Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. K., R. K., B. G., A. G., G. K., R. K., A. K., D. G. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla pagal ieškovų Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios-Sinodo, Panevėžio evangelikų reformatų parapijos ir Lietuvos evangelikų reformatų konsistorijos ieškinį atsakovams R. K. – Č., T. Č., R. K., R. K., B. G., A. G., R. K., A. K., G. K., E. V., D. G. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys notaras A. R., notarė R. R., Luminor Bank AB, E. M., A. K., J. S., Evangelikų reformatų labdaros ir paramos fondas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas klausimas dėl civilinės bylos sustabdymo pagrįstumo. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų reikalavimus atsakovams R. K. – Č., T. Č., R. K., R. K., B. G., A. G., R. K., A. K., G. K., E. V., D. G. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.Ieškovai pateikė prašymą sustabdyti bylą iki kol Vilniaus apygardos prokuratūros pabaigto ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00235-11 bylos medžiaga bus perduota teismui ir baudžiamojoje byloje teismas priims galutinį procesinį sprendimą. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00235-11 buvo pradėtas dėl didelės vertės turto pasisavinimo ir iššvaistymo, galimai turint tikslą šioje civilinėje byloje ginčijamų sandorių pagrindu parduoti Lietuvos evangelikų reformatų religinei bendrijai priklausantį turtą ir gautas lėšas užvaldyti. Minėtas ikiteisminis tyrimas yra pabaigtas, kaltinamasis aktas su bylos medžiaga bus perduotas teismui. Ieškovų teigimu, ikiteisminiame tyrime nustatyta daug nagrinėjamai civilinei bylai reikšmingų aplinkybių, kurios, teismui dar neišnagrinėjus baudžiamosios bylos, negali būti pripažintos įrodymais ir teiktinos į civilinę bylą, kaip ir negali į civilinę bylą būti pateikta jai reikšminga ikiteisminio tyrimo medžiaga. Ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00235-11 yra tiesiogiai susijęs su nagrinėjama civiline byla, baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme nustatytos aplinkybės taip pat turės tiesioginę prejudicinę galią.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų argumentai

Atsakovė D. G. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Byla nepagrįstai sustabdyta neapibrėžtam terminui. Teismas nepagrįstai pripažino ikiteisminiame tyrime Nr. 10-9-00235-11 nustatinėjamų aplinkybių tiesioginį sąsajumą su civilinės bylos dalyvių teisėmis ir pareigomis. Nesusipažinus su ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis nėra įmanoma nustatyti, ar civilinė byla yra susijusi su atliekamu ikiteisminiu tyrimu. Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl apgaulingo ir aplaidaus apskaitos tvarkymo, neteisėtos juridinio asmens veiklos, neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis, sukčiavimo, turto pasisavinimo ir iššvaistymo, o ne dėl ginčo objektu esančių sandorių.Iš pranešimo apie ikiteisminio tyrimo pabaigą nėra galimybės identifikuoti, kokiems asmenims yra pateikti įtarimai, dėl kurių galimai padarytų nusikalstamų veikų yra baigtas ikiteisminis tyrimas, kuo ikiteisminis tyrimas yra susijęs su nagrinėjama civiline byla, civilinės bylos proceso dalyviais. Teismas nevertino aplinkybės, kad nė vienam iš proceso dalyvių nėra pareikšti kaltinimai baudžiamojoje byloje, nė vienas iš atsakovų nėra pripažintas nukentėjusiuoju. Todėl nėra pagrindo teigti, jog šis tyrimas bei jame surinkti duomenys ir nustatytos aplinkybės gali turėti įtaką atsakovų teisėms ir pareigoms, taip pat ir civilinės bylos nagrinėjimui.Nors ikiteisminis tyrimas yra baigtas, tačiau kaltinamasis aktas nesurašytas, byla neperduota nagrinėti teisme, todėl teismas neturėjo pareigos sustabdyti septynerius metus nagrinėjamą civilinę bylą.Ieškinyje yra kvestionuojami tik su civiline teise susiję santykiai – keliamas klausimas dėl sandorių sudarymo teisėtumo, todėl byloje nagrinėjami santykiai nesusiję su baudžiamąją byla. Ieškovai tik nurodo, jog baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės gali turėti įtaką nagrinėjant civilinę bylą, tačiau nenurodo, kokia ta įtaka. Ieškovų prašymas grįstas tik jų noru remtis ikiteisminiame tyrime nustatytomis aplinkybėmis bei vilkinti procesą.Prašymas stabdyti bylą tuo pačiu pagrindu – dėl ikiteisminio tyrimo - teisme jau buvo nagrinėtas kelis kartus. Todėl pateikdami pakartotiniam svarstymui jau kelis kartus išspręstą prašymą ieškovai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.Atsakovė G. K. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Bylos stabdymo pagrindas yra abstraktus, nekonkretus, neatitinka teisinio apibrėžtumo reikalavimų bei neužtikrina civilinio proceso intensyvumo reikalavimo, operatyvumo principo. Ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga nėra perduota teismui, nėra surašytas kaltinamasis aktas, todėl nėra aišku, kas bus sprendžiama baudžiamojo proceso teisme metu, jei toks procesas bus pradėtas. Teismas negalėjo vertinti vykusio ikiteisminio tyrimo reikšmės nagrinėjamai bylai, nes neaišku, dėl kieno ir kokių konkrečių veiksmų ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas, kokiems asmenims yra pareikšti įtarimai. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kokios bylai reikšmingos aplinkybės galėtų būti nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, o juo labiau – aplinkybės, kurios negalėtų būti nustatytos civilinės bylos nagrinėjimo metu.Byloje vindikacinis ieškinys nepareikštas, todėl aplinkybė, kad baudžiamojo proceso teisme metu būtų sprendžiama, ar ginčo nekilnojamasis turtas buvo prarastas dėl kitų asmenų galimai padaryto nusikaltimo, nėra pagrindas stabdyti šią bylą. Juolab, neturint duomenų, kad tokios aplinkybės buvo tiriamos ikiteisminio tyrimo metu ir bus nagrinėjamos baudžiamojoje byloje.Byloje nėra duomenų, kad bent vienam iš byloje dalyvaujančių atsakovų būtų pareikšti įtarimai. Atsakovų (ne)sąžiningumo klausimas gali būti išspręstas civilinėje byloje, jos nestabdant dėl neaiškių motyvų ir pagrindų.Atsakovai R. K. ir A. K. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Priežasčių stabdyti bylą nėra. Visi byloje ginčijami sandoriai sudaryti pagal pasaulietinę teisę, patvirtinti notaro, atitiko ir atitinka dabar galiojančias teisės normas. Kitos šalies neteisėti veiksmai neturi turėti įtakos atsakovų teisėms ir interesams, taip pat šios bylos nagrinėjimui. Ieškovų prašyme dėl bylos sustabdymo nepateikta duomenų, kaip ikiteisminis tyrimas siejasi su nagrinėjama byla. Bylos stabdymas vilkina bylos nagrinėjimą. Byla nagrinėjama jau septintus metus, dėl taikomų civilinės ir baudžiamosios teisės poveikio priemonių atsakovai patiria nuostolius. Todėl bylos sustabdymas nukelia jos nagrinėjimą neapibrėžtam terminui ir dar didesniems finansiniams nuostoliams.Septynerius metus besitęsiančioje byloje ieškovai visais būdais manipuliuoja savo teisėmis ir galimai naudomis, bylą stabdant ne pirmą kartą be nustatyto termino ir nesant bylos stabdymo pagrindų pagrįstumo, taip pažeidžiant atsakovų teises į operatyvų bylos užbaigimą. Atsakovai R. K., R. K., B. G. ir A. G. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Skundžiama nutartis nepagrįsta. Byloje nėra duomenų, kaip atliekamas ikiteisminis tyrimas siejasi su nagrinėjama civiline byla, kokias pasekmes bylai tyrimas turės. Nežinoma, ar teismo nurodomos aplinkybės bus nustatinėjamos baudžiamojo proceso teisme metu. Tai, kad juridinio asmens teisėti atstovai galimai atliko veikas, dėl kurių buvo/yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, negali įtakoti nagrinėjamos civilinės bylos, o sudaryti sandoriai visiškai atitiko tuo metu galiojusias ir šiuo metu galiojančias civilinės teisės normas.Prašymas dėl bylos stabdymo tuo pačiu pagrindu teikiamas jau kelintą kartą, analogiški prašymai buvo atmesti. Kadangi tuo pačiu pagrindu dėl bylos sustabdymo buvo spręsta jau daug kartų ir neigiamai, tad ir skundžiama nutartis be pagrįstų motyvų turi būti panaikinta.Bylos sustabdymas vilkina jos nagrinėjimą. Byla sustabdyta neribotam terminui, o įvertinus vien galimus baudžiamosios bylos nagrinėjimo terminus, sustabdymas ne tik nepagrįstai, bet ir itin ilgam užvilkina ir taip jau ilgai besitęsiančios bylos nagrinėjimą.Skundžiamojoje nutartyje nurodyti motyvai nepagrindžia bylos nagrinėjimo sustabdymo. Ikiteisminis tyrimas nebuvo atliekamas nė dėl vienos iš bylos šalių, jis nebuvo atliekamas dėl nekilnojamojo turto pardavimo sandorių. Trečiųjų asmenų atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo nekilnojamojo turto pasisavinimo ar iššvaistymo, nagrinėjamai bylai negali turėti jokios reikšmės.Ieškovai Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios – Sinodo ir Panevėžio evangelikų reformatų parapija atsiliepime į atskiruosius skundus prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Atskirieji skundai nepagrįsti, nes byloje pateikta pakankamai medžiagos, leidžiančios identifikuoti nagrinėjamos civilinės bylos ir ikiteisminio tyrimo sąsajumą. Ikiteisminio tyrimo dalyku buvo ir šioje civilinėje byloje ginčijami sandoriai, buvo tiriamos byloje ginčijamų sandorių sudarymo bei vykdymo aplinkybės. Ikiteisminiame tyrime apklausti į civilinę bylą patraukti atsakovai bei notarai. Ikiteisminiame tyrime yra nustatyta daug civilinei bylai ir jos rezultatui itin reikšmingų aplinkybių, kurios buvo nustatinėjamos baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme. Pabaigtas ikiteisminis tyrimas turi tiesioginį sąsajumą su nagrinėjama civiline byla, nes baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu bus nustatytos aplinkybės, kurios turės esminės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje civilinėje byloje. Bylos sustabdymas yra proporcingas sprendimas, užtikrinantis tiek ieškovų, tiek atsakovų interesų pusiausvyrą, todėl nėra pagrindo teigti, kad skundžiama nutartimi yra vilkinamas procesas. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad teismas, sustabdydamas bylą, pažeidė proceso koncentracijos, ekonomiškumo principus bei atsakovų interesus. Atsakovas E. V. atsiliepime į atskiruosius skundus prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartį panaikinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Byloje nėra duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojo proceso priemonėmis gali būti nustatytos šiai civilinei bylai reikšmingos aplinkybės. Nesusipažinus su ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, neįmanoma nustatyti, ar civilinė byla yra susijusi su atliekamu ikiteisminiu tyrimu. Teismas nevertino aplinkybių, kad nė vienam iš proceso dalyvių nėra pareikšti kaltinimai baudžiamojoje byloje, nė vienas iš atsakovų nėra pripažintas nukentėjusiuoju, kaltinamasis aktas nesurašytas, byla neperduota nagrinėti teisme. Bylos nagrinėjimas tęsiasi jau septynis metus, ieškovai jau ne pirmą kartą prašo stabdyti bylą, o teismo nurodytas bylos stabdymo pagrindas yra pernelyg abstraktus, nekonkretus, neatitinka teisinio apibrėžtumo reikalavimų bei neužtikrina civilinio proceso intensyvumo reikalavimo, operatyvumo principo. Bylos sustabdymas ne tik nepagrįstai, bet ir itin ilgam užvilkins ir taip jau ilgai besitęsiančios bylos nagrinėjimą, o dėl pritaikytų poveikio priemonių atsakovai negali naudotis turtu bei patiria nuostolius.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla sustabdyta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atskirieji skundai netenkintini.Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Atsižvelgiant į tai, kad civilinės bylos sustabdymas pailgina bylos nagrinėjimo trukmę, CPK griežtai reglamentuoja bylos sustabdymo pagrindus, išskirdamas dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 str.) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 str.). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad teismas, nustačius privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančias aplinkybes, privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylą. Kasacinio teismo yra nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo atlikimas negali būti pagrindu sustabdyti bylos nagrinėjimą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, priimti procesiniai sprendimai gali būti rašytiniais įrodymais civilinėje byloje, todėl atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo atlikimas gali būti pagrindu sustabdyti civilinę bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2007). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bylą ir sustabdė fakultatyviuoju pagrindu – kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina (CPK 164 str. 4 p.). Teismas sprendimą stabdyti bylą grindė tuo, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00235-11 jau baigtas, o baudžiamojo proceso teisme metu bus sprendžiama dėl ginčo nekilnojamojo turto praradimo dėl kitų asmenų galimai padaryto nusikaltimo, taip pat atsakovų (ne)sąžiningumo klausimas, todėl baudžiamojo proceso tvarka nustatyti įrodomieji arba prejudiciniai faktai turės reikšmės nagrinėjant civilinę bylą. Šiuo metu baudžiamoji byla jau yra nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, todėl apeliacinės instancijos teisme skundžiamos nutarties pagrįstumas iš esmės gali būti vertinamas ir privalomo civilinės bylos sustabdymo kontekste (163 str. 3 p.).Apeliantai nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia tuo, kad nėra teisinių pagrindų bylos sustabdymui, nes (1) bylos stabdymo pagrindas yra abstraktus, neatitinka teisinio apibrėžtumo reikalavimų, neužtikrina operatyvumo principo; (2) ikiteisminio tyrimo medžiaga teismui neperduota, kaltinamasis aktas nesurašytas, todėl neaišku, kas bus sprendžiama baudžiamojo proceso teisme metu (kaip minėta, šiuo metu tokio pobūdžio argumentai nebėra reikšmingi); (3) nė vienam iš proceso dalyvių kaltinimai baudžiamojoje byloje nepareikšti, nė vienas iš atsakovų nėra pripažintas nukentėjusiuoju; (4) byloje nėra duomenų, kokios bylai reikšmingos aplinkybės, kurios negalėtų būti nustatytos civilinės bylos nagrinėjimo metu, galėtų būti nustatytos ikiteisminio tyrimo metu; (5) prašymas stabdyti bylą tuo pačiu pagrindu – dėl ikiteisminio tyrimo - teisme jau buvo nagrinėtas kelis kartus, todėl ieškovai pakartotinai prašydami stabdyti bylą piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis bei vilkina procesą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis bei šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, neturi pagrindo daryti priešingos išvados nei padarė pirmosios instancijos teismas.Ieškovai nagrinėjamoje byloje ginčija sandorių, kuriais Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegija perleido atsakovams bažnytinį turtą, (duomenys neskelbtini), teisėtumą. Ieškovų teigimu, ginčo sandoriai yra neteisėti, nes Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijos nariai neturėjo teisės sudaryti ginčo sandorių ir veikti kolegijos vardu. Ieškovai sudarytus sandorius ginčija dėl jų prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.) bei prieštaravimo religinės bendruomenės tikslams ir viešajam interesui (CK 1.82 str.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005; kt.). Išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą CPK 163 straipsnio 3 dalies pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2010 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2010; kt.). Toks ryšys galimas tada, kai tarp nagrinėjamos teisme civilinės bylos ir teisinio rezultato baudžiamojoje byloje yra tiesioginė prejudicinė sąsaja, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę teismo sprendimui nagrinėjamoje civilinėje byloje. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjo nustatyta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama, be kita ko, siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-552/2004; 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2008; kt.). Taigi, sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios bylos prejudicijos nagrinėjant civilinę bylą, turi būti išsiaiškinta, kokios nustatinėjamos baudžiamojo proceso tvarka aplinkybės yra svarbios nagrinėjamai civilinei bylai. Kaip minėta, LITEKO duomenys patvirtina, kad kaltinamasis aktas surašytas ir perduotas Vilniaus apygardos teismui, baudžiamojoje byloje Nr. 1-248-935/2018 paskirti teisiamieji posėdžiai (CPK 179 str. 3 d.). Iš kaltinamojo akto matyti, kad kaltinimai yra pareikšti keturiems asmenims, tarp kurių ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijos vardu veikusiems asmenims A. K. ir J. S., kurie kaltinami, be kita ko, dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, susijusių su Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios turto pasisavinimu bei išvaistymu, o būtent dėl nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčijamų sandorių pagrindu Lietuvos evangelikų reformatų religinei bendrijai priklausančio bažnytinio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) perleidimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantais, kad byla dėl minėto bažnytinio turto pasisavinimo ir/ar išvaistymo nagrinėjamai bylai negali turėti reikšmės. Akivaizdu, kad joje bus nustatinėjama tai, ar apskritai turtas nėra prarastas dėl veiksmų, kvalifikuotinų nusikaltimu, o tai, kaip pagrįstai nurodo ieškovai, gali būti reikšminga restitucijos klausimo sprendimui pripažinus sandorius negaliojančiais. Pagal kaltinamojo akto duomenis matyti, kad baudžiamojoje byloje nustatinėjamos aplinkybės yra susijusios ir tiesiogiai su ieškinyje nurodomomis aplinkybėmis, kuriomis grindžiami reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, - asmenų, dalyvavusių perleidžiant turtą tinkamų įgaliojimų neturėjimu, veikimu pažeidžiant CK 2.87 straipsnyje nustatytas juridinio asmens valdymo organo pareigas. Taigi, šiai civilinei bylai reikšmingos ieškinio pagrindu esančios aplinkybės bus nustatinėjamos baudžiamojoje byloje. Tokiu atveju, netgi pripažinus, jog šios aplinkybės (išskyrus veiksmų kvalifikavimą nusikalstamais) galėtų būti nustatinėjamos taip pat ir civilinėje byloje, tai reikštų ne tik tapačių klausimų tyrimą skirtinguose procesuose, bet ir suponuotų prieštaringų sprendimų juose atsiradimo tikimybę. Todėl, įvertinus civilinės bylos medžiagą, taip pat ir kaltinamojo akto duomenis, darytina išvada, kad baudžiamojoje byloje nustatyti faktai gali turėti įrodomąją ar prejudicinę teisinę reikšmę ginčo išsprendimui nagrinėjamoje civilinėje byloje. Apeliantų argumentai, kad nė vienam iš jų nėra pareikšti kaltinimai baudžiamojoje byloje ir nė vienas iš atsakovų nėra pripažintas nukentėjusiuoju, savaime nepaneigia abiejų bylų tiesioginių sąsajų. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad nelaikytinos visiškai nepagrįstomis ieškovų prielaidos, jog baudžiamojoje byloje gali paaiškėti ir kitos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės (pavyzdžiui, susijusiosios su susitarimais dėl ieškinyje nurodomu turto perleidimu akivaizdžiai ne rinkos kainomis). Apeliantai skunduose nurodo, kad bylos sustabdymu yra pažeidžiamas proceso operatyvumo principas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad proceso operatyvumo principas negali būti turėti prioriteto prieš teisingo bylos išnagrinėjimo principą, nes kitu atveju asmens teisė į teisingą teismą nebus sėkmingai ir tinkamai įgyvendinta, taip pat negali paneigti bendrųjų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CPK 3 str. 1 d.) ir išvadų teismų procesiniuose sprendimuose suderinamumo būtinumo. Atmestini apeliantų argumentai dėl ieškovų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis bei siekiu vilkinti bylos nagrinėjimą. Ankstesnių prašymų dėl bylos sustabdymo išnagrinėjimas neužkerta šalims galimybės su tokiu prašymu dar kartą kreiptis į teismą. Tai, kad nagrinėjamu atveju ankstesni ieškovų prašymai dėl bylos stabdymo nebuvo tenkinti, nereiškia, kad toks prašymas nebegali būti pateikiamas bei nagrinėjamas net ir tada, kai aplinkybės yra pasikeitusios. Nepripažinti pagrįstais ir apeliantų argumentai dėl neigiamų pasekmių, susijusių su jų turto suvaržymais nagrinėjamoje byloje, jau vien dėl to, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas bet kuriuo atveju išliktų dėl baudžiamojoje byloje šio turto atžvilgiu priimtų ir tebegaliojančių procesinių sprendimų. Apibendrinant išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą skundžiamą nutartį nėra pagrindo. Todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.