- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-03
- Bylos Nr.
- TS-106-946/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08591-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Nuteistasis
- V. R.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. R. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje 2021 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 93-70 netaikyti nuteistajam V. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Nuteistasis V. R. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. 93-70 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir taikyti jam lygtinį paleidimą.
Skunde nuteistasis nurodė, jog jis atlikdamas bausmę, visą laiką dirbo ir šiuo metu dirba, dalyvavo ir dalyvauja visose pozityvaus užimtumo priemonėse, kokias tik pasiūlo pataisos namų administracija. Nors atlyginimas už darbą yra labai mažas, bet jau yra išmokėjęs truputį daugiau nei pusę priteisto ieškinio. Palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais, po lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos turės kur gyventi, taip pat turės darbą. Iš pataisos namų jis buvo perkeltas į „besargybą“, tačiau padarė drausmės pažeidimą, dėl kurio labai išgyvena ir gailisi bei už taip buvo sugrąžintas į pataisos namus, po ko už gerą elgesį buvo perkeltas į lengvąją grupę, taip pat yra du kartus skatintas, o artimiausiu metu vėl bus teikiamas paskatinimui. Visa tai rodo, kad jis padarė išvadas dėl padaryto pažeidimo atliekant bausmę be sargybos ir deda pastangas, kad tai nepasikartotų. Komisija nekreipė dėmesio į tai, jis neturi galiojančių nuobaudų, yra perkeltas į lengvąją grupę už gerą elgesį po padaryto pažeidimo vėl du kartus skatintas ir jau yra atlikęs didžiąją dalį bausmės.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Komisijos 2021 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 93-70 nutarta netaikyti nuteistajam V. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, motyvuojant tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 85 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Statinių kriminogeninių veiksnių svertinių balų suma 35 balai, todėl nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Nuteistasis bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai – tris kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Be to, nuteistajam buvo suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, tačiau esant „besargyboje“ nuteistasis buvo sulaikytas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl ši teisės iš jo buvo atimta. Nuteistasis anksčiau buvo ne kartą teistas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus, kas rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei ir polinkį nusikalsti. Akivaizdu, kad nuteistasis linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, yra linkęs nusikalsti. Nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jam yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Todėl teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
V. R., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 10 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.
Teistas: Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu skirta bausme, skirta 3 m. 2 mėn. laisvės atėmimo.
Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį 2 m. 8 mėn. laisvės atėmimo.
Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 8 mėn. 17 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2021 m. kovo 18 d.).
Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo (Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. R. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Komisija, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Kaip jau minėta, nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog V. R. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atitinkanti 85 balus, yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti ir nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pataisos namuose, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, bet ir visapusiškai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams veiksniams.
Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2021 m. kovo 22 d. nutarimu netaikyti nuteistajam V. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2021 m. kovo 18 d. posėdžio protokolu, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, Išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2021 m. kovo 22 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam V. R. yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Nagrinėjamu atveju, nuteistasis V. R. subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą, anksčiau ne kartą buvo teistas, tačiau ankstesni teistumai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė – nuteistasis ir toliau demonstravo aiškų nenorą laikytis įstatymų, ir šios aplinkybės, pagrįstai nurodoma Komisijos nutarime, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Ir nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau pabrėžtina, kad šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Juo labiau, kad remiantis nuteistojo įvertinimo metodika „OASys“ duomenimis, nuteistojo kriminalinė, smurtinio, nusikalstamo seksualinio elgesio istorija ir tai, jog nuteistojo nusikalstamam elgesiui būdingas teisės pažeidimų modelis yra vieni iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą.
Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos BVK ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, už gerą elgesį, sąžiningą darbą paskatintas, dirba, laisvu nuo darbo metu dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko ryšius su artimaisiais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas rodo nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad nuteistojo elgesys visą bausmės atlikimo laikotarpį nebuvo koreguojamas išimtinai teigiama linkme, šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia teigti, jog nuteistasis nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Ta aplinkybė, jog V. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Priešingai - nuteistasis per bausmės atlikimo laiką tris kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, padarydamas ir itin šiurkštų pažeidimą (vartojo alkoholinius gėrimus), už ką jam buvo skirtos trys drausminės nuobaudos, ir, kaip visiškai teisingai nurodoma Komisijos nutarime, šios aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu. Pažymėtina, kad nepaklusimas pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis rodo, jog nuteistasis, net ir gerai žinodamas tvarkos taisykles bei galimas neigiamas pasekmes už jų pažeidimą, nesugebėjo paklusti pataisos įstaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų. Nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaištingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir neigiamai jį charakterizuoja.
Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia V. R. nustatomi kriminogeniniai veiksniai – lėšų valdymo sunkumai, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu ir jau anksčiau minėti nuteistojo kriminalinė, smurtinio, nusikalstamo seksualinio elgesio istorija, tai, jog nuteistojo nusikalstamam elgesiui būdingas teisės pažeidimų modelis, taip pat probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek V. R. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis nuolatos pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką; supranta, kad veikla, kurioje jis dalyvauja, yra susijusi su jo nusikaltimais, tačiau šį faktą ignoruoja; save linkęs pateikti labiau iš teigiamos pusės, neigiamų būdo bruožų įvardinti negeba; pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui; kartoja tas pačias klaidas, nes priimdamas sprendimus neįvertina ankstesnio patyrimo; nesugeba paaiškinti savo veiksmų ir įsivelia į problemas dėl to, kad neapsvarsto savo veiksmų pasekmių; nesprendžia savo problemų tiesiogiai ir stengiasi nuo jų atsiriboti vartodamas alkoholį; dažnai kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti jokių alternatyvų nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatytas 85 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, tai reiškia, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, po paskutinio atlikto vertinimo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika padidėjo nuo 59 balų, taip pat nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro ženklus dinaminių balų skaičius – net 50 svertinių balų, kuris gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama V. R. elgesio korekcija ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir jo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Pastebėtina, kad Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam V. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam V. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
Dėl išdėstyto nuteistojo V. R. skundas dėl Komisijos 2021 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 93-70 netaikyti nuteistajam V. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas
nutaria:
Atmesti nuteistojo V. R. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje 2021 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 93-70 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.