- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-21
- Bylos Nr.
- 2YT-1152-650/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00235-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Pareiškėjas
- J. A.
- Suinteresuotas asmuo
- J. C.
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjo J. A. ( pagal asmens tapatybės dokumentą – Y. A.) atstovui advokatui Ž. R.,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. A. pareiškimą suinteresuotam asmeniui J. C. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. A. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimui gauti prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo sutuoktinės M. A. mirties 2004m.priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paliktą turtą valdyti. Pareiškime nurodyta, kad 2004m. mirė pareiškėjo sutuoktinė M. A.; po jos mirties liko nekilnojamasis turtas –1/2 dalis buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas priėmė mirusiosios palikimą, pradėdamas visą turtą faktiškai valdyti ir tvarkyti, nes nurodytame bute gyvena iki šiol, naudojasi ir prižiūri turtą, moka visus komunalinius mokesčius; pareiškėjo dukra J. C. atsisakė priimti atsiradusio palikimo dalį (1-3 b.l.).
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas prašė tenkinti pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, teikė paaiškinimus, analogiškus pareiškimui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. C. atsiliepime į pareiškimą teiktam reikalavimui neprieštaravo (24 b.l.); teismo posėdyje palaikė pareiškimą, paaiškino, kad būdama vienintele pirmos eilės įpėdine, atsisakė priimti kartu su tėvu atsiradusį motinos palikimą, mano, kad tėvui turėjo būti suteikta pirmenybė paveldėti, todėl neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš teiktų proceso dalyvių paaiškinimų, rašytinių duomenų matyti, kad J. A. sutuoktinė buvo M. A., gim. 1942m., kuri mirė 2004m. Šiauliuose (4 -8 b.l.). Pareiškėjas susituokė 1959m., santuokos su M. A. metu nuosavybės teise lygiomis dalimis įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl po sutuoktinės mirties atsirado palikimas - ½ dalis nekilnojamojo turto. Pareiškėjas pateikė duomenis, kad sutuoktinės mirties dieną tame bute buvo deklaruota jo gyvenamoji vieta (10 b.l.), taip pat paaiškino, kad po žmonos mirties jis toliau gyveno bute ir mokėjo visus komunalinių patarnavimų mokesčius, kas patvirtina, jog pareiškėjas naudojosi visu butu, juo rūpinosi ir tinkamai prižiūrėjo. Visa tai įvertinęs, teismas pripažista, kad pareiškėjas faktiniu valdymu betarpiškai po sutuoktinės mirties priėmė jos palikimą.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė M. A. testamento nepaliko. Pareiškėjas įgijo teisę mirusiosios turtą paveldėti pagal įstatymą kartu su pirmos eilės įpėdiniu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 str.). Nustatyta, kad pareiškėjas pareiškimu į notarą dėl sutuoktinės palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau priėmė atsiradusį palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, nes paliktu turtu naudojosi, visą butą tinkamai prižiūrėjo, mokėjo už teiktus komunalinius patarnavimus, ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymų terminą – per 3 mėnesius nuo palikėjos mirties. Tokie asmens veiksmai, pradedant faktiškai paveldimą turtą valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.). Vienintelė pirmos eilės įstatyminė įpėdinė – pareiškėįo dukra J. C. neprieštaravo pareiškimo reikalavimo tenkinimui, nurodė, kad atsisakė paveldėti palikimo dalį pareiškėjo naudai. 2017-02-07 Testamentų registro išrašo duomenys patvirtina pareiškimo aplinkybes, kad mirusioji M. A. nepaliko testamento, nėra registruota palikimo atsisakymo ar priėmimo faktų (26 b.l.).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas teisme, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas mirusios sutuoktinės M. A. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai paliktą turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. A. ( pagal asmens tapatybės dokumentą – Y. A.), a.k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės M. A., gim. (duomenys neskelbtini) mirties 2004 m. Šiauliuose, priėmė atsiradusį palikimą, pradėjęs paliktą turtą faktiškai valdyti įstatymo nustatytu terminu.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.