- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-26
- Bylos Nr.
- 2S-1091-390/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00085-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Pareiškėjas
- A. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-225-1023/2017 pagal pareiškėjo A. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys: antstolė D. M., L. K.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 3 725,1 Eur išlaikymo išieškojimą iš pareiškėjo iki įsiteisės nutartis pagal jo 2017 m. sausio 19 d. skundą dėl antstolės D. M. veiksmų. Pareiškėjas nurodė, kad antstolė 2017 m. sausio 6 d. vykdomojoje byloje Nr. 0100/17/00032 priėmė patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą (Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-1203-543/2011), dėl kurio pareiškėjas 2017 m. sausio 19 d. pateikė antstolei skundą. Antstolė D. M. 2017 m. sausio 27 d. priėmė patvarkymą atsisakyti patenkinti pareiškėjo skundą ir perdavė pareiškėjo skundą su vykdomąja byla nagrinėti Prienų rajono apylinkės teismui. Išieškojimo proceso vykdymas pažeis pareiškėjo teises, nes iš pareiškėjo negali būti išieškomas įsiskolinimas, kurio nėra. Antstolė visais būdais siekia kuo greičiau išieškoti įsiskolinimą iš pareiškėjo, tuo trukdydama iš turimų sąskaitų teikti nepilnamečiams vaikams priteistą kasmėnesinį išlaikymą, neatsižvelgdama į pareiškėjo nurodytus argumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 3 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytos aplinkybės, susijusios su tuo, jog jis teikė vaikams išlaikymą, bus įvertintos sprendžiant skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo klausimą. Teismas vertino, kad pareiškėjas prašyme nenurodė motyvų dėl būtinumo taikyti jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, taip pat motyvų, kaip teismo sprendimo vykdymas pasunkės ar taps neįmanomas. Teismas sprendė, kad deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Teismas laikė, kad pareiškėjas prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti ne įsiteisėjusio teismo sprendimo sklandų ir teisėtą įvykdymą, ne galimo pareiškėjui palankaus teismo sprendimo dėl skundo dėl antstolio veiksmų įgyvendinimo, o siekdamas išvengti jam galimų neigiamų pasekmių – priverstinio išieškojimo, teisėtų išieškotojos L. K. ir jo nepilnamečių vaikų lūkesčių įgyvendinimo. Sustabdžius išlaikymo išieškojimo vykdymą, iš esmės bus pažeista prioritetinė nepilnamečio vaiko teisė gauti tėvų materialinį išlaikymą, todėl nukentės pareiškėjo nepilnametės dukros interesai. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepagrindė, jog egzistuoja tikėtina grėsmė teismo sprendimo įvykdymui ar tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį ir patenkinti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Atmesdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pasisakė dėl skundo pagrįstumo ir nurodė poziciją, jog skundas dėl antstolio veiksmų tikėtinai nebus tenkinamas.Suinteresuotas asmuo L. K., elgdamasi nesąžiningai, siekia gauti išlaikymą nepilnametei dukrai iš pareiškėjo du kartus, o teismas nepagrįstai atmetė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Neatkreiptas dėmesys, kad suinteresuotas asmuo iki šiol nereiškė reikalavimų pareiškėjui, kadangi jis teikė išlaikymą nepilnametei dukrai.Teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas nepagrindė būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad ateityje pasunkės arba apskritai taps neįmanomu galbūt pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, iš pareiškėjo nepagrįstai bus nurašytos suinteresuoto asmens L. K. nesąžiningai reikalaujamos lėšos, dėl ko šalims reikėtų bylinėtis dėl tokių lėšų išreikalavimo iš suinteresuoto asmens L. K. Nepilnametės dukros teisinė pozicija nepasunkės, kadangi jai iki šiol teikiamas išlaikymas. Išlaikymo įsiskolinimo priverstinis vykdymas tėra suinteresuoto asmens L. K. manipuliacijos, kurioms neturėtų būti suteiktas prioritetas prieš teisingą ir pagrįstą procesinių sprendimų vykdymą.
Suinteresuotas asmuo L. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą, teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad atskirajame skunde pareiškėjo nurodomi teiginiai dėl nutarties nepagrįstumo yra deklaratyvūs. Tai, kad teismas nematė pagrindo taikyti pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nereiškia, jog teismas iš anksto nusprendė dėl pareiškėjo skundo reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išlaikymo išieškojimo sustabdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės – tai teismo pritaikyti apribojimai, draudimai, teisių ir veiksmų sustabdymas, įpareigojimai ir kitos CPK ar kituose įstatymuose nustatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Skundų dėl antstolio veiksmų padavimą reglamentuoja CPK 510 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, jog nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė; teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka. Spręsdamas laikinosios apsaugos priemonės taikymo galimybę, teismas turi vadovautis teismo sprendimo ar nutarties privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones būtina užtikrinti tokį teisinį režimą, kuris garantuotų abiejų proceso šalių teisių ir teisėtų interesų gynimo pusiausvyrą.Apeliantas teigia, jog antstolė nepagrįstai pradėjo vykdymo veiksmus, nes iš apelianto negali būti išieškomas įsiskolinimas, kurio nėra, apeliantas pagrindė būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais argumentais.Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė teismui duomenų ir įrodymų, patvirtinančių, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeisti pareiškėjo interesai, jam bus padaryta nepataisoma žala (CPK 178 straipsnis). Aplinkybė, kad antstolė priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, tokiu būdu pradėdama vykdymo procesą, nesudaro pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus, kadangi vien tik vykdomojo dokumento priėmimas, neatliekant realaus išieškojimo, nesukėlė realios grėsmės pareiškėjo interesams. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog apeliantas nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumo.Apeliacinės instancijos teismas teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų išnagrinėtas Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-225-1023/2017, atmetant pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs, kad neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmetamas, yra ieškinio tikėtiną nepagrįstumą patvirtinanti procesinė aplinkybė, o jos atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro savarankišką procesinį teisinį pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016 ir kt.). Taigi aukščiau išdėstyti argumentai taip pat nepatvirtina vykdymo veiksmų sustabdymo būtinybės.Apelianto nurodomos aplinkybės, jog vykdymo procesas pradėtas nepagrįstai, pareiškėjas vykdo teismo sprendimą, antstolei yra pateikęs rašytinius įrodymus, jog nėra išlaikymo įsiskolinimo, neturi teisinės reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, kadangi tai yra skundo dėl antstolio veiksmų dalykas. Kita vertus, antstolės veiksmai, susiję su pradėto vykdymo proceso pagrįstumu, įvertinti Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-225-1023/2017, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo dėl jų pasisakyti.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad priteistas išlaikymas asmeniui turi būti teikiamas laiku ir nepertraukiamai, todėl laikinoji apsaugos priemonė – vykdymo veiksmų sustabdymas gali būti taikoma tik esant ypatingam būtinumui ir reikalingumui.Įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, jog apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės pagrįsto teisinio rezultato, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.