- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-12
- Bylos Nr.
- 1A-1033-92-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Damanskienė (pirm.), Leonarda Gurevičienė, Stasys Punys
- Nuteistasis
- N. A.
- Nukentėjusysis
- T. K.
- Advokatai
- Zbignevas Stvolas
- Kategorijos
- 2.4.2Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A – 1033/2010
Teisėjas Gediminas Viederis Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2., 2.4.7.
2010 m. spalio 12 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio, kuriuo N. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš N. A. priteista nukentėjusiajai T. K. 500 Lt turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. A. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą: nuo 2009 m. spalio 19 d. 17 val. iki 2009 m. spalio 20 d. 06.30 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą ir veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, stovėjo šalia nukentėjusiajai T. K. priklausančio automobilio „Suzuki Vagon“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir stebėjo aplinką, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo išdaužė minėto automobilio dešinės pusės priekinių durelių langą ir iš automobilio salono ištraukė nukentėjusiajai T. K. priklausančią 250 Lt vertės automagnetolą „Suzuki“. Tokiais bendrais veiksmais N. A. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo pagrobė nukentėjusiosios T. K. 250 Lt vertės turtą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu N. A. prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, jog apylinkės teismo nuosprendis yra per griežtas, nepagrįstas, prieštaraujantis teisingumo principui. Teigia, kad, paskirdamas jam bausmę, teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi nusikaltęs. Pažymi, jog, priešingai nei nurodyta teismo nuosprendyje, jis teisme parodymų nekeitė, nesiekė išvengti atsakomybės. Prašo atsižvelgti į tai, jog nukentėjusiajai žalą pilnai savanoriškai atlygino. Anot apelianto, ši aplinkybė taip pat gali būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Prašo įvertinti ir tai, kad su nukentėjusiąja susitaikė, pastaroji pretenzijų jam neturi, pradėjo dirbti bei pasižada ateityje nepažeidinėti įstatymų.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė– skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo N. A. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas N. A. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 41 str., 54 str., nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikaltimo padarymo stadiją, nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis – anksčiau teistas 2 kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, yra pripažintas recidyvistu, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas reikšmingas aplinkybes.
Apylinkės teismas nuosprendyje išsamiai nurodė nuteistojo bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus, nustatydamas bausmės rūšį ir jos trukmę.
Apeliacinio skundo argumentas, jog apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi nusikaltęs ir skirdamas bausmę į ją neatsižvelgė, atmestinas kaip nepagrįstas.
Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Pagal įprastinį baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir susiklosčiusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe tuomet, kai asmuo savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes ( atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan. ). Be to, darant išvadą apie kaltininko nuoširdų gailėjimąsi būtina įvertinti jo elgesį po įvykio ir vėliau. Šiuo atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą (b.l.27), tačiau teismo posėdžio metu jis jau teigė, kad prisipažįsta iš dalies, nusikaltimo nepadarė (b.l. 87).
Atsižvelgiant į tai, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas N. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi nusikaltęs, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.
Apelianto argumentas, jog jis atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, todėl tai turėtų būti taip pat pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, yra nepagrįstas, kadangi, sprendžiant pagal bylos aplinkybes, jis tik išnagrinėjus bylą iš esmės, praėjus 10 mėnesių nuo nusikaltimo padarymo, atlygino žalą. Todėl, kolegijos nuomone, pripažinti BK 59 str. 1 d. 3 p. numatytą aplinkybę kaip jo atsakomybę lengvinančia, nėra pagrindo, nes nėra duomenų, kad tai jis būtų padaręs savanoriškai, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių, t.y. siekiant bausmės sušvelninimo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pripažinti tam tikrą aplinkybę lengvinančia yra teismo teisė, o ne pareiga.
Sprendžiant paskirtos bausmės pagrįstumo klausimą, kolegija atsižvelgia ir į tai, kad nuteistajam už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas jau buvo paskirtos švelnesnės bausmės – bauda bei areštas, todėl akivaizdu, kad nuteistasis, sistemingai pažeisdamas įstatymus, nedaro jokių išvadų dėl savo poelgių, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių bei pasitaisyti, yra linkęs nusikalsti.
Kolegijos nuomone, paskirtoji bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl švelninti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo N. A. apeliacinį skundą atmesti.