Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo, veikiančio Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis), Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. CPK 322 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

8. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį laikė nepaduotu iš esmės motyvuodamas tuo, kad ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį ir pašalino ieškinio reikalavimą panaikinti žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau žyminio mokesčio neprimokėjo; savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas yra tarpusavyje neatsiejamai susiję dokumentai, abu šie dokumentai turėtų būti ginčijami tik kartu.

10. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, teigia, kad teisės aktai nedraudžia atsisakyti skųsti patikrinimo aktą, todėl buvo paliktas esminis reikalavimas panaikinti privalomąjį nurodymą, už kurį buvo sumokėtas žyminis mokestis.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) jurisprudencijoje yra ne kartą nurodyta, kad teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai).

12. Kreipdamasis į teismą, ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Šiame reikalavime ieškovas turi nurodyti konkretų asmenį, kuris galbūt pažeidė jo teises arba įstatymų saugomus interesus, taip pat aiškiai suformuluoti reikalavimą, t. y. ko jis prašo teismo (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nurodant ieškinio dalyką kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias teisę į teisminę gynybą, yra pabrėžęs, kad teisė kreiptis į teismą nereiškia, jog asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad reikalavimai ieškiniui negali nepagrįstai varžyti asmens teisės kreiptis į teismą, į teismą besikreipiantis asmuo neturi pareigos įvardyti pasirinktą civilinių teisių gynimo būdą CK 1.138 straipsnio prasme, t. y. neprivalo savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti. Pakanka, jog į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo (pavyzdžiui, priteisti žalos atlyginimą, priteisti išlaikymą, grąžinti neteisėtai atleistą darbuotoją į darbą, įpareigoti atsakovą pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamu ir pan.).

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, juo prašė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2024 m. lapkričio 6 d. privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti kaip neteisėtą, taigi patikslintu ieškiniu ieškovė nurodė, kokį reikalavimą reiškia atsakovui, išdėstė su reikalavimu susijusias aplinkybes, pareikštas reikalavimas yra apmokėtas žyminiu mokesčiu.

14. Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas nenagrinėja, kokius ir kiek ieškinio reikalavimų ieškovas turėtų pareikšti, taip pat nenagrinėja šių reikalavimų pagrįstumo. CPK 230 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad posėdžio pirmininkas į parengiamąjį teismo posėdį iškviečia šalis ir jas apklausia, siekdamas išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį, įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus, bei atsikirtimus, įtrauktinus dalyvauti byloje asmenis ir atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje. Taigi galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį teismas turi galimybę parengiamojo teismo posėdžio metu. Taip pat teismas, nustatęs, jog ieškinio reikalavimas, atsižvelgiant į konkrečias ginčo aplinkybes, yra netinkamas, gali pasiūlyti ieškovui pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje pakeisti ieškinio dalyką (CPK 141 straipsnio 1 dalis, CPK 158 straipsnis, CPK 225 straipsnio 6 punktas, CPK 230 straipsnio 1 dalis). Dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo teismas pasisako tik išnagrinėjęs bylą iš esmės (CPK 270 straipsnis).

15. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė, pateikdama patikslintą ieškinį, neištaisė nustatytų trūkumų, tai yra nesumokėjo žyminio, todėl nepagrįstai ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

16. Kadangi į esminius bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

17. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl skundžiama nutartis panaikintina ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 13 d. nutartį panaikinti ir ieškovės J. A. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.