- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-06
- Bylos Nr.
- e2YT-11197-877/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05713-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Pareiškėjas
- Č. M., J. J., K. R.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų Č. M., J. J., K. R. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie priėmė palikimą po jų motinos A. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškėjai nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė jų motina A. M.. Pareiškėjų tėvas A. M. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), priimti palikimą po A. M. mirties pareiškė keturi asmenys - pareiškėjai ir jų motina A. M.. Pareiškėjai 2022 m. kovo 14 d. kreipėsi į Kauno rajono I-ąjį notaro biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir palikimo priėmimo, tačiau paaiškėjo, kad jie yra praleidę įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą ir notaras negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo. Kauno apskrities viršininkas (duomenys neskelbtini) priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į turėtą žemę kaimo vietovėje ir buvo suteikta piliečiams žemės ir miško sklypai. Pareiškėjams, kaip A. M. įpėdiniams, buvo skirti du žemės sklypai: 0,25 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 0,76 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtą turtą po tėvo mirties pareiškėjai paveldėjo lygiomis dalimis po ¼ dalį pagal 2022 m. vasario 14 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Liko nepaveldėta ¼ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ¼ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Jei išduodant paveldėjimo teisės liudijimą būtų buvusi gyva motina A. M., ji būtų paveldėjusi minėtas likusias ¼ dalis abiejų žemės sklypų, bet motina 2012 m. kovo 10 d. jau buvo mirusi. Pareiškėjų nuomone, abu žemės sklypai buvo skirti jų tėčiui A. M. ir kad paveldės jį lygiomis dalimis, kiekvienas po 1/3 dalį paveldimo turto. Pareiškėjai nesuprato, kad motina notarų biure buvo parašiusi, jog priima palikimą po sutuoktinio A. M. mirties, o jai mirus, pareiškėjai turėjo kreiptis į notarą ir užvesti paveldėjimo bylą bei paveldėti tą turtą, kurį motina A. M. ketino paveldėti po savo sutuoktinio (pareiškėjų tėvo) A. M. mirties. Pareiškėjai, neturėdami paveldėjimo teisės liudijimo į ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei į ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jie neturi teisės šio nekilnojamojo turto, paveldėti, todėl prašo teismine tvarka nusistatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po mirusiosios motinos A. M. mirties, priėmėme palikimą, pradėdami faktiškai jį valdyti. Pareiškėjai priėmė motinos asmeninius daiktus, baldus, namų apyvokos reikmenis, pradėdami faktiškai turtą valdyti ir juo naudotis, su tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėjai nurodė, kad A. M. gyveno atskirame kambaryje gyvenamajame name, kuris priklausė asmeninės nuosavybės teisė pareiškėjui Č. M.. Prieš metus iki motinos mirties (2012 m. kovo 10 d.) buvo mamos kambaryje padarytas remontas, nupirkti nauji baldai - lova, spinta, komoda, televizoriaus staliukas, naujas televizorius, radijo aparatas, indauja, kad būtų šilčiau vaikščioti po kambarį, nupirktas naujas vilnonis kilimas. Pareiškėjai paaiškino, jog motina buvo susitaupiusi pinigų laidotuvėms ir visi žinojo, kur buvo laikomos santaupos grynaisiais pinigais. Pareiškėjai pasidalijo po motinos mirties likusius jos daiktus ir grynus pinigus, likusius baldus ir kitus daiktus. Pareiškėja J. J. po motinos mirties mokėjo mokesčius už motinos telefoną. Pažymėjo, kad po motinos mirties pareiškėjai prižiūrėjo motinos šiltnamį, daržą ir visą žemės sklypų plotą, kuriuos skyrė Kauno apskrities viršininkas 2008 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 0.25 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,76 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o mokesčių už žemę nereikėjo mokėti, nes ją paveldėjo tik 2022 m. vasario 14 d.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos A. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad Č. M., J. J. ir K. R. priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Atsižvelgiant į tai, suinteresuotas asmuo prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
5. Pagal Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
6. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai ir Civilinio kodekso 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse: priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).
7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)mirė A. M. (gimusi (duomenys neskelbtini)), kuri buvo K. R. (gimusi (duomenys neskelbtini)) ir Č. M. (gimęs (duomenys neskelbtini)), J. J., (gimusi (duomenys neskelbtini)) motina. Pareiškėjų tėvas A. M. (gimęs (duomenys neskelbtini)) mirė (duomenys neskelbtini).
8. Kauno rajono 1-ojo notaro biuro 2022 m. kovo 15 d. pranešime nurodyta, kad po A. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla Kauno r. 1-ojo notaro biuro notaro M. L. užvesta nebuvo.
9. Iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad A. M. vardu įregistruotos 125/1500 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Iš VĮ „Registrų centras“ Testamentų registro išrašo nustatyta, kad testamentų registre nėra įregistruotų A. M. palikimo priėmimo faktų.
10. A. M. vardu įregistruoti 0,25 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,76 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities viršininko 2008 m. spalio 7 d. įsakymo pagrindu.
11. Byloje esantys VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, 2022 vasario 14 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina pareiškėjų nurodytas aplinkybes, jog jie po tėvo A. M. mirties paveldėjo po ¼ dalį nekilnojamąjį turtą 0,25 ha, ir 0,76 ha, žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)), kartu su motina A. M. ir po jos mirties pareiškėjai faktiškai pradėjo valdyti jai priklausiusią nekilnojamojo turto dalį, jį prižiūrėjo.
12. Byloje nesant kitokių įrodymų teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotam asmeniui neprieštaraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad Č. M., J. J., K. R. po motinos A. M. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdami paliktą turtą valdyti.
13. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjams sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjų reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkinamas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50, 5.51 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 259 – 270, 442 – 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Č. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėję paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.