į lombardą atnešė pirmą jų partiją. Tada jis buvo kitame lombarde ir gavęs nuotraukas, atrodo, atėjo pas E. K.. Ji turėjo įgaliojimą pati priimti prekes. Ji turėjo tokią teisę ir pareigą. Kad ant prekės priėmimo dokumento parašyta „A. B.“, tai nereiškia, kad tai jo parašas. Buvo nauja programa. Buvo įrašytas tik vienas asmuo - A. B. ir visi taip dirbo. Dar T. U. buvo įvestas ir visi darbuotojai dirbo jų vardu. Atneštų į lombardą paveikslų kainas jis įvertino pagal savo gyvenimo patirtį. Jo išsilavinimas (duomenys neskelbtini) -(duomenys neskelbtini). Paveikslų rėmai nebuvo brangūs ir nesudarė įspūdžio, kad vertingi. Kuo daiktas senesnis, tuo jis vertingesnis. Pirmą kartą atnešus paveikslus jį pakvietė įvertinti. Jis atėjo ir paveikslus nupirko. Tada paveikslai buvo parduoti per kelias parduotuves. Už pirmą paveikslų partiją E. K. greičiausiai išmokėjo pinigus ir suformino dokumentus. Antrą kartą atnešus paveikslus lombardas nupirko be jo vertinimo, tačiau kategoriškai teigti negali. Gal E. K. antros partijos paveikslus jam parodė per video pokalbį ir jie nustatė kainą, už kiek lombardas nuperka. Kaip viskas vyko su televizoriais, nepamena. Vieną iš jų galėjo jis nupirkti, nes ant sutarties jo parašas. Iki šio įvykio E. K. lombarde buvo išdirbusi nepilną mėnesį. Pareiginėse instrukcijose yra aiškiai aprašyta visa lombardo veikla. E. K. buvo konsultantė ir galėjo įvertinti ir nupirkti atneštus daiktus, tačiau priimti iš R. N. paveikslus buvo jo sprendimas.

Kaltinamieji R. N., K. Ž., M. A. neneigė, kad iš Ž. J. buto, kurį išsinuomojo K. Ž., veikdami bendrai pagrobė ir į lombardą nuvežę pardavė paveikslus, televizorių ir distancinius pultus. Gautus pinigus išleido savo reikmėms. Tačiau kaltinamieji nesutiko su pagrobtų paveikslų verte, teigdami, kad lombarde jiems tokių pinigų, kuriuos nurodė paveikslų savininkas O. M., niekas nemokėjo. K. Ž. pripažino, kad iš buto pagrobė patalynės komplektus bei rankšluosčius, kuriuos sukrovęs į maišelį jį perdavė kartu su jais buvusiai P. Z., kad ji parsineštų į namus.

Kaltinamųjų R. N., K. Ž., M. A. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, be jų dalinio prisipažinimo ir parodymų patvirtina kitų kalinamųjų P. Z., E. K., nukentėjusiųjų Ž. J., O. M., liudytojų M. J., A. B. parodymai bei A. B. priklausančios bendrovės UAB „X“ dokumentai / sutartys apie kaltinamojo R. N. į lombardą pristatytus bei parduotus daiktus, įvykio vietos apžiūros protokolas, UAB „Y“ direktoriaus pateikti duomenys apie tapytojo O. M. paveikslų, išstatytų internetinėje galerijoje „(duomenys neskelbtini)“, vertę.

Kaltinamasis K. Ž. pripažino, kad kartu su P. Z. pagal skelbimą išsinuomojo Ž. J. priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini). Ž. J. sūnus M. J. patvirtino, kad prie namo, kuriame yra mamos nuomojamas butas, susitiko su K. Ž. ir P. Z., kuriems aprodė nuomojamą butą, perdavė buto raktus ir iš K. Ž. už nuomą gavo sutartą pinigų sumą. Jiems išsiskyrus, kaip teigė K. Ž., į išnuomotą butą jis pasikvietė R. N. bei M. A. ir pradėjo girtuokliauti. Po kurio laiko K. Ž. ar R. N. pasiūlė paimti iš buto paveikslų, juos nuvežti į lombardą, kuriame dirbo jų pažįstama E. K., ir juos pardavus gauti pinigų. Apie jų tokį sumanymą P. Z. nieko negirdėjo, nes tuo metu miegojo. Pirmą paveikslų partiją į lombardą nuvežė R. N. kartu su M. A.. Atvežtus paveikslus įvertino lombardo savininkas A. B. ir liepė E. K. išmokėti pinigus. Paveikslai buvo parduoti R. N. vardu, nes tik jis turėjo asmens dokumentą. Už gautus pinigus nusipirko alkoholio bei maisto ir sugrįžo į butą, kuriame buvo likę P. Z. su K. Ž., ir toliau gėrė. Sekančios dienos ryte sugalvojo į lombardą nuvežti likusius paveikslus bei televizorių. Į lombardą vyko trise: R. N., M. A. ir K. Ž.. Bute paliko miegančią P. Z.. Atvežtus paveikslus ir televizorių vėl įvertino A. B., kuris liepė E. K. išmokėti pinigus. Su gautais pinigais sugrįžo į butą, kuriame buvo likusi P. Z.. Bute susirinko daiktus, o K. Ž. į maišelį susikrovė rastą nenaudotą patalynę bei rankšluosčius, kuriuos su savo megztiniu atidavė P. Z. ir liepė parsinešti į namus. Tai padarę buto raktą įmetė į laiškų dėžutę ir išsiskirstė. Kaltinamieji R. N. ir M. A. pateikė analogiškus parodymus kaip ir K. Ž., teigdami, kad iš išsinuomoto buto pagrobti paveikslus ir televizorių buvo jų trijų sumanymas. P. Z. apie tai nieko nežinojo ir vagystėje nedalyvavo. Vertinant ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, kaltinamųjų R. N., K. Ž. bei M. A. kaltė bendrininkų grupėje pagrobus didelės vertės turtą visiškai pasitvirtino. Šiuo atveju kaltinamieji veikė neapibrėžta tyčia, iš buto grobė svetimus, jiems nepriklausančius daiktus: televizorių, patalynę, paveikslus, turėdami savanaudiškų tikslų, juos realizavus disponuoti gautomis piniginėmis lėšomis ir jas naudoti savo reikmėms, kaip paprastai alkoholiui ir maistui, nes tuo metu niekur nedirbo. Kaltinamieji nesutiko su nukentėjusiojo O. M. pagrobtų paveikslų įvertinimo kaina. Teismas pažymi, kad pagrobti paveikslai buvo tapyti paties O. M., kuris baigė (duomenys neskelbtini) institutą, yra dailininkas ir žino, kokios jo darbo sąnaudos buvo įdėtos šiems paveikslams nutapyti, už kokią kainą jie buvo pardavinėjami. Tai, kad dalis pagrobtų paveikslų buvo brangūs, patvirtina ir internetinėje galerijoje „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta jų vertė. Pažymėtina ir tai, kad iš buto pagrobti O. M. paveikslai atvežti į lombardą buvo nedelsiant lombardo savininko A. B. realizuoti, kas taip pat patvirtina jų vertę. Tokiu būdu teismas neturi jokio pagrindo nesutikti ar suabejoti O. M. pagrobtų paveikslų įvertinimu, jo nurodytomis kainomis. Kaltinamasis R. N. tvirtino, kad iš buto patalynės ir rankšluosčių jis nevogė, o už kitus garantuoti negalėjo. 2020 m. spalio 15 d. įvykusioje apklausoje nurodė, kad K. Ž. patalynę ir rankšluosčius sudėjo į maišą kartu su megztuku. Tai patvirtina, kad R. N. matė K. Ž. veiksmus, tačiau tam neprieštaravo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. J. nurodė, kad po paveikslų vagystės buvo susitikusi su K. Ž., M. A. bei R. N.. Pastarasis juokavo, kad K. Ž. iš buto pavogė patalynę, todėl kai jį sulaikys policija, galės gražiai kalėjime miegoti. Apklaustas teisme K. Ž. pripažino, kad bute surinko ir į maišelį sudėjo patalynę bei rankšluosčius, kuriuos atidavė P. Z.. Apklausta teisme P. Z. teigė, kad nežiūrėjo, kas buvo jai perduotame maiše, tačiau apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad išeidama iš buto koridoriuje pamatė maišelį, kuriame buvo sudėti rankšluosčiai, patalynė ir K. Ž. megztukas. Tą maišelį ji paėmė, nes K. Ž. prašė jį palaikyti namuose. Suprato, kad patalynė iš to buto, kuriame jie buvo ir, kad K. Ž. patalynę pavogė. M. A. apie patalynės iš buto paėmimą nieko paaiškinti negalėjo, nes, kaip teigia, buvo kaip įprasta girtas. Šie duomenys leidžia teismui pripažinti, kad patalynės ir rankšluosčių pagrobimas ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai inkriminuotas K. Ž., M. A. bei R. N. kaip atlikti bendrininkų grupėje.

Šioje byloje kaltinamajai P. Z. buvo pateikti analogiški kaltinimai, kaip ir K. Ž., M. A. bei R. N., kad veikdama bendrininkų grupėje su šiais asmenimis laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 29 d. apie 16:28 val. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. apie 11.52 val., iš Ž. J. priklausančio buto, išsinuomoto K. Ž., adresu (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais pagrobė Ž. J. priklausantį televizorių „Medion“ 200 eurų vertės, televizoriaus valdymo universalų pultą 20 eurų vertės, kabelinės televizijos valdymo pultą 15 eurų vertės, 3 vnt. patalynės komplektų, kurių vieno vertė 15 eurų, bendrai 45 eurų vertės, 8 vnt. rankšluosčių komplektų, kurių vieno komplekto vertė 10 eurų, bendrai 40 eurų vertės, 2 vnt. paklodžių, kurių vienos vertė 10 eurų, bendrai 20 eurų vertės, o taip pat pagrobė bute buvusius O. M. priklausančius paveikslus už 14 228 eurų. P. Z. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme P. Z. jai teikiamų kaltinimų nepripažino.

Apklausta teisme kaltinamoji P. Z. nurodė, kad nematė, kaip iš buto buvo vagiami paveikslai ir televizorius, nes tuo metu miegojo. Kas buvo paduotame K. Ž. maiše, ji nežiūrėjo. Kai į namus atvažiavo policija, tada sužinojo, kad ten patalynė. 2020 m. rugsėjo 3 d. apklausta įtariamąja P. Z. nurodė, kad bute nepastebėjo paveikslų ir negali pasakyti, ar jai atėjus į butą jie buvo, o jai išeinant nebuvo. Nuomojamame bute buvo du kambariai. Ji miegojo kambaryje, kuris nuo įėjimo durų kairėje. Televizorius stovėjo kambaryje, kuris dešinėje nuo įėjimo durų. M. ir K. miegojo kambaryje, kur buvo televizorius. Ar ryte bute buvo televizorius, nepamena. Išeinant iš buto K. padavė didelį „Iki“ maišą, sakė, kad jį palaikytų. Tą maišą ji nusivežė į namus. Namuose jį apžiūrėjo. Maiše buvo megztinis, pora rankšluosčių, jie buvo nauji, su etiketėmis, bei patalynės pora komplektų. Kai mama paklausė, iš kur tie daiktai, pamelavo, kad iš „Ikea“. Kodėl nepasakė tiesos, negali paaiškinti. Patalynė ir rankšluosčiai šiuo metu jos namuose. Ar ateinant į išsinuomotą butą kažkas atsinešė tą patalynę, ji nežino, bet maišą matė. Regis jį atsinešė K.. Bet ar jame jau buvo patalynė ir rankšluosčiai, ji nežino, nes nežiūrėjo. Ji nematė, kad kas nors iš buto imtų televizorių ir paveikslus. Bute sudėtos patalynės ir rankšluosčių ji nematė. 2020 m. gruodžio 10 d. apklausta įtariamąja P. Z. parodė, kad paveikslų nevogė ir nematė, kada ir kas juos pavogė. Tuo metu ji miegojo. Būdama bute matė tuos paveikslus. Jų buvo visame bute ir daug. Kai iš buto išeidinėjo, pastebėjo, kad paveikslų nėra. Išeidama iš buto koridoriuje pamatė maišelį, jame buvo sudėti rankšluosčiai ir patalynė bei „K.“ megztukas. Ji tą maišelį pasiėmė, nes „K.“ prašė palaikyti jį namuose. Apie patalynę ir rankšluosčius jie nesikalbėjo. Ji suprato, kad patalynė iš to buto, kuriame buvo, o „K.“ juos pavogė. Lauke paklausė R., kur dingo iš buto paveikslai, ir jis pasakė, kad juos pavogė. Ar jis juos vogė vienas ar su „K.“ ir M., nežino, nes apie tai nesikalbėjo.

Apklausti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltinamieji R. N. ir K. Ž. kategoriškai tvirtino, kad P. Z. nedalyvavo iš buto grobiant paveikslus ir televizorių. Nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis M. A. galimai buvo ilgalaikėje apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje, nes aplamai neprisiminė, kad bute kartu su jais buvo ir P. Z.. Byloje nėra duomenų, kad P. Z. su kitais kaltinamaisiais būtų gabenusi pavogtus paveikslus ir televizorių į lombardą. Tokių parodymų nedavė E. K. ir A. B., kuris įvertino atgabentus daiktus.

Nukentėjusiojo O. M. civilinį ieškinį dėl 13 578 eurų turtinės žalos atlyginimo teismas tenkina pilnai ir šią sumą solidariai priteisia iš kaltinamųjų R. N., K. Ž. ir M. A.. Nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą patvirtina jų pateikti rašytiniai įrodymai, o reikalaujamos priteisti sumos atitinka protingumo ir teisingumo principus.

E. K. pateikti kaltinimai pagal BK 189 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 2 dalį

Šioje byloje E. K. buvo pateikti kaltinimai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 29 d. 9.41 val. iki 2020 m. rugpjūčio 29 d. 10.01 val., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, dirbdama UAB „X“ priklausančiame lombarde, adresu (duomenys neskelbtini), pardavėja iš R. N., M. A., bei K. Ž., įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą - pagrobtą J. K. televizorių „Philips“ 380 eurų vertės ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje.

E. K. buvo kaltinama ir tuo, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 29 d. 18.22 val. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. apie 12.11 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, dirbdama UAB „X“ priklausančiame lombarde, adresu (duomenys neskelbtini), pardavėja, iš R. N., M. A., bei K. Ž., įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą: pagrobtą Ž. J. televizorių „Medion“ 200 eurų vertės, televizoriaus valdymo universalų pultą 20 eurų vertės, kabelinės televizijos valdymo pultą 15 eurų vertės, taip pat pagrobtus O. M. priklausančius paveikslus: „Ar pagausi“ 3500 eurų vertės, „Ar tu mane myli“ 3500 eurų vertės, „Moteriška meilė“ 300 eurų vertės, „Ar tai tave džiugina“ 300 eurų vertės, „Ryto pasveikinimas“ arba „Paslapties dvelksmas“ 600 eurų vertės, „Paskendusi svajose“ 600 eurų vertės, „Susimąsčiau“ 350 eurų vertės, „Medžioklė“ arba „Medžioklė su varovais“ 200 eurų vertės, „Gaidys“ arba „Nepalik“ 200 eurų vertės, „Einu žvejoti“ 100 eurų vertės, „Mažoji paslaptis“ arba „Už materialiosios visatos ribų“ 600 eurų vertės, „O kur drambliukas“ 200 eurų vertės, „Pirmoji meilė“ 3500 eurų vertės, „Linksmesys“ arba „Pajacas“ -178 eurų vertės, R. B. pieštą paveikslą -100 eurų vertės. Iš viso įgijo Ž. J. priklausančio turto už 235 eurų, bei O. M. priklausančio didelės vertės turto už 14 228 eurų ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje.

Apklausta teisme kaltinamoji E. K. kalta neprisipažino. Nurodė, kad teismo nagrinėjamo įvykio metu dirbo (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) UAB „X“ priklausančiame lombarde pardavėja – konsultante. Tai buvo pirma jos darbo savaitė. Apie paveikslus ji nieko nesupranta. Lombarde dirbdavo viena. Viršutiniame padalinyje dirbo lombardo savininkas A. B.. Kaltinamuosius M. A., R. N., K. Ž. pažinojo. Kartais su jais pabendraudavo ir leisdavo laisvalaikį. Kuo jie užsiima, nežinojo ir tuo nesidomėjo. Kam priklausė (duomenys neskelbtini), esantis butas, kuriame ji buvo su kitais asmenimis, nežinojo. Nepamena, ar visi trys, t.y. M. A., R. N. ir K. Ž. į lombardą atnešė televizorių. Pamena, kad atneštą televizorių įvertino lombardo savininkas A. B.. Ji užpildė dokumentus ir kažkuriam iš vaikinų padavė pinigus. Lombarde visada klausiama, ar atneštas daiktas nevogtas. Ką vaikinai pasakė apie atneštą televizorių, neatsimena. Anksčiau vaikinai į lombardą, kuriame ji dirbo, nieko nebuvo atnešę. Tai buvo pirmas kartas. Nelabai gilinosi, kodėl jie atnešė televizorių. Vėliau kažkas iš vaikinų jai skambino ir klausė, ar lombardas priima paveikslus. Ji atsakė, kad pasiskambins lombardo savininkui ir paklaus. A. B. pasakė, kad paveikslus lombardas priima, ir šią informaciją perdavė jai paskambinusiam vaikinui. Į lombardą atvežtų paveikslų ji nepriiminėjo. A. B. sutarė dėl kainos, o ji užpildė dokumentus. R. N., M. A. ir K. Ž. į lombardą atnešė paveikslus ir televizorių. Kiek buvo atneštų paveikslų, negali pasakyti. Jų kiekis turi būti nurodytas kvituose. Vaikinams buvo išmokėta apie 200-300 eurų. Tikslios sumos neprisimena. Vaikinai ne dailininkai, bet jie nepasakė, kad atnešti paveikslai vogti. Lombardo savininko A. B. sprendimų dėl atneštų daiktų priėmimo ir jų įvertinimo ji neįtakodavo. A. B. pats viską nuspręsdavo. Iš atneštų į lombardą M. A., R. N., K. Ž. paveikslų bei televizorių naudos ji neturėjo. Dalis į lombardą atneštų paveikslų buvo parduota. Jie buvo išvežti į kitą padalinį. Atnešti televizoriai buvo parduoti.