- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-07-14
- Bylos Nr.
- N1-139-369/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Kaltinamasis
- R. N., K. Ž., M. A., P. Z., E. K.
- Nukentėjusysis
- L. K., Ž. J., O. M.
- Advokatai
- Arūnas Alekna, Daiva Dereškevičienė, Irina Karšul, Žana Timaškova, Vaidotė Radvilavičienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio nagrinėjimo tvarka ir pasinaudojant vaizdo konferencijų platforma „Zoom“ išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. N. (R. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2017 m. vasario 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
2) 2017 m. balandžio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių, 65 straipsnio 1 dalies b) punkto pagrindu subendrinus šią bausmę su 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme – 7 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;
3) 2017 m. balandžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi subendrintos 2017 m. balandžio 7 d. ir 2017 m. balandžio 12 d. teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;
4) 2018 m. balandžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu ši bausmė subendrinta su 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi paskirta bausme ir nustatyta galutinė 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė;
5) 2019 m. vasario 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2020 m. kovo 19 d. paleistas iš pataisos namų pilnai atlikęs skirtą bausmę;
K. Ž. (K. Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2017 m. balandžio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams;
2) 2020 m. sausio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į 60 parų arešto bausmę;
3) 2020 m. spalio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartimi nustatyta bausme ir paskirtas 8 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
4) 2021 m. vasario 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį subendrinta 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. spalio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė 1 metai ir 11 mėnesių laisvės atėmimo. 2022 m. balandžio 14 d. Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2022 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 2-857 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vadovaujantis LR bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, taikant intensyvią priežiūrą“ paleistas lygtinai, atlikus ¾ bausmės, prieš 5 mėnesius ir 21 dieną;
M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2021 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 12 parų arešto bausme;
2) 2021 m. rugpjūčio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį - 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme,
3) 2022 m. balandžio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. rugpjūčio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - 11 mėnesių laisvės atėmimo;
P. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, registruota (duomenys neskelbtini) užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal BK 178 straipsnio 3 dalį,
E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), teista 2018 m. lapkričio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, 2019 m. spalio 11 d. išregistruota iš probuojamų asmenų duomenų registro, kaltinama pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. N., K. Ž. ir M. A. veikdami bendrininkų grupėje 2020 m. rugpjūčio 28 d. apie 17.00 val., atvykę į D. K. priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir žinodami seifo kodą, kuriame laikomas šio buto raktas, iš seifo paimtu raktu atsirakino buto duris ir neturėdami tam teisėto pagrindo, neteisėtai slapta pateko į D. K. priklausantį butą. Po to R. N. ir K. Ž. tęsdami nusikalstamus veiksmus ir veikdami bendrai, 2020 m. rugpjūčio 29 d. laikotarpyje nuo 8.48 val. iki 10.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nenustatytu laiku iš (duomenys neskelbtini), esančio buto pagrobė J. K. priklausantį televizorių „Philips“ 380 eurų vertės. Šiais veiksmais R. N., K. Ž. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 165 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, o M. A. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje.
R. N., K. Ž. ir M. A., veikdami bendrininkų grupėje, laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 29 d. apie 16.28 val. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. apie 11.52 val., būdami Ž. J. priklausančiame ir K. Ž. išsinuomotame bute, adresu (duomenys neskelbtini), iš šio buto bendrais veiksmais pagrobė Ž. J. priklausantį televizorių „Medion“ 100 cm įstrižainės 200 eurų vertės, televizoriaus valdymo universalų pultą 20 eurų vertės, kabelinės televizijos valdymo pultą 15 eurų vertės, 3 vnt. patalynės komplektų, kurių vieno vertė 15 eurų, bendrai 45 eurų vertės, 8 vnt. rankšluosčių komplektų, kurių vieno komplekto vertė 10 eurų, bendrai 40 eurų vertės, 2 vnt. paklodžių, kurių vienos vertė 10 eurų, bendrai 20 eurų vertės, o taip pat pagrobė bute buvusius O. M. priklausančius paveikslus: „Ar pagausi“ 3500 eurų vertės, „Ar tu mane myli“ 3500 eurų vertės, „Moteriška meilė“ 300 eurų vertės, „Ar tai tave džiugina“ 300 eurų vertės, „Ryto pasveikinimas“ arba „Paslapties dvelksmas“ 600 eurų vertės, „Paskendusi svajose“ 600 eurų vertės, „Susimąsčiau“ 350 eurų vertės, „Medžioklė“ arba „Medžioklė su varovais“ 200 eurų vertės, „Gaidys“ arba „Nepalik“ 200 eurų vertės, „Einu žvejoti“ 100 eurų vertės, „Mažoji paslaptis“ arba „Už materialiosios visatos ribų“ 600 eurų vertės, „O kur drambliukas“ 200 eurų vertės, „Pirmoji meilė“ 3500 eurų vertės, „Linksmesys“ arba „Pajacas“ -178 eurų vertės, R. B. pieštą paveikslą -100 eurų vertės, tuo būdu iš viso pagrobė Ž. J. priklausančio turto už 340 eurų bei O. M. priklausančio didelės vertės turto už 14 228 eurų. Šiais veiksmais R. N., K. Ž. ir M. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.
2020 m. rugpjūčio 28 d. neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas ir 2020 m. rugpjūčio 29 d. svetimo turto – televizoriaus „Philips“ pagrobimas
Perdavus baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu dėl J. K. priklausančio televizoriaus „Philips“ pagrobimo M. A. buvo pateiktas kaltinimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Analogiški kaltinimai šioje byloje buvo pateikti R. N. bei K. Ž.. 2022 m. gegužės 18 d. įvykusio posėdžio metu valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras pakeitė R. N., K. Ž. bei M. A. pateiktus kaltinimus ir prašė teismo jų veiksmus iš BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 165 straipsnio 1 dalį bei 178 straipsnio 1 dalį.
Pagarsinus kaltinamąjį aktą kaltinamasis M. A. pareiškė, kad kaltę dėl jam pateikto kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį pripažįsta, tačiau duoti parodymus atsisakė. Vėliau, bylos nagrinėjimo metu M. A. savo poziciją pakeitė ir sutiko duoti parodymus.
Apklaustas 2022 m. gegužės 18 d. įvykusio posėdžio metu M. A. nurodė, kad pripažįsta, jog 2020 m. rugpjūčio 28 d. neteisėtai pateko į D. K. priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tačiau televizoriaus iš šio buto nevogė. Nurodė, kad anksčiau šiame bute yra buvęs, jį nuomojo. Jis žinojo seifo kodą, kuriame buvo laikomas buto durų raktas. Nuvykęs vienas prie šio buto surinko seifo kodą, pasiėmė raktą ir atsirakinęs duris pateko į butą. Ten patekęs pasikvietė atvykti R. N. su K. Ž.. Jiems atvykus šiame bute girtuokliavo. Iš buto jis išėjo 3.00 val. nakties. Kas bute įvyko jam išėjus, negali pasakyti. Televizoriaus iš buto nevogė ir į lombardą negabeno. Merginų su jais bute nebuvo.
2020 m. gruodžio 12 d. apklaustas įtariamuoju M. A. kaltės nepripažino. Nurodė, kad galimai įtarime nurodytu laiku, 2020 m. rugpjūčio 28 d. kartu su D., N. ir E., bei K. ir R. susitiko (duomenys neskelbtini) mieste ir vartojo alkoholį netoli (duomenys neskelbtini) prospekto, ant garažo stogo. Vakare visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) mikrorajone esantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), kurį anksčiau yra nuomojęsis pagal skelbimą trumpalaikei nuomai. Kaip ir kodėl tą dieną atsidūrė šiame bute, neatsimena ir paaiškinti negali, nes buvo labai girtas. Galimai tą butą jis vėl išsinuomojo. Bute visi gėrė, žiūrėjo televizorių, klausėsi muzikos. Pirma iš buto išėjo D.. Po jos iš buto išėjo ir jis. Kelintą valandą jis išėjo, pasakyti negali. Kai parėjo į namus, mama jau nemiegojo. Ji keldavosi apie ketvirtą valandą ryte, todėl galimai tokiu laiku jis parėjo namo. Kai jis išėjo iš (duomenys neskelbtini)esančio buto, ten pasiliko K., R., N. ir E.. Būdamas bute jis negirdėjo kalbų, kad kas norėtų pavogti televizorių ar jį parduoti. Po kelių dienų jo brolis pasakė, kad į jo telefoną skambino (duomenys neskelbtini), buto šeimininkas ir sakė, kad iš buto pavogtas televizorius. Jis televizoriaus nevogė ir nežino, kas jį pavogė. Apie televizoriaus vagystę su draugais nesikalbėjo (3 t. b.l. 148-149).
Apklaustas teisme kaltinamasis R. N. pripažino kaltę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį pareikštą kaltinimą ir davė sekančius parodymus. Jis nurodė, kad pažįsta M. A., E. K., P. Z., bei K. Ž.. 2020 m. rugpjūčio 28 d. su K. Ž. gėrė alkoholį (duomenys neskelbtini) parke. Vakare jam paskambino E. K. su D. J. ir pakvietė atvažiuoti pagerti pas jas į (duomenys neskelbtini) prospektą. Kartu su K. Ž. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) prospektą ir 4-iese gėrė parke ant suoliuko. Begeriant paskambino M. A.. Jis pasakė, kad gavo pinigų ir išsinuomojo butą. M. A. juos pakvietė atvažiuoti gerti į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį butą. Kai jis su K. Ž., E. K., D. J. ir N. J. atvyko į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį butą, juos bute pasitiko M. A.. Įleidęs juos į butą, M. A. nuėjęs į savo namus atnešė maisto. Šiame bute jie pasigamino valgyti ir toliau gėrė. M. A. apie 3.00 val. iš to buto išėjo, o juos ten paliko. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus R. N. nurodė, kad butas, kuriame jie girtuokliavo, buvo 2 kambarių. Bute buvo baldai, buitinė technika ir televizorius. Atsikėlę ryte apie 8.00-9.00 val. jis ir K. Ž. nusprendė iš buto paimti televizorių ir jį parduoti, nes reikėjo pinigų. Tuo metu bute buvo dviese. M. A. ir merginų bute jau nebuvo. Dviese iš buto išnešė televizorių ir nuvežė į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį lombardą, kurio savininkas A. B.. Pastarasis apžiūrėjo jų atvežtą televizorių, jį įvertino ir liepė E. K. išmokėti pinigus. Vėliau M. A. jiems pasakė, kad buto, iš kurio jis su K. Ž. pagrobė televizorių, nebuvo išsinuomojęs, o į jį įsilaužė, nes žinojo buto durų kodą. Už parduotą televizorių gautus pinigus išleido su K. Ž.. Nukentėjusiojo L. K. pareikštą civilinį ieškinį pripažino.
Prokurorui pakeitus R. N. kaltinimą ir jo veiksmus iš BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikavus į BK 165 straipsnio 1 dalį bei 178 straipsnio 1 dalį, kaltinamasis R. N. nurodė, kad jam pateikto kaltinimo dėl neteisėto patekimo į butą nepripažįsta. Su K. Ž. jis buvo pakviestas ateiti į šį butą kaip svečias ir nežinojo, kad M. A. į šį butą pateko neteisėtai. Šį butą jis anksčiau ne kartą buvo išsinuomojęs. Jam nekilo klausimų, kaip M. A. pateko į šį butą. Dėl televizoriaus vagystės savo kaltę pripažįsta pilnai.
2020 m. spalio 15 d. apklaustas įtariamuoju R. N. pareiškė, kad dėl įsibrovimo į butą adresu (duomenys neskelbtini) ir televizoriaus vagystės kaltu neprisipažįsta ir parodymų neduos (t.4 b.l. 58).
2020 m. gruodžio 10 d. apklaustas įtariamuoju R. N. kaltu prisipažino pilnai. Jis parodė, kad galimai 2020 m. rugpjūčio 28 d. kartu su K. Ž. buvo (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Apie 19.30 ar 20.30 val. jam paskambino M. A. ir pasikvietė ateiti į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Į tą butą nuvyko su K. Ž.. Į butą juos įleido M. A.. Bute jis turėjo alaus, kurį visi gėrė. Po to galimai K. Ž. paskambino E. K., kuri pas juos į butą atvažiavo su N. J.. Jos atvažiavo apie 23.00-23.30 val. Dar atsimena, kad buvo ir trečia mergina, galimai D. J.. Bute visi gėrė. Apie 2.00 val. nakties N. ir D. J. išėjo į namus. Bute su jais pasiliko E. K.. Tada M. A. jiems papasakojo, kad prisiminė to buto rakto saugojimo seifo kodą ir atsirakino butą. Seifukas raktui yra įrengtas prie buto durų. Atrakinęs butą juos pasikvietė ir pasakė, kad vėl išsinuomojo tą butą, o kai pasigėrė papasakojo tiesą. M. A. apie 3.00 val. išėjo namo juos palikęs tame bute. Jie kėlėsi ryte apie 9.00 val., nes E. K. reikėjo į darbą. Išeinant iš buto K. Ž. nusikabino nuo sienos televizorių ir išsinešė. Iš buto jie visi išėjo kartu. E. K. prieštaravo, kad jie ėmė televizorių. Kiek pamena, su K. Ž. televizorių vežė į lombardą, esantį (duomenys neskelbtini). Ar E. K. važiavo kartu su jais, neatsimena. Galimai E. K. prieš darbą dar nuvažiavo pas save į namus. Kuriame tiksliai lombarde pardavė televizorių, neatsimena, nes buvo labai girtas. Neatsimena, ar pagrobtą televizorių jie pardavė E. K. lombarde, ar tuo metu ji tada dirbo. Kai pardavė televizorių, M. A. su jais nebuvo. Jis aplamai šioje vagystėje nedalyvavo (t.4 b.l. 66).
Apklaustas teisme kaltinamasis K. Ž. pripažino kaltę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį jam pareikštą kaltinimą ir davė sekančius parodymus. Nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini), esančio buto televizorių išnešė kartu su R. N. ir jį pardavė. Tuo metu buvo neblaivus, todėl nepamena, ar tuo metu buvo M. A.. Nepamena, ar jiems nuvykus į lombardą ten buvo E. K.. Pamena, kad su R. N. nukabino nuo buto sienos televizorių ir jį nuvežė į lombardą.
Prokurorui pakeitus K. Ž. kaltinimą ir jo veiksmus iš BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikavus į BK 165 straipsnio 1 dalį bei 178 straipsnio 1 dalį, kaltinamasis K. Ž. nurodė, kad jam pateikto kaltinimo dėl neteisėto patekimo į butą jis nepripažįsta, nes buvo įsitikinęs, kad važiuoja į išnuomotą butą.
2020 m. spalio 15 d. apklaustas įtariamuoju K. Ž. savo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad 2020 metų vasaros pradžioje R. N. vardu išsinuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Buto nuomą rado internete. Vėliau, 2020 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios dienos neatsimena, kartu su R. N. vėl nusprendė nueiti į tą butą. Buto raktas buvo laikomas dėžutėje su kodu prie buto durų. Matydami per buto langus, kad bute nieko nėra, nutarė ten praleisti laiką. Neatsimena, kuris iš jų surinko dėžutės kodą. Tą vakarą bute buvo ir M. A., N. J. ir E. K.. Kai merginos ir M. A. regis miegojo, jam kilo mintis pavogti iš buto televizorių ir parduoti lombarde. Apie tai jis pasakė R. N. ir šis sutiko. Sekančios dienos ryte iš buto paimtą televizorių jie nuvežė į (duomenys neskelbtini) esantį lombardą, kuriame dirbo E. K., ir jį pardavė. Kiek gavo pinigų, neatsimena. Pinigus regis dalinosi tik su R. N.. E. neklausė, iš kur tas televizorius. Jie nesakė, kad televizorius iš to paties buto. Jis nepamena, kad jiems visiems būnant bute jis būtų klausęs E., kiek kainuoja toks televizorius, ir negirdėjo, kad to klaustų R. N.. M. A. turėjo žinoti, kad bute jie lankosi neteisėtai. Už parduotą televizorių E. atlygio negavo. Parduodant iš (duomenys neskelbtini) buto paimtą televizorių M. A. dalyvavo, bet į lombardą nėjo. Pinigų jam nedavė, o kažką jam nupirko (5 t. 19-21).
Apklausta teisme kaltinamoji E. K. nurodė, kad pažįsta visus kaltinamuosius. 2020 m. rugpjūčio 29 d. jau buvo įsidarbinusi UAB „X“ priklausančiame lombarde ir dirbo pirmą savaitę. Neatsimena, ar į lombardą, kuriame ji dirbo, televizorių atnešė M. A., K. Ž. ir R. N., ar kažkurio iš jų nebuvo. Atneštą televizorių įvertino bendrovės savininkas A. B., kurį ji pakvietė. A. B. nurodymu ji užpildė reikiamus dokumentus ir kažkam iš televizorių atnešusių vaikinų išmokėjo pinigus. Neatsimena, ką vaikinai pasakojo, iš kur tas televizorius.
2020 m. rugsėjo 10 d. apklausta įtariamąja E. K. nurodė, kad pažįsta K. Ž., R. N. bei M. A.. P., kuri yra R. N. panelė, pažįsta iš matymo. Šalia (duomenys neskelbtini) esančiame lombarde ji dirba nuo rugpjūčio mėnesio pradžios. Lombardo savininkas nurodė, kad privaloma paklausti, ar priduodamas į lombardą daiktas yra įgytas ne nusikalstamu būdu. Apie tai, kad daiktas neįgytas nusikalstamu būdu, surašoma pirkimo pardavimo sutartyje, kurioje apie tai pažymima. Apie tai, kad įsidarbino lombarde, aukščiau minėti asmenys galėjo sužinoti iš bendrų draugų. R. N. į jos lombardą buvo atvežęs parduoti televizorių. Kartu su juo buvo K. Ž.. Jie paaiškino, kad televizorius iš R. N. namų. Televizoriaus modelio nepamena. Dokumentus supildė, kaip reikalauja jos darbo taisyklės (t.3 b.l. 183-187).
2020 m. rugsėjo 21 d. apklausta įtariamąja E. K. parodė, kad pasilieka prie parodymų, kuriuos davė 2020 m. rugsėjo 10 d. apklausos metu. Papildomai gali paaiškinti, kad jos telefone užfiksuotas vaizdo įrašas penktadienį, iš 2020 m. rugpjūčio 28 d. į 2020 m. rugpjūčio 29 d. naktį, buvo filmuotas bute, (duomenys neskelbtini), galimai (duomenys neskelbtini). Vėlai vakare, galimai apie 23.00-24.00 val. kartu su D. J. bei jos nepilnamete sese N. J., nuvažiavo taksi pas vaikinus į butą. Žinojo, kad bute bus R. N., K. Ž. ir M. A.. Kam tas butas priklausė, ji nežino. Jiems visiems būnant šiame bute, vaikinai minėjo, kad butas priklauso kažkam iš jų draugų, išvykusių į užsienį. Bute tiesiog leido laiką, gėrė. Pirma iš buto išėjo D.. Galimai apie 24.00 val., o gal net vėliau. Ji kartu su N. iš buto išėjo apie 3.00 val. Dar būnant bute, „K.“ (K. Ž.) jos paklausė, kiek galėtų gauti už televizorių, esantį bute. Būtent jos paklausė, nes žinojo, kad dirba lombarde. Tada naktį ji susisiekė su kolega, kuris dirba lombarde kaip ir ji. Jo vardas T.. Paklausė jo, kiek galėtų kainuoti televizorius, bei nusiuntė jam televizoriaus fotonuotrauką per „Messenger“ programėlę. T. pasakė, kad už televizorių lombarde duotų 150 eurų. Pati televizoriaus pavadinimo nepamena. Ji klausė K., kaip taip jis ruošiasi išvežti televizorių iš svetimo buto. K. jai atsakė, kad tas draugas, kuriam priklauso butas, apie tai žino, nes jam tas televizorius nereikalingas. Dieną, 2020 m. rugpjūčio 29 d. ryte, jai dirbant lombarde, atvažiavo K. su R. ir atvežė tą televizorių, kuris buvo bute. Ji suprato, kad televizorius iš to buto, nes jį buvo mačiusi bei jį įjungus į elektros tinklą jo korpusas švietė. Vaikinams už televizorių sumokėjo 150 eurų. Užpildė visus reikiamus dokumentus, regis R. vardu. Kiek pamena, nuo buto raktus turėjo K.. Daugiau apie buto savininką jie nieko nekalbėjo. Anksčiau su vaikinais tame bute nebuvo ir negirdėjo, kad jie ten būtų buvę (3 t. b.l. 188-191).
Apklaustas teisme nukentėjusysis L. K. paaiškino, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini) priklauso jo buvusiai žmonai. Šiuo butu realiai disponuoja jo sūnus J. K., kuris šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Sūnus buvo patalpinęs skelbimą dėl šio buto nuomos ir jo paprašė pasirūpinti klientais. Mėnesį prieš vagystę šį butą jis buvo išnuomojęs R. N., kuris buvo su mergaite. Bute jie pragyveno gal tris dienas ir pilnai neatsiskaitę už nuomą išėjo. Jis sutvarkė butą ir toliau jį nuomojo. Buto raktai būdavo paliekami kodinėje dėžutėje. Po kažkurio laiko dėžutė pradėjo „strigti“. Rugpjūčio mėnesį buvo laukiami nuomininkai, todėl jis nuvažiavo pažiūrėti, ar viskas gerai. Įėjęs į butą suprato, kad ten lankėsi žmonės. Buvo paliktas baisus jovalas. Dingo televizorius. Apie įsibrovimą jis pranešė policijai. Dėl pagrobto televizoriaus jam padaryta 380 eurų turtinė žala. Televizorius negrąžintas. Prašė patenkinti jo civilinį ieškinį. Asmenys, pagrobę televizorių, į butą galėjo patekti pasigamintu raktu arba jį paėmė iš kodu užrakintos dėžutės, kuri jam kėlė įtarimą, nes buvo sugadinta arba jėga atidaryta. Dėžutės kodą jis keisdavo. Po buto nuomos R. N., jis buvo pakeitęs dėžutės kodą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju L. K. nurodė, kad jo buvusi žmona D. K. po jų skyrybų įsigijo trijų kambarių butą, (duomenys neskelbtini). Šiuo butu ji leido naudotis ir disponuoti jų sūnui J. K., kuris šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Sūnus minėtą butą nuo 2020 m. sausio nuomoja trumpalaikei nuomai. Už vieną parą nuomos mokestis yra 50 eurų. Jis pats šio buto nuoma neužsiima, tik padeda sūnui sutvarkyti butą po nuomininkų ir prižiūri bute tvarką. Butas suremontuotas, su baldais. Jo sūnus J. K. gegužės mėnesį nupirko televizorių „Philips“, kurio vertė yra 315 eurų, kuris buvo pakabintas nuomojamame bute. Prieš tai jis klaidingai nurodė televizoriaus pavadinimą. Sūnus turi televizoriaus pirkimo dokumentus. 2020 m. rugpjūčio 27 d. apie 16:00 val. jis atvyko į minėtą butą, kad jį sutvarkytų. Viskas buvo vietoje. 2020 m. rugpjūčio 31 d. apie 14:15 val., jis vėl atvyko sutvarkyti buto. Buto raktai yra trys. Vienas raktas visuomet paliekamas prie buto durų įrengtoje dėžutėje. Įvedus kodą ir ją atsidarius galima išsiimti raktą. Kitą raktą turi (duomenys neskelbtini) esantis sūnus, o trečias buto raktas yra pas jo buvusią žmoną D. K.. Atvykęs į butą ir priėjęs prie durų, pamatė, jog dėžutėje, kurioje reikia suvesti kodą, yra suvestas 4 skaičių kodas „(duomenys neskelbtini)“ . Pažymi, kad durų kodas nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. dėžutės buvo nustatytas „(duomenys neskelbtini)“. Išeidamas 2020 m. rugpjūčio 27 d. iš buto prisimena, jog užrakinęs buto duris ir įdėjęs raktą į dėžutę jos kodo negalėjo užsukti „(duomenys neskelbtini)“. Įtaria, jog žmonės apvogę butą, galėjo suvesti dėžutės kodą ir išsiėmę raktą įeiti į vidų. Išsiėmęs raktą ir užėjęs į butą pamatė, jog bute akivaizdžiai kažkas buvo. Kambariuose palikta netvarka. Lovose sujaukta patalynė, pagrindiniame svetainės kambaryje ant stalo buvo nešvarių indų su maisto likučiais, tuščias alkoholinio gėrimo butelis, nuorūkos. Virtuvės patalpa netvarkinga. Virtuvėje pilna šiukšlių dėžė, mėtėsi maisto likučiai. Pamatė, jog svetainės kambaryje ant sienos nebėra televizoriaus „Philips“, dingęs vienas dūmų detektorius. Pažymi, kad tik dabar pastebėjo, kad dingo detektorius. 2020 m. rugpjūčio 27 d., kai buvo atėjęs sutvarkyti ir patikrinti butą, televizorius buvo svetainėje pakabintas ant sienos. 2020 m. rugpjūčio 31 d., kai atėjo sutvarkyti butą televizoriaus nebebuvo. Todėl vagystė turėjo būti įvykdyta laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nuo 16:30 val. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. 14:15 val. 2020 m. liepos 30 d. butą dviem paroms buvo išnuomojęs R. N., kuris sakė, jog bute nori būti su mergina. Vaikinas jam padavė 70 eurų ir savo asmens dokumentą. R. buvo su mergina. R. N. jis parodė dėžutės kodą, paaiškino, kaip veikia sistema, kad išsiimti raktą. Po dviejų parų R. N. paprašė pratęsti buto nuomą iki 2020 m. rugpjūčio 3 d.. Pinigus - 40 eurų už buto nuomą vaikinas pervedė per Perlo terminalą. 2020 m. rugpjūčio 3 d. ryte R. N. paprašė pratęsti buto nuomą dar dviem paroms. Vaikinas už keturias dienas su juo buvo atsiskaitęs ir prižadėjo 2020 m. rugpjūčio 4 d. ryte sumokėti už likusias dvi paras, tačiau pinigų nesumokėjo. 2020 m. rugpjūčio 3 d. vakare apie 22:30 val. jam paskambino kaimynė ir pranešė, jog sūnaus nuomojamame bute girdisi didelis triukšmas. Jis parašė R. N. žinutę, jog kaimynai skundžiasi dėl triukšmo. Netrukus kaimynė vėl paskambino ir pasakė, jog triukšmas nesibaigia. Tada jis pasakė, kad gali kviesti policijos pareigūnus. Kad kaimynai kviečia policiją, žinute jis informavo R. N.. Po valandos R. N. jam atsakė sim žinute, kad yra mieste. 2020 m. rugpjūčio 4 d. ryte nesulaukęs iš R. N. pinigų už dvi nuomos paras, atvyko į minėtą butą. Atvykus į butą raktas buvo įdėtas į dėžutę. Užėjęs į butą pamatė netvarką. Ant stalo maisto likučius, tuščius alkoholinių gėrimų butelius, sujauktą patalynę. Tačiau iš buto niekas nedingo. Sutvarkęs butą R. N. jis nebeieškojo ir pakeitė raktų dėžutės kodą (t.2 b.l. 166-168). Apklaustas papildomai liudytojas L. K. parodė, kad dėl dingusio dūmų detektoriaus pretenzijų niekam nereiškia. Jis tiksliai nežino, kada ir kokiomis aplinkybėmis jis dingo iš nuomojamo buto. Iš buto pagrobtas televizorius priklauso jo sūnui J. K.. Kadangi sūnus gyvena užsienyje, šiuo metu neplanuoja parvažiuoti, jis turi sūnaus įgaliojimą atstovauti jį ikiteisminiame tyrime bei teisme pareikšti civilinį ieškinį. Pagrobto televizoriaus vertė 380 eurų su PVM, tai šiai sumai jis ir reiškia civilinį ieškinį dėl turtinės žalos padarymo (2 t. 171, 184,185,190-191).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. K. parodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso jai. Šį butą žodinio susitarimo būdu ji perleido naudotis sūnui J. K.. Apie vagystę iš buto jai pranešė sūnus. Iš buto pavogtas televizorius priklauso sūnui. Jai asmeniškai žala nepadaryta ir niekam pretenzijų neturi. Apie tai, kaip buvo padaryta vagystė, nežino ir nieko paaiškinti negali. Sūnus šiuo metu gyvena užsienyje (duomenys neskelbtini). Artimiausiu metu į Lietuvą atvykti neplanuoja (2 t. b.l.197-200).
Apklausta teisme liudytoja D. J. nurodė, kad pažįsta visus kaltinamuosius. 2020 metų rugpjūčio mėnesį su jais buvo (duomenys neskelbtini) mikrorajone, (duomenys neskelbtini) esančiame bute. Kadangi praėjo daug laiko, prašė pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu D. J. parodė, kad 2020 m. vasarą, galimai rugpjūčio mėnesį, tikslios datos neatsimena, ji susipyko su R. N.. Ji žinojo, kad R. išsinuomojęs butą (duomenys neskelbtini) g., kur su draugais leidžia laiką. Kartu su juo bute buvo P., kurios pavardės nežino, M. A. ir K. Ž.. Su E. K. joms pavyko surasti skelbimą, pagal kurį R. N. išsinuomojo šį butą. Jai kilo noras atkeršyti R. N.. Paskambinusi internetiniame skelbime nurodytu adresu buto savininkui prisistatė kaip buto kaimynė. Pasakė, kad jo bute triukšmas, kad ji kvies policiją. Šeimininkas pažadėjo išsiaiškinti ir paprašyti pritildyti muziką. Po kurio laiko ji vėl paskambino ir pasakė, kad triukšmas netyla, nors nežinojo, ar taip yra, nes prie to buto nebuvo. Buto šeimininkas pasakė, kad gali kviesti policiją. Praėjus kuriam laikui, galimai rugpjūčio 28-29 dienomis kartu su sese N., E. K., R. N., K. Ž. ir M. A. leido laiką netoli (duomenys neskelbtini) prospekto prie garažų. Visi vartojo alkoholį. Negėrė tik jos sesė N.. Vaikinai pradėjo pasakoti apie butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurį ne kartą nuomojosi, kad buto raktas saugomas kažkokiame seife prie durų. Reikia surinkti kodą ir gali pasiimti raktą. Jie sakė, kad buto savininkas ne (duomenys neskelbtini) ir tame bute jie ne kartą buvo be nuomos. Gyrėsi, kad laikas nuo laiko jie „pasitikrina“ ar tame bute nieko nėra ir ten laidžia laiką be nuomos. Galimai apie 21.00 val., R. pasiūlė važiuoti į tą butą. Ji, jos sesė ir E. nenorėjo tenai važiuoti. Bet vaikinai jas įkalbėjo. Pakeliui E. kažkur nupirko degtinės, nes parduotuvėse jau nepardavinėjo, nusipirko maisto. Kai nuėjo prie buto, arba R., arba K. surinko kodą ir iš seifuko išėmė buto raktą, kuriuo atrakino duris. Apie 24.00 val. ji norėjo važiuoti į namus, tačiau E. įkalbinėjo pasilikti. Tada ji išprovokavo konfliktą su R. ir pirma išėjo iš buto. Kiti dar pasiliko bute. Pamena, kad dar jai esant bute, R. N. kalbėjo, kad bute esantį televizorių atneš E. į lombardą parduoti. Dar R. klausė, kiek jis kainuotų. E. regis kažkam siuntė to televizoriaus nuotraukas. Galimai siuntė T., su kuriuo ji dirba lombarde, arba lombardo savininkui A.. Apie tai, ar ji sužinojo, kiek lombarde gautų už televizorių, nežino. Visi bute girdėjo pokalbį dėl televizoriaus pardavimo. Ryte jos sesė pasakė, kad jai išėjus E. K. dar pasiliko bute su vaikinais. Po kurio laiko, galimai po darbo dienos, kai susitiko su E., ši papasakojo, kad iš buto išėjo ryte, kartu su visais trimis vaikinais ir nešė televizorių, nes jis buvo didelis. Ar E. iš karto ėjo į darbą kartu su vaikinais, ar dar buvo užsukusi į namus, ji nežino. Iš E. pasakojimo žino, kad ryte lombarde iš vaikinų priėmė tą televizorių (t.2 b.l. 49-53).
Žemesnės instancijos teismas
Apklausta teisme liudytoja N. J. prašė pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teismui pagarsinus jos parodymus ji nurodė, kad jie teisingi ir atsakė į proceso dalyvių klausimus. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. J. parodė, kad K. Ž., R. N., M. A. yra jos pažįstami, bet ne draugai. E. K. jos draugė, kurią pažįsta nuo vaikystės. Su E. jos santykiai geri. Su K., M. ir R. bendraudavo, kai būdavo su E.. Jie yra E. draugai. Šių metų rugpjūčio 28 arba 29 dieną, (duomenys neskelbtini) prospekte ji susitiko su E., K., R. ir M.. Buvo ir jos sesuo D. J.. Jie visi buvo parkelyje prie (duomenys neskelbtini) parko ir gėrė alkoholį. Ji negėrė, nes yra abstinentė. Pradėjus temti R. pasiūlė važiuoti į (duomenys neskelbtini), į jų išsinuomotą butą. Ji su D. važiuoti nenorėjo. Siūlė ir E. nevažiuoti, bet ji pasakė, kad važiuos trumpam, todėl ir jos sutiko. Visi visuomeniniu transportu važiavo iki (duomenys neskelbtini). Pakeliui užsuko į parduotuvę nusipirkti maisto, o E. dar nupirko butelį degtinės. Į butą nuėjo visi iš karto. Dar būnant parkelyje R. pasakojo, kad prie to buto yra kažkoks seifas, kur surenki kodą ir iškrenta raktas. Jei neklysta, buto raktą iš seifuko išėmė R.. Jis žinojo kodą ir sakė, kad jie butą išsinuomojo. Bute visi išgėrinėjo. Ji negėrė ir gamino valgyti. Apie 24.00 val. jos sesuo D. išėjo į namus. Kiti dar pasiliko. Ji iš buto išvažiavo apie trečią valandą nakties. E. dar pasiliko. Jai būnant bute R. su E. kalbėjo apie bute buvusį televizorių. R. norėjo sužinoti, kiek galima būtų gauti lombarde pardavus tą televizorių. E. pasakė, kad negali pasakyti. Paskui ji nufotografavo tą televizorių ir kažkam išsiuntė fotonuotrauką. Jai atrodo, kad televizoriaus nuotrauką siuntė, kad kažkas jį įvertintų. E. dar kilo klausimas, kaip jie gali parduoti televizorių iš nuomojamo buto. Tada K. arba R. pasakė, kad čia nieko tokio. Jiems normalu pavogti iš nuomojamo buto televizorių ir jį parduoti. Į tą situaciją ji nesigilino, nes iš buto išvažiavo. Nežino, ar jie tą televizorių paėmė (3 t. b.l. 8-11). Atsakydama į proceso dalyvių ir teismo klausimus liudytoja nurodė, kad iš pradžių į butą atvažiavo jie visi. Iš buto pirmas išėjo M. A.. Jam išėjus, iš buto išėjo ir ji.
Iš byloje esančios 2020 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 1.828 duomenų matyti, kad R. N., pardavė pirkėjui - UAB „X“, B. A. televizorių „Philips“ už 150 eurų. Sutartyje nurodyta, kad pardavėjas garantuoja, kad parduodama prekė priklauso pardavėjui ir nėra įsigyta nusikalstamu būdu, su nurodyta pardavimo kaina sutinka, materialinio ar kitokio pobūdžio pretenzijų neturi ir neturės (t.2 b.l. 111). 2020 m. rugpjūčio 29 d. nurašyto/ nupirkto daikto/ prekės perpardavimo akte, kurį pasirašė UAB „X“ atstovas A. B., nurodyta, kad pagal sutartį Nr.1.828 išstatyto į pardavimą televizoriaus kaina 250 eurų (t.2 b.l. 112).
Apklaustas teisme liudytojas T. U. nurodė, kad kaltinamoji E. K. buvusi jo darbuotoja. Jis buvo lombardo, adresu (duomenys neskelbtini), direktorius, E. K. buvo kasininkė. E. K. galėjo jam siųsti nuotraukas televizoriaus ir klausti, kiek jis gali kainuoti. Būna, kad naktį skambina ir klausia, kiek gali kainuoti. E. K. išdirbo gal 1-1,5 mėnesio. Būdavo, kad ji neateidavo į darbą. Porą kartų neatėjo ir buvo atleista. Nepamena, kokiomis aplinkybėmis 2020 m. rugpjūčio 29 d. į jo vadovaujamą lombardą buvo atneštas televizorius „Philips“, kas jį įvertino ir kiek už jį ir kam išmokėjo pinigų.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. U. parodė, kad apie tris metus pažįsta E. K.. Susipažino per bendrą pažįstamą taksi vairuotoją. Šių metų vasarą jis ieškojo darbuotojo ir pasiūlė jai įsidarbinti UAB „X“ priklausančiame lombarde. Ji sutiko ir šiuo metu ten dirba kasininke-pardavėja. E., kaip ir kiti kolegos, dažnai jam skambina pasitikslinti, kiek kainuoja vienas ar kitas daiktas, jį superkant lombarde. Jis neatsimena, ar 2020 m. rugpjūčio 28 ar 29 dienomis E. jam skambino, siuntė televizoriaus „Philips“ fotonuotrauką ir klausė, kiek gali kainuoti toks televizorius. Neatmeta galimybės, kad taip galėjo būti. Paprastai nakties metu jie nebendrauja. Su E. K. bendrauja jo darbo telefonu (duomenys neskelbtini) arba asmeniniais telefonais, „Messenger“ programėle. Jis dažnai keičia telefonus ir ši informacija neišlikusi. E. draugų nepažįsta. Parastai su E. jie dirba skirtingose pamainose, todėl nežino, ar pas ją į darbą ateina pažįstami asmenys (3 t. b.l. 26-29).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
BK 165 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą, slapta ar atvirai, panaudojant apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovimą į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją.
Žemesnės instancijos teismas
M. A. dėl jam pateikto kaltinimo pagal BK 165 straipsnio 1 dalį kaltę pripažino pilnai. Nurodė, kad anksčiau buvo išsinuomojęs (duomenys neskelbtini), esantį butą ir žinojo seifo, kuriame buvo laikomas šio buto raktas, kodą. 2020 m. rugpjūčio 28 d. vienas nuvyko į šį butą, jį atsirakino ir pakvietė ten atvykti R. N. ir K. Ž.. Pastarieji teisme palaikė M. A. poziciją, teigdami, kad pakviesti atvykti į (duomenys neskelbtini), jie nežinojo, jog M. A. į šį butą pateko neteisėtai.
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nežiūrint tik vieno iš kaltinamųjų, M. A. prisipažinimo, teismas konstatuoja, kad ir R. N. bei K. Ž. kaltė padarius BK 165 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką visiškai įrodyta. Pirmiausia neginčijamai nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai ar jų įgalioti asmenys, 2020 m. rugpjūčio 28 d. šio buto kaltinamiesiems nebuvo išnuomavę. Duodamas parodymus teisme kaltinamasis M. A. nurodė, kad į butą pateko pirmas ir tik tada pakvietė atvykti kitus kaltinamuosius, tačiau 2020 m. gruodžio 12 d. apklaustas įtariamuoju M. A. tvirtino, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. jis, R. N., K. Ž., E. K., D. ir N. J. vartojo alkoholinius gėrimus (duomenys neskelbtini) mieste, o vakare visi nuvažiavo į šį butą. Kaip atsidūrė šiame bute, paaiškinti negali, nes buvo labai girtas. 2020 m. spalio 15 d. apklaustas įtariamuoju K. Ž. nurodė, kad kartu su R. N. vėl nusprendė nueiti į anksčiau (duomenys neskelbtini) gatvėje nuomotą butą, per jo langus matydami, kad šiame bute nieko nėra. Kuris iš jų surinko seifo kodą ir paėmė raktus, neatsimena. Kartu su jais tą vakarą bute buvo M. A., E. K., N. J.. Apklausta teisme liudytoja D. J. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose ji nurodė, kad galimai rugpjūčio 28-29 dienomis kartu su sese N., E. K., R. N., K. Ž. ir M. A. leido laiką netoli (duomenys neskelbtini) prospekto prie garažų. Visi vartojo alkoholį. Vaikinai pradėjo pasakoti apie (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį butą, kurį ne kartą nuomojosi. Kalbėjo, kad šio buto raktas saugomas kažkokiame seife prie durų. Reikia surinkti kodą ir gali pasiimti raktą. Jie sakė, kad buto savininkas ne (duomenys neskelbtini) ir tame bute jie ne kartą buvo be nuomos. Gyrėsi, kad laikas nuo laiko jie „pasitikrina“, ar tame bute nieko nėra, ir ten laidžia laiką be nuomos. Galimai apie 21.00 val., R. pasiūlė važiuoti į tą butą. Ji, jos sesė ir E. nenorėjo tenai važiuoti. Bet vaikinai jas įkalbėjo. Kai nuėjo prie buto, R. arba K. surinko kodą ir iš seifuko išėmė buto raktą, kuriuo atrakino duris. D. J. sesuo N. J. teisme patvirtino, kad į butą jie važiavo visi kartu, tame tarpe ir M. A..
Įvertinus, kad ne tik ikiteisminio tyrimo metu apklausti kaltinamieji M. A. bei K. Ž., tačiau ir liudytojos N. ir D. J. patvirtino, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. (duomenys neskelbtini) esančio buto kaltinamieji nebuvo išsinuomavę ir ten pateko neteisėtai prieš buto savininkų, ar jų įgaliotų asmenų valią, teismas daro išvadą, kad M. A., R. N. ir K. Ž. įvykdė BK 165 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Kaltinimai dėl 2020 m. rugpjūčio 29 d. įvykdyto televizoriaus „Philips“ pagrobimo iš D. K. priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), šioje byloje pateikti R. N., K. Ž. ir M. A.. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme R. N. ir K. Ž. pripažino savo kaltę. Kaltinamasis M. A. kaltės nepripažino. Tai, kad kaltinamieji pateko į D. K. priklausantį butą patvirtina net tik jų pačių, tačiau ir su jais buvusių asmenų parodymai bei bute palikti pėdsakai.
Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme M. A. kaltės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nepripažino. Nurodė, kad pirma iš buto išėjo D. J.. Po jos iš buto išėjo ir jis. Tuo metu R. N., K. Ž., E. K., N. J. pasiliko bute. Apie televizoriaus vagystę sužinojo, kai brolis jam pasakė, kad jo ieško buto savininkas ir jį kaltina televizoriaus vagyste. Tokius M. A. parodymus patvirtino kaltinamasis R. N. bei liudytoja N. J., kuri nurodė, kad iš buto pirmas išėjo M. A.. Kaltinamasis K. Ž. tegalėjo nurodyti, kad jam sugalvojus pagrobti televizorių M. A. girtas miegojo. Tačiau jis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad į lombardą televizorių nešė trise. Jis, R. N. ir M. A., kuris į lombardo patalpas nėjo. Gautais pinigais su M. A. nesidalino. E. K. nepatvirtino tokių K. Ž. parodymų. Pagal dokumentus televizorių į lombardą įkeitė R. N.. Kad pinigai -150 eurų buvo sumokėti R. N., patvirtina byloje esanti 2020 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo pardavimo sutartis Nr. 1.828. Liudytoja D. J. tyrimo metu nurodė, kad susitikusi su E. K., ši pasakojo, kad iš buto ji išėjo ryte kartu su trimis vaikinais. Jie nešėsi televizorių, nes jis buvo didelis ir sunkus. Esant tokiems prieštaringiems kaltinamųjų ir liudytojų parodymais, atsižvelgus, kad jų dauguma nepatvirtina kaltinamojo M. A. dalyvavimo pagrobiant iš buto televizorių, teismas M. A. išteisina. Pagal teismų praktiką tada, kai nagrinėjant bylą teisme nustatoma, kad nusikalstama veika, apie kurią buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstamą, nebuvo padaryta arba padaryta veika neatitinka baudžiamojo įstatymo numatytos nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties, priimamas išteisinamasis nuosprendis remiantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, t. y. nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-455/2014, 2K-289-693/2017).
Kaltinamųjų R. N. ir K. Ž. prisipažinimas, kad jie dviese iš buto pagrobė televizorių, bei tolimesni jų veiksmai, šio televizoriaus gabenimas į lombardą ir pardavimas patvirtina, kad minėti kaltinamieji įvykdė BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Nukentėjusiojo J. K. civilinis ieškinys dėl 380 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai ir ši suma solidariai priteistina iš kaltinamųjų R. N. ir K. Ž.. Nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą patvirtina jo pateikti rašytiniai įrodymai. Kaltinamieji sutiko su jiems teikiamu civiliniu ieškiniu ir jo neginčijo.
2020 m. rugpjūčio 29 d. didelės vertės O. M. turto ir Ž. J. priklausančio turto pagrobimas
Pagarsinus teisme kaltinamąjį aktą kaltinamasis M. A. pareiškė, kad kaltę jis pripažįsta, tačiau duoti parodymus atsisako. Bylos nagrinėjimo eigoje jo pozicija pasikeitė ir jis sutiko duoti parodymus. 2022 m. gegužės 18 d. posėdyje M. A. nurodė, kad kaltę jis pripažįsta. (duomenys neskelbtini)esančiame bute buvo jis, K. Ž., R. N. ir P. Z.. Šiame bute jie vartojo alkoholinius gėrimus ir iš buto išvežė paveikslus, kuriuos pardavė lombarde. Pirmą paveikslų partiją į lombardą nuvežė jis su R. N.. Antrą kartą vežant į lombardą paveikslus ir televizorių kartu su jais važiavo ir K. Ž.. P. Z. apie vagiamus paveikslus ir televizorių nieko nežinojo ir nematė, kaip jie važiavo į lombardą. Tuo metu ji miegojo. Lombarde paveikslus įvertino A. B.. E. K. buvo lombarde, tačiau ji nieko nedarė, tiesiog sėdėjo. Pinigus išmokėjo A. B.. Kas paėmė pinigus, neatsimena. Pinigus išleido alkoholiui. Kam iš jų kilo sumanymas pagrobti paveikslus ir juos nuvežti į tą lombardą, kur dirbo E. K., jis nežino. Tuo metu buvo girtas ir neatsimena, ar kažkas iš jų skambino E. K. ir klausė, ar ji priims paveikslus. Bute paveikslai buvo pakabinti ant sienos. Jų apibūdinti negali ir, jo nuomone, jų buvo apie 15. Vežant paveikslus jis galėjo nuo jų pašalinti lipdukus su kainomis, tačiau tiksliai to pasakyti negali. Neatsimena, kaip bute K. Ž. padavė patalynės komplektus P. Z.. Pripažįsta civilinį ieškinį dėl pagrobto ir realizuoto televizoriaus, o ieškinį dėl pagrobtų ir realizuotų paveikslų prašė atmesti.
2020 m. rugsėjo 2 d. apklaustas įtariamuoju M. A. kaltės nepripažino. Nurodė, kad pažįsta R. N., K. Ž., D. J.. P. Z. nepažįsta. Gerai neatsimena, bet galimai įtarime nurodytu laiku kartu su K. Ž. ir R. N. nuėjo į išnuomotą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tikslaus adreso nepamena. Bute jie buvo trise. Kiek pamena, su jais merginų nebuvo. Jis jau buvo išgėręs, nes prieš tai gėrė namuose. Būdami bute gėrė. Bute buvo daug įvairių spalvotų paveikslų. Ant paveikslų buvo priklijuoti lapukai su jų kainomis eurais. Bute buvo apie penkiolika paveikslų. Pamena, kad bute buvo televizorius, kurį visi žiūrėjo. Jis galimai išgėrė šešias skardines alaus ir užmigo. Jis atsikėlė pirmas. K. Ž. ir R. N. dar miegojo. Atsikėlęs pastebėjo, kad nėra paveikslų ir televizoriaus. Atsikėlę K. Ž. ir R. N. taip pat nežinojo, kur televizorius ir paveikslai. Jis labai mažai ką pamena. Gydytoja jam išrašė vaistų atminčiai gerinti. Vaistų pavadinimo nepamena. Jau apie du mėnesius vaistų negeria, nes pasibaigė, o jiems įsigyti reikia recepto. Paveikslų iš buto jis nevogė ir nepamena, kad juos vogtų K. Ž. su R. N. (t.3 b.l. 141-142). 2020 m. gruodžio 12 d. apklaustas papildomai įtariamuoju M. A. pareiškė, kad dėl paveikslų vagystės duoti naujus parodymus atsisako, nes jau yra juos davęs ir papildomai nieko paaiškinti negali ir nenori (3 t. b.l. 148-151).
Apklaustas teisme kaltinamasis R. N. paaiškino, kad butą, adresu (duomenys neskelbtini) išsinuomojo K. Ž. ir pasikvietė juos pagerti. Jis ten nuvažiavo su P. Z. ir M. A.. Bute du kambariai. Nuvykus jie prisigėrė ir nuėjo miegoti. Viename kambaryje miegojo jis su P. Z., o kitame M. A. ir K. Ž.. Nepavykus užmigti jis pažadino K. Ž. su M. A. ir vėl pradėjo gerti. Tuo metu P. Z. miegojo kitame kambaryje. Begeriant jie pamatė ant sienos kabojusių paveikslų kainas ir nusprendė juos pavogti. Nusikabino 3 ar 4 paveikslus, išsikvietė taksi ir juos nuvežė į lombardą. Į lombardą važiavo su M. A.. Gal tada iš buto išsivežė ir televizorių, bet tiksliai pasakyti negali, nes nepamena. Lombarde A. B. įvertino atsivežtus paveikslus. Jiems sumokėjo mažiau, nei kaina, kuri buvo nurodyta ant paveikslų. Iš viso už paveikslus gavo 100 eurų. A. B. buvo neįdomu, iš kur pas juos tie paveikslai. A. B. nurodymu E. K. išrašė reikalingus dokumentus. Su gautais pinigais sugrįžo į butą ir toliau gėrė. Ryte jis, K. Ž. ir M. A. iš buto paėmė dar 5 paveikslus ir taksi automobiliu nuvežė į tą patį lombardą pas A. B.. Už paveikslus jiems sumokėjo po 50 eurų. Iš viso gavo 350 eurų. Tuo metu P. Z. girta miegojo. Sugrįžę pažadino P. Z. ir nusprendė iš buto išsiskirstyti. K. Ž. jai padavė maišelį, kuriame buvo jo rūbai ir iš buto paimta patalynė. Tą maišelį P. Z. parsivežė į savo namus ir jis buvo surastas atliekant kratą. Prisipažįsta, kad jis dalyvavo iš buto pagrobiant televizorių, valdymo pultus ir paveikslus, tačiau jų buvo mažiau, nei nurodyta kaltinime. Jie išsinešė 9 paveikslus: pirmą dieną 4 paveikslus, o antrą 5. Kas paveiksluose buvo pavaizduota, negali pasakyti. Prisimena tik vieną, kuriame buvo gaidys. Ant šio paveikslo buvo kaina 70 eurų, o lombarde jam sumokėjo 10 eurų. Iš buto patalynės jis neėmė. Kaip ji atsirado maišelyje, kurį K. Ž. perdavė P. Z., pasakyti negali. Su jam pateiktu civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, nes jo nuomone, paveikslų kainos yra labai padidintos.
2020 m. rugsėjo 2 d. apklaustas įtariamuoju R. N. savo kaltę pripažino iš dalies. Jis parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 29 d., šeštadienį jam paskambino pažįstamas K. Ž. bei pasikvietė į (duomenys neskelbtini) išsinuomotą butą, adresu (duomenys neskelbtini). Į tą butą jis atvažiavo apie 15.00 val.. Atvyko neblaivus, nes jau buvo išgėręs apie pusę litro degtinės. Atvykęs prie namo susitiko su M. A.. Iš pradžių dviese nuėjo į parduotuvę, kur nusipirko picų, butelį degtinės. Tada nuėjo į butą, kuriame rado K. Ž.. Bute daugiau nieko nebuvo. Bute gėrė ir miegojo. Jokių merginų bute nebuvo. Begeriant atkreipė dėmesį, kad bute daug paveikslų. Tada kilo mintis juos priduoti į lombardą ir gauti pinigų. Kas pirmas apie tai pradėjo kalbėti, nepamena. Nusprendė paveikslus parduoti (duomenys neskelbtini) esančiame lombarde, kur dirba jų bendra pažįstama E. K.. Jei gerai atsimena, sekmadienio ryte jis paskambino E. ir pasakė, kad atveš paveikslus. E. neklausė, iš kur tie paveikslai, bet jis nesakė. Išsikvietė taksi ir su M. A. į „taksi“ automobilį sunešė paveikslus. Kokius tiksliai paveikslus paėmė, nepamena. Juos ėmė iš galinio kambario koridoriaus gale. Paveikslus nuvežė į lombardą, kur dirbo E., ir pridavė savo vardu, nes turėjo dokumentą. Kiek pamena, tada gavo 200 eurų. Su pinigais sugrįžo į tą patį butą, kur buvo likęs K. Ž., ir toliau visi gėrė. Kitos dienos ryte, kai jau reikėjo išeiti iš buto, visi trys sutarė, kad reikia paimti daugiau paveikslų ir juos parduoti. E. jau neskambino. Su paveikslais važiavo jis, K. Ž. ir M. A.. Kiek pamena, į lombardą ėjo visi trys, bet paveikslus pardavė jo vardu. Kartu su paveikslais pridavė ir televizorių, kurį paėmė iš to paties buto. Gavo 150 eurų. Tuos pinigus vėl visi trys pragėrė. Išėję iš to buto, raktus paliko pašto dėžutėje, nes taip buvo liepęs savininkas. Iš buto patalynės ir rankšluosčių jis neėmė, bet už kitus garantuoti negali. Tame bute jis lankėsi pirmą kartą. Kiek laiko K. Ž. buvo išsinuomojęs tą butą, nežino. Kartu su jais merginų nebuvo. Pavogti paveikslai buvo spalvingi, bet kas juose pavaizduota, neatsimena. Paveikslų buvo ne mažiau kaip dešimt, bet tikslaus skaičiaus nepamena. Jis pažįsta D. J. ir P.. Kai vogė paveikslus ir televizorių, jų bute nebuvo (t.4 b.l. 46-49).
2020 m. spalio 15 d. apklaustas įtariamuoju R. N. nurodė, kad dėl vagystės iš nuomojamo buto, kur pavogtas televizorius, patalynė, rankšluosčiai ir paveikslai, kaltu prisipažįsta visiškai. Kai paėmė iš buto patalynę ir rankšluosčius, K. Ž. juos padavė P. Z., kad ši juos pasaugotų, nes ji tuo metu važiavo į namus. K. Ž. žadėjo juos iš jos pasiimti. Pas E. K. į lombardą parduoti daiktus vyko du kartus. Kai pardavė paveikslus, nesakė E., kad paveikslus ir televizorių pavogė. Ar ji klausė, neatsimena. Kai pavogė paveikslus, P. Z. tuo metu miegojo tame bute. Ji nežinojo apie pavogtus paveikslus. Jis nežino, ar P. Z. tiksliai žinojo, kad rankšluosčiai ir patalynė yra vogti iš to buto, nes K. Ž. viską sudėjo į maišą kartu su savo megztuku. K. pasakė, kad tai jo daiktai, kad jis vėliau atvažiuos jų pasiimti (t. 4 b.l. 58-60).
2020 m. gruodžio 10 d. apklaustas įtariamuoju R. N. parodė, kad vagystę iš buto (duomenys neskelbtini)sugalvojo padaryti jis, M. A. ir K. Ž.. Visi trys bendraudami su E. K. internetu teiravosi dėl daiktų vertės. Tuo metu P. Z. bute nebuvo. Galimai ji buvo išėjusi į parduotuvę. Šiuo metu negali jau pasakyti, ar E. K. tikrai žinojo, kad paveikslai vogti. Neatsimena, ar jai paskambinę apie tai pasakė. Ir kai vakare vežė paveikslus į lombardą, P. Z. dar nebuvo sugrįžusi. Paveikslus išvežė jis ir K. Ž., o M. A. liko bute laukti P. Z.. Jie buvo nutarę paimti ne visus paveikslus, kad P. nepastebėtų jų dingimo. Kai nuvyko į lombardą, ten buvo E. K. ir lombardo šeimininkas. Jie apžiūrėjo paveikslus ir juos supirko. Juos pardavė pagal savo dokumentus. Sugrįžę į butą toliau gėrė, o ryte kartu su K. Ž. nuvežė iki lombardo likusius paveikslus. P. Z. tada bute miegojo. Paveikslus vėl pardavė E. ir jos šeimininkui. Jie neklausinėjo, kur gavo tuos paveikslus, bet mano, kad E. suprato, kad juos pavogė. Pardavę paveikslus sugrįžo į butą, pažadino P. Z. ir visi išėjo. Jiems išėjus P. Z. pastebėjo, kad jie turi pinigų ir pasiklausė, iš kur jie. Tada jai pasakė, kad pavogė paveikslus. M. A. žinojo apie vagiamus paveikslus ir juos pridengė prieš P., kad ji nekeltų skandalo. Labai gailisi dėl padarytų nusikaltimų (t.4 b.l.66-69).
Apklaustas teisme kaltinamasis K. Ž. nurodė, kad jiems būnant išnuomotame bute P. Z. anksti nėjo miegoti. Pamačius ant sienų esančių paveikslų kainas jam kilo mintis juos pagrobti. Paveikslų pavadinimų neprisimena ir nesutinka su jų įvertinimo kainomis. Televizorių iš buto, atrodo, paėmė antrą kartą vykdami su paveikslais į lombardą. Bute jis susirinko patalynę, rankšluosčius ir sudėjęs į maišelį padavė P. Z.. Iki šios vagystės girtuokliavo gal dvi savaites. Gėrė kiekvieną dieną iš eilės. Lombarde E. K. gal ir klausė, iš kur televizorius ir paveikslai pas juos atsirado. Tada jis girtas kažką primelavo ir E. patikėjo.
2020 m. rugsėjo 2 d. apklaustas įtariamuoju K. Ž. savo kaltę pripažino iš dalies. Jis parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 29 d. kartu su draugais nutarė išsinuomoti butą, kur galėtų praleisti laiką. Su juo buvo D. J., M. A., R. N. ir R. draugė P., kurios pavardės nepamena. Nuomojamo buto skelbimą susirado internete. Galimai iš savo telefono paskambino ir susitarė dėl buto nuomos. Dėl nuomojamo buto telefonu kalbėjo su vyriškiu ir sutarė susitikti prie buto, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 16.30 val. kartu su P. nuėjo nurodytu adresu. Su nuomotoju susitiko bute. Apžiūrėjęs butą jis pateikė savo dokumentą ir butą nuomojęs vyriškis jį nusifotografavo. Jis sumokėjo 40 ar 50 eurų. Buto nuomos sutarties nepasirašė. Tik tas vyras davė buto raktus bei pasakė, kad iš buto turi išeiti iki 12.00 val. kitos dienos, o buto raktus palikti pašto dėžutėje. Išsinuomoję butą su P. nuėjo prie „Iki“ parduotuvės, kur jų laukė D. J.. M. A. ir R. N.. Visi apsipirko parduotuvėje ir nuėjo į išnuomotą butą. Ten gėrė, valgė. Vėlai vakare, kai buvo gerokai išgėręs, jam kilo mintis, kad pavogti bute esančius paveikslus. R. N. ir M. A. jį palaikė ir su tuo sutiko. Kaip į jo pasiūlymą reagavo merginos, neatsimena. Pasiūlė, kad paveikslus bus galima parduoti arčiausiai esančiame lombarde, (duomenys neskelbtini). Išsikvietę taksi iš buto išnešė apie penkiolika paveikslų. Kas juose buvo pavaizduota, neatsimena. Iš buto dar paėmė televizorių. Jį paimti mintis kilo jam. Visus daiktus iš buto išnešė jis, R. N. ir M. A.. Merginos visą laiką buvo bute, bet nieko nenešiojo. Jos neprieštaravo jų sumanymui, bet tiesiog nieko nesakė. Visus paveikslus ir televizorių su taksi automobiliu, nakties metu nuvežė į lombardą. Kiek buvo valandų, neatsimena. Į lombardą ėjo M. A. ir R. N.. Kodėl jis nėjo, nepamena. Daiktus jie pridavė R. N. vardu, nes M. A. neturėjo dokumentų. Tuo metu lombarde dirbo jų pažįstama E., jos pavardės nepamena. R. pasakė, kad už viską gavo du šimtus eurų, iš kurių jam jis atidavė 100 eurų. Kitas 100 eurų liko R.. Kitiems niekam pinigų nedavė. Po pardavimo parvažiavo atgal į išnuomotą butą ir toliau gėrė. Su merginom nesikalbėjo apie tai, kur viską pardavė ir kiek gavo pinigų, jos nieko nežinojo. Aplamai apie tai daugiau nekalbėjo. Įtarime nurodytos patalynės ir rankšluosčių jis neėmė ir nematė, kad ją imtų kiti. Kitą dieną ryte išvažiavo iš to buto, raktą paliko pašto dėžutėje. Kitą dieną su M. A., R. N., bei P. Z. toliau gėrė ir pragėrė už paveikslus ir televizorių gautus 100 eurų. Ar buvo iš anksto tartasi su E. iš lombardo, kad atveš paveikslus, neatsimena (t. 5 t. b.l. 12-13).
2020 m. spalio 15 d. apklaustas įtariamuoju K. Ž. savo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad patalynės ir rankšluosčių iš buto jis neėmė, o dėl paveikslų vagystės prisipažįsta. Pilnai patvirtina savo parodymus kuriuos davė 2020 m. rugsėjo 2 d. apklausoje (t.5 b.l. 19-21, 42-43).
Apklausta teisme kaltinamoji P. Z. nurodė, kad šiuo metu gyvena kartu su R. N.. Dėl jai pateikto kaltinimo, susijusio su paveikslų, patalynės, rankšluosčių ir televizoriaus vagyste iš (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio buto kaltės nepripažįsta. Ji susitiko su K. Ž., nuvažiavo į tą butą, išgėrė ir nuėjo miegoti. Bute du kambariai. Paveikslų nematė. Į juos neatkreipė dėmesio. Ryte atsikėlus ir ruošiantis išeiti iš to buto K. Ž. jai davė maišą, kur buvo jo rūbai. Tą maišą ji parsivežė į namus ir ten jį surado policija. Kaip vogė paveikslus, ji nematė, todėl kaltės nepripažįsta. Ryte prabudusi nepastebėjo, kad nėra paveikslų. Kas buvo jai paduotame K. Ž. maiše, ji nežiūrėjo. Kai į namus atvažiavo policija, tada sužinojo, kad ten patalynė. Ikiteisminio tyrimo metu jos duoti ir teisme pagarsinti parodymai neteisingi.
2020 m. rugsėjo 3 d. apklausta įtariamąja P. Z. savo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 29 d., pamena, kad buvo šeštadienis, kartu su draugu „K.“, jo vardas K., bei pažįstamais M. ir R., kurių pavardžių nežinojo, nutarė išsinuomoti butą ir taip praleisti laiką. Buto nuomai visi ieškojo internete. Dėl buto nuomos iš jos telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambino „K.“. Butas buvo nuomojamas (duomenys neskelbtini). Apie pietus su „K.“ ji nuvyko susitikti su buto šeimininku. Susitikus „K.“ buto šeimininkui sumokėjo 45 eurus. Šeimininkas pasakė, kad iš buto turi išeiti kitą dieną 12.00 val., o raktus palikti pašto dėžutėje. Kiek pabuvę dviese, į butą pasikvietė M. ir R.. Bute jie buvo visą naktį, vartojo alkoholį. Ji gėrė nedaug. Išgėrė dvi ar tris „Radler“ skardines. Vaikinai gėrė degtinę. Apie pirmą valandą nakties visi nuėjo miegoti. Ryte visi atsikėlė ir išvyko. Butą užrakino, o raktą įdėjo į pašto dėžutę. Būdama bute ji nepastebėjo paveikslų ir negali pasakyti, ar jai atėjus į butą jie buvo, o jai išeinant jų nebuvo. Nuomojamame bute buvo du kambariai. Ji miegojo kambaryje, kuris yra nuo įėjimo durų kairėje. Kartu su ja miegojo R.. Televizorius stovėjo kambaryje, kuris yra dešinėje nuo įėjimo durų. M. ir K. miegojo kitame kambaryje, kur buvo televizorius. Pirmi miegoti nuėjo ji su R.. Ar ryte bute buvo televizorius, nepamena. Išeinant iš buto K. padavė didelį „Iki“ maišą ir liepė jį palaikyti. Maišą ji nusivežė į namus. Namuose jį apžiūrėjo. Maiše buvo megztinis, pora naujų rankšluosčių ir patalynės komplektų. Kai mama paklausė, iš kur tie daiktai, ji pamelavo, kad iš „Ikea“. Patalynė ir rankšluosčiai šiuo metu yra namuose. Ar ateinant į išsinuomotą butą kažkas atsinešė tą patalynę, ji nežino, bet maišą matė. Regis, jį atsinešė K.. Bet ar jame jau buvo patalynė ir rankšluosčiai, ji nežino. Ji nematė, kad kas nors iš buto imtų televizorių ir paveikslus. Iš buto niekas naktį nebuvo išėjęs ar išvažiavęs, taksi automobilio niekas nekvietė (4 t. b.l. 160-163).
2020 m. gruodžio 10 d. apklausta įtariamąja P. Z. parodė, kad dėl pareikšto įtarimo kaltę prisipažįsta iš dalies. Paveikslų jį nevogė ir nematė kada, kaip ir kas juos pavogė. Tuo metu ji miegojo. Būdama bute matė tuos paveikslus. Jų buvo visame bute ir daug. Kai iš buto išeidinėjo, pastebėjo, kad paveikslų nėra. Išeidama iš buto koridoriuje pamatė maišelį, jame buvo sudėti rankšluosčiai ir patalynė bei „K.“ megztukas. Ji tą maišelį pasiėmė, nes „K.“ prašė palaikyti jį namuose. Apie patalynę ir rankšluosčius jie nesikalbėjo. Ji suprato, kad patalynė iš to buto, kuriame buvo, o „K.“ juos pavogė. Lauke paklausė R., kur dingo iš buto paveikslai ir jis pasakė, kad juos pavogė. Ar jis juos vogė vienas, ar su „K.“ ir M., nežino, nes apie tai nesikalbėjo. Visi kiti parodymai, kuriuos davė pirmos apklausos metu, yra teisingi (t.4, b.l. 168-169).
2020 m. rugpjūčio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra (duomenys neskelbtini) aukštų daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) aukšte esantis dviejų kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini). Buto įėjimo durys yra seifinio tipo, jose yra sumontuota viena spyna, spynos mechanizmas veikia, kokių nors akivaizdžių pažeidimų neaptikta. Įėjus į butą, patenkama į prieškambarį, kuriame dešinėje pusėje yra suoliukas ir veidrodis, kairėje pusėje yra sieninė spinta, o už jos tualeto ir dušo patalpa. Prieškambario gale yra virtuvės kambarys, kuriame yra stalas, virtuvės komplektas, šaldytuvas. Virtuvės kambaryje ant stalo yra trys alaus skardinės „Tradicinis“, puodukas, kuriame yra nuorūkos, ir jos užpiltos vandeniu, ant virtuvinės spintelės yra alaus skardinė „Tradicinis“, šalia peilis, žiebtuvėlis. Virtuvės spintelėje po kriaukle yra tuščios pakuotės nuo picų ir tuščios alaus skardinės. Išėjus iš virtuvės kambario kairėje pusėje yra kambarys Nr. 1, kuriame yra sekcijos komplektas, išskleistas minkštas kampas, ant stalo yra picos likučiai, alaus skardinės, sulčių pakuotė, mineralinio butelis, tuščias degtinės butelis, peilis. Stalo paviršius šlapias, ant stalo stiklo duženos. Kambaryje ant išskleisto minkšto kampo suversta patalynė, ant žemės guli buteliai, stiklinės, puodukai. Kitame kambaryje Nr. 2 yra spintelė, lova, staliukas, ant kurio yra kompiuteris, šalia padėta alaus skardinė. Ant gyvenamojo namo nėra vaizdo stebėjimo kamerų (t.1 b.l. 48-66).
Apklausta teisme liudytoja Ž. J. nurodė, kad paskambinęs klientas pageidavo išsinuomoti butą dviem asmenims. Suderinusi klientų atvykimo laiką, paprašė sūnaus juos priimti. Sūnus su jais susitiko ir perdavė buto raktus. Buvo sutartas laikas, kada klientai turėjo iš buto išvykti. Nuvykusi į butą pamatė didelį „bardaką“. Bute nebuvo televizoriaus, o ant sienų paveikslų. Bute buvo palikta didelė betvarkė. Buvo matyti, kad bute buvo vartojamas alkoholis. Pavogtą televizorių ji įvertina 200 eurų suma. Televizorius negrąžintas. Iš buto pavogti du distanciniai pulteliai. Jie negrąžinti. Iš buto dingo patalynė, kuri buvo laikoma rakinamoje spintelėje. Spintelė buvo išlaužta, o patalynė paimta. Iš buto dar paėmė rankšluosčius. Tyrimo eigoje patalynė buvo surasta. Ji buvo išpakuota ir purvina, bet jai grąžinta. Bute buvę asmenys dar sugadino stalą, kurio viršutinė dalis išsipūtė nuo aplietų skysčių. Dėl stalo sugadinimo jai padaryta 50 eurų turtinė žala. Tyrimo eigoje ji pateikė fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas sugadintas stalo paviršius. Dėl vagystės ir turto sugadinimo jai padaryta 390 eurų turtinė žala. Iš buto pavogti paveikslai priklausė jos draugui O. M.. Bute paveikslai buvo kažkur nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio. Jie kabojo ant sienų visuose kambariuose, virtuvėje ir koridoriuje. Paveikslų buvo gal 15. Jai atėjus į butą nebuvo nei vieno paveikslo. Ant kai kurių paveikslų buvo pažymėta jų kaina. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus liudytoja nurodė, kad jos nuomojamas butas ir jame buvę paveikslai nebuvo apdrausti. Dėl paveikslų demonstravimo jos bute buvo žodinis susitarimas su jų savininku. Butas buvo nuomojamas trumpalaikei nuomai. Į butą atvykdavo užsienio šalių piliečiai, kurie galėjo įsigyti tuos paveikslus. Pavogtus paveikslus įvertino jų autorius, kuris žino jų vertę. Paveikslai taip pat buvo eksponuojami elektroninėje erdvėje, kur buvo nurodyta jų vertė. Jai žinoma, kad raudonos spalvos paveikslai, kuriuose buvo nutapytos rankos, buvo įvertinti po 3500 eurų. Butas buvo nuomojamos per „booking com“ internetinę sistemą. Daugiausia butą nuomodavo užsieniečiai, bet prasidėjus karantinui, butą pradėjo nuomoti ir vietiniams gyventojams, o apie jo nuomą skelbti portaluose „Skelbiu lt“ ir „Aruodas“.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Ž. J. parodė, kad nuo 2017 metų spalio mėnesio nuomoja jai priklausantį 1,5 kambario butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugpjūčio 29 d. apie 14:55 val., jai paskambino asmuo, pasiteiravo, ar butas ateinančią parą bus laisvas. Skambinusiam asmeniui nurodė, jog butas bus laisvas. Jie susitarė, kad asmuo galės atvykti 16:30 val. ir jį priims jos sūnus M. J.. Nuvykus į sutartą vietą sūnų pasitiko vaikinas ir mergina. Kartu su minėtais asmenimis sūnus liftu pakilo iki jai priklausančio buto. Įleido juos į vidų ir viską aprodė. Vaikinas padavė sūnui 35 eurus už buto nuomą ir pasiėmė buto raktus. Butą išnuomojęs asmuo pateikė savo asmens dokumentą. Ant asmens dokumento buvo nurodyti duomenys -K. Ž.. Jai priklausančiame bute ant sienų buvo pakabinti įvairūs dailininko O. M. tapyti paveikslai. Ant kiekvieno iš paveikslų buvo nurodytas pavadinimas ir kaina, už kiek parduodami. Svetainės tipo kambaryje ant komodos stovėjo televizorius „Medion“. 2020 m. rugpjūčio 30 d., apie 13:00 val., ji atėjo patikrinti jai priklausančio buto, ar nuomininkai jau išsikraustė. Priėjusi prie pašto dėžutės, ten rado raktus nuo buto. Kai atsirakino buto duris ir įėjo į butą, pamatė, jog ant sienos nebėra nei vieno paveikslo. Ant komodos nebuvo televizoriaus. Ji paskambino tuo pačiu telefono numeriu, iš kuriuo skambino butą nuomoti norėjęs asmuo. Telefono ragelyje išgirdo merginos balsą. Ji pasakė, jog yra buto, kurį nuomojo, šeimininkė. Mergina padėjo telefoną. Apėjusi butą pamatė, jog buvo pavogtas televizorius „Medion“ su ventiliatoriumi, 100 cm įstrižainės, kurio vertė apie 200 eurų, taip pat buvo pavogtas paveikslas 100x90 cm dydžio, tapytas akrilu, ant drobės, nupieštos dvi merginos, kurio vertė apie 3500 eurų, 2 vnt. paveikslų 100x90 cm dydžio, nupieštos rankos, ant skirtingų dviejų paveikslų, raudoname fone, kurių vertė apie 7000 eurų, paveikslas 50x70 cm dydžio, tapytas ant drobės, nupieštos dvi katės, kurio vertė apie 300 eurų, paveikslas 50x70 cm dydžio, tapytas ant drobės, nupieštos 3 katės, kurio vertė apie 300 eurų, 2 vnt. paveikslų, 50x70 dydžio, ant abiejų nutapyti angelai, vertė 1000 eurų, paveikslas 60x45 cm dydžio, nutapytas katinas su lagaminu, kurio vertė apie 350 eurų, paveikslas 50x70 cm dydžio, nutapytas laivas su žuvimis, kurio vertė apie 200 eurų, paveikslas 60x45 dydžio, nutapytos dvi vištos, kurio vertė apie 200 eurų, paveikslas 30x30 cm dydžio, nutapytas gaidys su višta, vertė apie 50 eurų, patalynės komplektai 3 vnt., kurių vertė apie 45 eurai, 8 vnt. komplektų rankšluosčių, kurių vertė apie 40 eurų. Tyrimo eigoje pateiks dokumentus, patvirtinančius pavogtų daiktų vertę. Apžiūrėdama butą nustatė, kad jame buvo akivaizdžiai girtaujama. Ant kambario stalo stovėjo metalinės skardinės su alumi, virtuvės patalpoje buvo alaus taros skardinių. Buto turtas nedraustas. Dėl vagystės padaryta apie 13.185 eurų turtinė žala (t.1 b.l. 72-73).
Apklausta papildomai liudytoja Ž. J. parodė, kad iš buto buvo pagrobti trys patalynės komplektai, susidedantys iš užvalkalo antklodei ir užvalkalo pagalvei. Vieno komplekto vertė 15 eurų, bendrai 45 eurai. Antklodžių užvalkalų dydis 140x200 cm, pagalvių užvalkalų dydis 50x70 cm. Visi komplektai buvo nauji ir supakuoti. Juos pirko „Ikea“ parduotuvėje. Pavogtieji rankšluosčiai buvo komplektai iš didelio ir mažo rankšluosčio. Vieno komplekto vertė 10 eurų. Iš viso pavogti aštuoni rankšluosčiai, kurių bendra vertė 40 eurų. Didesnių rankšluosčių dydis 100x150 cm, mažesni 50-100 cm. Juos pirko „Ikea“ parduotuvėje. Po kreipimosi į policiją pastebėjo, kad dar dingo dvi paklodės 200X220 cm dydžio, kurių vienos vertė 10 eurų, bendrai 20 eurų. Atkreipė dėmesį kad po įvykio bute sugadintas staliukas. Staliuko viršus buvo sulaistytas skysčiais ir todėl deformavosi, atšoko viršutinė danga. Prie apklausos pateiks staliuko fotonuotrauką. Staliukas naudojimui netinkamas. Jo vertė 50 eurų. Taip pat buvo pagrobti du valdymo pulteliai. Vienas universalus televizoriaus valdymo pultelis, jo vertė 20 eurų. Antras pultelis buvo kabelinės televizijos priedėlio pultelis, kurio vertė 15 eurų. Dar nori pažymėti, jog po kreipimosi į policiją pasigedo dar vieno paveikslo, 70X50 cm dydžio, drobė, akrilas, paauksavimas, kuriame pavaizduota dama su kauke, pavadinimo nepamena. Jo vertę įvertins pats dailininkas. Dar vienas paveikslas, kuris buvo pavogtas, tapytas ne O. M., bet jam priklauso. Paveiksle nupiešti pastatai. Visų paveikslų vertę nurodys pats O. M.. Jis ir pareikš civilinį ieškinį. Jai asmeniškai priklausančio turto pagrobta už 340 eurų bei sugadinta 50 eurų vertės turto. Iš viso jai padaryta žala 390 eurų (t.1 b.l. 72-79). Ikiteisminio tyrimo metu Ž. J. pateikė pagrobtų paveikslų nuotraukas bei elektroniniu paštu atsiuntė sugadinto staliuko nuotraukas (t.1 b.l. 84-100).
Apklaustas teisme liudytojas M. J. paaiškino, kad jo mama Ž. J. paprašė, kad jis susitiktų su butą norėjusiais išsinuomoti asmenimis. Jam atvykus prie namo, šie asmenys jo laukė. Buvo vyras ir moteris. Jie kartu liftu pakilo į (duomenys neskelbtini) aukštą, kur buvo nuomojamas butas. Jam atrodo, kad tai buvo teismo posėdžio salėje esanti kaltinamoji P. Z. ir per Zoom programą, (kompiuterio monitoriuje) teismo posėdyje dalyvaujantis kaltinamasis K. Ž.. Įleidęs šiuos asmenis į butą, aprodė patalpas, kaip įsijungti televizorių ir paėmęs vieno iš jų asmens dokumentą jį nusifotografavo. Už buto nuomą jie sumokėjo, atrodo, 35 eurus. Paėmęs pinigus ir jiems palikęs buto raktus jis išvažiavo. Sekančią dieną kartu su mama atvažiavo tvarkyti buto ir pamatė, kad buto sienos plikos. Visur mėtėsi skardinės, buteliai. Skysčiais užlieti stalo ir grindų laminato paviršiai buvo išsipūtę. Buvo matyti, kad bute buvo linksmybės. Iš buto dingo televizorius, paveikslai. Iškvietė policiją. Iš buto pavogti paveikslai priklausė dailininkui O. M.. Jų atrodo buvo apie 15. Jie bute buvo eksponuojami nuo buto nuomos pradžios. Buto nuoma užsiimdavo mama, bet kai ji negali priimti žmonių, tai važiuodavo jis arba brolis. Jam žinoma, kad iš buto pavogti paveikslai yra nepigūs, bet jų kainos negali pasakyti.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. J. parodė, kad jo mama per „Booking.com“ ir kitus internetinius portalus nuomoja butą adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugpjūčio 29 d. apie 16.04 val., su juo susisiekė motina, kuri pasakė, kad reikia pagalbos priimant klientus ir įleidžiant į nuomojamą butą. Jis sutiko padėti ir apie 16.32 val. su automobiliu nuvyko prie nuomojamo buto. Prie namo laiptinės pamatė merginą. Kartu su ja buvo vaikinas. Aprodžius butą jis paėmė vaikino asmens tapatybės kortelę ir nusifotografavo. Kortelė buvo išduota K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). K. Ž. už buto nuomą jam sumokėjo 35 eurus. Paaiškinęs visą nuomos tvarką, nuomininkus paliko ir išėjo (t.1 b.l. 147-149).
Apklaustas teisme liudytoju nukentėjusysis O. M. parodė, kad Ž. J. yra jo gera draugė. Kai ji įsigijo butą nuomai, jam pasiūlė šiame bute demonstruoti jo paveikslus, nes butą nuomoja užsienio piliečiai ir juos gali nupirkti. Taip buvo nupirktas ne vienas jo darbas. Kiek tiksliai paveikslų pardavė, negali pasakyti. Kai tik ką nors nuperka, Ž. J. nuomojamame bute būna pakabinamas kitas jo paveikslas. Jis baigė (duomenys neskelbtini) mokyklą. Kad įvaldytų piešimą tapė dekoracijas (duomenys neskelbtini) teatre, kėlė savo kvalifikaciją. Vėliau dirbo (duomenys neskelbtini). Tada įstojo ir baigė (duomenys neskelbtini) institutą. Iš viso tapybos mokėsi 10 metų. Jo darbo kryptis buvo akademinė tapyba ir piešimas. Dailininkų sąjungai jis nepriklauso. Prie kiekvieno darbo dirbdavo ne vieną mėnesį. Būdavo, kad pradėtą darbą pabaigdavo tik sekančiais metais. Iš buto pavogti paveikslai, kuriuose nutapytos rankos, buvo inkrustuoti Swarovski kristalais. Tai buvo parodoms skirti darbai ir ne Lietuvos rinkai. Jie nebuvo eksponuojami galerijose, nes galerija ima 100 procentų antkainį. Iš buto pavogti jo paveikslai nebuvo apdrausti. Tyrimo eigoje jam buvo grąžinti trys paveikslai. Internetiniame portale „Tapyba info.lt“ yra talpinami jo darbai ir jų vertė. Prie tų paveikslų, kurie buvo pavogti ir negrąžinti, yra pažymėta, kad jie rezervuoti. Prie nuomojamame bute buvusių ir pavogtų jo paveikslų, jų nugarinėje pusėje buvo jo surašyti sertifikatai, kad paveikslą įsigijęs asmuo galėtų išgabenti per valstybinę sieną. Bute buvo ir pigesnių jo darbų. Svarbiausi buvo trys darbai, kurie buvo labai vertingi. Tai raudonos spalvos paveikslai, kuriuose atvaizduotos rankos ir pirmoji meilė. Juose buvo įdėta daugiausia darbo. Keli bute eksponuojami paveikslai priklausė jam, bet buvo ne jo tapyti. Pavogti paveikslai taip ir neatsirado. Jis pats nustato savo darbų vertę, jų kainą. Paveikslo kaina nustatoma pagal tai, kiek įdėta darbo, kokios medžiagos buvo naudojamos. Tą patį paveikslą gali įvertinti 3000 eurų ir 7000 eurų. Yra skirtingos paveikslų rinkos. Yra Lietuvos rinka ir yra pvz. Norvegijos rinka. Priklauso, iš kokios šalies asmuo atvažiavo ir kiek gali sumokėti. Padarytos žalos dėl pavogtų paveikslų Ž. J. jam neatlygino. Iš buto buvo pavogta 15 paveikslų. O. M. teismui pateikė laikmeną, kurioje užfiksuoti pavogti paveikslai ir jų vertė. Šią laikmeną (USB jungtį) teismas prijungė prie bylos.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas O. M. parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje. (duomenys neskelbtini) metais apsigynė diplominį darbą iš skulptūros. (duomenys neskelbtini) mėn. baigė (duomenys neskelbtini) institutą. Diplome parašyta, kad pripažintas dekoratyvinės dailės dalininku. Nuo tada visi jo darbai ir laisvalaikis yra susiję su menu. Jo tapyti paveikslai buvo eksponuojami pažįstamos Ž. J. bute, adresu (duomenys neskelbtini). Viso buvo pavogta jo tapytų keturiolika paveikslų, o keturioliktas tai draugo dovana. Visi pavogtieji paveikslai buvo tapyti laikotarpiu nuo 2013 iki 2019 metų. Du paveikslai raudonos spalvos fone nutapytos rankos. Paveikslų dydis 100x90 cm., tapyti akrilu, ant drobės. Kai kurios dalys inkrustuotos kristalais, kad pabrėžti paveikslų puošnumą. Visas paveikslų fonas yra padengtas permatomais dažų taškeliais. Vienas paveikslas vadinasi „Ar pagausi“, jame ranka delnu į viršų, o antrasis vadinasi „Ar tu mane myli“, jame pavaizduota ranka, nusvirus delnu žemyn. Vieno paveikslo vertė 3500 eurų, bendrai 7000 eurų. Dar vienas paveikslas, kuriame nupieštos dvi katės, moteris katė letena už sprando laiko savo partnerį, mylimąjį, o jis jai ant kelių padėjęs rankas. Paveikslas vadinasi „Moteriška meilė". Tapytas ant drobės, akrilu, visa paveikslas ant balto fono padengtas baltais taškeliais. Jo dydis apie 50x70 cm. Vertė 300 eurų. Kitas paveikslas 50x70 cm, jame pavaizduoti trys katinai, du katinai kutena trečiąjį. Pavadinimas „Ar tai tave džiugina“. Tapytas akrilu ant drobės, visas paveikslas ant balto fono padengtas baltais taškeliais. Jo vertė 300 eurų. Du paveikslai, kuriuose pavaizduoti angelai. Jų vertė po 600 eurų, bendrai 1200 eurų. Viename paveiksle pavaizduota moteris angelas paukščių apsuptyje. Tolumoje matosi laivelis. Tapyta ant drobės akrilu. Fone yra paauksuotos detalės. Pavadinimas „Ryto pasveikinimas“. Antrasis paveikslas vadinasi „Paskendusi svajose“, tapytas ant drobės akrilu, su imitacija, kad pasendintas. Abiejų paveikslų dydis 50x70. Kitas paveikslas 60x40 dydžio. Pavadinimas „Susimąsčiau“. Tapyta akrilu ant drobės. Pavaizduotas katinas ant lagamino. Jo vertė 350 eurų. Dar vienas paveikslas 50x70, tapytas akrilu ant drobės, pavadinimo nepamena, jame pavaizduotos žuvys bei laivas tolumoje, o iš dangaus veiksmą stebi katinai. Jo vertė 200. Jis niekur nebuvo rodytas. Kitas paveikslas garbingu pavadinimu „Gaidys“, o tikrojo pavadinimo nurodyto ant paties paveikslo, neatsimena. Galimai dydis 60x45, 200 eurų vertės. Tapytas akrilu ant drobės, pavaizduotas centre margas gaidys pasiruošęs skrydžiui. Šalia raibos vištos galva. Paveikslas buvo taisytas. Kitas paveikslas vadinasi „Einu žvejoti“ 30x25 cm. dydžio. Tapytas akrilu ant drobės. Jame pavaizduotas gaidys su jūreivio marškinėliais, laivelyje su užrašu „Gaidys“. Visas paveikslas ant balto fono padengtas baltais taškeliais. Vertė 100 eurų. Dar pavogtas paveikslas pavadinimu „Mažoji paslaptis“. Tapytas akrilu ant drobės, pavaizduota moteris, laikanti rankoje sferą, sėdinti nugara į veidrodį. 70x50 dydžio, vertė 600 eurų. Kitas paveikslas vadinasi „O kur drambliukas“ 50x40cm dydžio. Tapytas akrilu ant drobės. Jame pavaizduota Buratinas su Katinu bei katino kepurėje lizdas su drambliuku. Visas paveikslas ant balto fono padengtas baltais taškeliais. Vertė 200 eurų. Paskutinis iš pavogtų jo tapytų paveikslų vadinasi „Pirmoji meilė“, 100x90 cm dydžio. 3500 eurų vertės. Tapytas akrilu ant drobės. Jame pavaizduota įsimylėjusi pora pienių pievoje. Dar buvo pavogtas paveikslas, kurį jam padovanojo draugas. Jame pavaizduota baltų plytų siena su durelėmis ar langinėmis. Ant paveikslo parašyta dedikacija „O.“. Jį vertina 100 eurų. Jam jis labai brangus morališkai. Deja, neturi to paveikslo fotonuotraukos, tik tą, kurią pateikė Ž. J.. Iš viso pagrobta jam priklausančių paveikslų už 14.050 eurų. Vėliau norės pareikšti civilinį ieškinį. Apie paveikslų vagystę jam pranešė buto savininkė Ž. J.. Dauguma jo pavogtų paveikslų buvo eksponuoti tinklapyje „Tapyba .lt“ . Puslapyje yra nurodytos paveikslų kainos ir pavadinimai. Po paveikslų vagystės jis susisiekė su puslapio administratoriumi bei ten buvo pažymėta, kad jie rezervuoti. Taip pat savo Facebook paskyroje pažymėjo, kurie paveikslai buvo pavogti, tikėdamasis, kad gal tai padės paveikslų paieškoje. Prie apklausos prideda trylika paveikslų fotonuotraukų.
Papildomos apklausos metu liudytojas O. M. parodė, kad pilnai patvirtina savo parodymus, duotus pirmos apklausos metu. Papildomai norėtų paaiškinti, kad per laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 29 d. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d., iš Ž. J. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), iš viso buvo pagrobta penkiolika jam priklausančių paveikslų, iš kurių keturiolika tapyti jo paties bei vienas pieštas draugo R. B. ir jam padovanotas. Po pirmos apklausos prisiminė, kad nepaminėjo dar vieno paveikslo, kurio pavadinimas dvigubas „Linksmesys“ arba „Pajacas“, jį vertina 178 eurais. Paveikslas tapytas akrilu ant drobės, su rėmu. Jame pavaizduotas juokdarys raudona nosimi su katinu ir ledinuku. Taip pat nori papildyti, kad ir kai kurie kiti paveikslai buvo dvigubais pavadinimais. Nes paprastai subrandinus mintį ir pradėjus tapyti pavadinimą užrašo kitoje paveikslo pusėje. O kai baigia tapyti, tada ateina kitas pavadinimas. Paveikslo „Mažoji paslaptis“ antrasis pavadinimas „Už materialios visatos ribų“, paveikslo „Gaidys“ antrasis pavadinimas „Nepalik“, paveikslo „Ryto pasveikinimas“ antrasis pavadinimas „Paslapties dvelksmas“. Paveikslas, kurio pavadinimo negalėjo prisiminti pirmos apklausos metu, kur tapytas laivas, žuvys ir katinai, vadinasi „Medžioklė“, arba „Medžioklė su varovais“. Viso pavogti penkiolika paveikslų: „Ar Pagausi“ -3500 eurų, „Ar tu mane myli“ - 3500 eurų, „Moteriška meilė“-300 eurų, „Ar tai tave džiugina“-300 eurų, „Ryto pasveikinimas“ arba „Paslapties dvelksmas“ - 600 eurų, „Paskendusi svajose“- 600 eurų, „Susimąsčiau“ - 350 eurų, „Medžioklė“ arba „Medžioklė su varovais“ - 200 eurų, „Gaidys“ arba „Nepalik“ -200 eurų, „Einu žvejoti“ -100 eurų, „Mažoji paslaptis“ arba „Už materialiosios visatos ribų“ -600 eurų, „O kur drambliukas“-200 eurų, „Pirmoji meilė“ -3500 eurų, „Linksmesys“ (Pajacas) -178 eurų, bei R. B. pieštas paveikslas -100 eurų. Paprastai meno kūrinio vertė nustatoma atsižvelgiant į tai, kiek ir kokių panaudojo medžiagų. Ant kokio dydžio drobės tapė, kokius dažus naudojo, kiek jų sunaudojo, kokius teptukus naudojo ir kita. Labai svarbu, kiek užtruko laiko brandindamas mintį, ką piešia, kaip tai išreikš, kokio dydžio bus paveikslas, kokios formos, medžiagų parinkimo laikas, kūriniui sukurti reikalingas laikas, kiek laiko jį tapė. Taip pat svarbu, kiek tas kūrinys jau buvo eksponuotas. Prie kūrinio vertės prisideda ir jo kaip dailininko patirtis, žinomumas, dalyvavimas projektuose, gauti apdovanojimai, švietėjiška veikla. Paprastai su laiku kūrinių vertė kyla dėl dalyvavimo parodose, dėl situacijos rinkoje ir pardavimo istorijų. Iš viso pagrobta jam priklausančio turto už 14 228 eurų. Tačiau grąžinus tris paveikslus „Susimąsčiau“, „Einu žvejoti“ ir „O kur drambliukas“, jam padaryta turtinė žala lieka 13 578 eurų. Šiai sumai nori pareikšti civilinį ieškinį. Prie savo apklausos prideda paveikslo „Linksmesys“ („Pajacas“) fotonuotrauką (t.1 b.l. 105-134).
2020 m. rugsėjo 21 d. UAB „Y“ direktorius pateikė rašytinius duomenis, kad dalis tapytojo O. M. paveikslų buvo išstatyti internetinėje galerijoje „(duomenys neskelbtini)“. Internetinėje svetainėje buvo nurodyta, kad paveikslo „Ar pagausi“ vertė 3500 eurų. Paveikslo „Ar tu mane myli“ vertė 3500 eurų. Paveikslo „Pirmoji meilė“ vertė 3500 eurų. Paveikslo „Mažoji paslaptis“ vertė 600 eurų. Paveikslo „Linksmesys („Pajacas“) vertė 178 eurai ir kt. (t.1 b.l. 144).
Liudytojos D. J. prašymu teisme buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai. Šiuose parodymuose ji nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 30 d. vakare, apie pietus, galimai po 16.00 val., ji buvo lombarde pas E. K., nes norėjo nusipirkti batus. E. jai pasakė, kad tuojau atvažiuos R. ir atveš parduoti televizorių ir paveikslus. Būdama pas E. matė R. vaizdo skambučius iš buto. Jis siuntė paveikslų nuotraukas ir klausinėjo, kiek gali kainuoti televizorius ir paveikslai. Jie sutarė, kad juos atveš. Kur tas butas, ji ir E. nežinojo. Į lombardą atvažiavo R. N. ir M. A.. Jai esant lombarde jie atvežė televizorių ir paveikslus. Paveikslų buvo gal dešimt. Matė du paveikslus, kurių raudoname fone buvo nupieštos rankos, paveikslus su katinais, paveikslą moteris su vyru pievoje. Kitų neatsimena. Kai buvo kalbama dėl paveikslų vertės su lombardo savininku A., ji išėjo į lauką ir nežino, kaip viskas baigėsi, kiek jie gavo už paveikslus. R. vaizdo skambučiuose ji matė K., tai paklausė, kur jis yra. R. pasakė, kad jis nuomojamame bute girtas miega. Kai R. skambinėjo ir rodė paveikslus, viename vaizdo skambutyje pastebėjo, kad bute yra dar kažkas su baltu megztuku. Kadangi E. K. labai patinka R., ji bandė išsiryškinti tą vaizdą ir atspėti, kas tas asmuo, bet veido nesimatė. Žinodamos, kad R. N. bendrauja su P., įtarė, kad ji yra bute. Dar po kurio laiko iš E. pasakojimo sužinojo, kad vaikinai buvo dar atvežę paveikslų. Tačiau kas iš jų pardavė tuos paveikslus ir kiek paveikslų, ji neklausinėjo. Tą dieną, kai ji buvo sulaikyta, ji bendravo su R., K. ir M., buvo su jais susitikusi. R. N. tada juokavo, kad K. iš buto pavogė patalynę, tai kai jį sulaikys policija, galės gražiai miegoti kalėjime. Apie kalėjimą jie juokavo, kai E. papasakojo, kad lombarde dėl paveikslų buvo policija (t.2 b.l. 49-53).
Iš byloje esančios 2020 m. rugpjūčio 30 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 3.1008 duomenų matyti, kad R. N. pardavė pirkėjui - UAB „X“, B. A. paveikslą už 170 eurų. Sutartyje nurodyta, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodama prekė priklauso pardavėjui ir nėra įsigyta nusikalstamu būdu, su nurodyta pardavimo kaina sutinka, materialinio ar kitokio pobūdžio pretenzijų neturi ir neturės (t.2 b.l. 101). 2020 m. rugpjūčio 30 d. nurašyto/ nupirkto daikto/ prekės perpardavimo akte, kurį pasirašė UAB „X“ atstovas A. B., nurodyta, kad pagal sutartį Nr. 3.1008 išstatyto paveikslo už 170 eurų pardavimo kaina 300 eurų ( t.2 b.l. 102).
Iš byloje esančios 2020 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 1.832 duomenų matyti, kad R. N. pardavė pirkėjui - UAB „X“, B. A. paveiksliukus už 350 eurų. Sutartyje nurodyta, kad pardavėjas garantuoja, kad parduodama prekė priklauso pardavėjui ir nėra įsigyta nusikalstamu būdu, su nurodyta pardavimo kaina sutinka, materialinio ar kitokio pobūdžio pretenzijų neturi ir neturės (t.2 b.l. 105). 2020 m. rugpjūčio 31 d. nurašyto/ nupirkto daikto/ prekės perpardavimo akte, kurį pasirašė UAB „X“ atstovas A. B., nurodyta, kad pagal sutartį Nr. 1.832 išstatytų paveiksliukų už 350 eurų pardavimo kaina 500 eurų (t.2 b.l. 106).
Iš byloje esančios 2020 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 1.831 duomenų matyti, kad R. N. pardavė pirkėjui - UAB „X“, B. A. – 42 cm įstrižainės televizorių už 50 eurų. Sutartyje nurodyta, kad pardavėjas garantuoja, kad parduodama prekė priklauso pardavėjui ir nėra įsigyta nusikalstamu būdu, su nurodyta pardavimo kaina sutinka, materialinio ar kitokio pobūdžio pretenzijų neturi ir neturės (t.2 b.l. 108). 2020 m. rugpjūčio 29 d. nurašyto/ nupirkto daikto/ prekės perpardavimo akte, kurį pasirašė UAB „X“ atstovas A. B., nurodyta, kad pagal sutartį Nr. 1.831 išstatyto į pardavimą televizoriaus pardavimo kaina 150 eurų (t.2 b.l. 109).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. Z. parodė, kad P. Z. jos dukra. Ji žino, kad dukra bendrauja su R.. 2020 m. rugpjūčio 29 d. P. namuose nenakvojo. Sakė, kad buvo pas draugę. Į namus sugrįžo vakare. P. mokosi (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini) klasėje. Mokslai nelabai sekasi. Gal ko nesupranta, o gal tai paauglystės bėdos. Sekmadienį P. jai parodė tris patalynės komplektus ir kelis rankšluosčius. Visi komplektai vienodi, iš baltos spalvos paklodžių, su žalios su baltu spalvos užvalkalais antklodei bei pagalvei. P. pasakė, kad juos nupirko R.. Kad vienas patalynės komplektas bus jai, o kiti jos draugui. Patalynės komplektai ir rankšluosčiai yra jos namuose. Juos pateiks tyrimui. Daugiau naujų ar svetimų daiktų P. į namus neatnešė (t.2 b.l. 56-59). Reikalaujamų daiktų bei dokumentų pateikimo metu liudytoja R. Z. pateikė 3 patalynės komplektus, paklodę bei keturis rankšluosčius. Minėti daiktai apžiūrėti kaip turintys reikšmės ikiteisminiam tyrimui bei grąžinti saugoti nukentėjusiajai Ž. J. (t.2 b.l. 70-86).
Apklaustas teisme liudytojas T. U. nurodė, kad paprastai į lombardą atneštą daiktą įvertina ten dirbantis asmuo. Tačiau jei atneštas daiktas vertingas, tai tą daiktą įvertina jis (T. U.) arba UAB „X“ savininkas A. B.. Kaip į lombardą, kuriame dirbo E. K., buvo atnešti ir priimti paveikslai, jis neatsimena. Iš teismo parodytų byloje esamų sutarčių manytina, kad paveikslai buvo nupirkti viename lombarde, o po to perkelti į parduotuvę Nr. (duomenys neskelbtini). Televizorius iš asmens buvo įsigytas, o po to parduotas.
Apklaustas teisme liudytojas A. B. paaiškino, kad yra UAB „X“ savininkas. Bendrovei priklauso (duomenys neskelbtini) esantys 7 lombardai bei trys parduotuvės. E. K. jis pažįsta kaip buvusią bendradarbę. Ji dirbo lombarde, esančiame (duomenys neskelbtini). Ją įdarbino direktorius. Kada tai įvyko ir kiek ji išdirbo, neprisimena. Prašė teismo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. B. nurodė, kad K. Ž., R. N., M. A. nepažįsta. E. K. dirba kartu su juo UAB „X“. 2020 m. rugpjūčio 29 d. dieną jis dirbo lombarde (duomenys neskelbtini). E. K., kurios pareigos pardavėja - konsultantė, dirbo lombarde adresu: (duomenys neskelbtini). Tą dieną lombarde iš dviejų asmenų buvo nupirkti paveikslai. Paveikslus pristačiusių asmenų nepažįsta. Į lombardą buvo atvežta dešimt paveikslų. Paveikslus priėmė E. K., bet neturėdama patirties jų vertinti pasikvietė jį. Paveikslai tapyti dažais, piešti gyvūnai. Pamena nutapytą gaidį, katinus. Pamena vieną paveikslą raudonos spalvos, jis buvo visas padengtas taškeliais lyg akmenukais. Visų paveikslų antroje pusėje buvo surašyti jų pavadinimai, tapytojo vardas pavardė. Ar dar kažkas buvo nurodyta ant paveikslų, neatsimena. Paveikslų pavadinimai pagal lombarde esančius dokumentus buvo „Pirmoji meilė“, „Ar mane myli“, „Ar pagausi“, „Už materialiosios visatos ribų“, „Paskendusi svajose“, „Ar tai tave džiugina“, „Medžioklė su varovais“, „Nepalik“, „Paslapties dvelksmas“, „Susimąsčiau“. Vaikinų paklausė, ar paveikslai nevogti, ar tai jų nuosavybė, ir vaikinai atsakė, kad tai jų daiktai. Vienas iš vaikinų pateikė savo asmens dokumentą, jo vardu ir buvo užpildyti dokumentai, pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1.832 apie paveikslų pirkimą. Pagal dokumentus gali pasakyti, kad asmuo pridavęs paveikslus yra R. N.. Pagal dokumentus už paveikslus buvo sumokėta 350 eurų. Minėti paveikslai buvo išstatyti pardavimui 2020 m. rugpjūčio 31 d. pagal aktą Nr. 1.832, lombarde (duomenys neskelbtini), už 500 eurų. Devynis paveikslus jis pardavė rusakalbiams asmenims už 450 eurų. Jų neatpažintų, nes matė tik vieną kartą. Vienas paveikslas liko ir jį pateikė tyrimui. Jis dažnai bendrauja su E. K. dėl darbo ir prekių. Galimai tą pačią dieną ji skambino jam per „Viber“ programėlę. Tuo metu jis buvo kitame lombarde, esančiame (duomenys neskelbtini). E. K. minėjo, kad yra paveikslai, galimai tapyti akvarele, klausė, ar juos pirks. Jis pasakė, kad reikia juos pamatyti ir daug nemokės. Tada E. K. jam parodė paveikslą, nepamena, ar siuntė jo fotonuotrauką, ar rodė vaizdo žinute. E. K. nesakė, iš kur tie paveikslai, kad juos norėję parduoti ir pardavę asmenys yra jos pažįstami. Pagal lombardo dokumentaciją gali pasakyti, kad kitą dieną, 2020 m. rugpjūčio 30 d., tas pats asmuo vėl pridavė penkis paveikslus pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr. 1.841. Už juos jam buvo sumokėta 170 eurų. Jis paveikslus pardavė lombarde (duomenys neskelbtini), bet jie buvo perkelti į lombardą (duomenys neskelbtini), pagal aktą išėmimo iš apyvartos Nr. 1.841. Paveikslų pirkime iš R. N. jis, atrodo, nedalyvavo ir jų neapžiūrėjo. Juos pirko E. K.. Ant dokumentų yra jo parašai, nes programose visur buvo įvesta jo pavardė, todėl pasirašydavo vėliau. Parduodančiam asmeniui dokumentus išduoda su parašu darbuotojo, kuris nuperka daiktus, nors šalia yra nurodyta jo pavardė. 2020 m. rugpjūčio 30 d. paveikslai buvo išstatyti pardavimui, iš jų parduoti trys paveikslai 2020 m. rugpjūčio 31 d. tiems patiems asmenims, kurie pirko ir kitus paveikslus už 140 eurų. Du likę paveikslai buvo pateikti tyrimui. Pasitikslinęs dokumentaciją, gali teigti, kad tas pats asmuo, R. N. 2020 m. rugpjūčio 29 d., (duomenys neskelbtini), lombarde, pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1.828 pardavė televizorių „Philips“ 43PUS6704/12. Jam buvo sumokėta 150 eurų. Televizorius buvo išstatytas pardavimui bei 2020 m. rugpjūčio 31 d. 18.33 val. parduotas už 200 eurų. Taip pat 2020 m. rugpjūčio 29 d. R. N., tame pat lombarde, pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr. 1.831 pardavė kitą televizorių 42 colių. Modelis dokumentuose nenurodytas. Jam buvo sumokėta 50 eurų. Tas pats televizorius buvo parduotas 2020 m. rugpjūčio 31 d. 18.06 val. už 140 eurų. Šiuo metu jau neatsimena kas - jis, ar kažkas kitas iš darbuotojų pardavė tuos televizorius, kadangi televizorių pas juos būna daug, tai tiesiog neįsidėmėjo. Visus pirkimus ir pardavimus patvirtinančius dokumentus pateiks tyrimui. Darbuotojams, perkantiems iš klientų daiktus, nėra taisyklės teirautis, ar daiktas vogtas. Jie teiraujasi, ar į lombardą atneštas daiktas jiems priklauso nuosavybės teise, o pirkimo sutartyse nurodoma, kad žmogus patvirtina, jog daiktas nėra įgytas nusikalstamu būdu (t.2 b.l. 92-95).
2020 m. rugsėjo 23 d. liudytojas A. B. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė: 2020 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1.828, nurašyto/nupirkto daikto/prekės perkėlimo į pardavimą aktą 2020 m. rugpjūčio 29 d. pagal pirkimo- pardavimo sutartį Nr. 1.828, pardavimo aktą Nr. 1.828, 2020 m. rugpjūčio 31 d. 18:33 kvitą Nr. 9119; 2020 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1.831, nurašyto/nupirkto daikto/prekės perkėlimo į pardavimą aktą 2020 m. rugpjūčio 29 d. pagal pirkimo- pardavimo sutartį Nr. 1.831, pardavimo aktą Nr. 1.831, 2020 m. rugpjūčio 31 d. 18:06 kvitą Nr. 9117; 2020 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1.832, nurašyto/nupirkto daikto/prekės perkėlimo į pardavimą aktą 2020 m. rugpjūčio 29 d. pagal pirkimo- pardavimo sutartį Nr. 1.832, pardavimo aktą Nr. 1.832; 2020 m. rugpjūčio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3.1008, aktą dėl išėmimo iš apyvartos Nr. 1.841, nurašyto/nupirkto daikto/prekės perkėlimo į pardavimą aktą 2020 m. rugpjūčio 30 d. pagal pirkimo- pardavimo sutartį Nr. 3.1008, pardavimo aktą Nr. 3.1008. Prie ikiteisminio tyrimo pridėtos šių dokumentų kopijos, originalai pagal pakvitavimą grąžinti saugoti liudytojui A. B. (t.2 b.l. 96-116).
Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas A. B. nurodė, kad dėl televizorių įsigijimo jis nieko neprisimena. Įsigyti pirmą paveikslų partiją buvo jo sprendimas, o dėl antros paveikslų partijos įsigijimo jis neatsimena. E. K. siuntė jam paveikslų nuotraukas, kai į lombardą atnešė pirmą jų partiją. Tada jis buvo kitame lombarde ir gavęs nuotraukas, atrodo, atėjo pas E. K.. Ji turėjo įgaliojimą pati priimti prekes. Ji turėjo tokią teisę ir pareigą. Kad ant prekės priėmimo dokumento parašyta „A. B.“, tai nereiškia, kad tai jo parašas. Buvo nauja programa. Buvo įrašytas tik vienas asmuo - A. B. ir visi taip dirbo. Dar T. U. buvo įvestas ir visi darbuotojai dirbo jų vardu. Atneštų į lombardą paveikslų kainas jis įvertino pagal savo gyvenimo patirtį. Jo išsilavinimas (duomenys neskelbtini) -(duomenys neskelbtini). Paveikslų rėmai nebuvo brangūs ir nesudarė įspūdžio, kad vertingi. Kuo daiktas senesnis, tuo jis vertingesnis. Pirmą kartą atnešus paveikslus jį pakvietė įvertinti. Jis atėjo ir paveikslus nupirko. Tada paveikslai buvo parduoti per kelias parduotuves. Už pirmą paveikslų partiją E. K. greičiausiai išmokėjo pinigus ir suformino dokumentus. Antrą kartą atnešus paveikslus lombardas nupirko be jo vertinimo, tačiau kategoriškai teigti negali. Gal E. K. antros partijos paveikslus jam parodė per video pokalbį ir jie nustatė kainą, už kiek lombardas nuperka. Kaip viskas vyko su televizoriais, nepamena. Vieną iš jų galėjo jis nupirkti, nes ant sutarties jo parašas. Iki šio įvykio E. K. lombarde buvo išdirbusi nepilną mėnesį. Pareiginėse instrukcijose yra aiškiai aprašyta visa lombardo veikla. E. K. buvo konsultantė ir galėjo įvertinti ir nupirkti atneštus daiktus, tačiau priimti iš R. N. paveikslus buvo jo sprendimas.
Įrodymų vertinimas
Kaltinamieji R. N., K. Ž., M. A. neneigė, kad iš Ž. J. buto, kurį išsinuomojo K. Ž., veikdami bendrai pagrobė ir į lombardą nuvežę pardavė paveikslus, televizorių ir distancinius pultus. Gautus pinigus išleido savo reikmėms. Tačiau kaltinamieji nesutiko su pagrobtų paveikslų verte, teigdami, kad lombarde jiems tokių pinigų, kuriuos nurodė paveikslų savininkas O. M., niekas nemokėjo. K. Ž. pripažino, kad iš buto pagrobė patalynės komplektus bei rankšluosčius, kuriuos sukrovęs į maišelį jį perdavė kartu su jais buvusiai P. Z., kad ji parsineštų į namus.
Kaltinamųjų R. N., K. Ž., M. A. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, be jų dalinio prisipažinimo ir parodymų patvirtina kitų kalinamųjų P. Z., E. K., nukentėjusiųjų Ž. J., O. M., liudytojų M. J., A. B. parodymai bei A. B. priklausančios bendrovės UAB „X“ dokumentai / sutartys apie kaltinamojo R. N. į lombardą pristatytus bei parduotus daiktus, įvykio vietos apžiūros protokolas, UAB „Y“ direktoriaus pateikti duomenys apie tapytojo O. M. paveikslų, išstatytų internetinėje galerijoje „(duomenys neskelbtini)“, vertę.
Kaltinamasis K. Ž. pripažino, kad kartu su P. Z. pagal skelbimą išsinuomojo Ž. J. priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini). Ž. J. sūnus M. J. patvirtino, kad prie namo, kuriame yra mamos nuomojamas butas, susitiko su K. Ž. ir P. Z., kuriems aprodė nuomojamą butą, perdavė buto raktus ir iš K. Ž. už nuomą gavo sutartą pinigų sumą. Jiems išsiskyrus, kaip teigė K. Ž., į išnuomotą butą jis pasikvietė R. N. bei M. A. ir pradėjo girtuokliauti. Po kurio laiko K. Ž. ar R. N. pasiūlė paimti iš buto paveikslų, juos nuvežti į lombardą, kuriame dirbo jų pažįstama E. K., ir juos pardavus gauti pinigų. Apie jų tokį sumanymą P. Z. nieko negirdėjo, nes tuo metu miegojo. Pirmą paveikslų partiją į lombardą nuvežė R. N. kartu su M. A.. Atvežtus paveikslus įvertino lombardo savininkas A. B. ir liepė E. K. išmokėti pinigus. Paveikslai buvo parduoti R. N. vardu, nes tik jis turėjo asmens dokumentą. Už gautus pinigus nusipirko alkoholio bei maisto ir sugrįžo į butą, kuriame buvo likę P. Z. su K. Ž., ir toliau gėrė. Sekančios dienos ryte sugalvojo į lombardą nuvežti likusius paveikslus bei televizorių. Į lombardą vyko trise: R. N., M. A. ir K. Ž.. Bute paliko miegančią P. Z.. Atvežtus paveikslus ir televizorių vėl įvertino A. B., kuris liepė E. K. išmokėti pinigus. Su gautais pinigais sugrįžo į butą, kuriame buvo likusi P. Z.. Bute susirinko daiktus, o K. Ž. į maišelį susikrovė rastą nenaudotą patalynę bei rankšluosčius, kuriuos su savo megztiniu atidavė P. Z. ir liepė parsinešti į namus. Tai padarę buto raktą įmetė į laiškų dėžutę ir išsiskirstė. Kaltinamieji R. N. ir M. A. pateikė analogiškus parodymus kaip ir K. Ž., teigdami, kad iš išsinuomoto buto pagrobti paveikslus ir televizorių buvo jų trijų sumanymas. P. Z. apie tai nieko nežinojo ir vagystėje nedalyvavo. Vertinant ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, kaltinamųjų R. N., K. Ž. bei M. A. kaltė bendrininkų grupėje pagrobus didelės vertės turtą visiškai pasitvirtino. Šiuo atveju kaltinamieji veikė neapibrėžta tyčia, iš buto grobė svetimus, jiems nepriklausančius daiktus: televizorių, patalynę, paveikslus, turėdami savanaudiškų tikslų, juos realizavus disponuoti gautomis piniginėmis lėšomis ir jas naudoti savo reikmėms, kaip paprastai alkoholiui ir maistui, nes tuo metu niekur nedirbo. Kaltinamieji nesutiko su nukentėjusiojo O. M. pagrobtų paveikslų įvertinimo kaina. Teismas pažymi, kad pagrobti paveikslai buvo tapyti paties O. M., kuris baigė (duomenys neskelbtini) institutą, yra dailininkas ir žino, kokios jo darbo sąnaudos buvo įdėtos šiems paveikslams nutapyti, už kokią kainą jie buvo pardavinėjami. Tai, kad dalis pagrobtų paveikslų buvo brangūs, patvirtina ir internetinėje galerijoje „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta jų vertė. Pažymėtina ir tai, kad iš buto pagrobti O. M. paveikslai atvežti į lombardą buvo nedelsiant lombardo savininko A. B. realizuoti, kas taip pat patvirtina jų vertę. Tokiu būdu teismas neturi jokio pagrindo nesutikti ar suabejoti O. M. pagrobtų paveikslų įvertinimu, jo nurodytomis kainomis. Kaltinamasis R. N. tvirtino, kad iš buto patalynės ir rankšluosčių jis nevogė, o už kitus garantuoti negalėjo. 2020 m. spalio 15 d. įvykusioje apklausoje nurodė, kad K. Ž. patalynę ir rankšluosčius sudėjo į maišą kartu su megztuku. Tai patvirtina, kad R. N. matė K. Ž. veiksmus, tačiau tam neprieštaravo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. J. nurodė, kad po paveikslų vagystės buvo susitikusi su K. Ž., M. A. bei R. N.. Pastarasis juokavo, kad K. Ž. iš buto pavogė patalynę, todėl kai jį sulaikys policija, galės gražiai kalėjime miegoti. Apklaustas teisme K. Ž. pripažino, kad bute surinko ir į maišelį sudėjo patalynę bei rankšluosčius, kuriuos atidavė P. Z.. Apklausta teisme P. Z. teigė, kad nežiūrėjo, kas buvo jai perduotame maiše, tačiau apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad išeidama iš buto koridoriuje pamatė maišelį, kuriame buvo sudėti rankšluosčiai, patalynė ir K. Ž. megztukas. Tą maišelį ji paėmė, nes K. Ž. prašė jį palaikyti namuose. Suprato, kad patalynė iš to buto, kuriame jie buvo ir, kad K. Ž. patalynę pavogė. M. A. apie patalynės iš buto paėmimą nieko paaiškinti negalėjo, nes, kaip teigia, buvo kaip įprasta girtas. Šie duomenys leidžia teismui pripažinti, kad patalynės ir rankšluosčių pagrobimas ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai inkriminuotas K. Ž., M. A. bei R. N. kaip atlikti bendrininkų grupėje.
Šioje byloje kaltinamajai P. Z. buvo pateikti analogiški kaltinimai, kaip ir K. Ž., M. A. bei R. N., kad veikdama bendrininkų grupėje su šiais asmenimis laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 29 d. apie 16:28 val. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. apie 11.52 val., iš Ž. J. priklausančio buto, išsinuomoto K. Ž., adresu (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais pagrobė Ž. J. priklausantį televizorių „Medion“ 200 eurų vertės, televizoriaus valdymo universalų pultą 20 eurų vertės, kabelinės televizijos valdymo pultą 15 eurų vertės, 3 vnt. patalynės komplektų, kurių vieno vertė 15 eurų, bendrai 45 eurų vertės, 8 vnt. rankšluosčių komplektų, kurių vieno komplekto vertė 10 eurų, bendrai 40 eurų vertės, 2 vnt. paklodžių, kurių vienos vertė 10 eurų, bendrai 20 eurų vertės, o taip pat pagrobė bute buvusius O. M. priklausančius paveikslus už 14 228 eurų. P. Z. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme P. Z. jai teikiamų kaltinimų nepripažino.
Apklausta teisme kaltinamoji P. Z. nurodė, kad nematė, kaip iš buto buvo vagiami paveikslai ir televizorius, nes tuo metu miegojo. Kas buvo paduotame K. Ž. maiše, ji nežiūrėjo. Kai į namus atvažiavo policija, tada sužinojo, kad ten patalynė. 2020 m. rugsėjo 3 d. apklausta įtariamąja P. Z. nurodė, kad bute nepastebėjo paveikslų ir negali pasakyti, ar jai atėjus į butą jie buvo, o jai išeinant nebuvo. Nuomojamame bute buvo du kambariai. Ji miegojo kambaryje, kuris nuo įėjimo durų kairėje. Televizorius stovėjo kambaryje, kuris dešinėje nuo įėjimo durų. M. ir K. miegojo kambaryje, kur buvo televizorius. Ar ryte bute buvo televizorius, nepamena. Išeinant iš buto K. padavė didelį „Iki“ maišą, sakė, kad jį palaikytų. Tą maišą ji nusivežė į namus. Namuose jį apžiūrėjo. Maiše buvo megztinis, pora rankšluosčių, jie buvo nauji, su etiketėmis, bei patalynės pora komplektų. Kai mama paklausė, iš kur tie daiktai, pamelavo, kad iš „Ikea“. Kodėl nepasakė tiesos, negali paaiškinti. Patalynė ir rankšluosčiai šiuo metu jos namuose. Ar ateinant į išsinuomotą butą kažkas atsinešė tą patalynę, ji nežino, bet maišą matė. Regis jį atsinešė K.. Bet ar jame jau buvo patalynė ir rankšluosčiai, ji nežino, nes nežiūrėjo. Ji nematė, kad kas nors iš buto imtų televizorių ir paveikslus. Bute sudėtos patalynės ir rankšluosčių ji nematė. 2020 m. gruodžio 10 d. apklausta įtariamąja P. Z. parodė, kad paveikslų nevogė ir nematė, kada ir kas juos pavogė. Tuo metu ji miegojo. Būdama bute matė tuos paveikslus. Jų buvo visame bute ir daug. Kai iš buto išeidinėjo, pastebėjo, kad paveikslų nėra. Išeidama iš buto koridoriuje pamatė maišelį, jame buvo sudėti rankšluosčiai ir patalynė bei „K.“ megztukas. Ji tą maišelį pasiėmė, nes „K.“ prašė palaikyti jį namuose. Apie patalynę ir rankšluosčius jie nesikalbėjo. Ji suprato, kad patalynė iš to buto, kuriame buvo, o „K.“ juos pavogė. Lauke paklausė R., kur dingo iš buto paveikslai, ir jis pasakė, kad juos pavogė. Ar jis juos vogė vienas ar su „K.“ ir M., nežino, nes apie tai nesikalbėjo.
Apklausti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltinamieji R. N. ir K. Ž. kategoriškai tvirtino, kad P. Z. nedalyvavo iš buto grobiant paveikslus ir televizorių. Nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis M. A. galimai buvo ilgalaikėje apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje, nes aplamai neprisiminė, kad bute kartu su jais buvo ir P. Z.. Byloje nėra duomenų, kad P. Z. su kitais kaltinamaisiais būtų gabenusi pavogtus paveikslus ir televizorių į lombardą. Tokių parodymų nedavė E. K. ir A. B., kuris įvertino atgabentus daiktus.
Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Pažymėtina, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus ir teismui pateiktus įrodymus darytina išvada, kad P. Z. inkriminuoti kaltinimai, susiję su O. M. priklausančių paveikslų bei Ž. J. priklausančio televizoriaus ir valdymo pultų vagyste iš jai priklausančio buto yra grindžiami prielaidomis bei spėlionėmis ir kaltinimus patvirtinančių objektyvių įrodymų teismui nebuvo pateikta.
Nagrinėjamu atveju sutiktina, kad P. Z. dalyvavo pagrobiant Ž. J. priklausančius 3 vnt. patalynės komplektų, kurių vieno vertė 15 eurų, bendrai 45 eurų vertės, 8 vnt. rankšluosčių komplektų, kurių vieno komplekto vertė 10 eurų, bendrai 40 eurų vertės, 2 vnt. paklodžių, kurių vienos vertė 10 eurų, bendrai 20 eurų vertės, viso už 105 eurus, tačiau pagrobto turto vertė neužtraukia P. Z. baudžiamosios atsakomybės. Į išsinuomotą butą P. Z. pateko neturėdama tikslo įvykdyti vagystės, todėl nėra įsibrovimo požymio. Butas buvo išnuomotas, todėl buto neliečiamumas nebuvo pažeistas. Pagal teismų praktiką tada, kai nagrinėjant bylą teisme nustatoma, kad nusikalstama veika, apie kurią buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstamą, nebuvo padaryta arba padaryta veika neatitinka baudžiamojo įstatymo numatytos nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties, priimamas išteisinamasis nuosprendis remiantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, t. y. nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-455/2014, 2K-289-693/2017). Remiantis išdėstytu teismas P. Z. dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, išteisina kaip nepadariusią veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Nukentėjusiosios Ž. J. civilinis ieškinys dėl 390 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai ir ši suma solidariai priteistina iš kaltinamųjų R. N., K. Ž. ir M. A..
Nukentėjusiojo O. M. civilinį ieškinį dėl 13 578 eurų turtinės žalos atlyginimo teismas tenkina pilnai ir šią sumą solidariai priteisia iš kaltinamųjų R. N., K. Ž. ir M. A.. Nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą patvirtina jų pateikti rašytiniai įrodymai, o reikalaujamos priteisti sumos atitinka protingumo ir teisingumo principus.
E. K. pateikti kaltinimai pagal BK 189 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 2 dalį
BK 189 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, valdymą, naudojimą, realizavimą. To paties straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę, jei įgyjamas ar realizuojamas didelės vertės svetimas turtas.
Šioje byloje E. K. buvo pateikti kaltinimai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 29 d. 9.41 val. iki 2020 m. rugpjūčio 29 d. 10.01 val., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, dirbdama UAB „X“ priklausančiame lombarde, adresu (duomenys neskelbtini), pardavėja iš R. N., M. A., bei K. Ž., įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą - pagrobtą J. K. televizorių „Philips“ 380 eurų vertės ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje.
E. K. buvo kaltinama ir tuo, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 29 d. 18.22 val. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. apie 12.11 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, dirbdama UAB „X“ priklausančiame lombarde, adresu (duomenys neskelbtini), pardavėja, iš R. N., M. A., bei K. Ž., įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą: pagrobtą Ž. J. televizorių „Medion“ 200 eurų vertės, televizoriaus valdymo universalų pultą 20 eurų vertės, kabelinės televizijos valdymo pultą 15 eurų vertės, taip pat pagrobtus O. M. priklausančius paveikslus: „Ar pagausi“ 3500 eurų vertės, „Ar tu mane myli“ 3500 eurų vertės, „Moteriška meilė“ 300 eurų vertės, „Ar tai tave džiugina“ 300 eurų vertės, „Ryto pasveikinimas“ arba „Paslapties dvelksmas“ 600 eurų vertės, „Paskendusi svajose“ 600 eurų vertės, „Susimąsčiau“ 350 eurų vertės, „Medžioklė“ arba „Medžioklė su varovais“ 200 eurų vertės, „Gaidys“ arba „Nepalik“ 200 eurų vertės, „Einu žvejoti“ 100 eurų vertės, „Mažoji paslaptis“ arba „Už materialiosios visatos ribų“ 600 eurų vertės, „O kur drambliukas“ 200 eurų vertės, „Pirmoji meilė“ 3500 eurų vertės, „Linksmesys“ arba „Pajacas“ -178 eurų vertės, R. B. pieštą paveikslą -100 eurų vertės. Iš viso įgijo Ž. J. priklausančio turto už 235 eurų, bei O. M. priklausančio didelės vertės turto už 14 228 eurų ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje.
Apklausta teisme kaltinamoji E. K. kalta neprisipažino. Nurodė, kad teismo nagrinėjamo įvykio metu dirbo (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) UAB „X“ priklausančiame lombarde pardavėja – konsultante. Tai buvo pirma jos darbo savaitė. Apie paveikslus ji nieko nesupranta. Lombarde dirbdavo viena. Viršutiniame padalinyje dirbo lombardo savininkas A. B.. Kaltinamuosius M. A., R. N., K. Ž. pažinojo. Kartais su jais pabendraudavo ir leisdavo laisvalaikį. Kuo jie užsiima, nežinojo ir tuo nesidomėjo. Kam priklausė (duomenys neskelbtini), esantis butas, kuriame ji buvo su kitais asmenimis, nežinojo. Nepamena, ar visi trys, t.y. M. A., R. N. ir K. Ž. į lombardą atnešė televizorių. Pamena, kad atneštą televizorių įvertino lombardo savininkas A. B.. Ji užpildė dokumentus ir kažkuriam iš vaikinų padavė pinigus. Lombarde visada klausiama, ar atneštas daiktas nevogtas. Ką vaikinai pasakė apie atneštą televizorių, neatsimena. Anksčiau vaikinai į lombardą, kuriame ji dirbo, nieko nebuvo atnešę. Tai buvo pirmas kartas. Nelabai gilinosi, kodėl jie atnešė televizorių. Vėliau kažkas iš vaikinų jai skambino ir klausė, ar lombardas priima paveikslus. Ji atsakė, kad pasiskambins lombardo savininkui ir paklaus. A. B. pasakė, kad paveikslus lombardas priima, ir šią informaciją perdavė jai paskambinusiam vaikinui. Į lombardą atvežtų paveikslų ji nepriiminėjo. A. B. sutarė dėl kainos, o ji užpildė dokumentus. R. N., M. A. ir K. Ž. į lombardą atnešė paveikslus ir televizorių. Kiek buvo atneštų paveikslų, negali pasakyti. Jų kiekis turi būti nurodytas kvituose. Vaikinams buvo išmokėta apie 200-300 eurų. Tikslios sumos neprisimena. Vaikinai ne dailininkai, bet jie nepasakė, kad atnešti paveikslai vogti. Lombardo savininko A. B. sprendimų dėl atneštų daiktų priėmimo ir jų įvertinimo ji neįtakodavo. A. B. pats viską nuspręsdavo. Iš atneštų į lombardą M. A., R. N., K. Ž. paveikslų bei televizorių naudos ji neturėjo. Dalis į lombardą atneštų paveikslų buvo parduota. Jie buvo išvežti į kitą padalinį. Atnešti televizoriai buvo parduoti.
2020 m. rugsėjo 9 d. apklausta įtariamąja E. K. kaltės nepripažino. Nurodė, kad pažįsta D. J., K. Ž., R. N., bei M. A.. Iš matymo pažįsta ir P. Z.. Šalia (duomenys neskelbtini) esančiame lombarde ji dirba nuo 2020 m. rugpjūčio pradžios. Jai įsidarbinus lombardo savininkas nurodė, kad privaloma paklausti, ar priduodamas į lombardą daiktas įgytas ne nusikalstamu būdu. Apie tai, kad daiktas neįgytas nusikalstamu būdu, pažymima surašomoje pirkimo pardavimo sutartyje. Kad ji įsidarbino lombarde, jos minėti asmenys galėjo sužinoti iš bendrų draugų. Galimai įtarime nurodytu laiku, 2020 m. rugpjūčio 29 d., penktadienį ar šeštadienį, apie penktą valandą, R. N. telefonu jai parašė žinutę. Žinutės pažodžiui neatsimena, bet jis siuntė jai daiktų nuotraukas per „Messenger“ programėlę ir rašė, kad nori parduoti daiktus. Fotonuotraukose buvo televizorius, mikrobangų krosnelė. Ji atsakė, kad televizorių gali pabandyti atvežti. Televizoriaus pavadinimo nepamena. Po to R. N. paskambino vaizdo skambučiu ir pasakė, kad yra paveikslai. Klausė, ar lombardas juos paims. Ji atsakė, kad apie paveikslus nieko nesupranta. Tada paskambino lombardo savininkui A. B. ir pasiteiravo, ar priims paveikslus. A. pasakė, kad kai juos atveš, jis pasižiūrės, kas tai per paveikslai. Apie tai pasakė paskambinusi R. N.. Tą dieną iki 18.00 val., į lombardą taksi automobiliu atvažiavo R. N. ir M., kurie atvežė televizorių ir paveikslus, kurių galimai buvo daugiau negu dešimt. Tuo metu buvo ir lombardo savininkas A. B.. Jis apžiūrėjo paveikslus ir nutarė nupirkti. Kas buvo nutapyta paveiksluose, neatsimena. Įsidėmėjo, kad viename jų dominavo raudona spalva. Ji surašė pirkimo - pardavimo sutartį. Televizoriaus pirkimui buvo surašyta viena sutartis, o paveikslų pirkimui kita. Iš viso R. N. sumokėjo apie 600 eurų. Kai buvo atvežti paveikslai ir televizorius, ji klausė, ar jie nevogti. A. B. taip pat to klausė. R. N. ir M. A. pasakė, kad nevogti. O iš kur juos gavo, ji nesigilino. Dokumentų, patvirtinančių nuosavybę, lombardas neprivalo reikalauti. Visus daiktus superka tik pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Parduodamas paveikslus R. N. pasakė, kad dar turi daugiau paveikslų, bet jų neatvežė. Sakė, kad buvo nepatogu tiek daug pasiimti ir atveš juos kitą dieną. Kitą dieną, sekmadienį apie dvyliktą valandą pas ją į darbą vėl atvyko R. N. ir M. A.. Jie atvežė daugiau paveikslų. Kiek jų buvo, neatsimena. Viename iš jų buvo nutapytas „Gaidys“. Tuos paveikslus taip pat apžiūrinėjo A. B. ir nupirko. Ji surašė dokumentus. Iš kur vaikinai gavo tuos paveikslus, nežino. Apie tai nebuvo kalbėta. Pirmadienį jai kilo įtarimas, kad su tais paveikslais gal kažkas negerai ir paklausė K. Ž.. Šis patikino, kad ten viskas gerai. Taip niekas jai ir nepasakė, iš kur juos gavo. 2020 m. rugpjūčio 29 d. vakare D. J. atvažiavo pas ją į darbą. Tuo metu M. A. ir R. N. buvo atvežę parduoti televizorių ir paveikslus. D. matė vaikinų parduodamus daiktus. Tą pačią savaitę, prieš kelias dienas iki to įvykio, R. N. į lombardą buvo atvežęs parduoti televizorių. Su juo buvo K. Ž.. Jie paaiškino, kad tas televizorius iš R. namų. Modelio nepamena. Dokumentus ji užpildė, kaip reikalauja jos darbo taisyklės. Daugiau iš šių asmenų nėra nieko pirkusi (t.3 b.l. 183-187).
2020 m. rugsėjo 21 d. apklausta papildomai E. K. parodė, kad pasilieka prie savo ankstesnių parodymų. Papildomai gali paaiškinti, kad jos telefone užfiksuotas vaizdo įrašas iš 2020 m. rugpjūčio 28 d. į 2020 m. rugpjūčio 29 d. naktį, buvo filmuotas (duomenys neskelbtini) mikrorajone esančiame bute, galimai (duomenys neskelbtini). Tada vėlai vakare, galimai apie 23.00-24.00 val. kartu su D. J. bei jos nepilnamete sese N. J. nuvažiavo pas vaikinus į butą. Žinojo, kad bute bus R. N., K. Ž. ir M. A.. Kam tas butas priklausė, nežino. Jai esant bute vaikinai minėjo, kad butas priklauso kažkam iš jų draugų, išvykusių į užsienį. Bute tiesiog leido laiką ir gėrė. Pirma iš buto galimai apie 24.00 val. išėjo D. J.. Kai filmavo vaizdo įrašą, jos bute nebuvo. Ji kartu su N. J. išėjo apie 3.00 val. Jai būnant bute, K. Ž. jos paklausė, kiek galėtų gauti už bute esantį televizorių, nes žinojo, kad ji dirba lombarde. Tada naktį ji susisiekė su kolega, vardu T., kuris dirba lombarde. T. per „Messenger“ programėlę nusiuntė televizoriaus fotonuotrauką ir paklausė, kiek galėtų kainuoti toks televizorius. T. pasakė, kad už televizorių lombarde duotų 150 eurų. Televizoriaus pavadinimo nepamena. Ji klausė K. Ž., kaip jis ruošiasi išvežti televizorių iš svetimo buto. K. pasakė, kad draugas, kuriam priklauso butas, apie tai žino ir kad televizorius jam nereikalingas. Kitą dieną, 2020 m. rugpjūčio 29 d. ryte, jai būnant lombarde atvažiavo K. Ž. ir R. N. ir atvežė tą televizorių, kuris buvo bute. Ji suprato, kad tai tas pats televizorius, nes jį buvo mačiusi bute. Už televizorių jiems sumokėjo 150 eurų. Reikiamus dokumentus užpildė R. N. vardu. Kiek pamena, buto raktus turėjo K. Ž.. Kad butas buvo nuomojamas, ji nežinojo ir tame bute anksčiau su jais nebuvo. Ji negirdėjo, kad ir jie ten anksčiau būtų buvę. Tos pačios dienos vakare R. N. ir M. A. į lombardą atvežė paveikslus. Iš kur jie gavo paveikslus, nežino. Jų tik paklausė, ar jie nevogti, o jie atsakė, kad ne. Paveikslus jie atvežė per du kartus. Kokius ir kiek jų atvežė, nepamena (t.3 b.l. 188-191).
2020 m. rugsėjo 21 d. apklausta įtariamąja E. K. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 189 straipsnio 1 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, savo kaltės nepripažino. Nurodė, kad laikosi ankstesnių savo parodymų. Jai pateiktame įtarime nurodytus daiktus ji supirko kaip lombardo darbuotoja ir užpildė dokumentus. Ji nežinojo, kad įtarime išvardinti daiktai įgyti nusikalstamu būdu (t.3 b.l. 195-197).
Ikiteisminio tyrimo metu peržiūrėjus R. N. naudojamo mobilaus ryšio telefono duomenis, galerijoje vaizdo įrašai ir nuotraukos užfiksuota nešiojamo kompiuterio, mikrobanginės krosnelės, televizoriaus, įvairių paveikslų foto nuotraukos, kurios buvo „Messenger“ programėle siunčiamos E. K.. R. N. klausia „kiek duos?“ E. K. liepia R. N. nufotografuoti ir atsiųsti nuotrauką su paveikslo nugarine dalimi (t. 4 b.l. 10-30,117). Užfiksuotas ir vaizdo skambutis tarp R. N. ir E. K.. Iš R. N. ir E. K. susirašinėjimo matyti, kad jis siuntė televizoriaus „Medion“ nuotraukas ir šalia užfiksuoti 3 vaikinai. R. N. klausia, ar reikalingi paveikslai. E. K. prašo atsiųsti jų nuotraukas. R. N. sako, jog bute daug įvairių plakatų, klausia, ar lombardas juos superka. Jiems susipykus R. N. pagrasina, kad nusiųs nuotraukas į kitą lombardą. R. N. liepia paklausti, kiek už juos duoda.
Iš byloje esančių Sodros duomenų matyti, kad E. K. UAB „X“ dirbo nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. (t.6 b.l. 54). Iš teismui pateiktos E. K. darbo sutarties (jos nepasirašytos), matyti, kad E. K. nuo 2020 m. rugpjūčio 26 d. trijų mėnesių bandomajam laikotarpiui buvo įdarbinta UAB „X“ pardavėja – konsultante (t.10 b.l. 113). Iš teismui pateiktos lombardo parduotuvės pardavėjo - konsultanto pareiginės instrukcijos (E. K. nepasirašytos) matyti, kad šias pareigas užimantis darbuotojas privalo pildyti kasos žurnalą, įvertinti ir klientui išreiškus pageidavimą nupirkti į lombardą atneštą prekę (t.10 b.l.107).
Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme E. K. tvirtino, kad asmeniškai, dirbdama lombarde, adresu (duomenys neskelbtini), R. N., K. Ž., bei M. A. atgabentų televizorių ir paveikslų nesupirkinėjo. Tvirtino, kad nežinojo, jog šių asmenų į lombardą atgabenti televizoriai ir paveikslai yra pavogti. Atgabentus daiktus įvertino lombardo, kuriame ji dirbo, savininkas A. B., kuris jai liepė R. N. išmokėti jo (A. B.) nurodytas pinigų sumas. Atnešti daiktai į lombardą buvo priimti R. N. vardu, nes jis pateikė savo asmens dokumentą. E. K. nurodė, kad į lombardą buvo įdarbinta 3 mėnesių bandomajam laikotarpiui, todėl vienasmeniškai galėjo priimti sprendimus, jei į lombardą atnešto daikto vertė neviršydavo 50 eurų. Jeigu atnešto daikto vertė būdavo didesnė, visais atvejais jai reikėdavo apie tai informuoti T. U. ar A. B. ir laukti jų nurodymų. Nustatyta, kad E. K. lombarde pradėjo dirbti nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d., o daiktai buvo atnešti 2020 m. rugpjūčio 29 d. ir 30 d. Kaltinamoji neneigė, kad atpažino 2020 m. rugpjūčio 29 d. R. N. į lombardą atneštą televizorių „Philips“, kurį prieš tai matė bute, kuriame buvo su R. N., K. Ž., M. A. bei kitais asmenimis, ir kurio kaina jai būnant bute domėjosi K. Ž.. Neneigė, kad bute buvusio televizoriaus nuotrauką galėjo siųsti savo tiesioginiam viršininkui T. U. ir klausti jo kainos, tačiau tokių dalykų paprasčiausiai nesureikšmino. Kaltinamieji R. N., K. Ž. ir M. A. kategoriškai tvirtino, kad į lombardą, kuriame dirbo E. K., atgabentus televizorius ir paveikslus įvertino pats lombardo savininkas A. B.. E. K. A. B. nurodymu sutvarkė reikalingus dokumentus ir išmokėjo pinigus. Tai patvirtina ir byloje esančios pirkimo pardavimo sutartys, kad R. N. atneštus daiktus į lombardą priėmė ir mokėjimo kvitą pasirašė A. B.. Teismo posėdžio metu kaltinamasis R. N. akivaizdžiai demonstravo, kad A. B. puikiausiai pažįsta. Iš Liteko duomenų matyti, kad UAB „X“ savininkas A. B. praeityje 6 kartus teistas. Paskutinį kartą 2015 m. spalio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, 181 straipsnio 2 dalį aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme. Nagrinėjant bylą teisme A. B. pripažino, kad įvertino ir priėmė sprendimą iš prekes atgabenusio asmens, šiuo atveju iš R. N., nupirkti į lombardą atgabentus paveikslus ir televizorius ir liepė E. K. išmokėti pinigus.
BK 189 straipsnyje nustatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą, kaltininkui žinant, kad šis įgytas, naudotas ar realizuotas turtas gautas nusikalstamu būdu. Pagal BK 189 straipsnio 1–3 dalių dispoziciją turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra šių veikų alternatyvūs objektyvieji požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų. Pažymėtina, kad šie objektyvieji požymiai aiškiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu (tokio turto gavimu iš neteisėto valdytojo, kuris padarė vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą, naudojimusi tokiu turtu ar šio turto realizavimu) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-489/2016). Nustatant asmens kaltumą įrodinėtinas ir BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė, kuri pasireiškia tiesiogine tyčia ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2008, 2K-1/2011, 2K-99/2010, 2K-217/2010, 2K-185/2009, 2K-213/2013, 2K-7-88/2014, 2K-114-489/2016).
Perdavus šią bylą į teismą E. K. buvo pateiktas kaltinimas, kad ji laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 29 d. 9.41 val. iki 2020 m. rugpjūčio 29 d. 10.01 val., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, dirbdama UAB „X“ priklausančiame lombarde, adresu (duomenys neskelbtini), pardavėja iš R. N., M. A., bei K. Ž., įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą pagrobtą J. K. televizorių „Philips“ 380 eurų vertės, ir padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje.
E. K. buvo kaltinama ir tuo, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 29 d. 18.22 val. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. apie 12.11 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, dirbdama UAB „X“ priklausančiame lombarde, adresu (duomenys neskelbtini), pardavėja, iš R. N., M. A., bei K. Ž., įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą: pagrobtą Ž. J. televizorių „Medion“ 200 eurų vertės, televizoriaus valdymo universalų pultą 20 eurų vertės, kabelinės televizijos valdymo pultą 15 eurų vertės, taip pat pagrobtus O. M. priklausančius paveikslus: „Ar pagausi“ 3500 eurų vertės, „Ar tu mane myli“ 3500 eurų vertės, „Moteriška meilė“ 300 eurų vertės, „Ar tai tave džiugina“ 300 eurų vertės, „Ryto pasveikinimas“ arba „Paslapties dvelksmas“ 600 eurų vertės, „Paskendusi svajose“ 600 eurų vertės, „Susimasčiau“ 350 eurų vertės, „Medžioklė“ arba „Medžioklė su varovais“ 200 eurų vertės, „Gaidys“ arba „Nepalik“ 200 eurų vertės, „Einu žvejoti“ 100 eurų vertės, „Mažoji paslaptis“ arba „Už materialiosios visatos ribų“ 600 eurų vertės, „O kur drambliukas“ 200 eurų vertės, „Pirmoji meilė“ 3500 eurų vertės, „Linksmesys“ arba „Pajacas“ -178 eurų vertės, R. B. pieštą paveikslą -100 eurų vertės. Viso įgijo Ž. J. priklausančio turto už 235 eurų, bei O. M. priklausančio didelės vertės turto už 14 228 eurų ir padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje.
Nagrinėjant bylą teisme, valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras supratęs, kad dirbdama UAB „X“ lombarde pardavėja - konsultante E. K. negalėjo vienasmeniškai įgyti kaltinime nurodyto į lombardą atgabento ir galimai žinomai nusikalstamo turto, nes atgabentą turtą įgijo juridinis asmuo – UAB „X“, 2022 m. gegužės 18 d. įvykusio posėdžio metu teismui pateikė prašymą pakeisti kaltinamajame akte išdėstytų veikų faktines aplinkybes (t.10 b.l. 116).
E. K. naujai suformuluotame (pakeistame) kaltinime prokuroras nurodė, kad E. K. realizavo svetimą turtą žinodama, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, tai yra:
ji laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 29 d. 9.41 val. iki 2020 m. rugpjūčio 29 d. 10.01 val., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, dirbdama UAB „X“ priklausančiame lombarde, adresu (duomenys neskelbtini), iš R. N., M. A., bei K. Ž., priėmė žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą pagrobtą J. K. televizorių „Philips“ 380 eurų vertės, kurį lombarde realizavo ir padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje.
ji laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 29 d. 18.22 val. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. apie 12.11 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, dirbdama UAB „X“ priklausančiame lombarde, adresu (duomenys neskelbtini), iš R. N., M. A., bei K. Ž., priėmė žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą: pagrobtą Ž. J. televizorių „Medion“ 200 eurų vertės, televizoriaus valdymo universalų pultą 20 eurų vertės, kabelinės televizijos valdymo pultą 15 eurų vertės, taip pat pagrobtus O. M. priklausančius paveikslus: „Ar pagausi“ 3500 eurų vertės, „Ar tu mane myli“ 3500 eurų vertės, „Moteriška meilė“ 300 eurų vertės, „Ar tai tave džiugina“ 300 eurų vertės, „Ryto pasveikinimas“ arba „Paslapties dvelksmas“ 600 eurų vertės, „Paskendusi svajose“ 600 eurų vertės, „Susimasčiau“ 350 eurų vertės, „Medžioklė“ arba „Medžioklė su varovais“ 200 eurų vertės, „Gaidys“ arba „Nepalik“ 200 eurų vertės, „Einu žvejoti“ 100 eurų vertės, „Mažoji paslaptis“ arba „Už materialiosios visatos ribų“ 600 eurų vertės, „O kur drambliukas“ 200 eurų vertės, „Pirmoji meilė“ 3500 eurų vertės, „Linksmesys“ arba „Pajacas“ -178 eurų vertės, R. B. pieštą paveikslą -100 eurų vertės, kurį realizavo lombarde. Iš viso realizavo Ž. J. priklausančio turto už 235 eurų bei O. M. priklausančio didelės vertės turto už 14 228 eurų ir padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje.
Pažymėtina, kad BK 189 straipsnio prasme nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas yra bet kokios formos sandoris, kuriuo neteisėtu būdu gautas turtas perduodamas kaltininkui. Naujai suformuluotame kaltinime (dviejose veikose), E. K. kaltinama, kad dirbdama lombarde priėmė ir realizavo žinomai nusikalstamu būdu įgytą turtą. Manytina, kad šie kaltinimai nepasitvirtino. Byloje surinktais duomenimis nepaneigti E. K. parodymai, kad ne jos kompetencijoje buvo spręsti ir ji nesprendė kaltinamųjų R. N., K. Ž. ir M. A. į lombardą atgabentų televizorių ir paveikslų įvertinimo, priėmimo bei realizacijos, nes lombarde buvo išdirbusi tik 3 dienas ir ten buvo įdarbinta bandomajam laikotarpiui. R. N., K. Ž. ir M. A. patvirtino E. K. parodymus, kad jiems su daiktais atvykus į lombardą, viską spręsdavo A. B., kuris įvertindavo jų atgabentus daiktus ir nurodydavo E. K. išmokėti atitinkamas pinigų sumas. Tai patvirtina ir byloje esantys dokumentai: kvitai, pirkimo - pardavimo sutartys. Galų gale pats A. B. teisme pripažino, kad sprendimą nupirkti visus atgabentus paveikslus bei vieną televizorių buvo jo vienasmeniškas sprendimas, tačiau jis nežinojo, kad šie daiktai įsigyti nusikalstamu būdu, o dėl kito televizoriaus jis nėra 100% įsitikinęs, tačiau neneigia, kad jo įsigijimą E. K. su juo derino. Nagrinėjamu atveju galima būtų daryti prielaidą, kad E. K. turėjo žinoti, kad į lombardą atgabentas „Philips“ televizorius galimai vogtas, nes jį atpažino, kaip buvusį bute, (duomenys neskelbtini), kuriame pati buvo, kurio pardavimo kaina domėjosi K. Ž., kurio nuotraukas ji siuntė lombardo direktoriui T. U., kas taip pat patvirtina, kad E. K., kaip lombardo darbuotoja tuo metu vienasmeniškų sprendimų negalėjo priiminėti, tačiau ši aplinkybė yra tik prielaida. Dėl televizoriaus „Philips“ vagystės ir jo atgabenimo į lombardą byloje surinkti įrodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu M. A. nurodė, kad jam išėjus į namus televizorius bute dar buvo. Kas toliau su juo įvyko, jis nežino. Apklaustas teisme R. N. parodė, kad ryte bute buvo likę tik jis ir K. Ž.. Merginų ir E. K. bute jau nebuvo. Su K. jie nuvežė paimtą televizorių į lombardą, kuriame dirbo E. K.. Atvežtą televizorių įvertino A. B.. 2020 m. gruodžio 10 d. apklaustas įtariamuoju R. N. nurodė, kad ryte televizorių nuo sienos nukabino K. Ž.. E. K. tam prieštaravo. Iš buto išėjo visi trys kartu. Ar E. K. su jais važiavo į savo darbo vietą, į lombardą, neatsimena. Gal E. K. iš pradžių nuvažiavo pas save į namus. Visko nepamena, nes buvo girtas. Apklaustas teisme K. Ž. nurodė, kad televizorių iš buto pagrobė su R. N. ir jį nuvežė į lombardą. Ar lombarde buvo E. K., nepamena, nes buvo labai girtas. 2020 m. spalio 15 d. apklaustas įtariamuoju K. Ž. nurodė, kad su R. N. iš buto paimtą televizorių nuvežė į lombardą, kuriame dirbo E. K.. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. J. nurodė, kad E. K. jai pasakojo, jog išėjusi iš buto kartu su vaikinais nešė televizorių, nes jis buvo didelis. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. J. nurodė, kad visiems esant bute R. N. domėjosi, kiek būtų galima gauti už bute esančio televizoriaus pardavimą. E. K. dar stebėjosi, kaip jie gali parduoti televizorių iš nuomojamo buto, tačiau R. N. atsakė, kad čia nieko tokio. Vertinant byloje surinktus įrodymus atkreiptinas dėmesys, kad E. K. nebuvo pateiktas kaltinimas, kad ji dalyvavo pagrobiant televizorių iš (duomenys neskelbtini), esančio buto, nors ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. N. nurodė, kad E. K. buvo bute, kai televizorių nuo sienos nukabino K. Ž. ir ji kartu su jais išėjo iš buto. Tyrimo eigoje liudytoja D. J. parodė, kad E. K. jai pasakojo, kad padėjo vaikinams nešti iš buto paimtą televizorių. E. K. kaip ir D. ir N. J. nebuvo pateikti kaltinimai pagal BK 165 straipsnio 1 dalį dėl D. K. priklausančio buto neliečiamybės pažeidimo. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi priemonių įtariamųjų ir liudytojų parodymų netikslumams šalinti. Tokiu būdu darytina išvada, kad E. K. galimai žinojo, kad į lombardą R. N. ir K. Ž. atgabentas televizorius „Philips“ buvo pavogtas, t.y. įgytas nusikalstamu būdu, tačiau byloje nėra duomenų, kad ji priėmė sprendimą šį televizorių UAB „X“ vardu įgyti, nes tai padarė šios bendrovės savininkas A. B., kuriam E. K. nepranešė, kad televizorius yra vogtas. Kaip teisingai baigiamojoje kalboje pažymėjo E. K. advokatė, BK 189 straipsnio dispozicija nenumato baudžiamosios atsakomybės už žinomai nusikalstamo būdu daikto „priėmimą“, o būtent tuo E. K. ir buvo kaltinama, jau nekalbant apie jai inkriminuotą nusikalstamu būdu įgytų daiktų realizaciją, nes kaltinamieji atgabenti daiktai neliko lombarde, kuriame dirbo E. K.. UAB „X“ savininko A. B. iniciatyva M. A., R. N. bei K. Ž. atgabenti paveikslai ir televizoriai nedelsiant buvo išvežti į kitas UAB „X“ priklausančias parduotuves ir realizuoti ikiteisminio tyrimo metu taip ir nenustatytiems asmenims. Dėl paveikslų ir televizoriaus pagrobimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir jų atgabenimo į lombardą, byloje iš viso nėra duomenų, kad E. K. žinojo ar turėjo žinoti, kad šie daiktai buvo R. N., K. Ž. ir M. A. įsigyti nusikalstamu būdu. Byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad R. N. kai kurių daiktų fotonuotraukas siuntė E. K. ir klausė, ar lombardas juos priims, taip pat sakė, kad yra „plakatų“, tačiau išskyrus necenzūrinių žodžių tiradas, kuriuos vienas kitam adresuoja E. K. ir R. N., kitų duomenų, kad E. K. žinojo, ar turėjo žinoti, kad R. N. ruošiasi į lombardą atgabenti vogtus daiktus, byloje nėra.
Pažymėtina, kad kaltinamojo kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014). Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014). Nagrinėjamu atveju, byloje nesurinkta patikimų, keliais objektyviais įrodymų šaltiniais patvirtintų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad E. K. priėmė žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą -pagrobtą J. K. televizorių „Philips“ 380 eurų vertės, kurį lombarde realizavo, bei priėmė žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą: pagrobtą Ž. J. televizorių „Medion“ 200 eurų vertės, televizoriaus valdymo universalų pultą 20 eurų vertės, kabelinės televizijos valdymo pultą 15 eurų vertės, pagrobtus O. M. priklausančius paveikslus, 14 228 eurų vertės, t.y. priėmė ir realizavo didelės vertės žinomai nusikalstamu būdu įgytą turtą, todėl teismas E. K. dėl kaltinimų pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 2 dalį išteisinta kaip nepadariusią veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Skirdamas kaltinamiesiems R. N., K. Ž. bei M. A. bausmes teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio nuostatas, į kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, motyvus bei tikslus, kaltinamųjų asmenybę, jų atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.
R. N. anksčiau teistas 5 kartus, tame tarpe už analogiškas veikas, nusikaltimus nuosavybei (BK 178 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnio 1 dalis, 180 straipsnio 1 dalis), turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą įvykdė dvi nesunkias ir vieną sunkią tyčines nusikalstamas veikas. Be to, Vilniaus regiono apylinkės teisme Vilniaus rajono rūmuose išnagrinėta R. N. iškelta baudžiamoji byla Nr. 1-731-1036/2022, iškelta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kurioje jis pripažintas padaręs šią nusikalstamą veiką, tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo (nuosprendis neįsiteisėjęs). Nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo ir nesimokė, užimtumo centruose nesiregistravo. Nusikalstamos veikos, už kurių padarymą R. N. anksčiau buvo pripažintas kaltu ir buvo nuteistas, patvirtina jo asmenybės pavojingumą ir nenorą laikytis teisės aktų reikalavimų. Ankstesni kaltinamojo teistumai patvirtina aplinkybę, jog R. N. padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės ir priešingas teisei veikas jis daro sistemingai nekreipdamas dėmesio į sukeltas pasekmes. Manytina, kad iš nusikalstamų veikų įvykdymo gautos pajamos buvo R. N. pragyvenimo šaltinis, nes jų padarymo metu bei po jų įvykdymo, iki kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo, R. N. niekur nedirbo. Teismas pripažįsta R. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino įvykdęs BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu R. N. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), bei nusikalstamas veikas įvykdė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti R. N. paskiriant BK 165 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje bei BK 178 straipsnio 3 dalyje sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, bausmių už vagystes dydis turėtų būti artimas šių straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkiui, už neteisėtą įsibrovimą į kito asmens butą – mažesnis nei sankcijoje nustatytas vidurkis, nes tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Vertinant kaltinamojo asmenybę, jo įvykdytas nusikalstamas veikas, jo elgesį po jų įvykdymo, teismas nemato alternatyvos skirti jam bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, tuo labiau, kad BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta išskirtinė laisvės atėmimo bausmė. Pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 3 dalį R. N. paskirtos bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 ir 2 punktų taisyklėmis. Į galutinės laisvės atėmimo bausmės laiką R. N. teismas įskaito šioje byloje jam taikytą laikino sulaikymo terminą nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. 18.40 val. iki 2020 m. rugsėjo 3 d. 15.10 val. (dvi paras), nuo 2022 m. kovo 25 d. 17.30 val. iki 2022 m. kovo 27 d. 11.20 val. (dvi paras), bei kardomosios priemonės suėmimo laiką nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. iki 2020 m. spalio 28 d., nuo 2022 m. kovo 27 d. iki 2022 m. liepos 14 d. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. N. teismas palieka jam paskirtą kardomąją priemonę suėmimą. Nuosprendžiui įsiteisėjus prie baudžiamosios bylos esanti R. N. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) perduotina jo bausmės vietos atlikimo pataisos namų administracijai.
K. Ž. anksčiau teistas 4 kartus, tame tarpe tame tarpe už analogiškas veikas, nusikaltimus nuosavybei (BK 178 straipsnio 2 dalis, 187 straipsnio 1 dalis, 180 straipsnio 1 dalis), turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą įvykdė dvi nesunkias ir vieną sunkią tyčines nusikalstamas veikas. Nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo ir nesimokė, kaip pats pripažino, pastoviai vartojo alkoholį. Teismas pripažįsta K. Ž. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino įvykdęs BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). K. Ž. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), bei nusikalstamas veikas įvykdė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti K. Ž. paskiriant BK 165 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje bei BK 178 straipsnio 3 dalyje sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, bausmių už vagystes dydis turėtų būti artimas šių straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkiui, už neteisėtą įsibrovimą į kito asmens butą – mažesnis nei sankcijoje nustatytas vidurkis, nes tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Vertinant K. Ž. asmenybę, jo įvykdytas nusikalstamas veikas, teismas nemato alternatyvos skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, tuo labiau, kad BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta išskirtinė laisvės atėmimo bausmė. Pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 3 dalį K. Ž. paskirtos bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 ir 2 punkto taisyklėmis.
Šiuo nuosprendžiu K. Ž. paskirtą bausmę vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis teismas bendrina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, pridedant minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį (3 mėn.). Į K. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką teismas įskaito šioje byloje jam taikytą laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. 18.40 val. iki 2020 m. rugsėjo 3 d. 15.00 val. (dvi paras), kardomosios priemonės suėmimo laiką nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. iki 2020 m. spalio 28 d. ir bausmės laiką, įskaičiuotą ir atliktą vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. Ž. teismas palieka jam paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir asmens dokumento, asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą. Pradėjus vykdyti bausmę prie baudžiamosios bylos esanti K. Ž. asmens tapatybės kortelė perduotina jo bausmės vietos atlikimo pataisos namų administracijai.
M. A. iki šioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų teistas nebuvo. Šiuo metu jo atžvilgiu priimti trys įsiteisėję nuosprendžiai. Be to, Vilniaus regiono apylinkės teisme Vilniaus rajono rūmuose išnagrinėta M. A. iškelta baudžiamoji byla Nr. 1-731-1036/2022, iškelta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kurioje jis pripažintas padaręs šią nusikalstamą veiką, tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo (nuosprendis neįsiteisėjęs). M. A. įvykdė vieną nesunkią ir sunkią tyčines nusikalstamas veikas. Jos padarymo metu niekur nedirbo ir nesimokė. Būdamas laisvėje M. A. pastoviai vartojo alkoholinius gėrimus ir vykdė nusikalstamas veikas, ką patvirtina jo atsiradę teistumai bei Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėta kita jam iškelta baudžiamoji byla. Toks kaltinamojo neprognozuojamas ir nusikalstamas elgesys jam būnant laisvėje kėlė potencialią grėsmę ne tik jo šeimos nariams tačiau ir kitiems piliečiams bei jų turtui. Tik šioje byloje paskyrus M. A. kardomąją priemonę suėmimą, buvo užkardyti jo nusikalstami veiksmai. Teismas nenustatė M. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. M. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas numatytas BK 165 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje jis padarė bendrininkų grupėje su kitais kaltinamaisiais (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti M. A. paskyrus BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis nustatytinas mažesnis nei straipsnių sankcijose nurodytas vidurkis. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, pridedant 3 mėnesius laisvės atėmimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. A. gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninėje nuo 2017 m. lapkričio 14 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d.. Jam nustatyta diagnozė - (duomenys neskelbtini), reikalaujantis dėmesio ir gydymo (t.5 b.l. 13). VšĮ (duomenys neskelbtini) jis nesigydė (t.5 b.l. 115). Nuo 2012 m. birželio 29 d. iki 2020 m. liepos 16 d. M. A. buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) (t.5 b.l. 130). 2020 m. spalio 8 d. (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje konstatuota, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad M. A. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, išreikšta silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (t.5 b.l. 154).
Į M. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką teismas įskaito šioje byloje jam taikytą laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. 18.40 val. iki 2020 m. rugsėjo 3 d. 15.54 val. (dvi paras) (3 t. 154-157), nuo 2021 m. lapkričio 24 d. 22.50 val. iki 2021 m. lapkričio 25 d. (vieną parą) ir kardomosios priemonės suėmimo laiką nuo 2021 m. lapkričio 25 d. iki 2022 m. liepos 14 d., bei pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. nuosprendį atliktą bausmę. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo teismas M. A. palieka jam paskirtą kardomąją priemonę suėmimą.
Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikto prašymo byloje
Perduodant bylą į teisiamąjį posėdį, teismas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad K. Ž. būtų paskirtas gynėjas. Šios tarnybos sprendimu kaltinamojo gynėju buvo parinkta advokatė Vaidotė Radvilavičienė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymas (t.7 b.l. 83, t.9 b.l. 45, t. 10 b.l. 155) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodė, kad advokatės V. Radvilavičienės teiktos antrinės teisinės pagalbos K. Ž. išlaidos sudaro 1029,96 Eur ir jas prašė priteisti iš kaltinamojo.
Perduodant bylą į teisiamąjį posėdį, teismas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad M. A. būtų paskirtas gynėjas. Šios tarnybos sprendimu kaltinamojo gynėju buvo parinktas advokatas Arūnas Alekna. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymas (t.7 b.l. 139, 156, t. 9 b.l. 134) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodė, kad advokato A. Aleknos teiktos antrinės teisinės pagalbos M. A. išlaidos sudaro 1023,02 Eur (t.10 b.l. 101) ir jas prašė priteisti iš kaltinamojo.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos. Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.
Pažymėtina, kad kaltinamasis M. A. bylos nagrinėjimo metu buvo suimtas. Akivaizdu, kad jis niekur nedirba. Kaltinamasis K. Ž. didžiąją dalį šios bylos nagrinėjimo laiko atliko bausmę pataisos namuose. Šiuo metu paleistas lygtinai. Advokatai M. A. ir K. Ž. buvo skiriami įvertinus BPK 51 straipsnio 2 dalies sąlygas, kada gynėjo dalyvavimas byloje teismo nuožiūra yra būtinas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš šių kaltinamųjų šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš K. Ž. ir M. A. atmestini.
Dėl nuosavybės teisės apribojimo
Ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. rugsėjo 9 d. prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas 51,77 eurams, surastiems 2021 m. rugsėjo 1 d. sulaikius R. N. (t.4 b.l 144). Piniginės lėšos – 51,77 eurai perduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrį. 2020 m. rugsėjo 15 d. kvitas serija AAC Nr. 005416 (t.4 b.l.149). Šis kaltinamojo nuosavybės teisių apribojimas buvo tęsiamas 2021 m. kovo 4 d., 2021 m. birželio 8 d., 2021 m. rugsėjo 7 d., 2021 m. gruodžio 8 d., 2022 m. kovo 8 d. bylą nagrinėjančio Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo nutartimis (t.7 b.l. 51, 67, 115, t.8 b.l. 64, t.9 b.l. 78).
Kaltinamajam R. N. paskyrus kardomąją priemonę suėmimą ir jį pristačius į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorių, 2022 m. kovo 31 d. šios įstaigos administracija informavo teismą, kad iš R. N. asmens bylos buvo paimtas mobilaus ryšio telefonas „Iphone“, sim kortelė ir 25,10 eurų (t.9 b.l. 116). 2022 m. balandžio 5 d. bylą nagrinėjančio teisėjo nutartimi buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas pas kaltinamąjį R. N. surastoms piniginėms lėšoms - 25,10 eurų ( t. 9 b.l. 117).
Atsižvelgus, kad šioje byloje nukentėjusysis L. K. pateikė 380 eurų civilinį ieškinį, nukentėjusioji Ž. J. – 390 eurų civilinį ieškinį, o nukentėjusysis O. M. – 13 578 eurų civilinį ieškinį, teismas iki nuosprendžio įsiteisėjimo palieka laikiną nuosavybės teisės apribojimą pas kaltinamąjį R. N. surastoms piniginėms lėšoms – 76,87 eurams, saugomiems Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyryje, o nuosprendžiui įsiteisėjus šias pinigines lėšas nukreipia į nukentėjusiesiems priteistų civilinių ieškinių atlyginimą.
Dėl kitų daiktų, reikšmingų bylai tirti ir nagrinėti
Daiktai reikšmingi bylai tirti ir nagrinėti: 7 vnt. daktiloskopinių plokštelių, supakuotų į voką Nr.1, bei 3 vnt. nuoplovų su biologiniais pėdsakais, supakuotų į vokus Nr. 2, Nr. 3 , Nr. 4, 2020 m. gruodžio 10 d. kvitas Nr. LS005465 (t.2 b.l. 92-93), 2020 m. lapkričio 9 d. kvitas Nr. LS005367 (t.1 b.l. 67-69). 1 vnt. daktiloskopinė plokštelė, supakuota į voką Nr. 4, polimerinė išlieja su rankų pėdsakais, supakuota į voką Nr. 5, 2020 m. gruodžio 10 d. kvitas Nr. LS005464 (t.2 b.l. 148-148), vokas su objektais (A012797), kuriame du tamponai, trys cigarečių nuorūkos (t.2 b.l. 160), saugomi Vilniaus apskrities VPK AVPK aptarnavimo skyriaus ūkio poskyryje, Buivydiškių g. 20, Vilnius, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini. Nuosprendžiui įsiteisėjus kompaktinės plokštelės su vaizdo įrašais paliekamos saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2, 5 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 3 dalimis, 307 straipsniu,
nusprendžia:
R. N. (R. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
R. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.
R. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 ir 2 punktais paskirtas bausmes subendrinti ir R. N. nuteisti 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausme.
Paskirtos bausmės pradžią R. N. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Į paskirtos bausmės laiką R. N. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. 18.40 val. iki 2020 m. rugsėjo 3 d. 15.10 val. (dvi paras), nuo 2022 m. kovo 25 d. 17.30 val. iki 2022 m. kovo 27 d. 11.20 val. (dvi paras), bei kardomosios priemonės suėmimo laiką nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. iki 2020 m. spalio 28 d., nuo 2022 m. kovo 27 d. iki 2022 m. liepos 14 d.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. N. palikti kardomąją priemonę suėmimą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus prie baudžiamosios bylos esančią R. N. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti jo bausmės vietos atlikimo pataisos namų administracijai.
K. Ž. (K. Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
K. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.
K. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 ir 2 punktais paskirtas bausmes subendrinti ir K. Ž. nuteisti 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir K. Ž. paskirti galutinę bausmę 4 (keturis) metus ir 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.
Paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo K. Ž. sulaikymo vykdant jo atžvilgiu priimtą nuosprendį dienos.
K. Ž. į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti šioje byloje jam taikytą laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. 18.40 val. iki 2020 m. rugsėjo 3 d. 15.00 val. (dvi paras), kardomosios priemonės suėmimo laiką nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. iki 2020 m. spalio 28 d. ir bausmės laiką, įskaičiuotą ir atliktą vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nuosprendį.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. Ž. palikti jam paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir asmens dokumento - asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą. Pradėjus vykdyti bausmę, prie baudžiamosios bylos esančią K. Ž. asmens tapatybės kortelę perduoti jo bausmės vietos atlikimo pataisos namų administracijai.
M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
M. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmes subendrinti ir M. A. nuteisti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir M. A. paskirti galutinę bausmę 3 (trejus) metus ir 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.
Paskirtos bausmės pradžią M. A. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Į paskirtos bausmės laiką M. A. įskaityti jam taikytą laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. 18.40 val. iki 2020 m. rugsėjo 3 d. 15.54 val. (dvi paras), nuo 2021 m. lapkričio 24 d. 22.50 val. iki 2021 m. lapkričio 25 d. (vieną parą) ir kardomosios priemonės suėmimo laiką nuo 2021 m. lapkričio 25 d. iki 2022 m. liepos 14 d., pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. nuosprendį atliktą bausmę.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. A. palikti jam paskirtą kardomąją priemonę suėmimą.
Vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, M. A. dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo J. K. turto pagrobimas) išteisinti kaip nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
P. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, (nukentėjusiųjų Ž. J., O. M. turto pagrobimas) išteisinti kaip nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti P. Z. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, dėl kaltinimo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, išteisinti kaip nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
E. K. vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, dėl kaltinimo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, išteisinti kaip nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti E. K. paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
Nukentėjusiojo J. K. civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai. Iš kaltinamųjų R. N. ir K. Ž. solidariai jam priteisti 380 eurų.
Nukentėjusiosios Ž. J. civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai. Iš kaltinamųjų R. N., K. Ž. ir M. A. solidariai jai priteisti 390 eurų.
Nukentėjusiojo O. M. civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai. Iš kaltinamųjų R. N., K. Ž. ir M. A. solidariai jam priteisti 13.578 eurų.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti laikiną nuosavybės teisės apribojimą pas kaltinamąjį R. N. surastoms piniginėms lėšoms – 76,87 eurams, saugomiems Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyryje. Nuosprendžiui įsiteisėjus šias pinigines lėšas nukreipti į nukentėjusiesiems priteistų civilinių ieškinių atlyginimą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktus prašymus dėl išlaidų už suteiktą teisinę gynybą priteisimo iš kaltinamųjų K. Ž. ir M. A. atmesti.
Daiktus reikšmingus bylai tirti ir nagrinėti: 7 vnt. daktiloskopinių plokštelių, supakuotų į voką Nr.1 bei 3 vnt. nuoplovų su biologiniais pėdsakais, supakuotų į vokus Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, 2020 m. gruodžio 10 d. kvitas Nr. LS005465, 2020 m. lapkričio 9 d. kvitas Nr. LS005367, 1 vnt. daktiloskopinę plokštelę, supakuotą į voką Nr. 4, polimerinę išlieją su rankų pėdsakais, supakuotą į voką Nr. 5, 2020 m. gruodžio 10 d. kvitas Nr. LS005464, voką su objektais (A012797), kuriame du tamponai, trys cigarečių nuorūkos, saugomus Vilniaus apskrities VPK AVPK aptarnavimo skyriaus ūkio poskyryje, Buivydiškių g. 20, Vilnius, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus kompaktines plokšteles su vaizdo įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.