- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-14
- Bylos Nr.
- 1A-286-557-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Dalius Jocys, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- A. B.
- Nukentėjusysis
- L. Š., L. Š.-R.
- Civilinis atsakovas
- UAB „Mūsų žodis“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Daliaus Jocio ir Stasio Valužio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios L. Š.-R. ir nuteistojo A. B. apeliacinius skundus dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2009-04-08 nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas pagal BK 281 str. 1 d. 5 MGL (625 Lt) dydžio bauda.
Nuosprendžiu nukentėjusiosios L. Š.-R. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu, pripažįstant jai teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. nuteistas už tai, kad jis 2005 m. lapkričio 28 d. apie 13.50 val. Skuodo m., šviesoforo reguliuojamoje Vytauto – Gedimino gatvių sankryžoje, vairuodamas UAB „Mūsų žodis“ priklausantį automobilį VW Passat, dėl neatsargumo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 51 p. („eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti kelių eismo taisykles ir jų laikytis“), 53 p. („eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų saugumui...“), 72 p. („... sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose, vairuotojas privalo duoti kelią pėsčiajam, kurio judėjimo kryptį jis kerta“), degant žaliam šviesoforo signalui suko į kairę pusę, kur nepraleido ir partrenkė už pėsčiųjų perėjos apie 1,7 m išėjusią pėsčiąją L. Š., pažeidusią kelių eismo taisyklių 87 p. („į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų perėjomis, pėstieji neturi peržengti perėjos ribų“), kuriai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą - kairės mentės kaklo lūžį, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas dešinio klubo išorėje, kairėje plaštakoje bei kairės šlaunies šoniniame paviršiuje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji prašo nuosprendį pakeisti: išnagrinėti jos civilinį ieškinį šioje baudžiamoje byloje ir priteisti jai iš civilinio atsakovo UAB „Mūsų žodis“ 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 1000 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti bei 193,35 Lt jo kelionės maršrutu Mažeikiai-Skuodas išlaidų pagal pridedamus išlaidų kvitus. Nurodo, jog dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų nuo 2005-11-28 14 val. iki 2005-12-03 12 val. buvo gydoma VšĮ „Klaipėdos apskrities ligoninė“ Skuodo filialo chirurgijos skyriuje, po to buvo nedarbinga apie 2 mėnesius, patyrė didžiulius fizinius skausmus atliekant operaciją ir po jos, dvasinį sukrėtimą ir pergyvenimus, iki šiol jaučia baimę eidama per gatvę, pastoviai prisimena tą nelaimingiausią jos gyvenimo dieną. Iki šiol jaučia kairės rankos skausmus, ypač prieš orų pasikeitimus, ir tai jai sukelia nepatogumus tiek darbe, tiek buityje. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis A. B., UAB „Mūsų žodis“ darbuotojas, vairavo automobilį, kurio valdytojas yra UAB „Mūsų žodis“, todėl jai padarytą žalą privalėjo atlyginti anksčiau minėta bendrovė. Nuteistojo, kaip vairuotojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudime“, kuris iki teismo atlygino jai padarytą turtinę žalą: 324,59 Lt gydymo išlaidų ir netektų pajamų, 130,50 Lt už sugadintus rūbus bei 517,92 Lt neturtinės žalos. Turtinė žala jai buvo atlyginta pilnai, tačiau atlygintos neturtinės žalos dydis jos visiškai netenkino, todėl baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl jai padarytos 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat prašė teismo priteisti iš UAB „Mūsų žodis“ jos turėtas 1000 Lt išlaidas advokato paslaugoms apmokėti ir 193,35 Lt jos apmokėtas advokato kelionės išlaidas pagal byloje esančius benzino įsigijimo kvitus. Teismas visiškai nepagrįstai paliko jos civilinį ieškinį nenagrinėtą, pripažįstant jai teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. BPK 115 str. 2 d. numatyta, kad tik išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Šioje baudžiamojoje byloje buvo pateiktas motyvuotas ir pagrįstas ieškinys teismui, pateiktos pažymos iš gydymosi įstaigų, pridėti advokato paslaugų apmokėjimo kvitai ir jo kelionių išlaidas patvirtinantys benzino įsigijimo kvitai. Dėl neturtinės žalos atlyginimo savo reikalavime ji aiškiai nurodė, kad draudimo atlyginta 517,92 Lt suma jos visiškai netenkina, ir prašė iš atsakovo priteisti 8000 Lt.
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, kad iš byloje esančių surinktų įrodymų teismas netinkamai padarė išvadą, kad jis pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus ekspertizės akte 2008-12-01 Nr.11K-271(08) nurodoma, kad atlikus 2008-04-23 eksperimentą nurodomi duomenys, kad automobiliu „Volkswagen Passat“ darant manevrą iš Gedimino gatvės į Vytauto gatvę manekenas, imituojantis per važiuojamąją dalį automobiliui iš dešinės į kairę per Vytauto gatvę ėjusios pėsčiosios judėjimą, yra matomas, pėsčiosios judėjimo negalima stebėti tik tam tikrais situacijos vystymosi momentais, kuomet manekeną (pėsčiąją) vairuotojui uždengia automobilio priekinis dešinysis stogo statramstis. Bylos nagrinėjimo metu atlikti fotografiniai matavimai su kitais vairuotojais aiškiai parodo, kad kaltinamojo vairuojamas automobilis atliko neteisingą manevrą į Vytauto gatvę, todėl vairuotojas galėjo ir nepastebėti pėsčiosios. Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertas atliko ekspertizę, kurioje nurodė, kad jeigu byloje buvo teisingai nustatyti duomenys, o nukentėjusioji nebėgo per gatvę, A. B. galėjo sustabdyti. Byloje yra matyti, kad duomenys, nustatyti įvykio vietos protokole, neatitinka įvykio fotonuotraukose aiškiai matomų aplinkybių. Duomenų sutikslinti ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesugebėjo, o ekspertas buvo priverstas vadovautis netiksliais duomenimis.
Šioje byloje yra padaryti grubūs procesiniai pažeidimai, turėję esminės įtakos bylos nagrinėjimui. Teisminio nagrinėjimo metu jo gynėjas pateikė prašymą, kad būtų iškviestas į teismo posėdį ekspertas, tačiau teismas nutarė dėl lėšų stygiaus nekviesti eksperto. Manytina, kad šioje byloje, esant netinkamiems įvykio vietos duomenims, skirtingoms ekspertizėms, nebuvo galima išnagrinėti bylos. Tokiu būdu buvo pažeistas rungimosi, teisės į tinkamą gynybą principai (BPK 7, 10 str.), BPK 284-286 str. nuostatos. Todėl yra tikslinga atnaujinti įrodymų tyrimą, nes netinkamai yra nustatytas priežastinis ryšys tarp nukentėjusios L. Š. netinkamų veiksmų, tiesiogiai įtakojusių eismo įvykio atsiradimui, ir eismo įvykio. Teismas nevertino aplinkybės, kad staiga nukentėjusiajai įbėgus į gatvę ir bėgant per ją, jis neturėjo galimybės sustoti, tai pažymi esant tokioms aplinkybėms ir ekspertas. Jo pastebėjimo, kai L. Š. įbėga į gatvę, vieta yra netinkamai nustatyta, kas turėjo esminės įtakos vertinimui, o vadovautasi ekspertizėje buvo L. Š. parodymais. Ekspertizės akte nustatyta, kad sužalojimai padaryti iš dešinio šono į dešinę koją, nors specialisto išvadoje Nr.G-2830/05(03) nurodoma, kad nukentėjusiajai buvo padaryti šie sužalojimai: kairės mentės kaklo lūžis, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos dešinio klubo išorėje, kairėje plaštakoje bei kairės šlaunies šoniniame paviršiuje, L. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Visi šie klausimai turėjo būti užduodami ekspertui, po ko galimai būtų reiškiamas prašymas pakartotinei ar kompleksinei ekspertizei atlikti. Teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, nesurinkus pakankamai įrodymų, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika, ir kad nusikalstama veika yra įvykdyta jo veiksmais. Tuo tarpu visos abejotinos aplinkybės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai.
Teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovas prašė patenkinti nukentėjusiosios apeliacinį skundą, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis, jo gynėjas, civilinio atsakovo UAB „Mūsų žodis“ atstovė prašė patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, o nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašė nuosprendį panaikinti dėl galimo bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo šališkumo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini.
BPK 320 str. 3 d. nustatyta, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla bei, esant pagrindui, ir kitiems skundų nepadavusiems proceso dalyviams.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje, buvo pažeisti Teismų įstatymo reikalavimai dėl teismo nešališkumo.
Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo principas reiškia, jog teismas turi būti nešališkas tiek subjektyviai, tiek ir objektyviai. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendime byloje Daktaras prieš Lietuvą (Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000) yra teigiama: „Teismas primena, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę <...>. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir, visų pirma, bylos šalims <...>”. Analogiškai nešališkumo principas aiškintas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje Nr. 2K-202/2005.
Teismų įstatymo 34 str. 1 d. nurodyta, kad teismai bylas nagrinėja laikydamiesi proceso šalių lygiateisiškumo, teisės į teisinę pagalbą, teisės į tinkamą, operatyvų, ekonomišką procesą, teisės būti išklausytam, rungimosi, nekaltumo prezumpcijos, teismo nešališkumo, teismo proceso viešumo, betarpiškumo ir draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principų. Kituose įstatymuose gali būti numatyta ir šiame Įstatyme nenurodytų principų. Teismų įstatymo 34 str. 2 d. nurodyta, kad tuo atveju, jeigu teisėjas byloje yra proceso šalis, o ta byla teisminga teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju (išskyrus Aukščiausiąjį Teismą, Apeliacinį teismą ir Vyriausiąjį administracinį teismą), aukštesnės pakopos teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teisėjo giminaičiai. Sistemiškai aiškinant išdėstytas įstatymo nuostatas sektų, kad tuo atveju, jeigu byloje proceso šalis yra teisėjo, dirbančio teisme, kuriam teisminga byla, sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), nė vienas iš to teismo teisėjų objektyviąja prasme negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą.
Iš nagrinėjamos bylos matyti, kad šioje byloje nukentėjusioji L. Š. (t. 1 , b. l. 208-209) ir civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa (t. 1, b. l. 78) pareiškė civilinius ieškinius dėl A. B. nusikaltimu padarytos žalos atitinkamai 8000 Lt neturtinės žalos bei advokato atstovavimo išlaidų ir 332 Lt gydymo išlaidų atlyginimo. Į bylą civiliniu atsakovu kaip už kaltinamojo A. B. nusikaltimu padarytą žalą atsakingas darbdavys yra įtraukta UAB „Mūsų žodis“, nuo pat įtraukimo civiliniu atsakovu momento atstovaujama valdybos pirmininkės - redaktorės D. M. (t. 1, b. l. 80-81). Tokiu būdu D. M. yra natūraliai suinteresuota palankaus jos vadovaujamai bei atstovaujamai bendrovei sprendimo šioje baudžiamojoje byloje priėmimu, ką patvirtina aktyvus jos procesinių teisių įgyvendinimas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, prieš tai pačiai save įgaliojus atstovauti UAB „Mūsų žodis“.
Vienok nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme civilinio atsakovo UAB „Mūsų žodis“ įgaliotoji atstovė D. M. patvirtino apeliacinės instancijos teismui aplinkybę, reikšmingą sprendžiant klausimą, ar bylą išnagrinėjo nešališkas pirmosios instancijos teismas, jog ji yra Skuodo rajono apylinkės teismo teisėjo Henriko Alberto Markavičiaus sutuoktinė. Taigi Skuodo rajono apylinkės teismui gavus nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje civilinį atsakovą atstovauja šio teismo teisėjo Henriko Alberto Markavičiaus žmona D. M., Skuodo rajono apylinkės teismo pirmininkė, vadovaudamasi Teismų įstatymo 34 str. 2 d., privalėjo kreiptis į Klaipėdos apygardos teismo pirmininką dėl šios bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Tačiau Skuodo rajono apylinkės teismo pirmininkė, nesilaikydama Teismų įstatymo 34 str. 2 d. nuostatų, to nepadarė ir bylą paskyrė nagrinėti to paties teismo teisėjai P. Markauskienei, kuri, esant Teismų įstatymo 34 str. 2 d., o tuo pačiu ir BPK 58 str. 1 d. 4 p., numatytam pagrindui, nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo, kaip to reikalauja BPK 59 str. 1 d., ir bylą išnagrinėjo.
Situaciją, kuomet apylinkės teismas pirmąja instancija išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje proceso dalyvis - proceso šalies atstovas – yra vieno iš tame teisme dirbančių teisėjų sutuoktinis, kolegija laiko esminiu BPK reikalavimų pažeidimu (BPK 369 str. 3 d.), sukliudžiusiu teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Juolab, kad nuosprendį apeliacine tvarka skundžia ne tik nuteistasis (tame tarpe ir dėl, jo nuomone, teismo padarytų tokių proceso įstatymo pažeidimų, kaip teisės į gynybą bei rungtyniškumo principo pažeidimai), bet ir nukentėjusioji, nesutikdama su iš esmės jai nepalankiu bei savo ruožtu palankiu civiliniam atsakovui UAB „Mūsų žodis“ teismo sprendimu dėl jos civilinio ieškinio.
Be to, byloje yra advokato M. Griciaus 2006-05-16 orderis (b. l. 165, t. 1) atstovauti nukentėjusiąją L. Š. šioje baudžiamojoje byloje Skuodo rajono apylinkės teisme. Šis dokumentas patvirtina advokato M. Gricius susitarimą su nukentėjusiąja dėl teisinės pagalbos teikimo. Akivaizdu, jog sudarant tokį susitarimą, advokatas su klientu aptaria aplinkybes, dėl kurių reikalinga teisinė pagalba, bei šios pagalbos teikimo sąlygas, t. y. sužino iš kliento konfidencialią teisinės pagalbos teikimui reikalingą informaciją. Vienok advokatas M. Gricius pagal pateiktą 2009-01-22 orderį (b. l. 131, t. 2) teisminio bylos nagrinėjimo eigoje ėmėsi ginti kaltinamąjį A. B. ir gynė jį iki pat proceso pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose pabaigos. BPK 61 str. 1 d. įsakmiai nustato, kad advokatas neturi teisės dalyvauti procese kaip gynėjas, jeigu jis toje pačioje byloje teikia arba anksčiau teikė teisinę pagalbą asmeniui, kurio interesai prieštarauja teisinės pagalbos prašančio asmens interesams. BPK 59 str. 1 d. nustato, jog tokiu atveju advokatas privalo nusišalinti. Advokatui M. Griciui, kuris šioje byloje buvo sudaręs susitarimą atstovauti nukentėjusiąją, pažeidžiant BPK 61 str. 1 d. nuostatas įstojus į tą patį procesą jau kaip kaltinamojo gynėjui ir neįvykdžius BPK 59 str. 1 d. nustatytos pareigos tokiu atveju nusišalinti, yra pagrindas daryti išvadą, jog nuteistąjį A. B. gynė asmuo, neturėjęs teisės šiame procese dalyvauti kaip gynėjas. Ši aplinkybė vertintina ne kitaip, kaip esminis nuteistojo teisės į gynybą pažeidimas, suvaržęs įstatymo garantuotas nuteistojo teises. Pažymėtina, jog kaip tik laikotarpiu, kuomet advokatas M. Gricius atstovavo nukentėjusiąją, 2006-05-29 teisme buvo gautas nukentėjusiosios pareiškimas, kuriame nurodoma, jog ji susitaikė su kaltinamuoju A. B., pretenzijų jam neturi ir prašo baudžiamąją bylą nutraukti. Tačiau tolesnio proceso metu paaiškėjo, kad nukentėjusioji vis tik turi byloje materialinių pretenzijų, dėl ko ji pareiškė civilinį ieškinį, o kaltinamasis proceso metu savo kaltės nepripažino, nors tai yra būtina sąlygą, nutraukiant bylą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Iš to seka, kad advokatui M. Griciui teikiant teisinę pagalbą priešingoms proceso šalims, galėjo būti suvaržytos ir esminės procesinės nukentėjusiosios teisės. Aptarti baudžiamojo proceso pažeidimai taip pat neabejotinai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
Nustačius, jog bylą išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, kuris objektyviąja prasme buvo šališkas, t. y. imdamasis nagrinėti bylą, kurios proceso dalyvis yra vieno iš teisme dirbančių teisėjų sutuoktinis, nesuteikė pakankamų garantijų, pašalinančių bet kokias abejones savo, kaip institucijos, nešališkumu, be to, byla buvo išnagrinėta, suvaržius įstatymų garantuotas proceso dalyvių teises, nuosprendis naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi nėra pavedama bylą iš naujo nagrinėti konkrečiam apylinkės teismui, kadangi aptartoje situacijoje pavedimas nagrinėti bylą pirmąja instancija vienam iš Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkės teismų yra Klaipėdos apygardos teismo pirmininko prerogatyva.
Nustačiusi besąlyginį pagrindą nuosprendžiui panaikinti kolegija, vengdama iš anksto nustatyti išvadas, kurias gali padaryti bylą iš naujo nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas, atskirai nepasisako dėl apeliacinių skundų argumentų, kuriais ginčijamos teismo padarytos išvados nuteistojo kaltės bei nukentėjusiosios civilinio ieškinio išsprendimo klausimais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 4 p., 332 str., teisėjų kolegija
nutaria:
panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. nuosprendį ir perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.