Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešejas), Albino Ceplinsko ir Evaldo Burzdiko,

apeliacine ˛odinio proceso tvarka išnagrinejo apeliantes V. A. apeliacini skunda del Kauno miesto apylinkes teismo 2009 m. spalio 19 d. sprendimo panaikinimo ir papildoma apeliacini skunda del Kauno miesto apylinkes teismo 2009 m. gruod˛io 3 d. papildomo sprendimo panaikinimo civilineje byloje Nr. 2-945-199/2009 pagal ieškoves V. A. ieškini atsakovams Leonui J. K. ir Kauno apskrities Viršininko administracijai, treciajam asmeniui Kauno m. 18-ojo Notaru biuro notarei Birutei Germanavicienei del isakymo, ˛emes sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, priemimo-perdavimo akto daliu pripa˛inimo negaliojanciais.

Ieškove V. A. ieškiniu praše pripa˛inti negaliojanciais ir panaikinti ½ dalyje:

1) 2002 vasario 4 d. Kauno apskrities viršininko isakyma Nr. 02-01-371 del ˛emes sklypo Kieciu g. 48, Kaune pardavimo L.J. K.;

2) Valstybines ˛emes sklypo pirkimo-pardavimo privacios nuosavybes teise 2002 m. vasario 18 d. sutarti Nr. 1-1835, patvirtinta Kauno m. 18-ojo Notaru biuro notares Birutes Germanavicienes;

3) 2002 m. vasario 18 d. ˇemes sklypo perdavimo-priemimo akta del perdavimo nuosavyben 602 kv. m. ˛emes sklypo, unikalus Nr. 1901-0223-0093, atsakovui L.J. K.; (t. 1. b.l. 3-4).

Ieškove nurode, kad 1954 m. liepos 18 d. Prienu r. CMS registruota jos tevu Leono J. K. ir A. K. santuoka. Motina mire 1973 m. spalio 13 d. Po jos mirties liko tevu bendrai u˛gyventas ir jiems bendrosios jungtines nuosavybes teise priklausantis, tevo vardu registruotas, gyvenamasis namas valstybiniame 600 kv.m. ˛emes sklype Kieciu g. 48, Kaune. 2006 m. lapkricio 13 d. Kauno m. apylinkes teismo sprendimu ieškovei atnaujintas terminas motinos palikimui priimti ir pagal 2007 m. bir˛elio 29 d. paveldejimo teises liudijima Nr. 4840, išduota Kauno m. 13-ojo notaru biuro notares V. B., registruotos ieškoves nuosavybes teises i ½ dali gyvenamojo namo Kieciu g. 48, Kaune. Po motinos mirties liko ne tik teise i ½ dali gyvenamojo namo, bet ir teise i ½ dali naudojamo valstybinio ˛emes sklypo. Taciau Kauno apskrities viršininko administracija (toliau ir KAVA), pa˛eisdama 1999 m. kovo 9 d. LR Vyriausybes nutarimu Nr. 260 patvirtintos „Del naudojamu valstybines ˛emes sklypu pardavimo ir nuomos ne ˛emes ukio paskirciai (veiklai)" Tvarkos 7-9 punktus, neišsiaiškinusi, kad L.J. K., kurio vardu registruotos nuosavybes teises i gyvenamaji nama, turi teise ne i visa santuokoje igyta gyvenamaji nama, atitinkamai ir ne i visa ˛emes sklypa, bet tik i ½ dali, nes A. K. teisiu peremejo teises neitvirtintos, nepareikalavus iš L.J. K. bendraturciu susitarimo, 2002 m. vasario 4 d. Kauno apskrities Viršininko isakymu Nr. 02-01-371 nusprende L.J. K. parduoti 602 kv. m. ˛emes sklypa Kieciu g. 48, Kaune ir valstybines ˛emes sklypo pirkimo-pardavimo 2002 m. vasario 18 d. sutartimi Nr. 1-1835, patvirtinta Kauno m. 18-ojo Notaru biuro notares Birutes Germanavicienes, bei tos pacios dienos ˛emes sklypo perdavimo-priemimo aktu, pardave u˛ 43,49 Lt ir perdave atsakovui nuosavyben 602 kv. m. ˛emes sklypa, kurio unikalus Nr. 1901-0223-0093. L.J. K. neturejo teises isigyti, o atsakovas Kauno apskrities Viršininko administracija neturejo teises perleisti A. K. ir jos teisiu peremejams priklausiusiu turtiniu teisiu i ½ dali ˛emes sklypo, todel administracinis aktas ir sandoriai naikintini del ½ dalies ˛emes sklypo pardavimo ir perdavimo. Ieškoves interesus atstovaujanciai advokatei isakymo nuorašas atsiustas 2008 m. liepos 8 d. Apie isakyma ieškove ne˛inojo ir negalejo ˛inoti, nes jis viešame registre neregistruotas, todel ieškove nera praleidusi termino isakymui gincyti. Perleidus A. K. teises be ieškoves, kaip teisiu peremejos ir bendraturtes sutikimo, buvo pa˛eistos teises normos ir tokie sandoriai prieštarauja imperatyvioms istatymo normoms, todel dalyse pripa˛intini negaliojanciais.

Kauno miesto apylinkes teismas 2009 m. spalio 19 d. sprendimu ieškoves ieškini atmete. Priteise iš ieškoves valstybei 47,50 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu, bei 336 Lt išlaidu u˛ suteikta atsakovui L.J. K. antrine teisine pagalba (t. 1, b.l. 149-157).

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurode, jog priimant Kauno apskrities viršininkui 2002 m. vasario 4 d. isakyma Nr.02-01-371 del ˛emes sklypo pardavimo Kieciu g. 48, Kaune L.J. K. bei sudarant 2002 m. vasario 18 d. valstybines ˛emes pirkimo-pardavimo sutarti, L.J. K. vienam priklause bei buvo iregistruotos nuosavybes teises i gyvenamaji nama, gara˛a bei kitus statinius. Tik po 2007 m. gegu˛es 21 d., kai Kauno miesto 13-ame notaru biure buvo išduotas nuosavybes liudijimas A. K. i ½ dali statiniu, esanciu Kieciu g.48, atsirado viešame registre duomenys apie A. K. nuosavybes teises, ir tik po to 2007 m. bir˛elio 26 d. buvo išduotas paveldejimo pagal istatyma teises liudijimas ieškovei V. A. i ½ dali pastatu, kurie iki A. K. mirties buvo jungtine sutuoktiniu nuosavybe. Iki tol paveldejimo bylos nebuvo u˛vestos. KAVA, ruošdama atsakovo prašymu dokumentus namu valdos ˛emes sklypo pardavimui, negalejo tureti kitu duomenu, nei buvo nurodyta viešame registre. Teismas pripa˛ino nepagristu ieškoves argumenta, kad ieškove neva paveldejo ˛emenaudos teise i ˛eme, kadangi mirus A. K. ir atsiradus po jos mirties palikimui, 1973 m. spalio 13 d. ˛eme nebuvo ir negalejo buti nuosavybes objektu pagal LR CK 1964 m. 98 str., 109-1 str., kuriuose itvirtinta nuostata, kad ˛eme priklauso viešajai nuosavybei, t.y. valstybei. Iš paveldejimo pagal istatyma teises liudijimo, 2007 m. bir˛elio 29 d. išduoto ieškovei, teismas nustate, kad jis išduotas visam A. K. turtui, kuris ivardintas 2007 m. gegu˛es 21 d. A. K. nuosavybes teises liudijime, o butent i ½ gyvenamojo namo, ½ dali gara˛o, ½ kitu statiniu. Kito turto arba turtiniu teisiu liudijime nenurodyta. Teismas pa˛ymejo, kad paveldeti galima tik tiek ir tokio turto arba teisiu, kurie nuosavybes teise mirties diena priklause palikejai (CK 1964 m. 568 str., CK 5.1 str.1 d.). Ieškoves motina A. K. iki mirties neigijo teises išsipirkti ˛emes, nes jos mirties diena ˛eme negalejo buti fiziniu asmenu nuosavybes objektu. Be to, ieškove naudojasi po jos namo dalimi esancia ˛eme bei atsakovo suteikta 100 kv.m. ˛emes dalimi ir šios aplinkybes ji nepaneige. Pagal CK 1964 m. 33 str., CK 3.50 str. santuoka pasibaigia vienam iš sutuoktiniu mirus. CK 3.100 str. 1 p. numato, kad bendroji jungtine nuosavybe pasibaigia mirus vienam iš sutuoktiniu, o tai reiškia, kad pasibaigus santuokai, pasibaigia ir bendroji jungtine nuosavybe bei atsiranda kiti santykiai, t.y. nustatomos mirusio arba pergyvenusio sutuoktinio dalys, atsiranda paveldejimo santykiai, taciau bendroji jungtine nuosavybe su vieno iš sutuoktiniu mirtimi pasibaigia. Todel ipediniai paveldeti gali po palikejo mirties tik tas teises bei turta, kuris priklause palikejui jo mirties diena. Pagal „Naudojamu valstybines ˛emes sklypu pardavimo ir nuomos ne ˛emes ukio paskirciai tvarkos“ patvirtintos LR Vyriausybes 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 2 p., 2.1 p. Lietuvos Respublikos pilieciai pagal šia tvarka gali isigyti naudojamus ˛emes namu valdu sklypus. Kauno apskrities viršininkui priimant 2002 m. vasario 4 d. isakyma, gyvenamasis namas, gara˛as kiti statiniai, esantys Kieciu g.48, Kaune nuosavybes teise priklause vienam L.J. K. ir tik 2007 metais atsirado jo bendraturte, todel minetos Tvarkos 7 p, 8 p, 13.6 p. taikyti nebuvo pagrindo. KAVA pateiktoje ˛emes byloje yra visi ˛emes sklypui pirkti reikalingi bei ivardinti Tvarkos 13 p.-13.6 p. dokumentai. Gincijamu aktu priemimo metu KAVA negalejo gauti jokios informacijos apie tai, jog gyvenamais namas, gara˛as bei kiti statiniai Kieciu g. 48 nuosavybes teise gali priklausyti dar kitiems asmenims. Jokiu areštu, apribojimu, ˛ymu apie iškeltas teisme bylas del daiktiniu teisiu nekilnojamojo turto registre nebuvo. Ieškove iki 2007 metu nesirupino savo kaip ipedines teisemis bei paveldejimu po motinos mirties, nors pilnamete tapo dar 1974 m. lapkricio 20 d. Ieškove nesirupino ir ˛eme prie namu valdos, nes tik praejus daugiau nei 6 metams po valstybines ˛emes pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo pateike ieškini. Teismas pa˛ymejo, kad atsakovas L.J. K. ketino sudaryti su ieškove taikos sutarti, sutikdamas parduoti jai ½ dali ˛emes sklypo u˛ 25000 Lt, taciau ieškove bylos nagrinejimo eigoje praneše, kad nesutinka sudaryti taikos sutarti bei pirkti ˛eme u˛ pasiulyta kaina. Teismas padare išvada, jog atsakovas isigijo ˛emes sklypa nepa˛eid˛iant kitu asmenu teisiu bei interesu. Be to, ieškove nenurode jos gincijamu isakymo bei pirkimo-pardavimo sutarties, priemimo-perdavimo akto istatyminiu negaliojimo pagrindu. Nagrinejant byla nenustatyta, kad ieškoves gincijami isakymas, valstybines ˛emes pirkimo-pardavimo sutartis, priemimo-perdavimo aktas prieštarautu teisei arba visuomenes interesams, nes atsakovas teisetai naudojosi ˛emes ir isigijo ji nepa˛eisdamas imperatyviu teises normu.

Kauno miesto apylinkes teismas 2009 m. gruod˛io 3 d. papildomu sprendimu priteise iš ieškoves V. A. valstybei 414 Lt išlaidu u˛ advokates Daivos Vaškelienes antrines teisines pagalbos suteikima atsakovui L.J. K. (t.2., b.l. 10-11).

Papildomame sprendime teismas nurode, kad Kauno valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos sprendimu „Del antrines teisines pagalbos teikimo“ 2008-12-24 Nr. TR-2-(2.2)-08-T-2492-2998 atsakovui L.J. K. buvo suteikta nemokama antrine teisine pagalba ir paskirta advokate Daiva Vaškeliene. Paskaiciuota 750 Lt suma u˛ advokates suteikta antrine teisine pagalba atitinka taisyklese nustatyta kriteriju bei dydi ir nera per didelis. Be to, išlaidos u˛ suteikta antrine teisine advokato pagalba gali buti paskaiciuotos ir pateikta pa˛yma tik pasibaigus teisminiam nagrinejimui bei asmeniui, kuriam yra suteikta antrine teisine pagalba, pasirašius pranešimus apie faktiškai sugaišta laika. Dalis išlaidu u˛ advokates suteikta atsakovui antrine teisine pagalba jau yra priteista, todel ištyrus irodymus, vadovaujantis protingumo bei sa˛iningumo kriterijais, teismas priteise iš ieškoves valstybei likusias 414 Lt dyd˛io atstovavimo išlaidas.

Ieškove V. A. apeliaciniu skundu (t. 1., b.l. 174-177) prašo Kauno miesto apylinkes teismo 2009 m. spalio 19 d. sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima – ieškoves ieškini patenkinti, priteisti bylinejimosi išlaidas.

1. Teismas padare nepagrista išvada apie tai, kad iki 2007-05-21 visi pastatai Kieciu g. 48, Kaune, nuosavybes teise priklause atsakovui L.J. K. ir buvo teisetai registruoti jo vardu, nes kitu bendrasavininku nebuvo ir neišanalizavo nuosavybes teises turinio, nes pagal galiojusia tvarka vieno iš sutuoktiniu vardu viešame registre registruotas nekilnojamasis daiktas, jeigu jis igytas santuokoje, priklauso sutuoktiniams lygiomis dalimis.

2. Klaidinga teismo išvada, jog paveldejusi dali gyvenamojo namo ieškove nepaveldejo ˛emenaudos teises. Nepagristai teismas ˛emenaudos teise sutapatino su ˛emes nuosavybes teise.

3. Teismas akcentavo, jog ieškove naudojasi ˛emes sklypu po namu ir dar 100 kv.m., taciau šios aplinkybes išeina u˛ ieškinio pagrindu ir dalyko, todel teismas, laikydamas jas reikšmingomis, turejo suteikti laiko ieškovei atsikirsti, tokiu budu teismas suvar˛e ieškoves procesine teise tinkamai pasiruošti bylai.

4. Teismas padare klaidinga išvada del palikejos teisiu turinio ir apimties, nes konstatavo, kad palikeja nepaliko teises išsipirkti ˛emes sklypo dalies, nepasisake, kas nutiko su palikejos namu valdos ˛emes sklypo ˛emenaudos teise.

5. Teismas supainiojo ir sutapatino nuosavybes teisiu turini su viešo registro duomenimis, neanalizuodamas L.J. K. nuosavybes teisiu turinio ir pagrindu.

6. Nepagrista teismo išvada, jog 2002-02-02 KAVA negalejo gauti informacijos apie tai, jog gyvenamasis namas su priklausiniais gali priklausyti dar kitiems asmenims.

7. Nepagrista teismo išvada, jog ieškove privalejo irodineti, ar jai anksciau nebuvo ˛inoma apie administracini akta ir sutarti. Byloje atsakovai neneige aplinkybes apie tai, kada ieškovei tapo ˛inoma apie administracini akta.

Ieškove papildomu apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkes teismo 2009 m. gruod˛io 3 d. papildoma sprendima panaikinti ir atsakovo atstovo prašyma del bylinejimosi išlaidu priteisimo palikti nenagrinetu. Nurodo, jog papildomas sprendimas yra neteisetas, priimtas nepilnai, neobjektyviai ir nevisapusiškai išnagrinejus faktines aplinkybes, netinkamai išaiškinus ir pritaikius CPK 98 str. 1 d. teises normas. Prašyma priteisti valstybes turetas išlaidas pareiške neigaliotas asmuo. Be to, teismas visapusiškai neivertino ieškoves advokato argumentu del 2009 m. vasario 3 d., gegu˛es 6 d., gegu˛es 21 d., rugpjucio 24 d., spalio 5 d., lapkricio 23 d., lapkricio 26 d. posed˛iu faktines trukmes, kuri nurodoma teismo posed˛io protokoluose. (t.2, b.l. 12)

Atsiliepimu i apeliacini skunda atsakove Kauno apskrities viršininko administracija prašo apeliacini skunda atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendima palikti nepakeista (t.2, b. l. 16-17). Nurodo, kad teismas, ivertines byloje surinktus irodymus ir visapusiškai išnagrinejes bylos aplinkybes, pagristai padare išvada, jog nera pagrindo pripa˛inti negaliojanciais ir panaikinti ½ dalyje 2002 m. vasario 4 d. Kauno apskrities viršininko isakyma Nr. 02-01-3741 del ˛emes sklypo Kieciu g. 48, Kaune, pardavimo L.J. K., valstybines ˛emes sklypo pirkimo pardavimo privacios nuosavybes teise 2002 m. vasario 18 d. sutarti Nr. 1-1835, patvirtinta Notaru biuro notares B.Germanavicienes, 2002 m. vasario 18 d., ˛emes sklypo perdavimo priemimo akta del perdavimo nuosavyben 602 kv.m. ˛emes sklypo, unikalus Nr.1901-0223-0093, atsakovui L.J. K., kadangi gincijamas isakymas ir valstybines ˛emes pirkimo pardavimo sutartis nepa˛eide teises aktuose itvirtintu reikalavimu, teismas pagristai netenkino ieškoves ieškinio.

Atsiliepimu i apeliacini skunda atsakovas L. J. K. prašo apeliacini skunda atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendima palikti nepakeista. (t. 2, b. l. 20-23). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustate faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaike materialines ir procesines teises normas. Teismas padare išvada, kad mirus A. K., kuomet 1973 m. spalio 13 d. atsirado palikimas, ˛eme nebuvo ir negalejo buti nuosavybes objektu, nes toki teisini reguliavima numate 1964 metu redakcijos Civilinis kodeksas, ˛eme pripa˛indamas viešaja nuosavybe, kuri galejo priklausyti tik valstybei. Teismas pagristai pa˛ymejo, jog paveldeti galima tik tiek ir tokio turto (daiktu ir teisiu), kuris nuosavybes teise teisetai priklauso palikejui jo mirties momentu. Savo pozicija, kad teise naudotis dalimi ˛emes sklypo, esancio Kieciu g. 48, Kaune, turi paveldeti V. A., apeliante grind˛ia 1999 m. kovo 9 d. LR Vyriausybes nutarimu Nr. 260 bei Lietuvos Aukšciausiojo teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2004 m. kovo 31 d. nutartimi, taciau nei minetas Vyriausybes nutarimas, nei mineta teismu praktika formuojanti nutartis negali buti taikomos nagrinejant šia byla. Atsakovas teigia, kad valstybiniame ˛emes fonde esancios ˛emes ˛emenaudos teise negalejo atsirasti anksciau, nei buvo priimti teises aktai, nustatantys ir reglamentuojantys tokius santykius. Todel atsakovas laiko teisinga ir pagrista Kauno miesto apylinkes teismo skund˛iamame sprendime padaryta išvada, kad palikimo atsiradimo metu tokia teise neegzistavo ir ieškove negali paveldeti ˛emenaudos teises i ˛eme. Teise negalejo egzistuoti anksciau, nei buvo priimti ja reglamentuojantys teises aktai. Teismas skund˛iamame sprendime teisingai pa˛ymi, kad mirusioji atsakovo sutuoktine A. K. niekada nebuvo minimo ˛emes sklypo savininke bei neigyja teises lengvatinemis salygomis išsipirkti iš valstybes ˛emes sklypa ar ji nuomotis, nes palikimo atsiradimo momentu 1973 m. spalio 13 d. ˛eme nebuvo asmenines nuosavybes objektu, todel ieškove šios teises ir nepaveldejo bei neigijo. Pati ieškove elgiasi ne tik nesa˛iningai, bet ir neteisetai savo ieškinyje prašydama panaikinti tik dali apskrities viršininko isakymo, pirkimo - pardavimo sutarties dali bei priemimo - perdavimo akto dali, taciau neprašydama ir net neu˛simindama taikyti sa˛ininga restitucija.

Atsiliepimu i papildoma apeliacini skunda L.J. K. prašo papildoma apeliacini skunda atmesti kaip nepagrista ir papildoma sprendima palikti nepakeista. Nurodo, jog apeliante nenurode, kokios CK ir CPK normos nenumato ir kokios normos pa˛eistos pirmos instancijos teismui priimant papildoma sprendima del bylinejimosi išlaidu priteisimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagristai taike CK ir CPK normas, nes jeigu teismas neišsprende kokiu nors teismo išlaidu paskirstymo klausimo, šiuo klausimu gali buti priimtas papildomas sprendimas. Priimdamas papildoma sprendima pirmosios instancijos teismas aiškiai pasisake del advokates išlaidu u˛ suteikta teisine pagalba ir pa˛ymejo, jog atsi˛velgiant i bylos kategorija, jos sudetinguma bei advokates atliktus veiksmus, valstybes išlaidos teikiant L.J. K. antrine teisine pagalba yra realios ir pagristos.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytu absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu nenustatyta, todel pasisako del apeliacinio skundo faktiniu bei teisiniu pagrindu.

Byloje nustatyta, kad 1954 m. liepos 18 d. Prienu r. CMS buvo iregistruota ieškoves tevu Leono J. K. ir A. K. santuoka. A. K. mire 1973 m. spalio 13d. Kauno m. apylinkes teismo 2006 m. lapkricio 13 d. nutartimi ieškovei atnaujintas terminas motinos palikimui priimti ir pagal 2007 m. bir˛elio 29 d. paveldejimo teises liudijima Nr. 4840, išduota Kauno m. 13-ojo notaru biuro notares V. B., registruotos ieškoves nuosavybes teises i ½ dali gyvenamojo namo, ½ dali gara˛o, ½ kitu statiniu, esanciu Kieciu g. 48, Kaune. I kitas ½ dalis gyvenamojo namo, gara˛o, kitu statiniu nuosavybes teises iregistruotos atsakovo J. K. vardu. Pagal Valstybines ˛emes sklypo pirkimo-pardavimo privacios nuosavybes teise 2002 m. vasario 18 d. sutarti Nr. 1-1835 ir 2002 m. vasario 18 d. ˇemes sklypo perdavimo-priemimo akta, namu valdos 602 kv. m. ˛emes sklypas perduotas nuosavyben atsakovui L.J. K.. Ieškove nurodo, kad 2007 m. bir˛elio 29 d. paveldejimo teises liudijimo pagrindu ji igijo teise i ½ dali ˛emes sklypo, todel prašo 2002 m. vasario 18 d. ˛emes pardavimo sandori panaikinti kaip prieštaraujanti imperatyvioms istatymo normoms.

CK 1.80 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad imperatyvioms istatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo gra˛inti kitai sandorio šaliai visa, ka yra gavusi pagal sandori (restitucija), o kai negalima gra˛inti to, ka yra gavusi, natura, – atlyginti to verte pinigais, jeigu istatymai nenumato kitokiu sandorio negaliojimo pasekmiu. Vadinasi, norint pripa˛inti Valstybines ˛emes sklypo pirkimo-pardavimo 2002 m. vasario 18 d. sutarti Nr. 1-1835 niekine, butina nustatyti ir nurodyti imperatyvias istatymo normas, kurioms šis sandoris prieštarauja, o taip pat nurodyti ir restitucijos buda. Pirmosios instancijos teismas pagristai sprende, kad ieškove nenurode jos gincijamu isakymo bei pirkimo-pardavimo sutarties, priemimo-perdavimo akto negaliojimo pagrindu, todel sutikdama su šia išvada ir teisiniu jos vertinimu teiseju kolegija konstatuoja, kad apeliante savo reikalavimo tinkamai nepagrinde ir neirode.

Teiseju kolegija sutinka su apylinkes teismo išvada, kad mirus ieškoves motinai A. K. ir atsiradus po jos mirties palikimui, 1973 m. spalio 13 d. ˛eme nebuvo ir negalejo buti nuosavybes objektu. Teismas pagristai pa˛ymejo, kad paveldeti galima tik tiek ir tokio turto arba teisiu, kurie nuosavybes teise mirties diena priklause palikejai (1964 m. CK 568 str., CK 5.1 str.1 d.). Pagal 1964 m. CK 33 str., CK 3.50 str. santuoka pasibaigia, vienam iš sutuoktiniu mirus. CK 3.100 str. 1 p. numato, kad bendroji jungtine nuosavybe pasibaigia mirus vienam iš sutuoktiniu, todel pasibaigus santuokai, pasibaigia ir bendroji jungtine nuosavybe bei atsiranda kiti turtiniai teisiniai santykiai (nustatomos mirusiojo arba pergyvenusio sutuoktinio dalys, atsiranda paveldejimo santykiai), taciau bendroji jungtine nuosavybe su vienu iš sutuoktinio mirtimi pasibaigia. Byloje nustatyta, kad gincijamo isakymo ir sandoriu sudarymo metu gyvenamasis namas, pagalbinis pastatas – gara˛as, kiti statiniai, esantys Kieciu g. 48, Kaune, buvo registruoti privacios nuosavybes teise atsakovo L.J. K. vardu. Namu valdos ˛emes sklypas igytas u˛ asmenines atsakovo lešas, po sutuoktines mirties, nepa˛eid˛iant ˛emes pardavima reglamentuojanciu ˇemes reformos istatymo, LR Vyriausybes 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamu valstybines ˛emes sklypu pardavimo ir nuomos ne ˛emes ukio paskirciai tvarkos teises normu. Todel nepagristais pripa˛intini apeliantes argumentai, kad KAVA pa˛eide istatymu reikalavimus, sudarydama gincijama sandori nesiaiškino kitu bendraturciu teisiu i ˛emes sklypa, kadangi, visu pirma, kitu bendraturciu sandorio sudarymo metu nebuvo, antra, tokios KAVA pareigos nenumato teises aktai. Apeliantes argumentai del jos ˛emenaudos teises pa˛eidimo grind˛iami Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2004 m. kovo 31 d. nutartimi civilineje byloje Nr. 3K-3-246/2004, taciau teiseju kolegija atkreipia demesi, kad paminetos ir nagrinejamos bylos faktinis ir teisinis pagrindai bei motyvacija (ratio decidendi) skiriasi. Kaip mineta, ˛emes sklypas iteisintas naudojimuisi nepa˛eid˛iant istatymu reikalavimu ir ieškovei nenurod˛ius imperatyvaus istatyminio pa˛eidimo pagrindo, todel apeliacinio skundo argumentai nurodytu aspektu pripa˛intini nepagristais. Pa˛ymetina, kad pati ieškove buvo nepakankami rupestinga ir atidi, kadangi beveik 30 metu nuo palikimo atsiradimo dienos nesieme jokiu veiksmu savo teisiu realizavimui i paveldima turta.

Remdamasi nurodytomis aplinkybemis, teiseju kolegija sprend˛ia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ginco santykiui taike materialines ir procesines teises normas, 2009 m. spalio 19 d. sprendimas pagristas ir teisetas, todel naikinti ji skunde nurodytais motyvais nera pagrindo.

Papildomu 2009 m. gruod˛io 3 d. sprendimu teismas priteise valstybei iš ieškoves V. A. 414 Lt išlaidu u˛ advokates Daivos Vaškelienes antrines teisines pagalbos suteikima atstovaujant L.J. K. interesus teisme. Iš bylos duomenu matyti, kad pareiškimas del papildomu bylinejimosi išlaidu atsakovo atstoves buvo pateiktas 2009 m. spalio 22 d., tai yra išnagrinejus byla iš esmes ir paskelbus byloje sprendima. Pagal CPK 99 str. 2 d. valstybes garantuojamos teisines pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybes garantuojama teisine pagalba organizuojancios institucijos valstybes garantuojamos teisines pagalbos išlaidu apskaiciavima. Ši norma yra speciali CPK 98 str. 1 d. at˛vilgiu, todel teismas turejo pagrinda svarstyti prašyma del papildomu išlaidu priteisimo. Tokios išlaidos paskaiciuojamos ir priteisiamos vadovaujantis LR Vyriausybes 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 patvirtintomis taisyklemis Del advokatams u˛ antrines teisines pagalbos teikima ir koordinavima mokamo u˛mokescio dyd˛iu ir mokejimo (toliau Taisykles). Nesutikdama su apeliantes argumentais del netinkamo procesiniu teises normu taikymo, teiseju kolegija sutinka su kitais apeliantes argumentais, kad paskaiciuotos bylinejimosi išlaidos ˛ymiai viršija išlaidu dydi, kuris turetu buti apskaiciuojamas remiantis Taisykliu 4 p., 23.3.6.6 ir 23.3.6.2 punktu nuostatomis. Be to, 2009 m. spalio 20 d. pa˛yma (t.1, b.l. 162) nera pakankamai pagrista skaiciavimais, kad butu galima spresti apie kitas išlaidas, kurias turejo atsakovo atstove. Todel papildomas sprendimas, kaip nepakankamai argumentuotas ir pagristas, naikintinas.

Atmetus ieškoves apeliacini skunda del pagrindiniu jos reikalavimu, valstybei iš apeliantes priteistina 440 Lt bylinejimosi (atstovavimo) išlaidu apeliacines instancijos teisme, nuo kuriu atsakovas buvo atleistas (CPK 96 str. 2 d., Taisykliu 23.3.6.3, 23.4 punktai).

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 331 straipsnio 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkes teismo 2009 m. spalio 19 d. sprendima palikti nepakeista.

Panaikinti šio teismo 2009 m. gruod˛io 3 d. papildoma sprendima ir prašyma del 414 Lt atstovavimo išlaidu priteisimo valstybei atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškoves V. A. 440 Lt atstovavimo išlaidu apeliacines instancijos teisme.

Ši teismo nutartis isiteiseja nuo jos priemimo dienos.