- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-18
- Bylos Nr.
- e2-293-1174/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-01604-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Klimaitė
- Ieškovas
- G. B.
- Atsakovas
- J. A.
- Advokatai
- Martynas Pečiulis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei J. A. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas G. B. prašo atidalyti iš G. B. ir J. A. bendrosios dalinės nuosavybės butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); atsakovei J. A. priteisti ieškovui G. B. priklausančią ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ieškovui G. B. priteisti iš atsakovės J. A. 3500,00 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei natūra tenkančią ieškovo ½ dalį buto bei priteisti iš atsakovės žyminio mokesčio bei kitas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2023 m. vasario 2 d. Pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), likusi ½ dalis buto nuosavybės teise priklauso atsakovei J. A.. Po buto dalies įsigijimo susisiekė su atsakove ir ne kartą bandė geruoju išspręsti bendro buto valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimus. Dėl prieštaringos, o vėliau - itin abejingos atsakovės pozicijos nepavyko susitarti. J. A. neatsiliepia telefonu, nereaguoja nei į raštus, nei į bet kokius kitokius bandymus su ja susiekti ir spręsti su bendru turtu susijusius klausimus. 2023 m. spalio 24 d. raštu atstovas pasiūlė geruoju, taikiai išspręsti ginčą - atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą. Įvertinęs susiklosčiusią situaciją, galimo teisminio ginčo trukmę ir išlaidas, taikaus ir greito klausimo išsprendimo atveju, sutiko daryti esmines nuolaidas, t.y. sutiko perleisti atsakovei jam priklausančią buto dalį už 2 000 Eur, pabrėžė, jog šis pasiūlymas galioja tik tuo atveju, jei šalims pavyktų greitai ir taikiai išspręsti susiklosčiusią situaciją. J. A. į raštą ir pasiūlymą nereagavo. Esant tokioms aplinkybėms, dėl savo teisėtų interesų gynimo buvo priverstas kreiptis į teismą. Butas yra daugiaaukščiame name, 3 kambarių, 64,91 kv.m. bendro ploto ir 40,08 kv.m. gyvenamojo ploto. Butas turi vieną įėjimą, virtuvę, tualetą, vonią, santechnikos įrengimus. Butas negali būti padalintas į du atskirus turtinius vienetus, nepaliekant bendrojo naudojimo patalpų. Įrengti bute papildomus santechnikos įrenginius, atskirą vandentiekį ir nuotekų šalinimo sistemą yra neįmanoma be neproporcingos žalos turto paskirčiai, todėl nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą atidalinant ginčo butą, tinkamiausias ir optimalus buto atidalijimo būdas yra priskirti butą vienam bandraturčiui, kito bendraturčio dalį kompensuojant pinigais. Butas yra atsakovės gyvenamoji vieta, vienintelis jos nekilnojamasis turtas, esant tokioms aplinkybėms, mano, jog atsakovė turi esminį interesą ir didesnį poreikį (ati)dalijamam daiktui. VĮ Registro centro išviešintais duomenimis, buto vidutinė rinkos vertė yra 12 200 Eur, priklausančios ½ buto dalies vertė yra 6 100 Eur, tačiau įvertinęs ginčo pobūdį, realią buto būklę, atsakovės garbų amžių ir numanomą turtinę padėtį, sutinka, jog būtų sumokėta ženkliai, beveik dvigubai mažesnė piniginė kompensacija – 3 500 Eur.
3. Atsakovė J. A. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.
4. Ieškovo G. B. atstovas advokatas Martynas Pečiulis teismo posėdžio metu ieškinį palaikė visa apimtimi, prašė jį tenkinti papildomai paaiškindamas, jog ieškovas šiuo metu negyvendamas bute moka komunalinius mokesčius apie 50-60 Eur per mėnesį, taip patirdamas papildomas išlaidas. Ieškovas sutiktų, jog kompensacijos mokėjimas būtų išdėstytas vienerių metų terminui, nurodydamas, kad ir atsakovė turėtų dėti pastangas, siekdama išsipirkti ieškovui priklausančią buto dalį.
Atsiliepimas
5. Atsakovė J. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pateiktu ieškiniu sutinka iš dalies, paaiškino, jog tai yra vienintelis jos gyvenamasis būstas, neturi kur išeiti, jog nėra galimybės bute gyventi su ieškovu, nes reikėtų dalintis bendru tualetu, vonia, virtuve, ji sutinka, kad butas būtų priteistas jai, sutinka mokėti kompensaciją, tik nurodė, kad neturi galimybių sumokėti visos sumos iš karto, jog galėtų mokėti po 50 Eur per mėnesį, nes gauna apie 500 Eur senatvės pensiją, išskaičiuoja apie 100 Eur skolų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškinys tenkintinas visiškai.
6. Iš byloje esančio VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso G. B. pagal 2023 m. vasario 2 d. Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis buto priklauso J. A. pagal 2016 m. apylinkės teismo sprendimą Nr. e2-2083-1007.
7. Ieškovas G. B. prašo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės butą, atsakovei J. A. priteisti jam priklausančią ½ dalį buto, o ieškovui G. B. priteisti iš atsakovės J. A. 3 500,00 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei natūra tenkančią jam priklausančią ½ dalį buto.
8. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ketvirtojoje knygoje įtvirtinti du skirtingus teisinius padarinius sukeliantys bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai: naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarkos nustatymas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnis) ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). Esminis jų skirtumas, kad nustačius naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarką bendrosios nuosavybės dalyviai ir toliau lieka bendraturčiais, tik įgyja teisę savarankiškai naudotis jiems paskirtomis daikto dalimis, tam tikras nekilnojamojo daikto dalis paprastai paliekant bendraturčiams naudotis bendrai, t. y. atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybė nepasibaigia, o atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės ši teisė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa jiems paskirtų dalių savininkais ir kiekvienas iš jų naudojasi jam tekusia dalimi savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) arba vienas (ar keli) iš bendraturčių tampa viso turto savininku, o kitam (kitiems) priteisiama kompensacija pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).
9. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, sprendžiant bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, pirmenybė teiktina atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes atidalijus bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa savarankiškais turto savininkais ir gali laisvai, be apribojimų naudotis savo nuosavybe; taip užtikrinamas turto naudojimo racionalumas. Atsižvelgdamas į bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo apribojimus, susijusius su kitų bendraturčių teisėmis, bei į iš to galinčias kilti problemas ir bendraturčių nesutarimus, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-482/2009; 2014 m. spalio 24 d. nutartis Nr. Nr. 3K-3-452/2012). Taip pat teismų praktikoje ne kartą pabrėžta bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-421/2012).
10. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašydamas atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės butą nurodė, kad daikto padalijimas natūra nėra galimas, nes neįmanoma atskirti bendrojo naudojimo patalpų ir įrengti atskirus įėjimus. Teismo posėdžio metu atsakovė J. A. su pateiktu ieškiniu sutiko iš dalies nurodydama, jog nėra galimybės bute gyventi kartu su ieškovu, nes reikėtų dalintis bendru tualetu, vonia, virtuve, ji sutiko, kad ieškovui priklausanti ½ dalis buto būtų priteista jai, tačiau nurodė, kad neturi galimybių sumokėti iš karto visos kompensacijos.
11. Atsižvelgiant į šalių pateiktus argumentus, į tai, kad buto padalinti natūra į du atskirus ir savarankiškus nekilnojamojo turto objektus galimybės nėra, darytina išvada, jog turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl vienai iš ginčo šalių piniginės kompensacijos priteisimo už ½ dalį buto. Ieškovas prašydamas atsakovei J. A. priteisti ieškovui G. B. priklausančią ½ dalį buto, prašo jam priteisti iš atsakovės 3 500,00 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei natūra tenkančią ieškovo ½ dalį buto.
12. Vertinant priteistinos kompensacijos dydį visų pirma turėtų būti atsižvelgta, ar piniginė kompensacija atitiks tikrąją atidalijamos dalies vertę, kompensacija laikytina teisinga, jeigu ji atitinka daikto rinkos kainą, taip pat atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.) bei ieškovo ir atsakovo nuomones dėl atidalijimo būdo.
13. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu jo atstovas nurodė, jog remiantis VĮ Registro centro išviešintais duomenimis, ieškinio pateikimo dienai buto vidutinė rinkos vertė buvo 12 200,00 Eur (nurodė, kad šiuo metu vertė yra daugiau nei 15 000,00 Eur), atitinkamai ieškovui priklausančios ½ buto dalies vertė yra 6 100,00 Eur. Įvertinęs ginčo pobūdį, realią buto būklę, atsakovės garbų amžių ir numanomą turtinę padėtį, sutinka, jog ieškovui būtų sumokėta ženkliai, beveik dvigubai mažesnė piniginė kompensacija – 3 500,00 Eur, taip pat nurodė, kad negyvendamas bute, moka komunalinius mokesčius apie 50-60 Eur per mėnesį. Atsakovė sutiko su įvertinta ieškovui priklausančios buto dalies suma.
14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), kaina – 3 500,00 Eur atitinka tikrąją atidalijamo buto ½ dalies rinkos vertę, yra teisinga, todėl 3 500,00 Eur dydžio kompensacija už ½ dalį buto laikytina protingo dydžio. Atsižvelgiant į tai, atidalintina ieškovui priklausanti ½ dalis buto iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove, priteisiant butą natūra asmenine nuosavybės teise atsakovei, o ieškovui priteisiant iš atsakovės 3 500,00 Eur dydžio kompensaciją už ½ buto dalį (CK 4.80 straipsnis).
15. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovas už ieškinį sumokėjo 109,00 Eur žyminio mokesčio ir 726,00 Eur už teisines advokato paslaugas. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistinos 835,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
16. Atsakovė prašo, atsižvelgiant į jos sunkią materialinę padėtį, kompensacijos mokėjimą išdėstyti dalimis. Nurodo, kad visos kompensacijos sumokėti iš karto negali, nes gauna apie 500 Eur senatvės pensiją, dar išskaičiuoja skolą apie 100 Eur, nurodė, kad galėtų per mėnesį mokėti po 50 Eur. Ieškovas sutiko, kad kompensacija būtų išdėstyta dalimis, tačiau sutiko, kad kompensacija būtų išdėstyta vienerių metų laikotarpiui.
17. CPK 284 straipsnis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 284 straipsnio normos, nustatančios sprendimo vykdymo išdėstymą ar atidėjimą, įgyvendinimas iš esmės reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos. Sprendžiant tokio pobūdžio klausimą teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, interesus ir nustatyti, ar tokio prašymo tenkinimo atveju nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Iš teismo išsireikalautų duomenų nustatyta, kad atsakovės turtinė padėtis yra pakankamai sunki. Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis atsakovė J. A. gauna 540,09 Eur senatvės pensiją ir 38,23 Eur išmoką. Atsakovė sutinka su prašomu turto atidalijimo būdu, jo verte, tačiau įvertinusi savo finansinę padėtį nurodo, kad yra pajėgi mokėti ieškovui kompensaciją dalimis.
18. Įvertinus atsakovės nurodytas aplinkybes ir byloje esančius duomenis, atsakovės turtinė padėtis laikytina pakankamai sunkia, dėl kurios ji negali sumokėti visos priteistinos kompensacijos iš karto. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, yra pagrindas tenkinti atsakovės prašymą iš dalies ir sprendimo vykdymą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, 23 mėnesius mokant kas mėnesį ieškovui po 181,00 Eur, paskutinius mokėjimo mėnesius kartu su likusia kompensacijos dalimi sumokant ir bylinėjimosi išlaidas (3 500,00 Eur + 835,00 Eur = 4 335,00 Eur) (CPK 284 straipsnis), paskutinį 24 mėnesį mokėtina suma 172,00 Eur. Šiuo atveju, teismo nuomone, sprendimo vykdymo išdėstymas nurodytam laikotarpiui nepažeis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, lygiateisiškumo bei teisėtų lūkesčių principų, ieškovo interesų, o socialinis teisingumas bus užtikrintas. Nustatoma, kad sprendimo vykdymo išdėstymas netenka galios ir ieškovas įgyja teisę išieškoti visą skolą bendra įstatyme nustatyta tvarka, jei atsakovė pažeis sprendimo išdėstymo tvarką.
19. Teismas šioje byloje nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Atidalinti ieškovui G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančią ½ buto dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančią ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), priteisiant natūra asmeninės nuosavybės teise atsakovei J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 500,00 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų) dydžio kompensaciją, ieškovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovės J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 835,00 Eur (aštuonių šimtų trisdešimt penkių eurų 00 ct) dydžio bylinėjimosi išlaidas.
Išdėstyti sprendimo vykdymą 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui, mokant 23 mėnesius po 181,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą 00 ct), iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į ieškovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, paskutinį 24 mokėjimo mėnesį sumokant 172,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt du eurus 00 ct). Nustatyti, kad įmokų mokėjimo pradžia yra 2024 m. gegužės mėnuo, pirmąją įmoką 181,00 Eur sumokėti iki 2024 m. gegužės 31 d. įskaitytinai.
Nustatyti kad, atsakovei pažeidus šią tvarką, sprendimo vykdymo išdėstymas netenka galios, ir ieškovas įgyja teisę išieškoti visas sprendimu priteistas sumas bendra įstatyme nustatyta tvarka.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.